Valstybės garantuojama teisinė pagalba

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (Tarnyba) atlieka apklausą, siekdama išsiaiškinti kaip asmenys, pasinaudoją antrine teisine pagalba, vertina advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, veiklą. Maloniai kviečiame pateikti nuomonę apie advokatų teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybę, užpildant apklausos ANKETĄ. Apklausa yra anoniminė.

Užpildytą anketą, Jūsų pasirinkimu, galite pateikti Tarnybai ar bet kuriam jos skyriui (įteikti asmeniškai, reg. paštu arba el. paštu) arba Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridiniam ir personalo skyriui, kuris visas gautas anketas perduos Tarnybos Klaipėdos skyriui (Vilties g. 10, LT-92231 Klaipėda, tel. 8 700 00 191, el. p. klaipedosskyrius@vgtpt.lt).

—————


VALSTYBĖS GARANTUOJAMA TEISINĖ PAGALBA – Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka teikiama pirminė teisinė pagalba, antrinė teisinė pagalba ir valstybės užtikrinamas neteisminis taikinamasis tarpininkavimas.
 
Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis šiais principais:
1) lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos;
2) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo;
3) taikaus ginčų sprendimo prioriteto;
4) draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis.
 
Pirminė ir antrinė teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto.
 
PIRMINĖ TEISINĖ PAGALBA – Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Pirminė teisinė pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą, bet neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo.
 
Pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.
 
Pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:
1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
2) pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta išsami advokato konsultacija arba yra akivaizdu, kad jis tokią konsultaciją gali gauti nesinaudodamas šio įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba;
3) pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus.
 
Pirminei teisinei pagalbai lėšos skiriamos savivaldybėms kaip speciali tikslinė dotacija valstybinei (perduotai savivaldybėms) funkcijai atlikti. Valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų pirminės teisinės pagalbos išlaidų. Pirminės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, susijusios su teisine informacija, teisinėmis konsultacijomis ir dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimu, taip pat išlaidos, susijusios su patarimais dėl ginčų sprendimo ne teismo tvarka, su veiksmais dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimu.
 
ANTRINĖ TEISINĖ PAGALBA – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.
 
Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti:
1) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą;
2) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnyje;
3) kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.
 
Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, turi:
1) asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį;
2) nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;
3) asmenys, turintys teisę į socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą;
4) asmenys, valstybės išlaikomi stacionariose globos įstaigose;
5) asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais, taip pat šių asmenų globėjai, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;
6) asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą;
7) asmenys, sergantys sunkiomis psichikos ligomis, kai sprendžiami jų priverstinio paguldymo į psichiatrijos įstaigą ir gydymo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, ir jų globėjai, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio teisėms ir interesams atstovauti;
8) kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.
 
Yra 2 teisinės pagalbos finansavimo lygiai. Jei Jūsų pajamos ir turtas neviršys 1-ojo finansavimo lygio – gausite nemokamą advokatą, jei neviršys 2-ojo – valstybė kompensuos 50 % išlaidų. Jūsų turto ir pajamų lygį nustatys valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, įvertinusi Metinėje pajamų ir turto deklaracijoje antrinei teisinė pagalbai gauti ir Jūsų prašyme pateiktus duomenis.
Tuo atveju, jeigu Jūsų turtas ir pajamos atitinka 1-ąjį turto ir pajamų lygį arba gaunate antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į Jūsų turimą turtą ir pajamas, tačiau  Jums jau yra teikiama antrinė teisinė pagalba dvejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė kompensuos 50 % antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Tuo atveju, jeigu Jūsų turtas ir pajamos atitinka 2-ąjį turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti ir teisinė pagalba Jums jau yra teikiama daugiau kaip dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė kompensuos 25 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Dėl valstybės finansuojamo advokato paskyrimo kreipkitės į savivaldybei priskirtą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu, kurį Jums gali padėti užpildyti pirminės teisinės pagalbos specialistas.
 
TURTO IR PAJAMŲ LYGIO NUSTATYMAS
 
Jeigu Jūsų pajamos ir turtas viršija Vyriausybės nustatytus lygius, tuomet Jūsų pažeistas ar ginčijamas teises galėtų ginti privatus advokatas. Lietuvoje registruotų advokatų kontaktiniai duomenys yra skelbiami svetainėje www.advoco.lt.
 
Antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu (netaikoma antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose):
1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus;
3) pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos;
4) prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos;
5) pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba;
6) pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus;
7) reikalavimas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo perleistas pareiškėjui siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
* Antrinės teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu iš esmės išnagrinėjusi reikalavimą nustato, kad galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos gerokai viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį arba kad pareiškėjo neturtinio pobūdžio reikalavimas yra mažareikšmis, arba kad pats pareiškėjas savarankiškai be advokato pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus (netaikoma antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose).
 
Antrinė teisinė pagalba teikiama
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriuje:
Vilties g. 10, LT-92231 Klaipėda
Tel. 8 700 00 191, faks. 8 700 35 007
El. paštas: klaipedosskyrius@vgtpt.lt
vgtpt.lrv.lt/lt