Valstybinė kalba

Žymiai, ženkliai ar labai

El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003) teikiama būdvardžio ženklus reikšmė „lengvas pažinti, žymus“. Į būdvardžio ženklus lizdą įtrauktas ir prieveiksmis ženkliai. 

Kanceliarinėje kalboje ženkliai vartojamas kaip prieveiksmio žymiai sinonimas. Nors minėtame žodyne ir teikiama knyginė prieveiksmio žymiai reikšmė „daug, labai“, nei šis prieveiksmis, nei palyginti neseniai pradėjęs plisti dirbtinis žodis ženkliai nėra reikalingi, juolab kad iš vartosenos jie stumia sinonimus daug, labai, smarkiai, itin, gerokai, kur kas, nemažai.

Taigi prieveiksmis ženkliai gali būti keičiamas įvairiai, pavyzdžiui: smarkiai blogina sveikatos sistemos būklę, labai didinamos valdymo išlaidos, pelną gaus daug mažesnį ir pan.

El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003) teikiama knyginė prieveiksmio žymiai reikšmė „daug, labai“. Taigi bendrinėje kalboje vietoj prieveiksmio žymiai geriau vartoti prieveiksmius daug, labai, gerokai: Viskas pasidarė žymiai (geriau daug, gerokai) aiškiau. Dokumentų kalba žymiai (geriau labai) pagerėjo.

Dalinai ar iš dalies

Būdvardinis prieveiksmis dalinai turi knyginį atspalvį, todėl geriau vartoti žodžių junginį iš dalies, pvz.: Mokiniai dalinai (geriau iš dalies) atsakė. Žinoma, dalinai (geriau iš dalies) reikia su tuo sutikti. Sumani vadovybė galės tik dalinai (geriau iš dalies) išspręsti mūsų tautos problemas. Dalinai (geriau Iš dalies) atlygino trūkumus.

Parengė Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Laurinavičienė pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainės informaciją (http://www.vlkk.lt/),„Kanceliarinės kalbos patarimus“, Vilnius, 2002.

Šiuo metu pagrindinė įmonių komunikacijos priemonė internetu – elektroninis paštas. Rašant elektroninį laišką reikia laikytis tokių pačių etiketo taisyklių kaip ir bendraujant.
Bendravimas internetu yra toks pat svarbus kaip ir pokalbiai telefonu. Kartais tenka gauti „tuščių“ laiškų su pridėtu dokumentu. Neaišku, nei kas rašė, nei ko tikisi iš skaitytojo. Tokiu laišku galima sudaryti netinkamą įvaizdį (tiek savo, tiek įstaigos, kuriai atstovaujame) visam laikui. Tačiau tereikia užtruki keletą minučių, apgalvoti ir tinkamai parašyti laišką.
Pirmiausia, svarbu tinkamai adresuoti savo siunčiamus laiškus, jiems suteikti informatyvią ir aiškią temą. Beveik kiekviena programa turi tris skirtingus laukelius: Kam laukelis skirtas tiesioginiam žinutės gavėjui ar gavėjams, iš kurių dažnai tikimasi atsakymo, CC laukelis skirtas papildomiems gavėjams, kurie turėtų gauti siunčiamą informaciją, tačiau nėra įpareigoti į ją reaguoti, ir BCC – analogiškam informavimui, tačiau neparodant adreso kitiems laiškų gavėjams. Taigi, atsižvelgdami į laiško turinį ir adresatus turime apdairiai naudotis Kam, CC ir BCC laukeliais.
Negalima palikti tuščio temos (antraštės) laukelio – toks laiškas nesulauks dėmesio ir negausite greito atsakymo. Laiško tema turi būti aiški, trumpa, bet informatyvi, kad gavėjas suprastų, ko iš jo norėsite, ir galėtų pasirinkti laiką atsakyti.
Elektroniniame laiške būtina laikytis visų bendrinės lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisyklių. Reikia rašyti taisyklingai, lietuviškomis raidėmis, nešvepluoti! Klaidos parodo mūsų neišprusimą, skubėjimą ir nepagarbą sau ir adresatui. Dalykiniame laiške turėtų būti išlaikomi dalykinio bendravimo ypatumai.
Laiško turinys turi būti paprastas, aiškus, trumpas – panašiai kaip su tema. Žinutes rašykite glaustai – apsiribokite keliais sakiniais, neperkraukite teksto nereikšminga informacija, pastebėjimais.
Dalykiniuose elektroniniuose laiškuose reikėtų vengti šypsenėlių ir jaustukų, kurie pagyvina laišką, tačiau nesuteikia didelės reikšmės. Nevartokime nesuprantamų, neaiškių žodžių sutrumpinimų arba iš anksto juos paaiškinkime.
Laiško pabaigoje mandagu parašyti pabaigos formules: Su pagarba arba Pagarbiai. Šie žodžiai rašomi iš naujos eilutės didžiąja raide. Po jų jokių skyrybos ženklų nerašome. Laišką reikia pasirašyti. Oficialų darbuotojo elektroninį parašą turėtų sudaryti: vardas, pavardė, pareigos, darbovietė, adresas, telefonas, faksas, interneto svetainės adresas. Kad būtume įsitikinę, jog parašėme visą informaciją suprantamai, aiškiai, taisyklingai ir gausime tinkamą atsakymą, būtina laišką perskaityti prieš jį išsiunčiant.
Parengė Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Laurinavičienė pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainės informaciją (http://www.vlkk.lt/), Jono Šukio knygą „Kalbos kultūra visiems“, Ričardo Šmaižio straipsnį „Etiketas rašant elektroninius laiškus“.

Terminas stilius turi keletą reikšmių. Pirmiausia jis žymi individualų minties reiškimo būdą žodžiu arba raštu. Mes matome, girdime ir galvojame kiekvienas savaip. Jeigu taip ir kalbame arba rašome – padarome savo stilių. Terminas stilius turi keletą reikšmių. Pirmiausia jis žymi individualų minties reiškimo būdą žodžiu arba raštu. Mes matome, girdime ir galvojame kiekvienas savaip. Jeigu taip ir kalbame arba rašome – padarome savo stilių.

Stilius – tai pirmiausia pats žmogus, jo asmenybė, charakteris, temperamentas, išsilavinimas, skonis, estetiniai polinkiai, jo mėgstama išraiškos priemonių atranka bei vartosena.

Bendrieji stiliaus reikalavimai: logiškumas, aiškumas, tikslumas, glaustumas.

Aiškumas

Kalbėdami turime stengtis dalyką padaryti aiškesnį, o ne jį aptemdyti. Šis reikalavimas kalbai keliamas visose jos vartojimo srityse: įstaigų raštuose, mokslo veikaluose, grožinėje literatūroje, publicistikoje.

Paprastumo, paprastumo, paprastumo!

Rašydami tekstą turėtume klausti savęs: ar negalėčiau šios savo minties pasakyti paprasčiau? ar negalėčiau išsiversti be tų itin specialių terminų, įmantrių frazių, pernelyg sudėtingų konstrukcijų? Svarbu atsiminti – jeigu gebame paprastai kalbėti net apie tai, kas „nepaprasta“, parodome stilistinį savo meistriškumą.

Tikslumas

Kalbėdami ar rašydami visuomet klauskime savęs: o ar tai tas žodis? o ar tai toji forma? o ar toji konstrukcija? Ar jie perteikia tą informaciją, kurią turiu galvoje?

Pavyzdžiui, žodžiai rėžimas, ir režimas yra taisyklingi skirtingų reikšmių žodžiai.

Daiktavardis rėžimas padarytas iš veiksmažodžio rėžti (1. aštriu įrankiu dalyti, pjauti; 2. skersti, pjauti; 3. labai skaudėti; 4. labai erzinti (jutimo organus); 5. skrieti, brėžti; 6. kirsti, trenkti, daužti; 7. šnek. atvirai, tiesiai sakyti; 8. prk. smarkiai ką daryti, žr. „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“), pvz., Miško biržės rėžiamos laikantis biržių rėžimo nurodymų.

Tarptautinis žodis režimas [pranc. régime] vartojamas reikšmėmis: 1. tiksliai nustatyta darbo, poilsio, maitinimosi tvarka; 2. sistema taisyklių, priemonių, reikalingų vienokiam ar kitokiam tikslui pasiekti; 3. valst. santvarka, tvarka; valdymo forma (ypač pagrįsta prievarta); valdžia, vyriausybė; 4. gamtos reiškinių, objektų parametrai, jų kaita (žr. Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 713), pvz.: Patalpoje palaikomas tinkamas oro temperatūros ir drėgmės režimas. Lankstus sutrumpinto darbo laiko režimas nepažeidžia Konstitucijos ir Žmonių saugos darbe įstatymo.

Glaustumas 

Jeigu norime, kad mūsų kalba būtų glausta, pirmiausia mokėkime atrinkti, kas reikalinga ir kas nebūtina. Jei norime kalbėti glaustai, venkime žodžių pertekliaus sakinyje, taupiai vartokime įvardžius, be reikalo nekartokime žodžių. Ypač stilių sunkų daro daugybė veiksmažodinių daiktavardžių.Parengė Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Laurinavičienė pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainės informaciją (http://www.vlkk.lt/).

Kalbant apie laiką, žymint  datą dokumentuose daroma nemažai klaidų.

Data gali būti rašoma sutrumpintai tik skaitmenimis (2021-02-02) ir mišriuoju būdu skaitmenimis ir žodžiais (2021 m. vasario 2 d.).

Dokumentuose (tvarkomuosiuose, organizaciniuose, informaciniuose ir kt.) tarp datos metus, mėnesį ir dieną reiškiančių skaitmenų grupių rašomi brūkšneliai, Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2001 m. gegužės 3 d. nutarė, kad kitose kalbos vartojimo srityse datą rašant trumpuoju būdu metus, mėnesį ir dieną reiškiančios skaitmenų grupės skiriamos brūkšneliais arba tarpeliais, pvz.: 2021-06-12, 2021 06 12.

Datą rašant skaitmenų grupėmis, trumpinys d. nerašomas, pvz., 2021-10-10 d. (= 2021-10-10).

Datą rašant ilgesniu būdu, po mėnesio pavadinimo nerašoma mėn., pvz., 2021 m. gegužės mėn. 7 d. (= 2021 m. gegužės 7 d.). Tarp skaitmenų ir sutrumpinimų m. ir d. paliekami tarpeliai, pvz., 2021m. gegužės 7d. (= 2021 m. gegužės 7 d.).

Oficialiuosiuose stiliuose (informaciniame, administraciniame, moksliniame) mėnuo paprastai nusakomas ne galininku (birželį, rugsėjį), o žodžių junginiu birželio mėnesį, rugsėjo mėnesį: Įstatymas priimtas 2021 m. liepos mėnesį. Rangovas pažadėjo darbus baigti spalio mėnesį.

Laikas žymimas taip: 3 val. 15 min. arba 3.15 val. (arba tik 3.15). Pvz.: Pradžia 19.30 val.; Įėjimas nuo 11.30 iki 18 val. (arba nuo 11.30 iki 18.00); 18.00 – Žinios.

(Kartais laikas žymimas valandas ir minutes atskiriant dvitaškiu, pvz.: Žinios – 18:45.)

Kai nurodomas laikotarpis, vartojamas brūkšnys (ne brūkšnelis), pvz.: 2020–2021 m. programa, spalio 6–7 d., 14.00–17.00.

Nurodant laiko tarpą, laikotarpį, laiko ribą ar momentą nevartojami vietininko ir naudininko linksniai:

• vietininkas nevartojamas kaip prielinksnis ar polinksnis laiko tarpui reikšti,: Darbą turime baigti metų bėgyje (= per metus; šiais metais). Laiko bėgyje (= Laikui bėgant; Ilgainiui) tiltas apgriuvo. Pretenzijos priimamos mėnesio bėgyje (= mėnesį; visą (šį) mėnesį; per mėnesį). Sprendimas gali būti apskundžiamas laike 10 dienų (= per dešimt dienų). Atsakymą gausite trijų dienų laikotarpyje (= trijų dienų laikotarpiu; per tris dienas).

• naudininkas nevartotinas konkretaus laiko ribai arba momentui reikšti, kai nežymima paskirtis, pvz.: Šiai dienai (taisoma Iki šios dienos) įregistruoti 775 laikraščiai. Spalio 25-ai dienai (taisoma Iki spalio 25-os dienos) nukasta atlikti visi planuoti darbai. Šiai valandai (taisoma: Šią valandą; Iki šios valandos) rinkimų rezultatai dar nepatikslinti. Metų pradžiai (taisoma pradžioje) savivaldybėje dirbo 83 darbuotojai.

Jeigu iškyla kalbos vartojimo klausimų, rekomenduojama naudotis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku (http://www.vlkk.lt/konsultacijos), elektroniniu lietuvių kalbos žodynu (www.lkz.lt), Lietuvos Respublikos terminų banku (http://terminai.vlkk.lt/) arba kreiptis el. paštu kalba@palanga.lt, tel. (8 460) 34 124.

Atskirai rašomi neiginiai, susiję su skiriamosios reikšmės žodžių junginiu, pvz.: ne ginčo metu (plg. ginčo metu), ne konkurso tvarka (plg. konkurso tvarka), ne darbo valandos (plg. darbo valandos), ne darbo metu (plg. darbo metas).

Su įvardžiais ne rašomas skyrium, taigi ne visas, -a, todėl ne visai. nevisiškas, nevisiškai; ne visai.

Su prieveiksmiais neiginys ne paprastai rašomas taip, kaip ir tie žodžiai, iš kurių prieveiksmiai yra padaryti, pvz.: negeras, -a – negerai, nevienodas, -a – nevienodai ir pan.

Nevisiškai, Rašoma kartu nes tai prieveiksmis, padarytas iš kartu rašomo būdvardžio nevisiškas, -a.

Kai kuriais atvejais neiginį galima rašyti, ir  kartu ir skyriumi. Pavyzdžiui nenuolatinis ir ne nuolatinis gyventojas abu variantai galimi. Neiginio ne rašymas su būdvardžiais kartu ar skyrium nelaikytinas klaida tais atvejais, kai jis su būdvardžiu gali sudaryti priešingos reikšmės žodį (pvz., amžinas – neamžinas) arba paneigti paties būdvardžio reikšmę (pvz.: Naudokis proga – ji neamžina / ne amžina. Nealkani / Ne alkani jie buvo).

Parengė Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Laurinavičienė pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainės informaciją (http://www.vlkk.lt/).

Iki 2013 m. žodžiai parkuoti, parkingas, parkomatas, parkometras buvo vertinami kaip vengtinos vartoti svetimybės.

Atsižvelgiant į viešosios kalbos polinkius, vartoseną 2013 m. sausio 24 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdyje buvo svarstoma dėl minėtų žodžių „įteisinimo“.

Šiuo metu tik parkingas vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė. Vartotina (automobilių) aikštelė.

Neturintys tikslių lietuviškų atitikmenų parkomatas ir parkometras įvertinti kaip vartotini tarptautiniai žodžiai, parkuoti – kaip šalutinis veiksmažodžio statyti (automobilį) variantas.

Parengė Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Laurinavičienė pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainės informaciją (http://www.vlkk.lt/).

Pasvirojo (įžambiojo) brūkšnio (angl. slash) vartojimą yra aptarusi habil. dr. Nijolė Sližienė (Gimtoji kalba, 1999, Nr. 3, p. 16), taip pat D. Vainauskienė (Kalbos kultūra, 2000, Nr. 73, p. 109–112).
Pasvirasis (įžambusis) brūkšnys paprastai vartojamas tam tikrai alternatyvai žymėti (atitinka jungtuką arba). Pvz., tarp telefono ir fakso sutrumpinimų, jei jų numeris tas pats, galima rašyti: Tel. / faks. 212 65 75; tarp alternatyvių gramatinių formų ar konstrukcijų, galinčių viena kitą pakeisti: Jis atsikratė įkyraus pašnekovo / įkyriu pašnekovu / nuo įkyraus pašnekovo; tarp pasakymų keliomis kalbomis, pvz., valgiaraštyje (meniu): Sriuba / Soup. Atkreiptinas dėmesys, kad vartojant pasvirąjį brūkšnį tarp žodžių ar jų sutrumpinimų abipus brūkšnio paliekami tarpai.
Vis dėlto rišliame tekste alternacijai reikšti pirmiausia vartotinos žodinės raiškos priemonės – jungtukai ar, arba, pvz., Jums kavos ar arbatos?; iš ženklų pirmiausia – skliaustai, pvz., Sunkiasvorių ir (ar) didžiagabaričių transporto priemonių kontrolė spalio mėnesį... Tokiais atvejais pasvirasis brūkšnys netinka, taip pat ir norint pateikti abiejų giminių formas – ta, tinka skliaustai, pvz.: Reikalingi padavėjai (-os).
Taip pat pasvirasis (įžambusis) brūkšnys vartojamas žymint tam tikras dimensijas, kai reikia nurodyti kokio nors fizinio dydžio santykį su pasirinktos vienetų sistemos pagrindiniais dydžiais, pvz., Vėjas 6–8 m/s (metrų per sekundę).
Pasviruoju brūkšniu atskiriama tam tikra informacijos dalis dokumentų indeksuose, kompiuterių programose, bibliografiniuose aprašuose, pvz.: rašto Nr. 35/509; Europos Tarybos direktyva 76/308/EEB.
Ar taisyklinga rašyti su pasviruoju brūkšniu „0,53 ct/kWh“?
Aptariamu atveju norima pasakyti, kad viena kilovatvalandė kainuoja 0,53 ct, taigi minėtasis brūkšnys netinka, reikėtų rašyti taip: 1 kWh – 0,53 ct; už 1 kWh 0,53 ct; 0,53 ct už 1 kWh.
Parengė Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Laurinavičienė pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainės informaciją (http://www.vlkk.lt/).

Valstybinės kalbos komisijos apsvarstytame „Vietovardžių žodyne“ nurodoma 13 gyvenamųjų vietovių įvairiuose Lietuvos kraštuose vardu Kunigiškiai, „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne“ (1975, t. 2, p. 146) šiuo vardu nurodyta 21 gyvenamoji vietovė (kaimai, kaimo dalys). Abiejuose šaltiniuose vietovardžio kirčiavimas vienodas – visi Kunigìškiai 2-osios kirčiuotės. Vardas daugiskaitinis, taigi kaitant kirtis į galūnę krenta tik galininke: Kunigìškių kaimas, ties Kunigìškiais, aplankė Kunigiškiùs.
Palangos miesto dalies, buvusio Kunigiškių kaimo, pavadinimo autentiškas kirčiavimas kitoks: Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje saugomose „Vietovardžių bylose“ iš vietinių gyventojų tarpukariu užrašytas 1-osios kirčiuotės variantas – Kùnigiškiai (k., Kretinga, Palangos vlsč.). Vadinasi, kirtis pastovus visuose linksniuose: buvęs Kùnigiškių kaimas, pravažiavome Kùnigiškius, atostogausime Kùnigiškiuose.
Dabartinėje Vilniaus miesto teritorijoje, Grigiškių apylinkėse, būta kaimo vardu Kùnigiškės. Vietovardis užrašytas, kai, Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, Švietimo ministerijos sudaryta lietuvių kalbos specialistų komisija, vadovaujama Antano Salio, važinėjo po Vilniaus kraštą ir iš vietinių žmonių užrašinėjo vietovardžius (iš surinktų vietovardžių, nustačius jų lietuviškas formas, buvo parengta knyga „Vilniaus srities vietovardžiai“ – neišleista, 2 egz. saugomi Lietuvių kalbos institute). Šis vietovardis pastovaus kirčiavimo, todėl Kùnigiškių gatvė ir Kùnigiškių stotelė.
Yra dar keletas šio kamieno vietovardžių variantų – Kunigìškis (2-osios kirčiuotės) Molėtų r. ir Kunigiškė: Kelmės ir Švenčionių r. 2-osios kirčiuotės Kunigìškė, o Šilalės r. Laukuvos apylinkėse 1-osios kirčiuotės Kùnigiškė.

Parengė Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Laurinavičienė pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainės informaciją (http://www.vlkk.lt/).

Kalbant apie laiką, žymint  datą dokumentuose daroma nemažai klaidų.

Data gali būti rašoma sutrumpintai tik skaitmenimis (2020-02-02) ir mišriuoju būdu skaitmenimis ir žodžiais (2020 m. vasario 2 d.).

Dokumentuose (tvarkomuosiuose, organizaciniuose, informaciniuose ir kt.) tarp datos metus, mėnesį ir dieną reiškiančių skaitmenų grupių rašomi brūkšneliai, Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2001 m. gegužės 3 d. nutarė, kad kitose kalbos vartojimo srityse datą rašant trumpuoju būdu metus, mėnesį ir dieną reiškiančios skaitmenų grupės skiriamos brūkšneliais arba tarpeliais, pvz.: 2020-06-12, 2020 06 12.

Datą rašant ilgesniu būdu, po mėnesio pavadinimo nerašoma mėn., pvz., 2020 m. gegužės mėn. 7 d. (= 2020 m. gegužės 7 d.). Tarp skaitmenų ir sutrumpinimų m. ir d. paliekami tarpeliai, pvz., 2020m. gegužės 7d. (= 2020 m. gegužės 7 d.).

Oficialiuosiuose stiliuose (informaciniame, administraciniame, moksliniame) mėnuo paprastai nusakomas ne galininku (birželį, rugsėjį), o žodžių junginiu birželio mėnesį, rugsėjo mėnesį: Įstatymas priimtas 2020 m. liepos mėnesį. Jie pažadėjo darbus baigti spalio mėnesį.

Laikas žymimas taip: 3 val. 15 min. arba 3.15 val. (arba tik 3.15). Pvz.: Pradžia 19.30 val.; Įėjimas nuo 11.30 iki 18 val. (arba nuo 11.30 iki 18.00); 18.00 – Žinios.

(Kartais laikas žymimas valandas ir minutes atskiriant dvitaškiu, pvz.: Žinios – 18:45.)

Kai nurodomas laikotarpis, vartojamas brūkšnys (ne brūkšnelis), pvz.: 2020–2021 m. programa, spalio 6–7 d., 14.00–17.00.

Nurodant laiko tarpą, laikotarpį, laiko ribą ar momentą nevartojami vietininko ir naudininko linksniai:

• vietininkas nevartojamas kaip prielinksnis ar polinksnis laiko tarpui reikšti,: Darbą turime baigti metų bėgyje (= per metus; šiais metais). Laiko bėgyje (= Laikui bėgant; Ilgainiui) tiltas apgriuvo. Pretenzijos priimamos mėnesio bėgyje (= mėnesį; visą (šį) mėnesį; per mėnesį). Sprendimas gali būti apskundžiamas laike 10 dienų (= per dešimt dienų). Atsakymą gausite trijų dienų laikotarpyje (= trijų dienų laikotarpiu; per tris dienas).

• naudininkas nevartotinas konkretaus laiko ribai arba momentui reikšti, kai nežymima paskirtis, pvz.: Šiai dienai (taisoma Iki šios dienos) įregistruoti 775 laikraščiai. Spalio 25-ai dienai (taisoma Iki spalio 25-os dienos) nukasta atlikti visi planuoti darbai. Šiai valandai (taisoma: Šią valandą; Iki šios valandos) rinkimų rezultatai dar nepatikslinti. Metų pradžiai (taisoma pradžioje) savivaldybėje dirbo 83 darbuotojai.

Jeigu iškyla kalbos vartojimo klausimų, rekomenduojama naudotis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku (http://www.vlkk.lt/konsultacijos), elektroniniu lietuvių kalbos žodynu (www.lkz.lt), Lietuvos Respublikos terminų banku (http://terminai.vlkk.lt/) arba kreiptis el. paštu kalba@palanga.lt, tel. (8 460) 34 124.

Parengė Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Laurinavičienė pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainės informaciją (http://www.vlkk.lt/).

Po beveik visų skyrybos ženklų turi būti tarpas, po žodžio prieš skyrybos ženklą tarpas nededamas, pvz.: Projektų vykdymo terminas – nuo sutarties su Palangos miesto savivaldybe pasirašymo dienos iki 2020 m. gruodžio 1 d. Projektų paraiškos finansuoti priimamos iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. (imtinai) adresu Vytauto g. 112, Palanga. Tarpų nereikia, jei kableliu skiriamos sudėtinio skaičiaus dalys, pvz., 3,5; 2.5.1. Kartais su tarpais rašomi ilgesni skaičiai, kad juos būtų lengviau suvokti ir perskaityti. Įsidėmėtina, kad tokiais atvejais skaičiai negali būti skiriami kableliais ar taškais, pvz. NEGERAI – 35. 230 Eur.

                  Reikalingi tarpai po santrumpos ir kito žodžio, pvz.: J. Simpsono; doc. dr. V. Vardenis; t. y.; š. m. Jei sakinys baigiasi sutrumpinimais, pvz. pan., kt., po jų rašomas vienas, o ne du taškai, taip pat yra ir su skliaustais bei kabutėmis. Negalima žodžių junginių sutrumpinimų skirti įstrižuoju brūkšneliu, pvz. a. k., ne a/k. Pasviru brūkšniu žymimas dviejų žodžių santykis, pvz. m/ sek. (metrų per sekundę) arba du lygiaverčiai dalykai 130/80 (spaudimas).

                  Reikia įsidėmėti, kad po tarptautinių matų sutrumpinimo nerašomi taškai, pvz.: cm, km, m, ha, kg, g.

Taigi:

metras – m;

metai – m.

Kalbos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. posėdyje nutarta teikti euro santrumpą – Eur. Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR arba simbolį €.        Piniginio vieneto dalies pavadinimo santrumpa ct (be taško).

       Atkreiptinas dėmesys, kad santrumpa, kodas ar simbolis vartojami po skaitmeninės raiškos (darant tarpą), pvz.: 250 eurų, 250 Eur, 250 EUR, 250 €.

Lietuviškų kabučių forma

Lietuviškų kabučių grafinė raiška yra „ABC“ (apačioje devynetukai, viršuje – šešetukai). Tokia lietuviškų kabučių grafinė raiška yra apibrėžta Lietuvių kalbos skyrybos taisyklėse (žr. 2019-11-07 Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimą Nr. N-8 (178) „Dėl Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių“). Tokios pat kabutės vartojamos čekų, islandų, slovakų ir vokiečių kalbose, tačiau kitose kalbose ženklai kitokie, pavyzdžiui, anglų kalboje “ABC”, rusų – «ABC», kai kuriose kitose kalbose – „ABC”.

Sulietuvintose programos „Word“ laidose lietuviškos kabutės automatiškai pakeičiamos vietoj angliškųjų. Prireikus lietuviškas kabutes galima surinkti kodu: nuspaudus klavišą Alt surenkamas atidaromųjų kabučių kodas 0132 arba uždaromųjų – 0147. Tai universalus būdas, tinkamas visoms tekstų apdorojimo programoms. 

Tarp kabučių ir žodžio neturi būti tarpų.

                  Brūkšnys ir brūkšnelis

Brūkšnelis ir brūkšnys yra skirtingi ženklai.

Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą (pvz.: lopšelis-darželis, paskaita-koncertas ir kt.).

Brūkšnys yra skyrybos ženklas, juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba, pvz.,  Mažosios valstybės siela – laisvė.

Brūkšnys taip pat rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas (pvz.: Traukinys Vilnius–Kaunas išvyks laiku. Lankytojai priimami 12.30–16.30 valandomis. Bibliotekoje lankausi 2–4 kartus per savaitę).

Jeigu iškyla kalbos vartojimo klausimų, rekomenduojama naudotis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku (http://www.vlkk.lt/konsultacijos), elektroniniu lietuvių kalbos žodynu (www.lkz.lt), Lietuvos Respublikos terminų banku (http://terminai.vlkk.lt/) arba kreiptis el. paštu kalba@palanga.lt, tel. (8 460) 34 124.

Parengė Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Laurinavičienė pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainės informaciją (http://www.vlkk.lt/).

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO STRAIPSNIAI, PAGAL KURIUOS SAVIVALDYBĖS KALBOS TVARKYTOJAS TURI TEISĘ SKIRTI ADMINISTRACINES NUOBAUDAS

497 straipsnis. Valstybinės kalbos nevartojimas

 2. Šio straipsnio

1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.

ATMINTINĖ VIEŠŲJŲ UŽRAŠŲ SAVININKAMS

Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

Viešieji užrašai – tai bet kokia rašytinė informacija patalpų viduje, išorėje ar kitoje visiems matomoje vietoje. Taigi, kadangi šie užrašai – matomose vietose, jie kuria gyvenamosios vietovės veidą, yra miesto įvaizdžio dalis. Didžioji viešųjų užrašų dalis – tai  reklaminiai užrašai.

Savivaldybės teritorijoje veikiantys reklaminės veiklos subjektai, projektuodami, įrengdami ir skleisdami išorinę reklamą, privalo vykdyti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimus ir vadovautis Leidimo įrengti išorinę reklamą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), numatančiu leidimo įrengti išorinę reklamą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo, atsisakymo jį išduoti, įspėjimo apie galimą leidimo galiojimo panaikinimą ir leidimo galiojimo panaikinimo tvarką. Reklaminės veiklos subjektas, norintis įrengti išorinę reklamą, turi pateikti paraišką ir gauti leidimą. Savivaldybės specialistai pagal kompetenciją (Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistai, Bendrojo skyriaus savivaldybės kalbos tvarkytojas, Rinkliavų skyriaus specialistai), vadovaudamiesi teisės aktais, įvertina, ar tinkamai pateikta paraiška su dokumentais, ar planuojama įrengti išorinė reklama tinkama, ar būtent toje vietoje ją galima įrengti, ar informacija teisiškai pagrįsta, ar tekstas taisyklingas. Leidimas išduodamas, kai išorinės reklamos projektas atitinka nustatytų teisės aktų reikalavimus.

Pagal Aprašo 13 punktą, savivaldybės kalbos tvarkytojas, gavęs paraišką su dokumentais, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas patikrinęs, ar laikomasi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo projekte pateikti užrašai atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų reikalavimų:

• suderina nurodytus reikalavimus atitinkančius užrašus ir perduoda paraišką su dokumentais Rinkliavų skyriui;
• apie reikalavimų neatitinkančius užrašus raštu informuoja paraiškoje nurodytu būdu pareiškėją ir nustato 5 darbo dienų terminą užrašams pataisyti, taip pat informuoja, kad terminas leidimui išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos. Jei pareiškėjas per 5 darbo dienas nepateikia pataisyto projekto, kalbos tvarkytojas parengia pareiškėjui Administracijos direktoriaus vardu motyvuotą atsakymą dėl leidimo išdavimo procedūros nutraukimo.

Taigi, jei reklamos tekste yra kalbos klaidų arba tekstas neatitinka valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų, leidimas (juridinis dokumentas, suteikiantis teisę asmenims savivaldybės teritorijoje leidime nurodytoje vietoje įrengti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę ir ant jos skleisti reklamą arba skleisti reklamą ant pritaikytos išorinės reklamos pateikimo priemonės) neišduodamas. Būtina ištaisyti klaidas ir pateikti dokumentus iš naujo.

Teisės aktai, reglamentuojantys išorinės reklamos ir viešųjų užrašų kalbą:

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas

17 straipsnis. Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

18 straipsnis. Tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis. Užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.

23 straipsnis. Visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas

5 straipsnis. Vartotojo informavimas

1. Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes. Kituose įstatymuose gali būti nustatyta gamintojo, pardavėjo, paslaugos teikėjo pareiga Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją vartotojams pateikti valstybine ir kita kalba.
2. Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus.
3. Interneto svetainėse, kuriose vartotojams siūlomos prekės ar paslaugos, prieš pradedant prekių ar paslaugų užsakymą, turi būti aiškiai ir įskaitomai pateikiama informacija apie bet kokius pristatymo apribojimus ir galimus mokėjimo būdus.
4. Pardavėjo ir paslaugų teikėjo interneto svetainėje, jeigu turi, privalo būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektus, kurie yra kompetentingi spręsti vartojimo ginčus: subjekto pavadinimas (vardas, pavardė), adresas ir interneto svetainės adresas. Ši informacija turi būti pateikta aiškiai, suprantamai ir lengvai prieinamu būdu.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. N-5(136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“ 

1. Tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji rašytinė ir garsinė informacija transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis.
2. Rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.

Jeigu iškyla kalbos vartojimo klausimų, rekomenduojama naudotis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku (http://www.vlkk.lt/konsultacijos), elektroniniu lietuvių kalbos žodynu (www.lkz.lt), Lietuvos Respublikos terminų banku (http://terminai.vlkk.lt/) arba kreiptis el. paštu kalba@palanga.lt, tel. (8 460) 48 70.

JURIDINIŲ ASMENŲ PAVADINIMAI

JURIDINIŲ ASMENŲ PAVADINIMAI (Lietuvos rytas, 2004-04-13, Nr. 84)

Iki praėjusių metų pabaigos juridinių asmenų pavadinimus (firmų vardus) registravo Valstybinis patentų biuras, ten buvo atliekama ir tų pavadinimų kalbos ekspertizė. Tačiau Firmų vardų įstatymas panaikintas, o į Juridinių asmenų registro nuostatus nebuvo įtrauktas Kalbos komisijos ir Kalbos inspekcijos siūlymas dėl privalomos pavadinimų kalbos ekspertizės. Taigi valstybės įmonei Registrų centrui ar jos filialams dokumentus teikiantys asmenys patys privalo rūpintis, kad jų steigiamų įmonių, įstaigų, organizacijų pavadinimai būtų taisyklingi, arba kreiptis patarimo į savivaldybių kalbos tvarkytojus.

Kalbiniai juridinių asmenų pavadinimų reikalavimai suformuluoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnyje, išsamiau jie išdėstyti Kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2 (91) patvirtintose Įmonių įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklėse. Renkantis pavadinimą pirmiausia reikia žinoti, kad jis turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų. Vadinasi, kai kurių verslininkų trokštami nelietuviški pavadinimai negalimi, išskyrus atvejus, kai užsienio juridinis asmuo Lietuvoje steigiamai įmonei ar organizacijai leidžia vartoti savo pavadinimą.

VĮ Registrų centre nuo balandžio 19 d. bus galima gauti išvadą, ar registruojamas pavadinimas atitinka lietuvių bendrinės kalbos reikalavimus. Primintina, kad už Kalbos komisijos nutarimų nesilaikymą skiriamos administracinės nuobaudos.

Jūratė Palionytė,
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2 (91)

ĮMONIŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANIZACIJŲ SIMBOLINIŲ PAVADINIMŲ DARYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šios taisyklės reglamentuoja Lietuvos Respublikos steigiamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei jų filialų simbolinių pavadinimų darymą ir rašymą.

2. Simboliniai pavadinimai daromi iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme.

3. Įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimams, daromiems iš žodžių ar žodžių junginių, turinčių tiesioginę reikšmę, taikomi kitais teisės aktais nustatyti darymo ir rašymo reikalavimai.

II. TEIKTINI SIMBOLINIAI PAVADINIMAI

4. Simboliniais pavadinimais gali eiti bendrinėje lietuvių kalboje vartojami žodžiai ir tam tikri žodžių junginiai.

4.1. Vienažodžiai simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš upių ar ežerų vardų, žmonių ir mitologinių vardų, augalų, gyvūnų, gamtos reiškinių pavadinimų ar kitokių daiktavardžių, pvz.: „Šešupė“, „Nijolė“, „Žemyna“, „Vėjopatis“, „Sedula“, „Stumbras“, „Nektaras“, „Aušra“, „Vasara“, „Kaitra“, „Forumas“, „Elektronas“, „Kometa“, „Klumpė“.

4.2. Simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš daiktavardžių su pažyminiais – daiktavardžiais, būdvardžiais (paprastai įvardžiuotinės formos), skaitvardžiais, pvz.: „Lietuvos spauda“, „Nemuno baldai“, „Rokiškio pienas“, „Ūkininkų viltis“, „Vilniaus prekyba“, „Turto investicijos“, „Baltoji lelija“, „Pirmoji kregždutė“, „Trys riešutėliai“. Pažyminiu einantys kiekiniai skaitvardžiai gali būti rašomi skaitmenimis, pvz.: „7 meno dienos“, „33 laipteliai“.

4.3. Simbolinius pavadinimus galima daryti iš nelinksniuojamų lietuvių kalbos žodžių, įvairių žodžių formų, daiktavardžių su prielinksniais ir kitokių prasmingų konstrukcijų, pvz.: „Iki“, „Ačiū“, „Užsuk“, „Dviese“, „Šalia kelio“, „Prie universiteto“, „Tik tau“.

5. Galimi dirbtiniai simboliniai pavadinimai, gramatine sandara panašūs į lietuvių kalbos žodžius.

5.1. Dirbtiniai simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš bendrinėje lietuvių kalboje vartojamų žodžių su įvairiomis priesagomis ar galūnėmis, pvz.: „Aukštuva“, „Rieduva“, „Grindukas“, „Alaušė“.

5.2. Galimi iš sutrumpinimų ar kitaip dirbtinai sudaryti ir lietuviškomis raidėmis rašomi simboliniai pavadinimai, kurių pabaiga atitinka lietuvišką galūnę, pvz.: „Eksma“, „Sodra“, „Teksa“, „Sekoma“, „Alfeksas“, „Elmatronas“, „Gantas“, „Ulgis“, „Manselis“.

5.3. Galimi pavadinimai, sudaryti iš dirbtinio žodžio su jam priklausomais gramatiškai susijusiais dėmenimis, pvz.: „Viralitos gyvybės draudimas“, „Ganto statyba“, „Manselio langai“, „Naujoji ringuva“.

6. Simboliniais pavadinimais gali eiti antikinių (senovės graikų ir lotynų) kalbų žodžiai, ypač jei įmonės, įstaigos, organizacijos veikla yra kultūrinio ar humanitarinio pobūdžio, pvz.: „Alfa“, „Libra“, „Lingua“, „Littera“, „Caritas“.

7. Iš susijungusių įmonių, įstaigų ar organizacijų simbolinių pavadinimų gali būti sudarytas jungtinis simbolinis pavadinimas, pvz.: „Pavasaris-Gelma“, „Santara-Šviesa“, „Tachema-Rida“.

8. Simboliniai pavadinimai rašomi su kabutėmis ir pradedami didžiąja raide. Daugiažodžių pavadinimų didžiąja raide rašomas tik pirmasis žodis (ir į pavadinimą įeinantys tikriniai daiktavardžiai), pvz.: „Naujoji rūta“, „Sėkmingos investicijos raktas“, „Pas Juozapą“.

PASTABA. Prieš simbolinį pavadinimą einantis žodis ar žodžių junginys, žymintis įmonės, įstaigos ar organizacijos teisinę formą arba rūšinį pavadinimą, sakinio viduje rašomas mažosiomis raidėmis, pvz.: akcinė bendrovė „Ragutis“, viešoji įstaiga „Užupio takas“, uždaroji akcinė bendrovė leidykla „Muzika“. Teisinę formą galima nurodyti santrumpa, pvz.: AB „Ragutis“, VšĮ „Užupio takas“. Teisinė forma ar jos santrumpa gali būti rašoma ir po simbolinio pavadinimo, pvz.: „Ragutis“, akcinė bendrovė arba „Ragutis“, AB.

III. NETEIKTINI SIMBOLINIAI PAVADINIMAI

9. Simboliniai pavadinimai nedaromi tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių), pvz.: „Batai“, „Pienas“, „Automobilių taisymas“, „Draudimas“, „Investicijos“, „Prekyba“.

10. Simboliniai pavadinimai nedaromi iš gyvenamųjų vietų vardų be papildomų žodžių, pvz.: „Kaunas“ „Palanga“, „Virbalis“; šiais vardais žymima įmonės, įstaigos ar organizacijos buveinės vieta.

11. Simboliniai pavadinimai negali būti sudaryti iš nenorminių žodžių (arba su jais) ar nenorminės darybos būdu.

11.1. Simboliniai pavadinimai nedaromi iš lietuvių kalbos klaidomis laikomų svetimybių (barbarizmų) ar hibridų, kitų nenorminių žodžių, pvz.: „Bantas“, „Cementovkė“, „Čipsas“, „Gerbūvis“, „Rinkė“.

11.2. Neteiktini lietuvių kalbos žodžių darybos taisyklėms prieštaraujantys sudurtiniai simboliniai pavadinimai, pvz.: „Lietūkprekyba“, „Pienocentras“, „Metaloprekyba“.

11.3. Neteiktini simboliniai pavadinimai iš begalūnių dirbtinių žodžių, pvz.: „Teko“, „Kage“, „Mansel“, „Galarg“, „Grigen“, „Intaks“.

11.4. Neteiktini simboliniai pavadinimai, kuriuos sudarantys žodžiai nesusieti gramatiškai (linksniu, gimine, skaičiumi), pvz.: „Ranga investicijos“, „Arnika draudimas“.

11.5. Neteiktini simboliniai pavadinimai su rašybos klaidomis, pvz.: „Varijantas“, „Bilijardo oazė“, „SeKoMa“, „MeBeTa“, „ATiLa“.

12. Simboliniais pavadinimais nelaikytini tokie pavadinimai, kurių pagrindinis žodis yra įmonės, įstaigos ar organizacijos rūšinis pavadinimas, pvz.: „Joniškio pieninė“, „Klaipėdos vaikų ligoninė“, „Žirmūnų vaistinė“, „Architektų dirbtuvės“, „Kompiuterijos centras“, „Klaipėdos kelionių agentūra“. Tokie pavadinimai yra tiesioginės reikšmės ir rašytini be kabučių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis: Valstybinė kalba – lietuvių kalba.

Iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1 dalies 2 skyriaus 3 skirsnio: Užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų atstovybėms ir filialams, įregistruotiems Lietuvos Respublikoje, taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 2 straipsnis: Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnis: Lietuvos Respublikos viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

Remiantis Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų laikinosiomis taisyklėmis, valgiaraščių įrašai greta valstybinės kalbos gali būti teikiami tradicinėmis tarptautinio bendravimo kalbomis, tačiau jų formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.

Viešojo maitinimo įmonėse (baruose, kavinėse, restoranuose, užkandinėse) kitų šalių patiekalų valgiaraščiai pirmiausia rašomi taisyklinga valstybine kalba.

PASTABA. Be lietuvių ir anglų kalbų, valgiaraščiai galėtų būti skelbiami ir tos šalies, įkūrusios savo virtuvės viešąją maitinimo įmonę, kalba.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1340 „Dėl svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarkos“ 5 ir 6 punktai: Prekių gamintojai (paslaugų teikėjai), įvežėjai ir platintojai, nerandantys bendrinės lietuvių kalbos žodžio (žodžių junginio) gaminiui, prekei ar paslaugai (gaminių, prekių ar paslaugų rūšiai) pavadinti, kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje gaminama arba parduodama ta prekė ar teikiama paslauga, kalbos tvarkytoją.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, savivaldybių ir apskričių kalbos tvarkytojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys visais svetimžodžių vertinimo ir keitimo lietuviškais atitikmenimis klausimais gali kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnio 4 punktas: Visa informacija apie prekes bei paslaugas vartotojams turi būti pateikta raštu valstybine kalba, išskyrus atvejus, kai prekių ir paslaugų vartojimo būdas yra tradiciškai žinomas. Prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai savo veiklai skirtų patalpų išorėje turi valstybine kalba nurodyti parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų klasės arba rūšinį prekybos ar paslaugos teikimo vietos pavadinimą.

Iš „Lietuvos higienos normos HN 119:2002“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-12-24 įsakymas Nr. 677): nei prekės ženklas, nei registruotasis produkto pavadinimas, nei išgalvotas pavadinimas negali būti vartojami vietoj parduodamo maisto produkto pavadinimo.

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

Lietuviškuose valgiaraščių įrašuose kitų šalių:

1. Bendriniai (rūšiniai) patiekalų pavadinimai turi būti verčiami, pvz.: gravy, salsa = padažas; caneloni = ragučiai; guakomole = avokadų tyrė; tarta = apkepas, pyragas ir t. t.

PASTABA. Negalima rašyti pramaišiui (vieną žodį – lietuviškai, antrą – angliškai): pica funghi, salotos pepperoni, barbecue padažas, beane salotos, grill dešrelės (= grybų pica arba pica su grybais, paprikų salotos, kepsnių arba kepsninis padažas, pupelių salotos, ant iešmo (grotelių) keptos dešrelės arba iešmo (grotelių) dešrelės) ir t. t.

2. Simboliniai patiekalų vardai rašomi originalo kalba su kabutėmis arba kitu šriftu, pvz.: salotos „Gaidelis“ arba salotos GAIDELIS; majonezas „Vilnius“ arba majonezas VILNIUS ir t. t.

3. Įvairių gėrimų (rūšių ir porūšių) pavadinimai, išskyrus simbolinius vardus, rašomi be kabučių ir pagal lietuvišką tarimą, pvz.: amaretas, benediktinas, burbonas, činzanas, kahoras, kabernė, martinis, muskatas, rislingas, vermutas ir kt.

4. Vietoj vienaskaitos turi būti vartojama daugiskaita, pvz.: ne citrinos rūgštis, mėtos arbata, kepsnys su paprika, sojos padažas, tuno salotos, bet citrinų rūgštis, mėtų arbata, kepsnys su paprikomis, sojų padažas, tunų (tunienos) salotos ir t. t.

5. Rašant karštuosius patiekalus turi būti nurodoma ne mėsos pavadinimas, bet iš tos mėsos gaminami patiekalai: kepsniai, pjausniai, maltiniai, muštiniai, troškiniai ir t. t. (ne kepta jautiena, troškinta kiauliena, įdaryta vištiena, malta žuvų filė, bet jautienos kepsnys (didkepsnis), kiaulienos troškinys (troškinti jautienos gabaliukai), vištienos suktinukai (įdaryti vištienos suktinukai, vištienos suktinukai su įdaru), žuvų (žuvienos) maltiniai (maltinukai) ir t. t.

6. Taisytinas vietininkas: ne dešrelės apvalkale, silkės marinate, duona formoje, žuvis tešloje (žuvis, kepta tešloje), bet dešrelės su apvalkalu, marinuotos silkės arba silkės su marinatu (jei tiekiama su marinatu), forminė duona, žuvų arba žuvienos kepsneliai (pjausneliai) su gruzdžia (trapiąja, sluoksniuota, sūrio) plėvele (ne tešloje, bet dažniausiai aliejuje kepama).

PASTABA. Pateisinama: ledai krepšelyje (nes valgomas vaflinis krepšelis) arba dešrelės apvalkale (jei apvalkalas būtų valgomas).

7. Tradiciniai (etnografiniai) patiekalų pavadinimai rašomi be kabučių ir pagal lietuvišką tarimą, pvz.: čeburekai, kebabas, pica, šašlykas ir t. t.

PASTABOS:

1. Vietoj ragu, basturma, pita, lavašas, charčio galima rašyti: troškinys, vytinta jautiena, sirų duonutė, armėniška duona, gruziniška sriuba ir t. t.

2. Tradiciniais (etnografiniais) valgiais nelaikomi įvairiose šalyse panašiai gaminami, bet skirtingai vadinami patiekalai, pvz.: lietuviškai – mėsėčiai, virtiniai, pyragėliai, paplotėliai, itališkai – ravioli, torteline, gnochi, rusiškai – pelmeni (zavertuški), turkiškai – manti ir t. t.

PASTABA. Šalia lietuviškų įrašų nedraudžiama patiekalų pavadinimus rašyti ir originalo kalba, pvz.: Makaronai su špinatais / Makaroni me spanaki (graikiškai!); Ispaniškas žuvų (žuvienos) troškinys / Zarzuela (o ne: Ispaniškas žuvų troškinys zarzuela); Vegetariški balandėliai / Djachnun; Daržovių ir sūrio apkepas / Quiche ir t. t.

3. Simboliniais valgių pavadinimais nelaikytini registruoti prekių / paslaugų ar firmų ženklai, taip pat iš kitų kalbų verčiami bendriniai maisto produktų pavadinimai (žr. Lietuvos higienos normą).

KALBOS KONSULTACIJOS

Kalbos taisyklingumo klausimais galima pasitarti su Valstybinės kalbos komisijos konsultantu telefonu (8  5) 272 45 20 arba el. paštu konsultacijos@vlkk.lt.
Galima skambinti kalbos konsultacijos telefonais:

Vilniuje (8 5) 272 45 20 (8.30–12.30)
Kaune (8 37) 32 78 42 (9.00–14.00)
Klaipėdoje (8 46) 39 85 22 (13.00–16.00)
Šiauliuose (8 41) 52 40 73 (8.00–12.00, penktadieniais 8.00–11.00)

Palangoje kalbos taisyklingumo klausimais galima pasitarti telefonu 48 709.

KALBOS INSTITUCIJOS

I. KALBOS TVARKYTOJO UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

  1. Kalbos tvarkytojas:

1.1. kontroliuoja valstybinės kalbos vartojimą ir jos taisyklingumą mieste;
1.2. kontroliuoja, kaip mieste vykdomas Valstybinės kalbos įstatymas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai ir kiti valstybinės kalbos vartojimą ir jos taisyklingumą reglamentuojantys teisės aktai, vykdo specialius Valstybinės kalbos inspekcijos nurodymus;
1.3. kontroliuoja, kaip mieste vykdomi Savivaldybės tarybos sprendimai, Savivaldybės mero potvarkiai ir Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai dėl valstybinės kalbos;

  1.4. kontroliuoja, ar miesto įmonėse, įstaigose ir organizacijose (toliau - įmonės) raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai bei techniniai dokumentai tvarkomi valstybine kalba;

  1.5. kontroliuoja, ar mieste esančių valstybės, savivaldybės įmonių vadovai ir kiti darbuotojai moka valstybinę kalbą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacines kategorijas;

  1.6. tikrina, ar oficialūs miesto renginiai vyksta valstybine kalba, ar kitomis kalbomis vykstantys renginiai verčiami į lietuvių kalbą tais atvejais, kai įstatymų nustatyta tvarka turi būti užtikrinamas jų vertimas į valstybinę kalbą;

  1.7. kontroliuoja, ar kitomis kalbomis viešai transliuojamos miesto radijo ir televizijos stočių programos verčiamos į lietuvių kalbą tais atvejais, kai įstatymų nustatyta tvarka turi būti užtikrinamas jų vertimas į valstybinę kalbą;

  1.8. kontroliuoja, ar gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose vartojama valstybinė kalba, ar ji taisyklinga;

  1.9. kontroliuoja, ar taisyklingos mieste vartojamos oficialios Lietuvos Respublikos vietovardžių formos;

  1.10. kontroliuoja, ar miesto visuomenės informavimo priemonės, knygų ar kitų leidinių leidėjai laikosi taisyklingos lietuvių kalbos normų;

  1.11. kontroliuoja, ar valstybinė kalba vartojama miesto viešuosiuose užrašuose, ar tų užrašų kalba taisyklinga, derina viešųjų užrašų bei reklamos projektus;

  1.12. rengia Savivaldybės tarybos sprendimų, Savivaldybės mero potvarkių, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų kalbos klausimais projektus;

  1.13. konsultuoja miesto įmonių darbuotojus bei kitus asmenis kalbos klausimais;

  1.14. savo iniciatyva rengia metodinius patarimus, straipsnius, pranešimus kalbos klausimais;

  1.15. derina Savivaldybės tarybos sprendimų ir jais tvirtinamų dokumentų projektus ir Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais tvirtinamų dokumentų projektus;

  1.16. surašo įstatymų nustatyta tvarka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 911–917 straipsniuose, protokolus, nagrinėja bylas ir skiria administracines nuobaudas pagal savo kompetenciją.

  1.17. teikia Savivaldybės administracijos direktoriui informaciją ir siūlymus dėl valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo pažeidimų bei administracinio poveikio priemonių taikymo.

  1.18. priima interesantus, nagrinėja įstaigų, įmonių, organizacijų, fizinių asmenų prašymus, skundus, siūlymus, imasi priemonių nurodytiems ar rastiems kalbos pažeidimams šalinti.

  II. KALBOS TVARKYTOJO TEISĖS

   2. Kalbos tvarkytojas turi teisę:

  2.1. susipažinti ir gauti iš Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių reikiamus dokumentus;

  2.2. reikalauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų pateikti dokumentus, susijusius su Savivaldybės kalbos tvarkytojo tiesioginių pareigų atlikimu;

  2.3. perspėti įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovus, privačių firmų savininkus dėl Valstybinės kalbos įstatymo ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų pažeidimų, reikalauti nurodytu laiku juos ištaisyti;

  2.4. reikalauti, kad nustatyta tvarka su Savivaldybės kalbos tvarkytoju būtų derinami įstaigų, įmonių, organizacijų ir privačių firmų viešųjų užrašų projektai;

  2.5. įstatymų nustatyta tvarka taikyti administracinio poveikio priemones;

  2.6. pagal įgaliojimus atstovauti Savivaldybei kitose institucijose.

Kalbos tvarkytojo pareigybės aprašymas patvirtintas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A1-1607 6 punktu.

Konsultacijos kalbos klausimais, reklamos projektų derinimas

Kalbos klausimais konsultuoja ir reklamos projektus derina darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 17.00 val. Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus savivaldybės kalbos tvarkytoja Aušra Milašauskienė, Vytauto g. 112, Palanga.

Tel.: (8 460) 48 709, 8 602 11 794, faks. (8 460) 40 217, el. paštas kalba@palanga.lt.

Ar taisyklingas sakinys „Siunčiame raštą jūsų žiniai“?

Ne, netaisyklingas. Tai verstinis adresavimo reikšmės kanceliarizmas, keistinas pasakymu su veiksmažodžiu susipažinti. Todėl vietoj Siunčiame įmonių ir organizacijų žiniai geriau – Siunčiame įmonėms ir organizacijoms susipažinti. Jei vieno veiksmažodžio susipažinti nepakanka, šalia galima pridėti reikiamą dalyką pasakantį kitą žodį – vadovautis, vykdyti, pvz., vietoj Siunčiame raštą jūsų žiniai geriau – Siunčiame jums susipažinti ir vadovautis.

Sustabarėjęs žinių skleidimo reikšmės pasakymas „Kieno žiniai“ skelbimuose galimas, pvz.: Gyventojų žiniai; Skyrių vadovų žiniai. Kita vertus, nereikia pamiršti ir teiktinesnio pasakymo – Gyventojams žinotina.

Vis dar pasitaikančios klaidos – didžiųjų ir mažųjų raidžių painiojimas rašant institucijų ir teisės aktų pavadinimus. Didžiosiomis po „Lietuvos Respublika“ rašomi tik aukščiausių valstybės institucijų ir svarbiausių teisės aktų pavadinimai: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas; Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.

Todėl:

Logopedo pagalba progimnazijoje teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos vyriausybės (= Vyriausybės) nutarimais.

Bet:

Remiantis Lietuvos Respublikos Švietimo (= švietimo) ir mokslo ministro... įsakymu patvirtintu aprašu veikia Vaiko gerovės komisija.

Foto [gr. phōs (kilm. phōtos) – šviesa] – pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti sąsają su šviesa arba su fotografija (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2001, p. 249). Tai, kad foto-, kaip ir kiti nelietuviškos dėmenys (agro-, auto-, avioa-, bio-, geo-, pseudo-, vice- ir kt.), vieni nevartojami, bet visuomet eina sudurtinių žodžių pirmuoju dėmeniu ir rašomi kartu su antruoju, nurodoma 58-uoju VLKK nutarimu norminiu paskelbtame leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, § 121, 123.

Taigi foto nevartotinas kaip atskiras žodis, pvz.: foto terapija (taisoma fototerapija), foto laboratorija (taisoma fotolaboratorija), foto kopija (taisoma fotokopija) ir foto tapetai (taisoma fototapetai).

Atsižvelgiant į kontekstą ir stilių, teikiami šios žodžio dalies pakaitai: 1. nuotrauka; 2. fotografavimas (Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2005, p. 51).

Ar žinote, kad SU TIKSLU + BENDRATIS yra neteiktinas verstinis pasakymas? Tikslui reikšti vartotina: kad + tariamoji nuosaka; norint (norėdamas, norėdama) + bendratis, siekiant (siekdamas, siekdama) + bendratis: Tai buvo daroma vien su tikslu pasipelnyti (taisoma tik(tai) dėl pelno; ieškant pelno; tik tam, kad pasipelnytų).

(Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 3. Įvairūs dalykai, Vilnius, 2003, p. 38).

Bendrinėje kalboje nėra daiktavardžio paseka (nei pasėka). Žodžių junginys ko pasekoje (pasėkoje) yra verstinis ir tai yra didelė klaida: To pasekoje projekto nepavyko įgyvendinti. Čia ydingą pasakymą tiktų taisyti tiesiog: Todėl projekto nepavyko įgyvendinti. Avarijos pasėkoje negaliu valdyti rankos: Dėl avarijos negaliu valdyti rankos. Negaliu valdyti rankos, nes patyriau avariją. Finansavimas padidės jau šįmet, ko pasėkoje (= todėl, tad) rinktinė sustiprės. Tyrimų pasekoje (= Tyrimais) gautą medžiagą taip pat reikia analizuoti.

„Aš aplamai mėgstu sportą“, „Aplamai šiandien šilta“. Tikriausiai net nepamanėte, kad žodžiai „aplamai“ ir „apskritai“ yra ne sinonimai, o visiškai skirtingi žodžiai. Atsiverskime Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapį:

• Aplamai padarytas iš būdvardžio aplamas, o šis reiškia „paviršutiniškas; neapdairus, žioplas“. Vadinasi, išgirdę: Jis dirba aplamai, suprantame, kad jis dirba paviršutiniškai.
• Dabartinės lietuvių kalbos žodyne teikiama antroji prieveiksmio apskritai reikšmė „bendrais bruožais“: Apskritai kalbant, darbu esu patenkintas; Apskritai, jis išsilavinęs žmogus.

O gal vietoj apskritai vartojate žodį bendrai? Irgi negerai.

• Bendrai padarytas iš būdvardžio bendras, o jo antroji reikšmė „kartu daromas, atliekamas“. Pvz.: bendrai gyvename; darbą padarysime bendrai. Šis žodis nevartotinas išvadiniu (apibendrinamuoju) žodžiu: Bendrai (taisoma į apskritai) jis neblogas žmogus.

Taigi nepainiokime žodžių aplamai, apskritai ir bendrai, nes tai visiškai skirtingos žodžių reikšmės. Prieš ką nors sakydami, pasvarstykite, kuris žodis tinka pagal kontekstą. Na, o jei norite ką nors apibendrinti, nusakyti bendrais bruožais, vartokite žodį apskritai.

Dažnai nurodydami trečiojo tūkstantmečio metus sakome: „Du tūkstantis penkioliktaisiais metais priimtas įstatymas“. „Du tūkstantis šešioliktaisiais metais pasitvirtino banko prognozės“. „Kaip seksis du tūkstantis septynioliktaisiais?“ Tokia vartosena neteiktina – reikia linksniuoti visus (išskyrus dešimtis žyminčius) skaitvardžių junginio žodžius. Tad laukiame du tūkstančiai (ne du tūkstantis) septynioliktųjų metų!

Sakinio gale rašomas taškas, klaustukas, šauktukas arba daugtaškis. Ženklo pasirinkimą lemia sakinio prasmė ir intonacija.

! Po antraštinių sakinių taškas nededamas.

Gyvenimo aprašymas
Kaip sudaryti seniūnaitijų pavadinimus
Priegaidės ir tono sąvoka. Lietuvių kalbos priegaidžių sistema

Sakinio galo ženklai kabutėmis skiriamos tiesioginės kalbos ar citatos sakinio pabaigoje rašomi prieš uždaromąsias kabutes.

Jonas pasigyrė: „Vakar žiūrėjau puikų filmą.“
Šiandien klausia manęs:„Kur buvai?“
Kaimynas sušuko: „Dar pažiūrėsim, kaip viskas baigsis!“
Just. Marcinkevičius rašė: „Visa Lietuva šiandien susitelkė prie tos rankos, susirinko aplink savo KNYGĄ. Nors tik nedaugelis yra ją matę, tačiau visi tiki, kad ji yra. Ji turi būti, nes be jos nebūtų ir Lietuvos. Todėl ir galime sakyti, kad turime du karalius: Mindaugą, sukūrusį Lietuvos valstybę, ir Mažvydą, sukūrusį Lietuvos knygą.“

Kai tiesioginė kalba eina prieš autoriaus žodžius ir yra skiriama kabutėmis, jos galo ženklai – šauktukas, klaustukas, daugtaškis – rašomi prieš uždaromąsias kabutes, o kablelis – po kabučių.

„Ar dar susitiksime?“ – paklausė tėvas.
„Rytoj išvažiuoju“, – pasakė tėvas.

! Jei cituojamo ar kabutėmis skiriamos tiesioginės kalbos sakinio gale atsidūrė simbolinis ar koks kitas išskirtas kabutėmis pavadinimas, reikėtų dėti uždaromąsias pavadinimo kabutes, tašką ir uždaromąsias citatos kabutes.

Jonas pasigyrė: „Vakar žiūrėjau puikų filmą „Siena“.“

! Kai sakinio gale kabutėmis išskirtas simbolinis pavadinimas ar trumputė citata (ne citatos sakinys!), tada taškas rašomas po kabučių.

Kviečiame dalyvauti akcijoje „Išauskime Prienų miestui juostą“.
Just. Marcinkevičius rašė, „kad turime du karalius: Mindaugą, sukūrusį Lietuvos valstybę, ir Mažvydą, sukūrusį Lietuvos knygą“.
Taisyklių 1 punkte pasakyta, kad „pavadinimuose reikia vengti nebūtinos informacijos“.

! Jei sakinio gale atsidūrė koks nors kabutėmis išskirtas pavadinimas, kurio pabaigoje yra jaustukas, klaustukas ar daugtaškis, tai tie ženklai atliks  ir sakinio galo funkciją – papildomo sakinio galo ženklo po kabučių nereikia.

Šiauliuose pastatytas spektaklis „Kaip užmušti Jasoną?“
Šokių ir dainų ansamblis „Trapukas“ pakvietė į koncertą „Ir vieną kartą...“
Kultūros centre vyko paskaita-diskusija „Kokiais principais vadovaujantis valdoma valstybė?“

Remtasi Privalomosios skyrybos taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-2 (103), ir VLKK konsultacijų banku.

Elektroninio pašto adresai (pavadinimai) raštų blankuose, vizitinėse kortelėse, interneto svetainių puslapiuose, reklamoje gali būti rašomi:

Elektroninis paštas savzinios@aiva.lt
Elektroninis paštas Kalba@Vilnius.LT

Pastabos:

1. Dvitaškis rašomas, kai nurodomi du ar daugiau elektroninio pašto adresų: pvz.:

El. p.: savzinios@aiva.lt, Kalba@Vilnius.LT
El. p.: [email protected], vaidia@one.lt (gale taškas nerašomas)

2. Nerašytina: E–paštas, el-p., e–p.
3. E–mail yra svetimybė, arba didžioji kalbos klaida!

Trumpinant junginius rašytina:

Trumpinant rašytinos mažosios raidės:

Pastaba. Tai nėra įstaigų pavadinimai, bet tiesiogiai su valstybės valdymu susijusių informacinių sistemų, teikiančių paslaugas internetu, pavadinimai.

SAVIVALDYBĖS DOKUMENTŲ KALBA

SUTRUMPINIMAI

SVETIMŽODŽIŲ ATITIKMENŲ SĄRAŠAS

KAIP RAŠYTI TELEFONŲ NUMERIUS?

APIE DOKUMENTŲ IR RAŠTŲ KALBĄ

BRŪKŠNELIS IR BRŪKŠNYS, TARPAI

Lietuviškos kabutės skiriasi nuo vartojamų kitose kalbose, pavyzdžiui, anglų kalboje vartojamos tokios kabutės – “ABC”, skandinavų – „ABC”, rusų – «ABC», kai kuriose kitose kalbose – „ABC”. Lietuviškų kabučių grafinė raiška yra „ABC“ (apačioje – devintukai, viršuje – šešetukai). Tokia raiška apibrėžta norminiame leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (Vilnius: Mokslas, 1992, p. 11).

Standartinėje lietuviškoje kompiuterio klaviatūroje (žr. http://aldona.mii.lt/pms/kalba/klav.html) kabutės yra. Jos renkamos spaudžiant kabučių klavišus. Tie, kurie naudoja amerikietišką klaviatūrą, šitaip įvesti lietuviškų kabučių negali – jų klaviatūroje nėra. Tokiu atveju kabutes, kaip ir bet kurį kitą simbolį, galima surinkti kodais šitaip: nuspaudus klavišą Alt surenkamas atidaromųjų kabučių kodas 0132 arba uždaromųjų – 0147. Tai universalus (tinka visoms tekstų apdorojimo programoms), bet gana lėtas būdas, nes vienam ženklui įvesti tenka spausti penkis klavišus. Kabutes galima rasti Įterpimo skyriuje Simboliai.

DĖL VALGIARAŠČIŲ KALBOS

Interneto svetainės ir naudingos nuorodos:

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Valstybinė kalbos inspekcija

Lietuvių kalbos institutas

Lietuvių kalbos draugija

 Kalbos namai

 Kanceliarinės kalbos patarimai

 Vietovardžių žodynas

 Europos terminų žodynas EUROVOC

 Terminų žodynas

 Kalbos pipirai

Naujažodžių tartuvas