Aktualijos

NAUJOVĖS IR SOCIALINIŲ IŠMOKŲ DYDŽIAI

NUO 2025 M. SAUSIO 1 DIENOS

Aukles samdantys tėvai jau gali kreiptis dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo

Nuo 2025 m. pradžios įteisinta nauja išmokų vaikams rūšis – vaiko priežiūros kompensacinė išmoka. Ši išmoka bus skiriama ir mokama LR išmokų vaikams įstatymo nuostatas atitinkančiam vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėviui) ar globėjui, kai vaiko globa nustatyta šeimoje, už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos (darželio) ir už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens (auklės), vykdančio vaikų dienos priežiūrą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį. Nuo 2025-01-01 įsigaliojus LR išmokų vaikams įstatymo pakeitimams, vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis – 5,2 bazinės socialinės išmokos dydžiai per mėnesį. 2025 m. BSI dydis – 70 eurų, išmokos dydis – 364 eurai.

Sąlygos gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką:

• Vienas iš vaiką auginančių tėvų (įtėvių) ar globėjas pateikia prašymą dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo.
• Vaiko tėvai (įtėviai) ar globėjas dirba (pagal darbo sutartį; darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu;  yra savarankiškai dirbantys asmenys). Darbinės veiklos reikalavimas netaikomas, jei tai darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 0–25 proc. dalyvumo lygis.
• Vaikas neugdomas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (valstybinėje, savivaldybių ar nevalstybinėje) pagal ikimokyklinio ugdymo programą.
• Vieno iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjo sudaryta vaiko priežiūros sutartis arba darbo sutartis su vaiką prižiūrinčiu fiziniu asmeniu (aukle).
• Vaikų dienos priežiūra vykdoma pagal individualios veiklos vykdymo pažymą arba darbo sutartį. Vaikas prižiūrimas už atlyginimą arba darbo užmokestį.
• Vaiko priežiūra vykdoma Lietuvos Respublikoje.
• Vaiko tėvai, įtėviai ar globėjai, kuriems išmoka paskirta, turi pranešti savo gyvenamosios vietos savivaldybei apie visas svarbias aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui, pavyzdžiui, apie nutrauktą vaiko priežiūros ar darbo sutartį, vaiko pradėtą lankyti darželį ar laikinai sustabdytą vaiko priežiūrą (pavyzdžiui, dėl ligos, atostogų).

Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka neskiriama, jei fizinis asmuo prižiūri savo ar bendrai gyvenančio asmens auginamą ir (ar) globojamą vaiką. Be to, siekiant užtikrinti vaikų tinkamą priežiūrą, išmoka neskiriama už daugiau nei 5 to paties fizinio asmens tuo pačiu metu prižiūrimus vaikus, išskyrus, kai visi prižiūrimi vaikai yra iš vienos šeimos.

Kreipiantis dėl minėtos išmokos reikės pateikti:

1. Vaiko priežiūros sutartį arba darbo sutartį, sudarytą tėvų ar globėjų ir vaiko auklės;
2. Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą individualios veiklos vykdymo pažymą, patvirtinančią, kad auklė vykdo vaikų dienos priežiūros veiklą;
3. Dokumentus, patvirtinančius, kad tėvai ar globėjai dirba pagal darbo sutartį ar yra savarankiškai dirbantys asmenys arba jiems nustatytas 0-25 proc. dalyvumo lygis (jeigu šių duomenų nėra registrų ar valstybės informacinėse sistemose);
4. Kitus dokumentus, pateikiamus atsižvelgiant į aplinkybes.

Prašymą dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo galima teikti: Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (www.spis.lt) arba atvykus į Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus 116 kabinetą.

Papildoma informacija teikiama telefonais: 0 460 34 163, 0 460 34 165.

Nuo šių metų sausio 1 dienos taip pat didinamas daugelio socialinių išmokų dydis. Dėl didesnių išmokų gyventojams, kuriems išmokos jau mokamos, kreiptis į savivaldybę nereikia, nes padidintos išmokos bus paskirtos be atskiro asmens prašymo. Primename, kad periodinės socialinės išmokos mokamos už praėjusį mėnesį, tad didesnės išmokos gyventojų sąskaitas pasiekė šių metų vasario mėnesį. Kokio dydžio išmokos skiriamos nuo 2025-01-01: 

INDIVIDUALIOS PAGALBOS TEIKIMO IŠLAIDŲ KOMPENSACIJOS ASMENIMS SU NEGALIA

DĖL TRANSPORTO PASLAUGŲ ORGANIZAVIMO ASMENIMS, KURIE DĖL NEGALIOS, LIGOS AR SENATVĖS NEGALI NAUDOTIS VISUOMENINIU AR INDIVIDUALIU TRANSPORTU

Transporto organizavimo paslauga – socialinė paslauga, teikiama pagal poreikius asmenims, kurie dėl negalios, ligos ar senatvės turi judėjimo problemų ir dėl to ar dėl nepakankamų pajamų negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu.

Transporto organizavimo paslauga apima ir pagal individualius asmens poreikius teikiamą pagalbą, palydint asmenį iš jo namų iki transporto priemonės ir iš jos iki  tikslo objekto ir atgal.

Galimi transporto paslaugų gavėjai – vaikai su negalia ir jų šeimos, suaugę asmenys su negalia ir jų šeimos, senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, socialinę riziką patiriančios šeimos, kiti asmenys ir šeimos, kurie dėl negalios visuomeniniu ar individualiu transportu.

Dėl transporto paslaugos gavimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas kreipiasi į Palangos miesto socialinių paslaugų centrą adresu ir pateikia:

prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti (pildo formą, patvirtintą socialinės apsaugos ir darbo ministro);

asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (ne ES valstybių narių piliečiai));

kitus turimus socialinį statusą patvirtinančius dokumentus (neįgaliojo ar pensininko pažymėjimą, neįgalumo lygio pažymą, darbingumo lygio pažymą, pažymą dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo, specialiojo nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos), ar/ir transporto išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo pažymas ar kt.);

pažymas apie asmens (šeimos) pajamas, gautas per 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi dėl paslaugos (pažymų pateikti nereikia, kai pareiškėjas (šeimos nariai) gauna pensijas ar kitas išmokas, mokamas Sodros, Socialinės rūpybos skyriaus, Darbo biržos, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM, arba kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą paslaugos kainą);

medicininę pažymą ar kitus dokumentus įrodančius paslaugos būtinumą, kai asmeniui nėra nustatytas transporto išlaidų kompensacijos poreikis ar specialusis priežiūros (pagalbos) ar slaugos poreikis

Mokėjimas už transporto organizavimo paslaugą

Už transporto organizavimo paslaugas mokama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus įkainius.

Už specialiojo transporto paslaugą iš dalies moka:

vaikai su negalia, asmenys, pripažinti nedarbingais, senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis), asmenys, sukakę 80 metų ir vyresni, asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, asmenys, kuriems teikiama dienos socialinė globa institucijoje – 10 proc. jiems mokėti apskaičiuotos paslaugos kainos;

asmenys, pripažinti iš dalies darbingais, senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems nustatytas vidutinių specialių poreikių lygis, ir asmenys nuo 70 iki 80 metų – 50 proc. jiems mokėti apskaičiuotos paslaugos kainos;

kiti asmenys, kurie dėl negalios, ligos ar senatvės turi judėjimo problemų ir dėl to negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu – 80 proc. jiems mokėti apskaičiuotos paslaugos kainos.

Asmeniui (šeimai), gaunančiam socialinę pašalpą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka, arba asmeniui (šeimai), kurio (kurios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, transporto paslaugos teikiamos nemokamai.

Nustatant asmens (šeimos) mokėjimo už transporto paslaugas dydį, atliekamas asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimas. Asmens (šeimos) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą paslaugos kainą.

Dėl transporto organizavimo paslaugos kreiptis į Palangos miesto socialinių paslaugų centrą adresu Gintaro g. 34, Palanga tel. 8 (460) 48264, 8 (620) 13582

Atkreiptinas tėvų, auginančių sunkią negalią turinčius vaikus, dėmesys

Neįgaliam vaikui, sulaukus pilnametystės, tikslinės kompensacijos pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo 5 straipsnio 4 ir 5 dalis, yra mokamos tik tuomet, kai yra gautas asmenų, turinčių teisę gauti šias kompensacijas, jų įgaliotų asmenų arba neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų, globėjų prašymas.

Tėvai (globėjai), auginantys sunkią negalią turinčius vaikus, kurie netrukus sulauks pilnametystės, gali:

1) iš anksto (likus šešiems mėnesiams iki prižiūrimo asmens pilnametystės) kreiptis į teismą dėl pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje (pagal Civilinio proceso kodekso 463 straipsnio 2 dalį).

2) prašyti teismo pavesti teismo ekspertizę atlikti tai ekspertų įstaigai, kurioje ši procedūra bus atlikta per trumpesnį laiką.

3) prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl galimybės teismo proceso metu įgyvendinti globėjo teises ir pareigas.

4) teikiant prašymą dėl tikslinių išmokų mokėjimo, pateikti savivaldybės administracijai dokumentus apie pradėtą teisminį procesą.

Aktualu nuo 2024 m. sausio 1 dienos

SVARBU. Skiriant būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas ir (ar) socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas. 

Socialinė pašalpa

Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo gyvenamosios vietos savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams (socialinės pašalpos, būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijų), papildomai skiriamos išmokos vaikui, taip pat socialinės paramos  mokiniams (mokinių nemokamo maitinimo, paramos mokinio reikmenims įsigyti). 

Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą) ir į šį procesą įtraukti nepasiturinčius gyventojus, gaunančius būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė – jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims teikiama valstybės parama – 100 proc. apmokamos kredito ir palūkanų įmokos.  

Kada priklauso? Socialinę pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį nuo 2024 m. sausio 1 d. neviršija 193,6 Eur. Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). 

Kokio dydžio? Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:
•    skirtumą tarp 1,4 VRP dydžio (246,40 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
•    skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (211,20 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
•    skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (193,60 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.

Socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:
•    pirmam šeimos nariui – skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio  ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį – 193,60 Eur);
•    antram šeimos nariui – 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio  ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį – 174,24 Eur);
•    trečiam ir paskesniems  šeimos nariams – 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio  ir vidutinių pajamų vienam  šeimos nariui per mėnesį – 135,52 Eur).

Konkretų socialinės pašalpos dydį lemia besikreipiančio asmens šeimos sudėtis, vaikų skaičius, darbo užmokesčio dydis, jeigu dirbama ir kt.

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso socialinė pašalpa ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle. 

Papildoma išmoka prie vaiko pinigų

Papildoma 56,65 Eur dydžio išmoka prie išmokos vaikui (vaiko pinigų) mokama visiems vaikams iš nepasiturinčių šeimų.

Ji gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 metų arba ilgiausiai iki 23 metų, bet tik tuo atveju, jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Nepasiturinti šeima – šeima, auginanti, globojanti 1 ar 2 vaikus, kurios vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 352 eurų, bet į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus:
•    25 proc. – kai šeimoje du suaugę augina, globoja 1–2 vaikus.
•    35 proc. – kai vienas suaugęs augina, globoja 1–2 vaikus.

Papildomai išmokai vaikui gauti vidutinės šeimos mėnesio pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių kalendorinių metų iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas arba, jeigu pagal praėjusių kalendorinių metų vidutines mėnesio pajamas šeima neturėjo teisės gauti šios išmokos, pajamoms sumažėjus, vidutinės mėnesio pajamos išmokai gauti apskaičiuojamos pagal praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas. Jeigu šeima gauna socialinę pašalpą ir (ar) socialinę paramą mokiniams, papildomai išmoka vaikui skiriama pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę paramą.

Papildoma išmoka vaikams iš nepasiturinčių šeimų mokama kiekvienam tos šeimos vaikui. Papildomai skiriant išmoką vaikui nepasiturinčiai šeimai, pilnamečių vaikų (įvaikių) iki 24 metų, kurie įskaitomi į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį, pajamos nevertinamos.

Papildomos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas, jeigu šeima nebeatitinka nepasiturinčios šeimos apibrėžimo. Pavyzdžiui, jeigu vienas iš vaikų nebėra įskaitomas į savo šeimos sudėtį.
Gausiai šeimai papildoma išmoka vaikui skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

Kompensacijos už šildymą ir karštą bei geriamąjį vandenį

Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims. Jei būstą nuomojantys žmonės nori gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, turi būti su nuomotoju sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį raštu ir ją įregistravę viešame registre.

Skiriant kompensacijas vertinamos asmens ar šeimos nuosevybės teise turimas turtas, gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį.

Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su  tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.

Kompensacija už būsto šildymą

SVARBU! Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis, elektra ir pan.).

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (352 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (528 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 352 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 528 Eur.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
•    50 kvadratinių metrų, jei žmogus gyvena vienas
•    38 kvadratiniai metrai pirmam šeimos nariui
•    12 kvadratinių metrų antram šeimos nariui
•    10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui

Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kvadratinių metrų naudingąjį būsto plotą. 

KUR KREIPTIS: į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.

Jeigu daugiabutis yra renovuotas ar renovuojamas pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir jame gyvena žmonės, turintys teisę gauti kompensacijas už šildymą, būsto savininkui pilnai apmokamos kredito bei palūkanų įmokos. 

KUR KREIPTIS: į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai turi teisę į nemokamus pietus mokykloje nevertinant šeimos pajamų.

Vyresnių klasių mokiniai turi teisę į nemokamus pietus, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 264,00 euro. 

Teisę į maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose ir 110 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti turi mokiniai, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 264,00 euro.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitomi vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.). 

Norint gauti šią paramą, vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų turėtų kreiptis į savo savivaldybės administraciją arba prašymą pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą spis.lt. Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti šeimos narių pažymas apie pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius, arba kreipimosi mėnesio pajamas, jei kreipimosi mėnesį, palyginti su trimis praėjusiais mėnesiais, pasikeitė šeimos pajamų šaltinis ar šeiminė padėtis.

Jeigu šeima gauna piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, pavyzdžiui, socialinę pašalpą ar būsto šildymo, geriamojo ar karšto vandens išlaidų kompensacijas, tuomet kreipiantis dėl nemokamo maitinimo ir mokinio reikmenų užtenka pateikti laisvos formos prašymą, o pažymų apie šeimos gaunamas pajamas pateikti nereikia. 

Dėl nemokamų pietų priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams teikti prašymų nereikia.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt. arba kreipiantis tik dėl nemokamo maitinimo, prašymą–paraišką galima pateikti ir mokyklos administracijai.

Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama (vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą ir kita). 

KUR KREIPTIS: į gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės rūpybos skyrių. 

PARAMA PAGAL 2021-2027 METŲ MATERIALINIO NEPRITEKLIAUS MAŽINIMO PROGRAMĄ

Paramos pagal 2021–2027 metų materialinio nepritekliaus mažinimo programos (toliau - MNM) tikslas spręsti materialinio nepritekliaus problemą labiausiai skurstantiems asmenims, įskaitant vaikus, suteikiant pagalbą asmenims įsigyti maisto produktus ir (ar) būtinojo vartojimo prekes. Pagal programą vykdomos veiklos:

1. socialinių ar kitų joms lygiaverčių kortelių (toliau – Kortelė) išdavimas Savivaldybės gyventojams, kurios yra skirtos maisto produktams ir (ar) būtinojo vartojimo prekėms įsigyti iš pasirinkto prekybos tinklo / parduotuvės (toliau – Tiekėjas);

2. donacijos – Maisto banko surinktas paaukotas maistas iš prekybos vietų ir (ar) gamintojų ir (ar) logistikos sandėlių ir (ar) kitų maisto produktų tiekimo ir (ar) gaminimo vietų ir atiduotas Savivaldybės gyventojams, taip pat įvairių paramos akcijų metu surinktas ir Savivaldybės gyventojams atiduotas maistas.

Kortelę ir (ar) donaciją pagal MNM programą turi teisę gauti:

1. asmuo, kurio ir (ar) bendrai gyvenančio (-ių) asmens (-ų) vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio per mėnesį;

2. asmuo, kurio ir (ar) bendrai gyvenančio (-ių) asmens (-ų) vidutinės pajamos per mėnesį vienam nariui viršija 1,5 VRP, bet neviršija 2,5 VRP dydžio, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų:

2.1. yra su negalia, sukakęs senatvės pensijos amžiaus asmuo arba gaunantis bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmoką ir (ar) šalpos išmoką;

2.2. yra šeima auginanti 3 ir daugiau vaikų;

2.3. yra vienas iš tėvų, auginantis vaiką (-us);

2.4. yra šeima auginanti neįgalų vaiką (-us);

2.5. yra benamis (neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos);

2.6. yra globojamas vaikas (-ai) šeimose ir asmenys nuo 18 metų, kuriems paskirta globos (rūpybos) išmoka (-os);

3. asmenys ir (ar) bendrai gyvenantys (-tiems) asmenys (-ims) nevertinat jų pajamų gaisro, stichinės nelaimės atveju, vaikui (-ams) netekus maitintojo (-ų).

Pildant prašymo formą, iš pateikto prekybos tinklų sąrašo reikia pasirinkti (pažymėti) prekybos tinklą, kuriame bus apsiperkama (vienas asmuo gali rinktis tik vieną prekybos tinklą).

Asmenys kartu su prašymu gauti socialinę kortelę galės užpildyti sutikimą pasiimti nemokamai  Labdaros paramos fondo „Maisto bankas“ atiduotuvėje (Virbališkės takas 3, Palanga) besibaigiančio ir paskutinės dienos galiojimo produktų ne mažiau kaip 5 kg per ketvirtį. 

KUR KREIPTIS: į Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrių.

DĖL TRANSPORTO PASLAUGŲ ORGANIZAVIMO ASMENIMS, KURIE DĖL NEGALIOS, LIGOS AR SENATVĖS NEGALI NAUDOTIS VISUOMENINIU AR INDIVIDUALIU TRANSPORTU

Transporto organizavimo paslauga – socialinė paslauga, teikiama pagal poreikius asmenims, kurie dėl negalios, ligos ar senatvės turi judėjimo problemų ir dėl to ar dėl nepakankamų pajamų negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu.

Transporto organizavimo paslauga apima ir pagal individualius asmens poreikius teikiamą pagalbą, palydint asmenį iš jo namų iki transporto priemonės ir iš jos iki  tikslo objekto ir atgal.

Galimi transporto paslaugų gavėjai – vaikai su negalia ir jų šeimos, suaugę asmenys su negalia ir jų šeimos, senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, socialinę riziką patiriančios šeimos, kiti asmenys ir šeimos, kurie dėl negalios visuomeniniu ar individualiu transportu.

Dėl transporto paslaugos gavimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas kreipiasi į Palangos miesto socialinių paslaugų centrą adresu ir pateikia:

• prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti (pildo formą, patvirtintą socialinės apsaugos ir darbo ministro);
• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (ne ES valstybių narių piliečiai));
• kitus turimus socialinį statusą patvirtinančius dokumentus (neįgaliojo ar pensininko pažymėjimą, neįgalumo lygio pažymą, darbingumo lygio pažymą, pažymą dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo, specialiojo nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos), ar/ir transporto išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo pažymas ar kt.);
• pažymas apie asmens (šeimos) pajamas, gautas per 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi dėl paslaugos (pažymų pateikti nereikia, kai pareiškėjas (šeimos nariai) gauna pensijas ar kitas išmokas, mokamas Sodros, Socialinės rūpybos skyriaus, Darbo biržos, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM, arba kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą paslaugos kainą);
• medicininę pažymą ar kitus dokumentus įrodančius paslaugos būtinumą, kai asmeniui nėra nustatytas transporto išlaidų kompensacijos poreikis ar specialusis priežiūros (pagalbos) ar slaugos poreikis

Mokėjimas už transporto organizavimo paslaugą

Už transporto organizavimo paslaugas mokama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus įkainius.

Už specialiojo transporto paslaugą iš dalies moka:

• vaikai su negalia, asmenys, pripažinti nedarbingais, senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis), asmenys, sukakę 80 metų ir vyresni, asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, asmenys, kuriems teikiama dienos socialinė globa institucijoje – 10 proc. jiems mokėti apskaičiuotos paslaugos kainos;
• asmenys, pripažinti iš dalies darbingais, senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems nustatytas vidutinių specialių poreikių lygis, ir asmenys nuo 70 iki 80 metų – 50 proc. jiems mokėti apskaičiuotos paslaugos kainos;
• kiti asmenys, kurie dėl negalios, ligos ar senatvės turi judėjimo problemų ir dėl to negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu – 80 proc. jiems mokėti apskaičiuotos paslaugos kainos.

Asmeniui (šeimai), gaunančiam socialinę pašalpą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka, arba asmeniui (šeimai), kurio (kurios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, transporto paslaugos teikiamos nemokamai.

Nustatant asmens (šeimos) mokėjimo už transporto paslaugas dydį, atliekamas asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimas. Asmens (šeimos) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą paslaugos kainą.

Dėl transporto organizavimo paslaugos kreiptis į Palangos miesto socialinių paslaugų centrą adresu Vytauto g. 112, Palanga tel. 0 (460) 48264, 0 (620) 13582

Įstaiga, pageidaujanti teikti akredituotą socialinę priežiūrą Palangos miesto savivaldybėje, turi atitikti Akredituotos socialinės priežiūros teikimo reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. A1 – 492  „Dėl akredituotos socialinės priežiūros teikimo reikalavimų patvirtinimo“ (toliau - Akredituotos socialinės priežiūros teikimo reikalavimai) ir Akredituotos vaikų dienos socialinės priežiūros teikimo reikalavimus ir rekomendacijas, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. A1-658 „Dėl akredituotos vaikų dienos socialinės priežiūros teikimo reikalavimų ir rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – VDC reikalavimai ir rekomendacijos).

Įstaiga, Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-622 „Dėl Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašo 1 priedą – nustatytos formos prašymą leisti teikti akredituotą socialinę priežiūrą  (toliau - Prašymas). Kartu su Prašymu privaloma pateikti šiuos lietuvių kalba surašytus dokumentus (arba jų vertimus, patvirtintus vertėjo, pareiškėjo vadovo ar jo įgalioto asmens) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas:

1. Įstaigos steigimo dokumentą (pvz.: įstatus, nuostatus, registravimo pažymėjimą);
2. jei pareiškėjui atstovauja ne jo vadovas, – dokumentą, patvirtinantį asmens teisę veikti pareiškėjo vardu;
3. asmens, turinčio teisę veikti Įstaigos vardu, pasirašytą deklaraciją (Akreditavimo tvarkos aprašo 2 priedas);
4. jei paslaugoms teikti, vadovaujantis Socialinių paslaugų katalogu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ (toliau – Katalogas), būtinos patalpos:

4.1. dokumentus, patvirtinančius teisę naudotis patalpomis (pvz., valstybės įmonės Registrų centro išrašą (nuorašą) ir (ar) patalpų nuomos ir (ar) panaudos sutartis);

4.2. dokumentus, patvirtinančius patalpų, kuriose bus teikiama (teikiama) akredituota socialinė priežiūra, atitiktį VDC reikalavimuose ir rekomendacijose ir (ar) Akredituotos socialinės priežiūros teikimo reikalavimuose patalpoms nustatytiems reikalavimams (pvz., patalpų planus);

5. Įstaigos, kuri teiks (teikia) akredituotą socialinę priežiūrą, darbuotojų išsilavinimą, nurodytą VDC reikalavimuose ir rekomendacijose ir (ar) Socialinės priežiūros reikalavimuose, pagrindžiančius dokumentus (pvz.: diplomus, kvalifikacinius ir (ar) mokymų baigimo pažymėjimus).

Prašymas ir 1-5 punktuose nurodyti dokumentai Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikiami vienu elektroniniu laišku adresu: administracija@palanga.lt;

Informaciją ir konsultacijas teikia Socialinių paslaugų skyriaus vedėjo pavaduotoja Renata Jucienė, tel. (0 460) 34 162, el.p. renata.juciene@palanga.lt

Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašas:

A1-622 Dėl Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (lrs.lt)

Akredituotos socialinės priežiūros teikimo reikalavimai:

A1-622 Dėl Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (lrs.lt)

Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A1-1696:

A1-622 Dėl Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (lrs.lt)

Akredituotos vaikų dienos socialinės priežiūros teikimo reikalavimai ir rekomendacijos:

A1-658 Dėl Akredituotos vaikų dienos socialinės priežiūros teikimo reikalavimų ir rekomendacijų patvirti... (e-tar.lt)

Įgyvendinat Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, Palangos miesto savivaldybės administracija atlieka asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkciją, kurios tikslas – koordinuoti asmenų su negalia socialinės integracijos politikos ir asmenų su negalia teisių, nustatytų tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos Lietuvos Respublika yra ratifikavusi ar kitaip prie jų prisijungusi, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, įgyvendinimą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje ir stiprinti valstybės ir Palangos miesto savivaldybės institucijų bei įstaigų, dirbančių asmenų su negalia socialinės integracijos politikos srityje, bendradarbiavimą. 

 Iškilus klausimams, turint pasiūlymų ar pastebėjimų prašome kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus vyriausiąją specialistę, vykdančią asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkciją, Rasą Piekienę, tel. (0 698) 53068; (0 460) 34 164, el. p. rasa.piekiene@palanga.lt

Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ar elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa ir paskiriamas globėjas (Civilinio kodekso 2.10 straipsnis).

Jei fizinis asmuo dėl psichikos ar elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Asmeniui šioje srityje nustatoma rūpyba ir paskiriamas asmens rūpintojas (Civilinio kodekso 2.11 straipsnis).

Pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui (Civilinio proceso kodekso 462 straipsnis). Prie pareiškimo būtina pridėti ne tik medicininius dokumentus apie sveikatos būklę, bet ir savivaldybės socialinių darbuotojų atliktą Asmens gebėjimų vertinimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus išvadą (toliau – Išvada), kurioje nurodomos pagrindinės rekomenduojamos asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys (turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių) (Civilinio proceso kodekso 465 straipsnis).

Išvadą gali gauti Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys, t. y. asmens, dėl kurio kreipiamasi, sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Palangos miesto gyventojai, siekiantys gauti šią Išvadą, turi atvykti į Palangos miesto savivaldybės admnistracijos Socialinės rūpybos skyrių ir užpildyti prašymą dėl išvados parengimo.

Asmuo, gavęs Išvadą, turi teisę:

1) savarankiškai parengti pareiškimą ir kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu;

2) kreiptis į advokatą, kuris padės parengti minėtą pareiškimą teismui;

3) kreiptis į savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyrių, adresu Vytauto g. 112, Palanga kurio darbuotojai padės užpildyti prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos (dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose) teikimo. Antrinę teisinę pagalbą gali gauti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai turite pateikti ne tik su reikalavimu susijusius dokumentus, bet ir pažymą apie gautas pajamas per 12 paskutinių mėnesių.

Atkreiptinas tėvų, auginančių sunkią negalią turinčius vaikus, dėmesys

Neįgaliam vaikui, sulaukus pilnametystės, tikslinės kompensacijos pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo 5 straipsnio 4 ir 5 dalis, yra mokamos tik tuomet, kai yra gautas asmenų, turinčių teisę gauti šias kompensacijas, jų įgaliotų asmenų arba neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų, globėjų prašymas.

Tėvai (globėjai), auginantys sunkią negalią turinčius vaikus, kurie netrukus sulauks pilnametystės, gali:

1) iš anksto (likus šešiems mėnesiams iki prižiūrimo asmens pilnametystės) kreiptis į teismą dėl pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje (pagal Civilinio proceso kodekso 463 straipsnio 2 dalį).

2) prašyti teismo pavesti teismo ekspertizę atlikti tai ekspertų įstaigai, kurioje ši procedūra bus atlikta per trumpesnį laiką.

3) prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl galimybės teismo proceso metu įgyvendinti globėjo teises ir pareigas.

4) teikiant prašymą dėl tikslinių išmokų mokėjimo, pateikti savivaldybės administracijai dokumentus apie pradėtą teisminį procesą.

 Dėl teismo sprendimų, priimtų iki 2016 m., kuriais asmuo buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo

 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turėjo kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat galėjo kreiptis ir kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys.

Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipė dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Tų asmenų, kurie teismo sprendimu buvo pripažinti neveiksniais, globėjai, jei dar nėra kreipęsi dėl neveiksnumo būklės peržiūrėjimo, turi nedelsiant kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrių su prašymu inicijuoti teismo sprendimo, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, procedūrą.

Iškilus klausimams, kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrių tel. (0 460) 34 164.