Tarptautinis bendradarbiavimas

Sausio 27 d. Kartu su visu pasauliu minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, antradienį Palangos miesto savivaldybės atstovai kartu su Palangos žydų bendruomenės nariais ir Palangos senosios gimnazijos gimnazistais, dalyvaujančiais tarptautiniame projekte „Holokausto vaikai: Lietuvos istorijos šešėlių apšvietimas“, aplankė Holokausto aukų kapą Palangos miesto civilinėse kapinėse. Amžinojo poilsio vietoje uždegtos žvakės, padėti atminimo akmenėliai, simbolizuojantys nepamirštamus šių žmonių gyvenimus, tragiškai nutrauktus per Holokaustą.

„Holokaustas nėra tik praeities tragedija. Tai – įspėjimas, kas nutinka, kai abejingumas tampa norma, o neapykanta priimtina. Mūsų pareiga - ne tik prisiminti aukas, bet ir saugoti tiesą, kuri ne visiems patogi. Atmintis nėra ceremonija, tai – kasdienis pasirinkimas“, - sakė Palangos žydų bendruomenės primininkas Vilius Gutmanas.

Šis bendras atminties gestas tampa Palangoje puoselėjamos istorinės atminties dalimi. Kasmet mieste atminimo lentomis įamžinamos žydų bendruomenei ypač svarbios istorinės vietos - Palangos žydų senosios kapinės Birutės parko teritorijoje, veikusios nuo 1487 metų, ir Palangos žydų kapinės už Naglio kalno, veikusios nuo 1832 metų. Šios atminties vietos pažymėtos informaciniais stendais ir QR kodais. Taip pat atnaujinta kapavietė Palangos miesto civilinėse kapinėse, kur perlaidoti 1941 m. nužudytų 106 žydų ir 5 lietuvių palaikai, sutvarkytos prieigos prie šios kapavietės.

Palangos žydų bendruomenė nuoširdžiai dėkoja Palangos miesto savivaldybei už iniciatyvą, paramą ir šio reikšmingo atminimo projekto įgyvendinimą, prisidedant prie istorinės atminties išsaugojimo ir pagarbos Palangos žydų bendruomenės paveldui. Šiandien Palangoje atminimo lentomis jau įamžintos net kelios žydų bendruomenei svarbios vietos - Palangos Didžiosios ir Mažosios sinagogų buvimo vieta, profesoriaus dr. Lazario Gutmano atminimas bei abejos istorinės žydų kapinės. Tokie konkretūs ir apgalvoti darbai rodo pagarbą aukoms ir brandų miesto požiūrį į savo istoriją.

Palangos miesto savivaldybėje nuo 2024-10-11 iki 2026-04-10 įgyvendinamas Erasmus+ projektas „Įtraukties receptas“, kuris leidžia sudaryti galimybes jauniems žmonėms geriau įsilieti į bendruomenę bei tapti pavyzdžiu, kaip būti aktyviais ir dalyvauti sprendimų priėmimo procese.

Projekto metu buvo didinamas jaunimo informuotumas apie bendras Europos vertybes, teises ir galimybes prisidėti prie Europos integracijos proceso, ugdomi jaunimo skaitmeniniai, socialiniai gebėjimai, dėmesys skiriamas kritinio mąstymo formavimui, ugdomas jaunuolių gebėjimas dalyvauti demokratiniame gyvenime.

Palangos jaunimo ir savanorystės centras kartu su jaunimu padėjo įgyvendinti šį projektą ir jo metu aplankė Liuksemburgą (Liuksemburgo Didžioji Hercogystė), Briuselį (Belgija) ir Strasbūrą (Prancūzija). Vizitų į šias šalis metu jaunimas susipažino su sprendimus priimančių institucijų veikla Europos Sąjungoje.

 1990 m. Kovo 11-ąją priimtas sprendimas atkūrė Lietuvos laisvę, o šiandien demokratijos stiprybė priklauso nuo to, ar jaunimas drąsiai dalyvauja sprendimų priėmime.

 Šiandien įvyko baigiamoji projekto konferencija - „Jaunimas sprendimų centre: patirtys, balsas ir veiksmas“. Konferencijos metu jaunimas pristatė įgyvendintas veiklas bei projekto metu aptartas temas:

– Jaunimas gali ir nori dalyvauti sprendimų priėmime (kaip veikia institucijos ir kokios realios galimybės daryti įtaką);

– Pažintiniai vizitai į Liuksemburgą, Briuselį, Strasbūrą ir Lietuvos institucijas (jaunimui atveriami demokratijos procesai „be filtrų“);

– Jaunimo patirtys – ne teorija, o praktika (pritaikomumas savivaldybių ir bendruomenių lygmeniu)

– Dalyvavimas prasideda nuo informacijos ir pasitikėjimo savimi (kaip prie to prisidėjo projektas „Įtraukties receptas“)

 Konferenciją moderavo - Nerijus Miginis ir Marius Ulozas.

Esame dėkingi, kad jaunimas gali dalyvauti tokiuose projektuose, nes tai ne tik nauji įspūdžiai, naujos pažintys ar linksmai praleistas laikas. Tokie projektai praplečia jaunimo pasaulėžiūrą, neretai ir padeda pasirinkti ateities profesijas ar priimti svarbius, gyvenimą keičiančius sprendimus.

Dalinamės akimirkomis iš konferencijos

https://www.facebook.com/share/r/18LU9b2VFX/

Kovo 15-oji – Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Ši atmintina diena Palangoje buvo paminėta kovo 16 d., pirmadienį, 14 val., Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos renginių salėje.

Renginys pradėtas įžanginiu žodžiu, prisimenant šios dienos svarbą ir istorinės atminties reikšmę. Buvo skaitomi Klaipėdos apskrities žydų gelbėtojų vardai – žmonių, kurie Antrojo pasaulinio karo metais, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, gelbėjo persekiojamus žydus.

Pagerbiant žydų gelbėtojus ir išgelbėtuosius, buvo skirta ir tylos minutė. Renginio metu taip pat buvo skaitomi Palangos žydų bendruomenės narių prisiminimai ir pasakojimai apie išgelbėtuosius.

Po minėjimo dalyviai buvo kviečiami apžiūrėti Yad Vashem paruoštą stendinę parodą apie Pasaulio tautų teisuolius.

Palanga, pelniusi 2026-ųjų Europos sporto miesto titulą, kviečia visus – tiek vietos gyventojus, tiek kurorto svečius – pagauti didžiausią sporto bangą. Ambicinga, visus metus trunkanti programa skirta ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir mėgėjams – visiems, kurie nori aktyviai judėti ir smagiai leisti laiką.

Puiki vieta sportuoti

„Palanga garsėja ne tik poilsio bei turiningo kultūrinio gyvenimo galimybėmis, bet ir kaip sportuojantis miestas, puiki vieta aktyviam gyvenimo būdui. Sportuoti Palangoje – tikras malonumas. Jau pati pajūrio gamta, švarus oras, o taip pat – moderni infrastruktūra bei palankus klimatas sukuria idealias sąlygas tiek profesionaliems sportininkams, tiek mėgėjams“, – sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Per pastarąjį dešimtmetį kurortas labai atsinaujino – čia įrengta daug naujų kokybiškų sporto objektų, atnaujinta esama sporto infrastruktūra, ir tai dar labiau paskatino kurorto gyventojus ir svečius aktyviau sportuoti. Pelnytas 2026-ųjų Europos sporto miesto titulas įpareigoja kelti sporto kultūrą į dar aukštesnį lygį.

Startas – balandžio 6 d.

Nors įvairūs sporto renginiai Palangoje vyksta jau nuo sausio, oficialus Europos sporto metų atidarymas įvyks balandžio 6 d. – šią dieną Jūratės ir Kastyčio skvere bus iškilmingai iškelta Palangos – Europos sporto miesto 2026 vėliava, kviečianti kiekvieną pajusti judėjimo azartą ir kartu su visu miestu pagauti sporto bangą.

Šią svarbią dieną startuos tradicinis, kasmet šimtus dalyvių sutraukiantis pėsčiųjų žygis „Gintaro kelias“ bei masinė akcija „Riedam“, kurios metu dalyviai pasirinktu būdu įveiks atstumą nuo Palangos iki Šventosios. Žygis, skirtas paminėti Palangos grąžinimą Lietuvai ir miesto vardo gimtadienį, taps ir simbolinis starto šūvis visiems, norintiems gyventi sveikai ir aktyviai.

Dėmesys – visoms visuomenės grupėms

Palangos – Europos sporto miesto metų kalendorius mirga nuo aktyvių veiklų, skirtų įvairaus amžiaus ir skirtingo fizinio pasirengimo sorto mėgėjams. Palangiškiai ir svečiai kviečiami į sveikatinančias pirčių programas, „Aqua fitness“ užsiėmimus bei kineziterapines mankštas Palangos baseine, šiltuoju metų pajūryje vyks masinės jogos treniruotės, aktyvaus laisvalaikio mėgėjai bus kviečiami sportuoti atvirose lauko erdvėse.

Ypatingas dėmesys skiriamas vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo skatinimui. Ugdymo įstaigose visus metus vyks festivaliai, tokie kaip „Lietuvos mažųjų žaidynės“, „Futboliukas“ ir kiti bei įvairios sporto šventės prie jūros, pavyzdžiui, „Rudens nuotykiai su draugais“.

Senjorai taip pat neliks nuošalyje – jiems paruoštos specialios pilateso treniruotės, linijinių ir liaudies šokių užsiėmimai bei kitos smagios, judėti skatinančios veiklos. Europos sporto metams atskiras dėmesys bus skiriamas ir rudenį vyksiančios „Senjorų savaitės“ metu.

Be kitų bendruomenei skirtų renginių. visi, nepriklausomai nuo amžiaus ir fizinio pajėgumo, gegužę kviečiami prisijungti prie tūkstančių sporto entuziastų, į Palangą suvažiuojančių iš visos šalies – kurorto sporto erdvėse vyks tradicijos festivalis „Sportas visiems“, ekstremalaus sporto mėgėjai neabejotinai mėgausis birželį vyksiančio „Vėjo festivalio“ siūlomomis aktyviomis pramogomis, didelis dėmesys sportui bus skiriamas kurorto festivalio „Myliu Palangą“ metu.

Profesionalaus sporto mėgėjų taip pat laukia įdomūs renginiai – Palangoje vyks Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas, Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) rungtynės, Lietuvos moterų krepšinio lygos varžybos, tarptautiniai bokso turnyrai, tradicinės, itin didelio žiūrovų susidomėjimo kasmet sulaukiančios „Aurum 1006 km“ lenktynės, kitos aukšto meistriškumo sporto varžybos.

Svarbiausi metų akcentai

Vienas iš reikšmingiausių programos akcentų – rudenį Palangos kurhauze organizuojamas Sporto forumas „Sporto sistema Lietuvoje: partnerystė ir ekonominė nauda“. Šis renginys taps diskusijų platforma apie sporto įtaką regiono ekonomikai ir bendruomenės gerovei.

Sporto metų ciklą gruodžio mėnesį vainikuos iškilmingas finalinis renginys, kurio metu bus apdovanoti geriausi miesto metų sportininkai bei pasidžiaugta palangiškių pasiekimais.

Europos sporto miestas Palanga kviečia visus 2026-uosius metus praleisti aktyviai – ne tik stebėti sporto renginius, bet ir patiems tapti šventės dalimi, pagauti sporto bangą ir pajusti judėjimo džiaugsmą kurorte.

Žvejiško festivalio „Palangos stinta“ sėkmės istorija peržengė Lietuvos ribas – ja pasidalinta Estijoje, Pernu mieste. Čia viešėję šventės organizatoriai, Stintų ordino nariai, dalijosi ilgamete patirtimi ir įžvalgomis apie tai, kaip per daugelį metų užauginta šventė tapo viena ryškiausių žiemos tradicijų Lietuvoje. Diskutuota ir apie galimybes sujungti Baltijos pajūrio miestus, remiantis bendra žvejiška kultūra.

Meritinti šventė

Pernu vykusi „Meritinti“ šventė – estiškas Stintų šventės atitikmuo – kol kas skaičiuoja tik antruosius metus, tačiau jos ištakos tiesiogiai siejasi su Palanga. Idėją estai pasiskolino, apsilankę „Palangos stintos“ festivalyje, o vėliau ją pritaikė savo miestui, susiedami su Pernu vardo paminėjimo diena.

„Patirties, kaip rengti Stintų šventę ir sudominti lankytojus, estai sėmėsi Palangoje. Tad ir pagrindiniai akcentai išlieka panašūs – mes gruodį skelbiame stintų valgymo sezono pradžią, o restoranus kviečiame įtraukti šią žuvį į savo meniu. Pernu taip pat paskelbia stintų sezoną ir skatina restoranus kurti specialius patiekalus“, – pasakojo vienas pagrindinių „Palangos stintos“ organizatorių Nerijus Stasiulis.

Meritinti festivalio pradžios data Pernu pasirinkta balandžio pradžioje, kai dar vyksta stintų gaudymo sezonas ir minima Pernu vardo paminėjimo diena. Nuo tada paragauti stintų patiekalų Parnu kavinėse ir restoranose visi kviečiami tris savaites. Palangoje stintų valgymo sezono pradžia skelbiama gruodžio viduryje, o kulminaciją pasiekia vasarį, kai į kurortą suplūsta minios lankytojų iš visos Lietuvos ir užsienio. Dėl didžiulių svečių srautų patogesnio paskirstymo jau planuojama „Palangos stintą“ rengti apjungiant du savaitgalius.

Palangos ir Pernu miestus sieja partnerystės ryšiai, todėl bendradarbiavimas natūraliai plečiasi ir kultūros bei tradicijų srityse. Pernu atstovai jau yra dalyvavę „Palangos stintos“ šventėje, kur pristatė savo kulinarinį žvejiškąjį paveldą, o šiemet palangiškiai atsakomojo vizito metu dalyvavo „Meritinti“ renginiuose bei Palangos mero vardu pasveikino Pernu merę Kristel Voltenberg miesto šventės proga.

Vizito metu netrūko ir simbolinių akcentų – Pernu miesto merė buvo inauguruota į Stintų ordino riterių gretas. Pasak N. Stasiulio, tai – graži tradicija, jungianti skirtingus miestus, puoselėjančius žvejiškas šventes. „Esame į ordiną priėmę ir Neringos, Liepojos vadovus. Tai – bendrystės ir bendrų idėjų ženklas“, - sakė jis.

Bendradarbiavimo galimybės

Pernu miesto šventėje, be kitų svečių, dalyvavo ir Latvijos, Liepojos miesto atstovai, tad susitikimų metu aptartos ir tolimesnio bendradarbiavimo galimybės. Kalbėta apie bendras iniciatyvas, kurios galėtų sujungti Baltijos šalių pajūrio miestus – nuo bendrų projektų iki turistinių maršrutų, kviečiančių pažinti žvejišką paveldą ir stintų tradicijas, kūrimo. Neatmetama galimybė tokioms idėjoms ieškoti ir Europos Sąjungos finansavimo.

Dar viena svarbi kryptis – dalijimasis patirtimi. Palanga, daugiau nei du dešimtmečius organizuojanti Stintų šventę, sukaupė vertingų žinių, kurios gali padėti auginti jauną Pernu šventę. Taip pat tikimasi prisidėti prie šios tradicijos atgaivinimo Liepojoje – Latvijos miestas, kuris 2027 metais taps Europos kultūros sostine, anksčiau jau rengė Stintų šventę, tačiau ši iniciatyva tęsėsi tik keletą metų ir laikui bėgant išblėso. „Apie tai su Liepojos tarybos pirmininko pavaduotoju Janiu Džerinš kalbėjome Pernu vykusio susitikimo metu – latviai pasiryžę atgaivinti Stintų šventę Liepojoje“, – džiaugėsi N. Stasiulis. 

Su Pernu mere Kristel Voltenberg, Parnu stintų festivalio organizatoriumi Indrek Tekko bei Liepojos tarybos pirmininko pavaduotoju Janiu Džerinš diskutuota ir apie tai, kaip galima būtų vėl sujungti pajūrio miestus, remiantis bendra žvejiška kultūra. „Džiugu, kad yra noro bendradarbiauti ir ieškoti naujų formų šiai tradicijai puoselėti“, – sakė N. Stasiulis.

Antroji Šv. Velykų diena Palangoje prasidėjo ypatingai. Kartu su gražiausia pavasario švente miestas simboliškai atvėrė naują puslapį – pradėjo Europos sporto miesto metus.

Šie metai Palangai išskirtiniai. Tai įvertinimas už kryptingą darbą – už investicijas į sporto infrastruktūrą, už dėmesį kiekvienam žmogui ir už pastangas kurti sveikesnę, aktyvesnę bendruomenę.

Šventinis rytas prasidėjo prasmingai – Jūratės ir Kastyčio skvere buvo iškelta Palangos – Europos sporto miesto vėliava. Ja pasipuošė ir jūros tiltas.

Šventės proga gausus būrys palangiškių ir miesto svečių dalyvavo žygyje „Gintaro kelias" – 14 kilometrų pajūriu iš Palangos į Šventąją. Dalyviai žygiavo už Palangą, minėdami dvi miestui svarbias datas – Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos ir pirmąjį miesto paminėjimą.  Šiuo renginiu simboliškai užbaigtas renginių ciklas „Palangos dienos“, o kartu atidarytas Palangos – Europos sporto miesto renginių sezonas, kviečiantis judėti, būti kartu ir švęsti aktyvų gyvenimo būdą visus metus.

Kelyje lydėjo gera nuotaika, pavasariška energija ir tikras bendrystės jausmas.

Palangoje balandžio 9 d. įvyko prasmingas seminaras, subūręs švietimo ir kultūros lauko profesionalus iš įvairių Lietuvos regionų. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, bendradarbiaudama su Palangos žydų bendruomene, tęsdama Claims Conference (Conference on Jewish Material Claims Against Germany) finansuojamą projektą „Holokausto atminties ir istorinio teisingumo švietimo programa Lietuvoje, 2025–2027 m.“, oficialiai atidarė naują edukacinį sezoną.

Į seminarą susirinko 27 motyvuoti ir aktyvūs švietimo bei kultūros srities profesionalai. Nors renginys vyko pajūryje, dalyvių geografija apėmė kone visą Lietuvą - nuo Žemaitijos regiono, Palangos, Kretingos, Šilutės, Telšių, Šiaulių iki Radviliškio, Šeduvos ir Kauno. Tai buvo diena, kupina prasmingų diskusijų, naujų pažinčių ir unikalių atradimų. Seminaro metu dalyviai gilinosi į regiono istorinį ir kultūrinį paveldą, taip pat turėjo galimybę susipažinti su Mimuna (Mimouna) - spalvinga tradicija, minima pirmąją dieną po Pesacho (žydų Velykų), vienos svarbiausių judaizmo švenčių.

Seminaras vyko Palangos jaunimo ir savanorystės centre, o vėliau dalyviai leidosi į pažintinę ekskursiją Palangos žydų paveldo pėdsakais. Kol medžiai dar nebuvo sulapoję, atsivėrė išskirtiniai miesto architektūros ir atminties ženklai, kuriuos vasaros sezonu neretai paslepia tanki žaluma. Ekskursijos metu dalyviai turėjo galimybę iš arčiau pažinti vietas, menančias kadaise gausią ir aktyvią Palangos žydų bendruomenę, jos indėlį į miesto ekonominį, kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą. Ši kelionė leido iš naujo pažvelgti į Palangą kaip į daugiakultūrį miestą, kuriame žydų bendruomenė ilgus šimtmečius buvo svarbi kurorto istorijos dalis, palikusi ryškius pėdsakus miesto tapatybėje ir kolektyvinėje atmintyje.

Nuo „Dingusio štetlo“ iki Telšių ješivos, nuo Lietuvos pajūrio muziejų iki Kauno bei Radviliškio gimnazijų - visi tapome viena didele edukatorių bendruomene, vienijama bendro siekio - saugoti atmintį ir prasmingai ją perduoti ateities kartoms.

Apie projektą

Projektas „Holokausto atminties ir istorinio teisingumo švietimo programa Lietuvoje, 2025–2027 m.“, finansuojamas Claims Conference, yra ilgalaikė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės iniciatyva, skirta stiprinti neformalųjį švietimą Holokausto ir žydų istorijos temomis Lietuvoje.

Ši dvejų metų programa siekia skatinti istorinį teisingumą, visuomenės susitaikymą ir gilesnį praeities tragedijų pažinimą. Lietuvos žydų bendruomenės ekspertų komanda kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis, regioninėmis bendruomenėmis, švietimo darbuotojais ir sprendimų priėmėjais kuria tvarią edukacinę sistemą.

Pagrindinis projekto tikslas - ugdyti pedagogus ir edukatorius, kurie įgytas žinias perduos vaikams ir jaunimui, taip stiprindami istorinį sąmoningumą bei pagarbą žmogaus teisėms.

Holokaustas, per kurį sistemingai buvo sunaikinta šeši milijonai žydų ir milijonai kitų žmonių, išlieka skaudžiu priminimu apie neapykantos, diskriminacijos ir netolerancijos pasekmes. Lietuvos kontekste šių istorinių žinių puoselėjimas yra itin svarbus, todėl būtinas nuoseklus ir visų suinteresuotų šalių įsitraukimas.

Palangos žydų bendruomenės informacija

Balandis- autizmo supratimo mėnuo

Balandžio 15 d. Palangos jaunimo ir savanorystės centre daugiau nei 40 palangiškių turėjo galimybę autizmo pažinimui ir patyrimui iš arčiau. Nedrąsiai, bet smalsiai dalyviai pasinėrė į festivalio Nepatogus Kinas / Inconvenient Films VR edukaciją „Lu“  ir susitiko su asociacijos Lietuvos autizmo asociacija "Lietaus vaikai"  autizmo ambasadoriais studente Paulina ir autistišku jaunuoliu Motiejumi.

„Lu” - tai lyg galimybė pasimatuoti autistiškos patirties „burbulą“. Užsidėjus VR akinius patenkama į autistiško žmogaus jutiminį pasaulį. Garsai, šviesos, socialinės situacijos – viskas sukurta tam, kad padėtų iš arti pajusti kaip autistiški žmonės gali suvokti mus supančią aplinką, kuri dažnam atrodo savaime suprantama.

Po peržiūros dalyviai buvo pakviesti pasidalinti savo įspūdžiais, jausmais ir mintimis. O Paulina ir Motiejus su dalyviais pasidalino, ką reiškia turėti kitokius jutiminius poreikius arba gyventi pasaulyje, kuris dažnai nesupranta, dalinosi savo kasdienybės iššūkiais, kalbėjo apie tai, kokios pagalbos ir požiūrio tikisi iš aplinkinių. Pokalbius moderavo „Lietaus vaikų” projektų koordinatorė Kristina Radžvilaitė.

Šiuo ir kitais renginiais, skirtais autizmo supratimo minėjimui,  siekiama ugdyti empatiją, supratimą ir pagarbą įvairovei, skatinti atvirą pokalbį ir dialogą.

Trumpai apie VR „Lu“ galima rasti „Nepatogaus kino” puslapyje:

https://nepatogauskinoklase.lt/nepatogaus-kino-klase.../

Šis renginys yra dalis autizmo mėnesio renginių. Daugiau apie renginius rasite čia: https://www.lietausvaikai.lt/

______________

Ši veikla - tai viena iš „Interreg“ projekto veiklų, finansuojamų iš ES, kurį Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras su Palangos VšĮ „Metų rievės“ įgyvendina kartu su kitais partneriais iš Lietuvos ir Latvijos.

2026 m. gegužės 11–15 dienomis Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos delegacija lankėsi Bergene Riugene (Vokietija), kur dalyvavo ilgametės partnerės – regioninės mokyklos „Am Grünen Berg“ – 40 metų jubiliejaus renginiuose.

Progimnazijai atstovavo 8b klasės mokinės Vanesa Vainoraitė, Rugilė Kaminskaitė, Medeinė Sodeikaitė ir Lėja Šaulinskytė, 8d klasės mokinė, taip pat neformaliojo švietimo (šokių) mokytoja ekspertė Birutė Gikarienė ir vokiečių kalbos mokytoja metodininkė Edita Petrušonytė.

Vizito tikslas buvo dalyvauti jubiliejiniuose mokyklos renginiuose, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą bei ugdyti mokinių kultūrines ir socialines kompetencijas. Viešnagės metu progimnazijos mokiniai bendravo su vokiečių bendraamžiais ir mokytojais, lankėsi pamokose, susipažino su mokyklos aplinka bei aktyviai įsitraukė į šventinės savaitės veiklas.

Ypatingo dėmesio sulaukė Palangos mokinių parengtas šokių pasirodymas, pristatytas jubiliejinės programos metu. Merginų pasirodymas buvo šiltai sutiktas mokyklos bendruomenės, miesto svečių ir oficialių renginio dalyvių. Šis pasirodymas tapo puikia galimybe reprezentuoti ne tik Palangos Vlado Jurgučio progimnaziją, bet ir Palangos miestą bei Lietuvą tarptautinėje erdvėje.

Be jubiliejinių renginių, delegacijai buvo organizuotos ir pažintinės veiklos. Dalyviai apsilankė Jasmundo nacionaliniame parke esančioje įspūdingoje Königstuhl kreidos uolų apžvalgos aikštelėje, lankė muziejų bei parodą, kur susipažino su Riugeno regiono istorija, gamtos paveldu ir šiuolaikinėmis interaktyviomis ekspozicijomis. Šių veiklų metu mokiniai ir mokytojai rinko idėjas, kurias ateityje planuojama pritaikyti įgyvendinant tvarumo principus progimnazijoje.

Išvyka mokiniams suteikė galimybę tobulinti bendravimo užsienio kalbomis įgūdžius, plėsti kultūrinį akiratį, stiprinti tarpkultūrinio bendradarbiavimo kompetencijas bei įgyti naujų vertingų patirčių. Susitikimai su „Am Grünen Berg“ mokyklos mokiniais, mokytojais ir bendruomene dar labiau sustiprino ilgalaikę partnerystę tarp ugdymo įstaigų, paskatino naujų bendrų projektų idėjas ir paliko daug teigiamų įspūdžių visiems dalyviams.

Tarptautinis bendradarbiavimas ir toliau išlieka svarbia Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos veiklos dalimi, suteikiančia mokiniams galimybę augti kaip atviriems, kūrybingiems ir aktyviems Europos piliečiams. 

Gegužės 20 d. Palangoje įvyko prasmingas susitikimas, skirtas pažinti vieną svarbiausių žydų religinių švenčių - Šavuot. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, bendradarbiaudama su Palangos žydų bendruomene, tęsdama Claims Conference (Conference on Jewish Material Claims Against Germany) finansuojamą projektą „Holokausto atminties ir istorinio teisingumo švietimo programa Lietuvoje, 2025–2027 m.“, pakvietė muziejininkus, edukatorius, pedagogus ir miesto bendruomenę į renginį, vykusį Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje - Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje.

Popietės metu dalyviai turėjo galimybę išsamiau susipažinti su Šavuot šventės prasme, istorija ir tradicijomis. Išskirtinį ir gilų pasakojimą apie šios šventės simboliką, religines tradicijas bei jų vietą šiandieniniame pasaulyje pristatė Natalja Cheifec. Renginio metu ypatingą atmosferą kūrė Vilniaus sinagogos kantorius Shmuel Yatom, atlikęs tradicines maldos giesmes, leidusias pajusti autentišką žydų religinės kultūros skambesį.

Svarbia renginio dalimi tapo ir pažintis su Šavuot kulinarinėmis tradicijomis. Kadangi ši šventė neatsiejama nuo pieniškų patiekalų, dalyviai ragavo įvairių produktų degustaciją, o ypatingą avies sūrių įvairovę pristatė „Sūrio kelias“. Programos metu svečiai ne tik gilinosi į Šavuot istoriją bei papročius, bet ir susipažino su šiuolaikinio Izraelio visuomenės kultūra, kasdieniais įpročiais bei gastronominiais skoniais. Renginys tapo gyvu kultūrų dialogu, kviečiančiu pažinti žydų tradicijas per istoriją, muziką, pasakojimus ir bendrą patirtį. Tokie susitikimai prisideda prie istorinio pažinimo, kultūrinio dialogo stiprinimo bei gyvos atminties išsaugojimo, primindami apie daugiakultūrę Lietuvos istoriją ir svarbų žydų bendruomenės indėlį į šalies kultūrinį gyvenimą.

Šavuot (hebr. Šavuot - „savaitės“) - tai viena žydų švenčių, minima praėjus lygiai septynioms savaitėms po Pesach. Nors jos ištakos siekia senovės derliaus nuėmimo tradicijas, dvasinė šventės prasmė yra pamatinė visam judaizmui. Ši diena dar vadinama Zman Matan Torateinu - mūsų Toros dovanojimo laiku.

Apie projektą

Projektas „Holokausto atminties ir istorinio teisingumo švietimo programa Lietuvoje, 2025–2027 m.“, finansuojamas Claims Conference, yra ilgalaikė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės iniciatyva, skirta stiprinti neformalųjį švietimą Holokausto ir žydų istorijos temomis Lietuvoje.

Ši dvejų metų programa siekia skatinti istorinį teisingumą, visuomenės susitaikymą ir gilesnį praeities tragedijų pažinimą. Lietuvos žydų bendruomenės ekspertų komanda kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis, regioninėmis bendruomenėmis, švietimo darbuotojais ir sprendimų priėmėjais kuria tvarią edukacinę sistemą.

Pagrindinis projekto tikslas - ugdyti pedagogus ir edukatorius, kurie įgytas žinias perduos vaikams ir jaunimui, taip stiprindami istorinį sąmoningumą bei pagarbą žmogaus teisėms.

Holokaustas, per kurį sistemingai buvo sunaikinta šeši milijonai žydų ir milijonai kitų žmonių, išlieka skaudžiu priminimu apie neapykantos, diskriminacijos ir netolerancijos pasekmes. Lietuvos kontekste šių istorinių žinių puoselėjimas yra itin svarbus, todėl būtinas nuoseklus ir visų suinteresuotų šalių įsitraukimas.

Gegužės 23-ąją, šeštadienį, Palanga kvietė pasinerti į ypatingą kultūros ir meno vakarą – Europos muziejų naktį. Kurorto muziejai lankytojams parengė išskirtinę programą – nuo jautrių muzikinių patirčių ir performansų iki parodų, edukacijų bei nemokamų ekspozicijų lankymo. Ši naktis taps puiki proga ne tik atrasti muziejus kitaip, bet ir sustoti, įsiklausyti bei patirti meną visais pojūčiais.

Muzika, kviečianti sugrįžti „namolio“

Palangos kurorto muziejus gegužės 23 d. 18 val. vyko Europos muziejų nakties renginys – Jausmės akustinis koncertas „Namolio“. Tai – jautri muzikinė istorija apie sugrįžimą prie šaknų, lydima išskirtinio atlikėjos balso ir kanklių skambesio.

Antano Mončio muziejuje – naujas eksponatas ir nemokamos parodos

Europos muziejų naktį lankytojų laukė ir Antano Mončio meno muziejus. Gegužės 23 d. nuo 17 val. iki 21 val. čia vyko Muziejų naktis su nauju eksponatu bei nemokamu nuolatinės Antano Mončio ekspozicijos ir parodos „Andrzej Tadeusz Król. NE/AKIVAIZDŪS RYŠIAI“ lankymu.

Tai – puiki galimybė vakaro metu iš naujo atrasti vieną iš svarbiausių Palangos kultūros erdvių bei susipažinti su šiuolaikinio meno dialogais.

Jono Šliūpo muziejuje – lėto meno patirtis ir Beno Šarkos performansas

Išskirtinę interaktyvią programą parengė ir Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus. Muziejų nakties renginys „Šaknys suka lizdą“ prasidėjo 18 val. Tai aktoriaus, režisieriaus ir performanso meistro Benas Šarka poetinis ir fizinis performansas, kuris tyrinėjo lizdo, namų, meilės ir gyvenimo temas, kviesdamas žiūrovus į jautrią ir netikėtą meninę patirtį. Renginys nemokamas.

Parodoje „Marija Švažienė: gobelenai ir tapyba“ lankytojai buvo kviečiami sulėtinti tempą, atverti pojūčius ir patirti lėtą meno pažinimą. Erdviniai gobelenai, meditaciniai garsai ir kvapni pievų žolelių arbata sukūrė ypatingą atmosferą, leidžiančią užmegzti asmeninį santykį su meno kūriniais.

Gintaro muziejuje – restauravimo paslaptys ir vakarinė ekskursija

Į Europos muziejų nakties renginius kvietė ir Palangos gintaro muziejus.

18 val. čia vyko edukacija „Auksuotės dirbtuvių paslaptys“ su auksuotės restauratore Ingrida Bagočiūnienė.

Nuo 20 val. iki 23 val. muziejų buvo galima lankyti nemokamai, o 21 val. lankytojų laukė ekskursija „Restauratoriaus akimis“ su meninių baldų restauratoriumi Lukas Rakauskas bei restauratore Ingrida Bagočiūniene.

Europos muziejų naktis Palangoje šiemet kvietė ne tik aplankyti muziejus, bet ir patirti meną  per muziką, pojūčius ir susitikimus. Tai – vakaras, kai kultūra tampa artima, įtraukianti ir atvira.

Gegužės 29–31 dienomis Palangos miesto savivaldybės delegacija, Jūrmalos miesto mero Janio Lediņš kvietimu, dalyvavo vasaros pradžią skelbiančioje Jūrmalos miesto šventėje.

Palangai atstovavo Savivaldybės tarybos nariai Ilona Pociuvienė, Sondra Kulikauskienė ir Eimutis Židanavičius bei Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas.

Vizito metu Palangos delegacija ne tik lankėsi šventiniuose renginiuose, bet ir su Jūrmalos miesto meru bei Tarybos nariais aptarė tolesnio miestų partnerių bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityse galimybes. Susitikimo metu sutarta užmegzti bendradarbiavimą tarp Palangos senosios gimnazijos ir Jūrmalos gimnazijos.

Taip pat Jūrmalos koncertų salės „Dzintars“ kolektyvas pakviestas apsilankyti Palangoje, susipažinti su Palangos koncertų salės veikla, aptarti bendradarbiavimo galimybes bei galimų bendrų projektų įgyvendinimą. Svečiai taip pat turės galimybę iš arčiau susipažinti su Palangos kultūros infrastruktūra.

Jūrmalos miesto šventės metu įrengtame miestų partnerių miestelyje buvo pristatyta ir Palanga. Šventės svečiai galėjo susipažinti su kurorto turizmo galimybėmis, lietuviškais tautodailės ir gintaro dirbiniais. Didelio susidomėjimo sulaukė gintaro edukacija, kurios metu, padedami gintaro meistro, palangiškio tautodailininko Alberto Bukausko, dalyviai galėjo pasigaminti papuošalą iš gintaro – vadinamojo Lietuvos aukso.

Gegužės 23–27 dienomis Palangos miesto savivaldybės delegacija viešėjo mieste partneryje Sent Žil Krua de Vi (Saint-Gilles-Croix-de-Vie). Vizito metu daug dėmesio skirta abiejų miestų bendradarbiavimo stiprinimui, gerosios patirties mainams bei naujų bendrų iniciatyvų paieškai.

Palangos delegacija, kurią sudarė Palangos miesto savivaldybės meras Š. Vaitkus, Tarybos nariai Justas Žulkus ir Dainius Želvys, Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Agnė Abramovičienė, S. Vainiūno meno mokyklos direktorė Rasa Daukšienė, lankėsi miesto rotušėje, kur vyko darbiniai susitikimai su miesto meru Francois Blanchet, tarybos nariais, įvairių asociacijų atstovais bei įstaigų vadovais. Susitikimų metu aptartos tolimesnio bendradarbiavimo galimybės kultūros, meno, sporto ir infrastruktūros srityse, kalbėta apie konkrečius projektus – būsimą Lietuvos savaitę Saint Gilles Croix de Vie 2027 metais, mokinių mainų programą, buriavimo mokyklos atstovų gerosios patirties pasidalijimu ir kt.  bei abiejų miestų įstaigų bendradarbiavimą ir patirties mainus.

Rotušėje vykusiame susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Arnoldas Pranckevičius ir Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininkas. Buvo pabrėžta tarptautinės partnerystės svarba bei miestų bendradarbiavimo nauda bendruomenėms.

Viešnagės metu Palangos atstovai susipažino su svarbiausiais Sen Žil Krua de Vi miesto objektais ir jų veikla. Delegacija lankėsi miesto uoste, kur susipažino su uosto infrastruktūra, žvejybos tradicijomis, žuvies perdirbimo pramone bei turistams pritaikyta pakrantės infrastruktūra. Taip pat aplankyta miesto biblioteka ir koncertų salė, domėtasi jų veiklos modeliais, teikiamomis paslaugomis bei bendruomenės įtraukimo iniciatyvomis.

Vizito programoje buvo numatyta ir pažintis su saugoma istorine miesto dalimi bei jos pritaikymu vietos gyventojų ir turistų poreikiams. Delegacija turėjo galimybę apžiūrėti ir lietuvių kilmės skulptoriaus Antano Mončio sukurtą skulptūrą „Gaidys“, tapusią vienu iš miesto kultūrinių akcentų.

Palangos ir Sent Žil Krua de Vi partnerystė prisideda prie kultūrinių, socialinių ir profesinių ryšių stiprinimo, sudaro galimybes keistis patirtimi bei įgyvendinti bendras iniciatyvas, naudingas abiejų miestų bendruomenėms.

Sausio 27 d. kartu su visu pasauliu minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Palangos žydų bendruomenė ir jos pirmininkas Vilius Gutmanas su Palangos miesto savivaldybės vicemeru Rimantu Antanu Mikalkėnu, Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistais, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus muziejininkais ir palangiškiais aplankė Holokausto aukų kapą Palangos miesto civilinėse kapinėse. Minėjimo metu uždegtos žvakutės, padėti atminimo akmenėliai, simbolizuojantys nepamirštamus šių žmonių gyvenimus, tragiškai nutrauktus per Holokaustą. „Šiandien mes ne tik prisimename tuos, kurie tapo žiauriausių žmonijos istorijos įvykių aukomis, bet ir įsipareigojame dėti visas pastangas, kad tokia tragedija niekada nepasikartotų. Atmintis – tai galingiausias ginklas prieš neapykantą“, – kalbėjo Vilius Gutmanas.

Tarp susirinkusiųjų buvo ir Palangos senosios gimnazijos gimnazistai, dalyvaujantys tarptautiniame projekte „Holokausto vaikai: Lietuvos istorijos šešėlių apšvietimas“, kurio partneriai yra Palangos žydų bendruomenė, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus, ORT Vilniaus Šolom Aleichemo žydų gimnazija ir Romų bendruomenės dienos centras su „Padėk Pritapti“. Projektą finansuoja Vokietijos fondas. Jau šį penktadienį prasidės pirmosios kūrybinės dirbtuvės, bus surengta ekskursija ir Šabato vakaras. Palangos miesto bendruomenė savo dalyvavimu dar kartą parodė, kad pagarba istorijai, žmogiškumui ir empatijai yra neatsiejama nuo mūsų kasdienybės.

Pagerbtos aukos – vyrai, kurių palaikai ilsisi Palangos miesto civilinėse kapinėse ir kurių gyvybės buvo nutrauktos Antrojo pasaulinio karo pirmosiomis dienomis. 1941 metais birželio 22 dieną Palangą užėmus Trečiojo reicho karinėms pajėgoms, birželio 26 dieną visi bendruomenės žydai per dvi valandas buvo suimti ir uždaryti dviejose sinagogose. Vienoje – moterys, vaikai ir pagyvenusieji, kitoje – vyrai ir jaunuoliai. 1941 metų birželio 27 dieną vyrai ir jaunuoliai (nuo 13 metų ir vyresni) buvo atskirti ir nuvesti link Palangos Birutės parko teritorijos. Pietinėje parko dalyje buvo nužudyta 111 žydų ir kitų tautybių žmonių, kaltinamų sovietų režimo rėmimu. Moterys ir vaikai – apie 300 – buvo žiauriai nužudyti 1941 metų naktį iš spalio 11 į spalio 12 dieną Kunigiškių miške.

1958 m. liepos mėnesį masinių žudynių vieta, dabartinės vilos „Auska“ teritorijoje, buvo atkasta ir nužudytųjų vyrų palaikai ekshumuoti ir perlaidoti Palangos miesto civilinėse kapinėse. Ten pastatytas bendras antkapis aukoms atminti. 2024 metais Palangos miesto savivaldybės administracijos rūpesčiu sutvarkytos prieigos prie šios kapavietės. Planuose yra parengti projektą šios kapavietės pertvarkymui ir užrašo patikslinimui. Žydų perlaidojimo vieta yra vakarinėje Palangos kapinių dalyje (senojoje), šalia pagrindinio įėjimo į kapines iš Vytauto gatvės pusės (koordinatės - 55.933279, 21.077567). 2017 metais sausio 4 dieną Palangos miesto Holokausto aukų kapas įregistruoti į LR kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas – 40684).

Palangos moterų, vaikų ir pagyvenusiųjų žudynių vieta ir kapas yra Kunigiškių miške, 1,1 km į rytus nuo Liepojos plento (A13 – magistralinis kelias). 2015 metais birželio 18 dieną ši žudynių vieta ir kapas įregistruoti į LR kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas – 10992).

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena visame pasaulyje kasmet minima sausio 27 dieną, kuri šiemet siejama kartu su 80-osiomis Aušvico mirties stovyklos išvadavimo metinėmis, kai pasaulis pirmą kartą pamatė šios tragedijos mastą. Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykla Osvencime (Lenkija) veikė nuo 1940 metų gegužės iki 1945 metų sausio. Ši koncentracijos stovykla Lenkijoje, buvo didžiausia nacistinės Vokietijos žmonių naikinimo vieta, kurioje nužudyta daugiau nei 1,1 mln. žmonių: žydų, rusų, lenkų, romų bei kitų tautybių asmenų. Daugiausia šioje masinio žmonių naikinimo stovykloje buvo nužudyta žydų tautybės žmonių. Metodiškas naikinimas stovykloje tęsėsi iki pat jos veiklos pabaigos. Likus kelioms dienoms iki Raudonosios armijos įžengimo į Aušvicą, 1945 metų sausio 18 dieną, buvo įsakyta evakuotis: apie 60 000 kalinių priversti leistis į varginantį mirties žygį, kurio metu apie 15 000 jų žuvo. Aušvicas yra Holokausto simbolis, bet šis precedento neturintis nusikaltimas žmonijai vyko visur, kur tik Trečiasis reichas išplėtė savo įtaką. Holokausto metu žuvo apie 6 milijonai žydų, pusė jų – nužudyti koncentracijos ir naikinimo stovyklose.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 metų lapkričio 1 dienos rezoliucija paskelbė sausio 27-ąją – Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Ši diena skirta ne tik žuvusiems pagerbti, bet ir skatinti švietimą apie Holokaustą ir užkirsti kelią bet kokiam genocidui ateityje. Žmonės visame pasaulyje kasmet kviečiami prisijungti prie tradicinės atminimo akcijos #WeRemember / #MesPrisimename, kurios metu prisimenamos bei pagerbiamos Holokausto aukos, liudytojai bei gelbėtojai. Dalyvaujantys akcijoje kviečiami nusifotografuoti su užrašu #WeRemember arba #MesPrisimename ir dalintis savo nuotrauka socialiniuose tinkluose naudojant grotažymes #WeRemember arba #MesPrisimename, taip skleidžiant žinią, kad tai negali ir neturi pasikartoti nė vienai tautai, rasei ar socialinei žmonių grupei.

Vasario 26 d. Palangos viešojoje bibliotekoje vyko nemokami mokymai jaunimui „Kaip į(si)traukti jaunimą? Viešinimas ir skaitmeniniai įrankiai“, kurie buvo projekto „Įtraukties receptas“ dalis. Mokymus vedė Aidas Gedminas iš organizacijos „Mostai“, o juose buvo pristatomi būdai, kaip jaunimą įtraukti į prasmingą veiklą naudojant viešinimo ir skaitmeninius įrankius. Projektą ES lėšomis vykdo Palangos miesto savivaldybės administracija kartu su Palangos jaunimo ir savanorystės centru.

Kovo 3 d. Palangos jaunimo ir savanorystės centras, bendradarbiaudamas su asociacija „Langas į ateitį“, organizavo iniciatyvos „Skaitmeninės atskirties mažinimas keičiantis kartų patirtimi“ pristatymą. Ši iniciatyva kviečia bendradarbiauti jaunimą ir senjorus, padeda ugdyti vyresniojo amžiaus gyventojų skaitmeninius įgūdžius ir gali būti naudinga bendruomenei ne tik suteikiant reikalingų įgūdžių, bet ir vienijant skirtingas kartas.

Susitikimo metu buvo:

pristatoma iniciatyva „Skaitmeninės atskirties mažinimas keičiantis kartų patirtimi“, parengtos gairės kaip ugdyti skaitmeninius įgūdžius pasitelkiant kartų bendradarbiavimą,

aptariama jau vykstančio bendradarbiavimo sėkmė ir dalijamasi gerąja patirtimi,

diskutuojama, kaip galėtume Palangos bendruomenėje įgyvendinti šią veiklą, aptarsime organizacijų įsitraukimo ir bendradarbiavimo galimybes.

--------------------

Apie iniciatyvą „Skaitmeninės atskirties mažinimas keičiantis kartų patirtimi“

Iniciatyva „Skaitmeninės atskirties mažinimas keičiantis kartų patirtimi“ siekia plėtoti jaunimo ir senjorų tarpusavio mentorystės sistemą, pagal kurią jaunimas padėtų senjorams sustiprinti savo skaitmeninius įgūdžius. Iniciatyva taip pat aktyviai vienija jaunesnius ir vyresnio amžiaus žmones bendroms veikloms, gali padėti griauti mitus ir stereotipus, įgyti skirtingų kartų pasitikėjimą ir taip prisidėti prie visuomenės atsparumo.

Iniciatyvos galimybėmis gali pasinaudoti įvairios organizacijos:

mokyklos ir kitos ugdymo įstaigos – norinčios savo moksleivius įtraukti į prasmingą socialinę veiklą, kuri jiems artima;

viešosios bibliotekos – siekiančios papildyti, paįvairinti savo teikiamas skaitmeninio raštingumo ugdymo paslaugas senjorams;

nevyriausybinės ir kitos organizacijos – ketinančios savo teikiamą pagalbą senjorams išplėsti ir geriau atliepti jų poreikius;

senjorų organizacijos, bendruomenės – norinčios ugdyti savo senjorų skaitmeninius įgūdžius ir skatinti kartų bendradarbiavimą.

Daugiau informacijos: https://norden.lt/project/it-mentoryste/

Iniciatyvą koordinuoja Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.

Kovo 12-13 d. vyko antrasis Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės 2024–2026 m. įgyvendinamo projekto „Holokausto vaikai: Lietuvos istorijos šešėlių apšvietimas“ susitikimas. Palangos žydų bendruomenė kartu su jaunuoliais iš Palangos senosios gimnazijos:  Žemyna Piktužyte, Ugne Vaitkute, Jokūbu Tamuliu, Eva Kniukštaite, Juozu Nemuniu, Ieva Andrijauskaite ir Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos gimnazistai susitiko kūrybinėse dirbtuvėse Vilniuje. Pirmasis susitikimas dar sausį vyko Palangoje - Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje. Šį kartą Vilniuje dvi dienas trukusioje patyriminėje kelionėje tęsėme pažintis ir istorinės atminties tyrinėjimus apie romų ir žydų bendruomenių kultūrą bei tradicijas.

Pirmąją dieną moksleiviai susitiko su romų bendruomene Vilniaus muziejuje, kur susipažino su jų ilgai ruošta paroda „AMARÈ DŽIIPENÀ* Vilniaus romų istorijos (*Mūsų gyvenimai)“. Ši paroda pristato Parubanka, arba Bar - daugiau nei 70 metų Vilniuje egzistavusią gyvenvietę. Paroda atskleidžia čia gimusių ir augusių jaunuolių patirtis ir prisiminimus apie svajones, bendruomenę, draugystę, taip pat – namų praradimo skausmą. Nepaisant nedidelio romų skaičiaus, vertinant visuomenės nuostatas, romai išlieka viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. Jie susiduria su sistemine, ilgalaike diskriminacija ir socialine atskirtimi. Romų istorija ir kultūra nėra pristatoma viešojoje erdvėje, nėra įtraukta į formaliojo švietimo programas. Susitikimo metu patys romai smagiai papasakojo visą parodos idėją, kūrimo eigą. Romų jaunuoliai dalijosi savo gyvenimo patirtimis ir veiklomis. Moksleiviai susipažino vieni su kitais, draugiškai bendravo, mokėsi žodžių ir skaičiuoti romų bei hebrajų kalbomis.

Vienas iš susitikimų vyko ir Vilniaus choralinėje sinagogoje, kur su Vilniaus Gaono žydų muziejaus edukatore Natalja Cheifes dalyvavome pažintinėje ekskursijoje po sinagogą. Susipažinome su šio unikalaus pastato istorija. Iki Antrojo pasaulinio karo Vilniuje veikė daugiau nei 100 sinagogų ir judėjų maldos namų. Ši choralinė sinagoga - vienintelė šiandien veikianti sinagoga Vilniuje, kuri jau nuo jos pastatymo 1903 m. išsiskyrė iš kitų tradicinių miesto sinagogų. Palangiškius labai sudomino šviestuvas kabantis Vilniaus sinagogoje, kaip pasakojo N. Cheifes jis iš Palangos Didžiosios sinagogos. Moksleiviai supažindinti su Purimo šventės kilme, tradicijomis ir prasme. Kaip minėjo edukatorė, Purimo šventė vienintelė tradiciniame žydų kalendoriuje, per kurią leidžiami persirengimai, linksmi pasirodymai. Ši šventė skirta paminėti žydų bendruomenės išsigelbėjimą nuo išžudymo Persijoje V a. pr. m. e.

Po šios paskaitos vyko iškilminga Lietuvos žydų gelbėtojų dienos minėjimo ceremonija, kurioje buvo paminėta Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Savo šeimų istorijomis su susirinkusiais dalijosi vienuolių išgelbėta Sulamita Fromanaitė-Lev, Pasaulio tautų teisuolių giminaičiai - rašytojo Kazio Binkio (1893-1942) ir jo žmonos Sofijos Binkienės (1902-1984) anūkė Iga Mautėnienė bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Romualdas Juknelevičius. Prasmingus žodžius tarė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Lietuvos policijos kapelionas, kunigas Algirdas Toliatas, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis. Nuostabią muziką dovanojo smuikininkas Simas Tankevičius ir bajano virtuozas iš Ukrainos Yevgenii Musijets. Po minėjimo ragavome tradicinių Homentašen sausainių.

Kiek vėliau Palangos miesto jaunuoliai kartu su daugiau nei 500 žmonių susirinko švęsti Purimo šventės. Jaunuoliai sutiko naujų draugų, išsivežė daug įspūdžių, emocijų ir žinių apie romų ir žydų bendruomenių gyvenimą, tradicijas bei istoriją. Palangiškiams gimnazistams buvo skirti namų darbai reflektuoti savo patirtis ir parašyti kelių puslapių istoriją remiantis šio susitikimo metu potyriais. Projekto veiklomis tikimasi, kad jaunimo refleksijos darys įtaką jų požiūriui į žydų bendruomenę, istorinės atminties prasmę. Trečiasis susitikimas suplanuotas vasarą Palangoje.

Vilius Gutmanas, Palangos žydų bendruomenės pirmininkas, apie renginio svarbą sakė: „Šis projektas yra labai svarbus tiek jaunimui, tiek visai visuomenei, nes leidžia iš arčiau pažinti Lietuvos žydų ir romų istoriją, kuri dažnai lieka šešėlyje. Tokie susitikimai - tai ne tik pažintis su istorija, bet ir gyvas bendravimas, kuris kuria tarpusavio supratimą bei toleranciją. Mūsų pareiga - perduoti šią atmintį jaunajai kartai. Džiaugiuosi, kad Palangos gimnazistai aktyviai įsitraukia į šią veiklą ir kartu kuria tiltus tarp bendruomenių.“

Šis susitikimas -  dalis iš Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės 2024–2026 m. įgyvendinamo projekto „Holokausto vaikai: Lietuvos istorijos šešėlių apšvietimas“ veiklų. Projektą remia „EVZ fondas“ (EVZ Foundation, Stiftung „Erinnerung, Verantwortung, Zukunft“, Vokietija). Partneriai Palangos žydų bendruomenė, Lietuvos nacionalinis muziejus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus, Palangos senoji gimnazija, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, Romų bendruomenės dienos centras su „Padėk Pritapti“.

Kovo 27–29 dienomis Palangoje ir Plungėje vyko tarptautinis seminaras „Mokymas apie žydų istoriją ir Holokaustą Lietuvoje, naudojant žmonių istorijas ir lankant istorines vietas“. Renginyje dalyvavo 27 mokytojai ir švietimo darbuotojai iš visos Lietuvos.

Seminaro metu vyko metodiniai užsiėmimai, paskaitos, diskusijos bei išvykos į svarbias atminties vietas. Dalyviai susipažino su „Centropa“ organizacijos edukacine medžiaga, dalyvavo metodiniame užsiėmime pagal Jakobo Bunkos biografiją, susitiko su Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo direktoriumi Eugenijumi Bunka. Stipriausią emocinį įspūdį paliko apsilankymas Kaušėnuose – masinėje Plungės žydų žudynių vietoje ir memoriale Holokausto aukoms. Taip pat vyko pažintinė ekskursija po Plungę, kurios metu Eugenijus Bunka pasakojo apie žydų bendruomenės paveldą ir tragišką likimą.

Palangoje seminaro dalyviai apsilankė senosiose žydų kapinėse, tarp jų – kapinėse prie Naglio kalno. Čia jie išgirdo istoriją, kaip išlikę užrašai ant paminklo padėjo identifikuoti palaidotus asmenis ir užmegzti ryšį su jų palikuonimis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taip pat aplankė pačias pirmąsias Palangos žydų kapines Birutės parke, kur susipažino su skulptūra „Šaulys“ ir jos atsiradimo istorija. Seminaro dalyviai taip pat susipažino su Palangos miesto ir žydų bendruomenės istorija: išgirdo apie buvusias sinagogas, jau išnykusias vilas ir su jomis susijusias jautrias bei įdomias istorijas, kurias pristatė Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas.

Kurhauzo salė paliko įspūdį visiems dalyviams, taip pat ir svečiui iš Austrijos – Maximilianui von Schoeleriui, atstovaujančiam organizaciją „Centropa“ (Austrija, Viena) – tarptautinę nevyriausybinę organizaciją, kuri renka žydų šeimų istorijas, nuotraukas ir liudijimus, naudodama juos kaip edukacinę priemonę mokyklose visoje Europoje. Šis seminaras dar kartą priminė, kad istorija gyva tol, kol ją pasakojame, lankome, perduodame ir prisimename.

Palangos žydų bendruomenės informacija

Balandžio 11 d. su tikslu pasidalinti patirtimi bei aptarti planus, Palangoje, Jaunimo ir savanorystės centre, lankėsi partneriai iš  Vokietijos ir Danijos, su kuriais Palangos jaunimo ir savanorystės centras vykdo bendrą Erasmus+ mainų projektą „The View“.

Projekto „The View“ tikslas – ugdyti jaunų 14-18 m. žmonių susidomėjimą aktualioms jaunimo temomis vietos, Europos ir pasaulio lygmenimis. Siekiama, kad jaunuoliai geriau suprastų savo ir kitų žmonių veiksmų svarbą klimatui, gamtai ir pasaulio tvarumui. Šį kartą Palangoje vyko darbuotojų, dirbančių su jaunimu, mainai. Tai buvo ne tik kultūrinių mainų patirtis, bet ir vertingas profesinis dialogas apie darbą su jaunimu.

Pristatoma ne tik Palanga, bet ir kaimyninės savivaldybės

Vykdomų mainų pirmąją dieną kartu su partneriais aplankytas Palangos kultūros centras, kur buvo įsikūrusi pirmoji jaunimo erdvė. Dalyviai simboliškai aptarė jaunimo situaciją Lietuvoje bei Palangoje ir supažindino su Palangos jaunimo ir savanorystės centro veiklomis. Kartu su vizito dalyviais aplankyta ir Šventoji. Šventosios uosto vadovas svečiams pristatė uosto rekonstrukcijos projektą ir Palangos miesto infrastruktūrą, akcentavo galimybes ja naudotis jaunimui. Svečiai buvo nustebę, kad Palanga turi taip puikiai išvystytą infrastruktūrą bei tiek daug galimybių jaunimui.

Projekto „The View“ dalyviai turėjo galimybę apsilankyti ir Palangos senojoje gimnazijoje – apžiūrėta mokykla, o gimnazistės Mila ir Rūta pasidalino savo patirtimi apie dalyvavimą Erasmus+ projekte Turkijoje.

Žinoma, svečiams aprodytas ir naujasis Jaunimo ir savanorystės centro pastatas, kurio atidarymas vyks gegužės 2 d.

Permainingas pajūrio oras nesutrukdė apžiūrėti ir Palangos ekstremalaus sporto parko bei sporto arenos. Tiesa, veiklos ten liko neišbandytos, tačiau bus galima tai padaryti vasarą per tolimesnius jaunimo mainus.

Antrąją mainų dieną kartu keliauta į Klaipėdos AJE+skatepark, kur bendrauta su ten dirbančiais jaunimo darbuotojais, kurti unikalius marškinėlius, o drąsiausieji išbandė skateparko rampas.

Grįžtant į Palangą projekto dalyviai užsuko į Kretingos viešąją biblioteką bei ten įsikūrusią jaunimo erdvę. Svečiams buvo pristatytas projektas „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“, kurio metu vyksta įvairūs renginiai skirti ne tik jaunimui. Aplankytas ir Kretingos jaunimo centras, Kretingos žiemos sodas.

Grįžus į Palangą, Jaunimo centre surengtas susitikimas su savanoriais, kurie pristatė savo veiklas jaunimo erdvėje bei iniciatyvas, skirtas ne tik jaunimui, bet ir visai Palangos miesto bendruomenei.

Įkvepiančios diskusijos

Kiekviena aplankyta vieta tapo erdve įkvepiančioms diskusijoms apie jaunimo darbuotojų kasdienybę, iššūkius ir galimybes. Per dvi dienas pasidalinta įvairiomis patirtimis apie Erasmus+ mainus, kalbėta apie skirtumus ir panašumus dirbant su jaunimu skirtingose šalyse, ieškota būdų, kaip tobulėti ir dar labiau įtraukti jaunimą į įvairias veiklas.

Ši patirtis dar kartą priminė, kaip svarbu bendradarbiauti, keistis idėjomis ir kurti ryšius, kurie stiprina jaunimo darbą tarptautiniu mastu. Dalyvavimas tarptautiniuose mainuose suteikia dar daugiau galimybių plėsti bendradarbiavimą ir dalintis vertingomis praktikomis.

Palangoje balandžio pabaigoje aidėjo viena svarbiausių šio krašto švenčių – Jurginės, simbolizuojančios gamtos pabudimą, šviesos ir žalumos sugrįžimą, gyvybės pergalę prieš stingdantį šaltį.

Legendomis apipinta tradicija – gyva ir šiuolaikinė

Šiemet Jurginių festivalis „Jurgi, paimk raktus!“ buvo švenčiamas jau 35-ąjį kartą. Tai ne tik folkloro šventė, bet ir simbolinis gamtos budinimo ritualas, įtrauktas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Festivalio širdis – legendomis apipintas Birutės kalnas – šventa vieta ne tik palangiškiui, bet ir kiekvienam lietuviui. Pagrindinė šventyklos ašis rodo, kad balandžio 23-oji buvusi svarbiausia palangiškių šventė – tai Jurginės arba Jorė. Pavasario pradžia mūsų senoliams buvo gyvenimo, atgimimo, galimybės išsaugoti gyvybę ir ją gausinti metas. Pasak Palangos kultūros centro etnografės ir ilgametės festivalio organizatorės Zitos Baniulaitytės, ši šventė suvienija gamtą, žmogų ir gyvąją tradiciją. Šiemet festivalis buvo skirtas Lietuvių liaudies dainų metams paminėti.

Šiemet šventei buvo ruošiamasi 35 dienas

Jubiliejiniam, 35-ajam Jurginių festivaliui, visa Palanga ruošėsi net 35 dienas. Pirmąją savaitę intensyviai tvarkyta pagrindinė festivalio vieta – Birutės parkas: mokiniai sodino daigelius, kėlė inkilus, bendruomenė švarino aplinką, o folkloro ansamblis „Mėguva“ išbandė, kaip parke skamba jų dainos. Antrąją savaitę Palangos turgus kartu su vietos tautodailininkais kvietė gyventojus ir svečius pasigaminti pagrindinį festivalio simbolį – žirgelį. Trečioji savaitė buvo skirta kūno paruošimui intensyviam Jurginių savaitgaliui – juk teks žingsniuoti po visą Palangą, šokti aplink medžius ir nugalėti baisųjį smaką. Ketvirtąją, pažintinę savaitę, vietos gyventojai gilinosi į Jurginių simboliką, pasakojo apie Jurgio ir smako legendą. Paskutinę – kūrybos savaitę – miestas buvo išpuoštas Jurginių šventei, švenčiamos Velykos, o visi kvietė draugus ir artimuosius į festivalį, kuris prasidėjo balandžio 23 d. Šventė kasmet tampa bendru kūrybiniu vyksmu, kuriame dalyvauja vietos darželiai, mokyklos, bendruomenės, kūrėjai, savanoriai. Palangos kultūros centras kryptingai plėtoja šventę, kad ji būtų aktuali ne tik folkloro mylėtojams, bet ir kiekvienam miestiečiui, poilsiautojui ar smalsiam praeiviui. Festivalio šūkis – mažiau kalbų, daugiau dainų!

Jurgis atrakina žemę ir išleidžia šilumą

Šiemet šventėje dalyvavo ir ypatingi svečiai – šokėjai iš Palangos miesto partnerio Prancūzijoje, Saint-Gilles-Croix-de-Vie. Jurginių festivalio iniciatoriai folkloro ansamblis „Mėguva“ su prancūzais užmezgė draugystę įgyvendindami bendrą Lietuvos ir Prancūzijos projektą „Skulptoriaus Antano Mončio pėdsakais Prancūzijoje“. Jo pagrindu sukurta multikultūrinė oratorija „Mončys“, kurią  Saint-Gilles-Croix-de-Vie mieste kartu su palangiškiais atliko prancūzų folkloro ansamblis „Bise Dur“. Palangoje prancūzai įsijungė į festivalio veiklas Birutės parke. 

Jurginių festivalis buvo kupinas veiklų – nuo šventinių eitynių, koncertų, žirgų pasirodymų, iki naktinės ugnies misterijos pajūryje, edukacijų, parodų, žemės meno instaliacijų. Jaunimas buvo kviečiamas į „Žirgapolkės“ naktišokius, o šeimos – į Atvelykio pramogas Birutės parko rotondoje: margučių ridenimą, liaudies žaidimus ir kūrybines veiklas.

Balandžio 25 d. Palangos miesto savivaldybėje lankėsi bei su miesto vicemeru R. A. Mikalkėnu susitiko Turkijos ambasadorius Lietuvoje Görkemas Barışas Tantekinas.

Susitikimo meru vicemeras pristatė svečiui Palangos miesto infrastruktūrą ir pastarąjį dešimtmetį vykusius pokyčius. Ambasadorius ypatingai įvertino išplėtotą kultūros ir sporto infrastruktūrą, ypač paminėdamas dviratininkams skirtą infrastruktūrą.

Be to, ambasadorių domino, kaip per ganėtinai trumpą laiką Palangai pavyko pritraukti tiek investicijų ir kaip kurorte sprendžiamas darbuotojų trūkumo klausimas.

Susitikimo metu ambasadorius atkreipė dėmesį ir į skrydžių geografijos iš Palangos oro uosto plėtrą bei naują skrydį į Antaliją iš Palangos. Taip pat išsakė pasiūlymą Palangai pagelbėti susirasti miestą – partnerį Turkijoje, su kuriuo būtų galima dalintis patirtimi ir ieškoti naujų ekonominių, investicinių bei kt. bendradarbiavimo ryšių.

Gegužės 9 d., penktadienį, Palangoje vyko Europos dienos renginiai, kviečiantys miesto jaunimą ir bendruomenę gilinti žinias apie Europą, stiprinti pilietiškumą, atrasti savanorystės galimybes ir kūrybiškai leisti laiką.

11.00 val. – Viktorina moksleiviams „Pažinkime Europą" (smagi ir informatyvi viktorina kvietė moksleivius pasitikrinti žinias apie Europos Sąjungą)

13.00 val. – Pilietiškumo pamoka moksleiviams. Dokumentinis filmas „EU.Karta“ (2024, Lietuva) (Pamokos metu buvo rodomas jaudinantis ir prasmingas dokumentinis filmas apie pirmąją Lietuvoje kartą, gimusią 2004 m. gegužės 1 d. – tą pačią dieną, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą.)

15.00 val. – Gerosios patirtys jaunimui: savanorystė Europoje, Erasmus+ mainų programa „Keliauju po Europą“

16.00 val. – Kūrybinės dirbtuvės „Kuriu Europos žemėlapį“

18.00 val. – Žaidimų vakaras

Popietėje jaunimas sužinojo apie tarptautines savanorystės galimybes, Erasmus+ programą ir pasidalins savo patirtimis. Vėliau laukė kūrybinės dirbtuvės bei smagus žaidimų vakaras.

Ši diena Palangoje – tai kvietimas būti aktyviais Europos piliečiais, mokytis, kurti ir dalintis.

Palangos muziejai kvietė laisvalaikį praleisti nekasdieniškai – lankytojų laukė Europos muziejų nakties renginiai.

Palangos kurorto muziejus

Palangos kurorto muziejuje gegužės 17 d. 18 val. vyko ypatingas renginys, skirtas Europos muziejų nakčiai paminėti – dainų autorės ir atlikėjos Bjelles akustinis koncertas „Iš arti“. Tai buvo vakaras, skirtas muzikai be triukšmo – artimam, atviram ir kupinam charizmos susitikimui.

1. Mončio meno muziejus

Antano Mončio meno muziejus Europos muziejų naktį minėjo gegužės 17 d. kviesdamas nemokamai apsilankyti muziejuje nuo 17 val. iki 21 val.

Antano Mončio meno muziejus Muziejų naktis rengia nuo pat pirmųjų 2005 m. Prancūzijoje pradėtų rengti muziejų naktų. Šiais metais lankytojai pirmą kartą galėjo pamatyti naują eksponatą - Antano Mončio sukurtą švilpį „Laumė“, kurį muziejui padovanojo geri skulptoriaus ir muziejaus bičiuliai Snaigė ir Antanas Šileikos iš Kanados. Šis, kaip ir kiekvienas A. Mončio švilpis - nepakartojamas savo forma ir išgaunamu garsu, bet jis ypatingas tuo, kad jis yra atpažįstamas ir A. Mončio sukurtame semiotiko Algirdo J. Greimo knygos „Apie dievus ir žmones. Lietuvių Mitologijos studijos“ (Čikaga, 1979) viršelyje. Lankytojai Muziejų naktį pamatys ir vieną, ir kitą.

Apsilankiusieji A. Mončio meno muziejuje taip pat galėjo susipažinti su veikiančia magiška Virgilijaus Usinavičiaus-Augulio fotografijos paroda „Lėtam laike“. Šis fotomenininkas 1989 m., kai A. Mončys viešėjo Palangoje, kartu su Tomu Sakalausku (knygos “Ketvirtoji dimensija” autoriumi) lydėjo ir fotografavo A. Mončį prie stebuklingojo Ąžuolo gimtinėje, todėl ši paroda ypač glaudžiai siejasi ir su laiku, ir su vieta, ir su parodos dvasia.

Kadangi A. Mončys savo brangiems žmonėms sukurdavo ir papuošalus, muziejus lankytojams pristatė dabartinės jaunosios kartos juvelyro Karolio Kurkliečio kūrybos darbus, įkvėptus A. Mončio skulptūros „Skeletas“ (skulptūra šiuo metu eksponuojama MO muziejuje). K. Kurkliečio juvelyrika akivaizdžiai parodo, kokia galinga yra A. Mončio kūryba vien tik kaip įkvėpimo šaltinis interpretacijai.

Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus taip pat jungėsi prie Europos muziejų nakties ir gegužės 17 d. kvietė į performansą „Atokvėpis nepalieka“.Į pajūrio erdvių gamtinę aplinką skverbiasi poilsiautojų veikla, daranti įtaką kraštovaizdžiui – formuojasi kontrastai ir sankirtos, kurios perdėlioja mūsų suvokimą apie žmogaus veiklos įtaką ir pasekmes gamtai.

Klaipėdoje įsikūrusio teatro „ARTYN“ kūrybinė komanda, vedama režisierės Martos Vendland, Europos muziejų naktį lankytojus kvietė į performansą, kuriame hipnotiški pajūrio gamtos vaizdai ir gyvastingos paplūdimio poilsiautojų atostogų akimirkos tarsi įsipina į skubančią ir niekur nespėjančią XXI a. žmogaus kasdienybę. Bet ar įmanoma pabėgti nuo atsakomybės?

Palangos gintaro muziejus

Palangos gintaro muziejus kvietė nemokamai apsilankyti nuo 20 val. iki 23 val. Muziejuje vyko nemokami renginiai – buvo rodomas filmas bei vyko koncertas.

Septintasis tarptautinis pučiamųjų muzikos festivalis „Amber Wind 2025“ gala koncerte kvietė švęsti vienybę, bendruomeniškumą ir Naujojo Orleano dvasią – gegužės 24 d. 19 val. Palangos koncertų salėje pasirodė Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės Europoje ir Afrikoje (USAREUR-AF) orkestro ir choro diksilendas „Rhine River Rhamblers“.

Festivalio „Amber Wind“ misija – jungti pučiamųjų muzikos tradiciją su šiuolaikine kūryba, skatinti tarptautinius mainus ir bendruomeniškumą. Nuo festivalio starto 2017 m. „Amber Wind“ tapo neatsiejama Palangos kultūrinio gyvenimo dalimi, siūlydamas ne tik aukšto lygio koncertus, bet ir prasmingą vertybinį turinį.

Anot festivalio organizatorių, kol kai kurie pasaulio lyderiai renkasi konfliktą, o ne vienybę, poliarizaciją, o ne bendradarbiavimą, konfrontaciją vietoje santarvės ir barjerus vietoje tiltų, menininkų ir kultūros bendruomenei tampa moraline pareiga rūpintis šiuo, gal ir nedideliu, bet svarbiu indėliu į taiką ir bendradarbiavimą – draugiška ir džiaugsminga atmosfera, kurią kuria orkestrinis, ansamblinis muzikavimas, puoselėjantis pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą tarp skirtingų žmonių, šalių ir kontinentų.

Festivalio publika taip pat buvo kviečiama aukoti nevyriausybinei organizacijai „Blue/Yellow“ – skambinant numeriu 1499 (auka – 10 Eur) ir taip ne tik įsigyti simbolinį gala koncerto bilietą, bet ir prisidėti prie taikos Europoje.

Festivalį finansavo Palangos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.

Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena – Palangoje buvo paminėta prasmingai, bendruomeniškai ir emociškai paveikiai. Šią dieną miestas kvietė gyventojus ir svečius prisiminti vieną skaudžiausių istorinių Lietuvos patirčių – 1941 m. tremtis į Sibirą – ir pagerbė tuos, kurių likimus pakeitė prievarta.

Tradicinis Gedulo ir vilties dienos minėjimas Palangoje prasidėjo 18.00 val. šv. Mišiomis Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Jose dalyvaus berniukų choras iš Vokietijos „Augsburger Domsingknaben“ (vad. Stefan Steinemann). Po mišių – simbolinė eisena prie Tremtinių kryžiaus, kur 19.15 val. vyko „Atminties valanda“. Tai – pagrindinis vakaro renginys, kuriame dalyvavo tremtiniai, moksleiviai, mokytojai. Gyvi pasakojimai, muzika ir literatūriniai fragmentai kvietė ne tik prisiminti, bet ir išjausti šią istorinę patirtį.

Šiemet Gedulo ir vilties dienos minėjimą papildė šiuolaikiška ir jausminga meninė instaliacija „Prarasto laiko stotelė“. Dvejose Palangos autobusų stotelėse (Palangos centrinės aikštės stotelė ir stotelė šalia Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus) buvo įrengtos simbolinės tremties erdvės, primenančios vagonus, kuriais 1941 m. buvo vežami tremtiniai.

Stotelėse buvo įrengtos vizualinės ir garso instaliacijos, o gyvai pasirodė aktoriai, atkartojantys išsiskyrimo, laukimo ir nežinomybės jausmus. Interaktyvus projektas kvietė praeivius sustoti, įsiklausyti, susimąstyti.

Instaliacijoje dalyvavo profesionalus „Taško teatras“ ir Palangos moksleivių klubo teatro studija „Kopų kaukės“. Stotelėse aktoriai improvizavo nuo 16 iki 19 val. Projekto idėja – ne tik meninė išraiška, bet ir edukacinis tikslas: į veiklas buvo įtraukiami jaunuoliai, kuriems ši patirtis tapo gyva istorijos pamoka, o tremties tema – ne tolima, bet aktuali ir artima.

Palangos miesto savivaldybė kvietė visus – jaunus ir vyresnius – susitelkti atminčiai, pagarbai ir gyvai refleksijai. Tik gyvoji istorija augina atsparią, jautrią ir atjaučiančią visuomenę.

Minint žydų žudynių Palangoje dieną, birželio 27-ąją, Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas kartu su LR Seimo nariais: Mindaugu Linge, Dalia Asanavičiūte-Gružauskiene, Paule Kuzmickiene, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi, vicemere Akvile Kiljioniene, Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėju Robertu Trautmanu, Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejininkais, Palangos senosios gimnazijos moksleiviais, Palangos žydų bendruomenės nariais ir svečiais miesto civilinėse kapinėse nužudytiesiems atminti uždegė atminimo žvakutes bei padėjo akmenėlius.

Minėjime dalyvavusi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pasidalijo jautriais prisiminimais apie savo tėvo vaikystę. Prieš 84 metus, karo pradžioje, naciams užėmus Palangą, jos tėvas buvo čia įsikūrusioje pionierių stovykloje. Po skaudžių įvykių, prisiminė, kad jam teko tvarkyti ištuštintus žydų namus. Be to, labai svarbu, kad su mumis čia ir jaunoji karta, kuri neleis pamiršti ir perrašyti vietos istorijos.

1817 m. Palangoje buvo 688 gyventojai. Daugiau nei pusė palangiškių (439) buvo žydai ir sudarė 64 % visų gyventojų. 1850 m. Palangoje surašyti 729 žydai. 1897 m. Palangoje buvo 2149 gyventojai, iš jų – 925 žydai ir sudarė 43 % visų gyventojų.

19 amžiaus pabaigoje žydai Palangoje gyveno aktyvų visuomeninį gyvenimą. Palangos žydai savo veiklos kryptimi mažai skyrėsi nuo kitų regiono štetlų žydų – užsiėmė prekyba ir amatais, tačiau dėl Palangos – miesto prie Baltijos jūros – specifikos Palangos žydų prekeiviai ir amatininkai pradėti glaudžiai sieti su gintaro apdirbimu ir pardavimu. Tarpukariu žydai užėmė pareigas Palangos valsčiaus taryboje, vėliau ir miesto administracijoje. Palangoje veikė žydų smulkaus kredito bankas, hebrajų pradžios mokykla, religinė mokykla – chederis, Didžioji ir Mažoji sinagogos, žydų restoranas „Košer“. Žydai Palangoje buvo ir kurortinių verslų, tokių kaip nuomos, gydyklų, pensionų pirmeiviai. Vasaros sezono metu Palanga tapdavo tikra žydų traukos vieta. Rugpjūtis tarpukario periodu tarp palangiškių nuomininkų buvo žinomas kaip Lietuvos rabinų atostogų mėnuo. Atvykusieji žydai galėdavo plačiai rinktis kur apsistoti: viešbučiuose, vilose, pensionatuose ar pačių palangiškių išnuomotose kambariuose. Tarp pasiturinčių žydų populiarios vietos apsistoti buvo Gutmano, Fridmano, Feinšteino, Šero pensionatai, o Cauzmero košeriniame pensionate dažniausiai apsistodavo rabinai ir ješibotų (žydų dvasininkų mokyklos) auklėtiniai.

1941 m. birželio 22 d. Palangą užėmus Trečiojo Reicho karinėms pajėgoms, tą pačią dieną nukentėjo vaikų pionierių stovyklą, kurioje didžioji dalis buvo žydų vaikai. Birželio 26 d. visi bendruomenės žydai buvo suimti ir uždaryti dviejose Palangos sinagogose. Vienoje – moterys, vaikai ir pagyvenusieji, kitoje – vyrai ir jaunuoliai. 1941 m. birželio 27 d. vyrai ir jaunuoliai (nuo 13 metų ir vyresni) buvo atskirti ir nuvesti link parko teritorijos. Pietinėje parko dalyje, už Birutės kalno buvo sušaudyta 111 žydų ir kitų tautybių žmonių (106 žydai ir 5 lietuviai), kaltinamų sovietų režimo rėmimu. 1941 m. birželio 27 d. ir spalio 12 d. vykdyto Holokausto aukomis tapo daugiau nei 400 Palangos žydų.

1958 m. liepos mėnesį masinių žudynių vieta buvo atkasta ir nužudytųjų palaikai perkelti į Palangos miesto civilines kapines. Ten pastatytas bendras antkapis aukoms atminti. 1989 m. simbolinėje žudynių vietoje aukoms atminti Palangos Birutės parko pietinėje dalyje pastatytas paminklas – didžiulis akmuo.

Vilius Gutmanas, Palangos žydų bendruomenės pirmininkas: „Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie šiandien atvyko pagerbti Holokausto aukų atminimo. Kiekvienas Jūsų buvimas čia - tai gyvas liudijimas, kad mums rūpi ne tik praeitis, bet ir tiesa, orumas bei žmogiškumas. Ačiū merui, LR Seimo atstovams, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkei ir jaunimui - tik kartu galime išsaugoti šią atmintį gyvą.“

XIII tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis 2025 m. liepos 4–19 dienomis Palangoje pristatė 15 išskirtinių koncertų, kurie vyko Palangos koncertų salėje, Kurhauzo koncertų salėje, terasoje bei Birutės parke.

Koncertavo aukščiausios klasės Lietuvos ir užsienio atlikėjai bei kolektyvai: Lietuvos kamerinis orkestras, Nacionalinės premijos laureatai Mūza Rubackytė, Petras Geniušas, Petras Vyšniauskas, Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto duetas, užsienio žvaigždės Johan Randvere (Estija), Adam Zdunikowski (Lenkija), paties M. K. Čiurlionio provaikaitis Rokas Zubovas, kamerinės muzikos ansambliai – Baltijos gitarų kvartetas, fortepijoninis trio „FortVio“, styginių kvartetai „Mettis“, „NotaBene“ (Ukraina) ir daugelis kitų. Visuose koncertuose skambėjo M. K. Čiurlionio kūriniai – originalai, transkripcijos, specialiai festivaliui sukurtos aranžuotės.

Greta pripažintų pasaulyje ir Lietuvoje atlikėjų, festivalyje koncertuos jauni ir talentingi muzikai iš įvairių Lietuvos regionų bei užsienio šalių.

Liepos 4 d. Savivaldybės administracijoje priėmėme garbius svečius – Palangos miesto partnerio Prancūzijoje Saint Gilles Crua de Vie merą François Blanchet bei Savivaldybės atstovus. Kartu su vicemerais Akvile Kilijoniene ir Rimantu Antanu Mikalkėnu, Tarybos nariu Dainiumi Želviu bei Savivaldybės administracijos direktore Ramune Urboniene svečiams pristatėme Palangą, mieste įgyvendinamus projektus, pasidalijome gerąja patirtimi. Visada malonu susitikti su Palangos draugais.

Atvykę svečiai:

Francois Blanchet – Saint Gilles Croix de Vie meras

Antoine Gasnet – Saint Gilles Croix de Vie tarybos narys, atsakingas už planavimą ir tvarų vystymą, miestų planavimą, paplūdimius

Marc Herrou – Saint Gilles Croix de Vie Sporto vadovas

Élodie Lebourdais-Pouzet – Saint Gilles Croix de Vie mero kabineto vadovė

Damien Hénault – Montrichard (Saint Gilles Croix de Vie miesto – partnerio) meras

Sandra Dubos – Saint Gilles Croix de Vie išrinktas atstovas, atsakingas už Savivaldybės jaunimo tarybą

Pirmąją liepos savaitę Palangoje sklandė lietuvybės ir išskirtinės bendrystės dvasia – tūkstančiai mūsų tautiečių iš įvairiausių pasaulio kampelių susirinko į kurorte vykstančias XII Pasaulio lietuvių sporto žaidynes. Čia šurmuliavo sportininkai, jų šeimų nariai, tautiečiai iš skirtingų žemynų – visi suvienyti bendros meilės Lietuvai. Tačiau šios žaidynės – kur kas daugiau nei tik sportas. Tai – tikra lietuviška šventė, kurioje pinasi tradicijos, naujos pažintys, bendrystė ir šiltas, nuoširdus buvimas kartu.

Gintaro edukacijų, amatų ir tautodailės parkas

Palangiškiai šiemet pasirūpino, kad kiekvienas svečias ne tik išbandytų jėgas sporto varžybose, bet ir prisiliestų prie lietuviškos kultūros šaknų. Įspūdinga etnokultūrinė programa kviečia ne tik stebėti, bet ir dalyvauti – pažinti, ragauti, kurti, dalintis.

Šalia J. Basanavičiaus gatvės ir Jūratės bei Kastyčio skvero, pušų apsuptyje, visą savaitgalį veikia ir visus norinčiuosius apsilankyti kviečia gyvas, spalvingas ir jaukus Gintaro edukacijų, amatų, etno žaidimų, tautodailės bei kulinarinio paveldo parkas. Čia atgimsta mūsų senieji amatai – nuo kruopštaus karpinių meninio pasaulio iki nuostabaus grožio šiaudinių sodų, nuo medžio ir kalvystės dirbinių bei galimybės savo rankomis prisiliesti prie šių amatų paslapčių iki smagių etno žaidimų, įtraukiančių visą šeimą.

Šis parkas – tikra šventė visiems pojūčiams. Norintys gali pasinerti į gintaro paslaptis – ne tik sužinoti apie jo gydomąsias ir estetinės grožio savybes, bet ir patys išbandyti gintaro sveikatinančias savybes. Smalsiausieji gali išvysti, kaip kepamas tradicinis šakotis, paragauti šviežiai rūkytos mėsos ar šiltų, širdį šildančių lietuviškų patiekalų.

Viena iš įspūdingiausių šiame parke laukiančių pramogų – rekordinio gintaro vėrinio kūrimas. Jau dabar šis vėrinys siekia net 345 metrus, bet norima visų bendromis pastangomis jį pailginti iki simbolinio 461 metro – būtent tokio ilgio yra Palangos jūros tiltas. Kiekvienas čia apsilankęs gali prisidėti prie šio bendro kūrinio – įverti gintaro karoliuką, kuris taps dalimi šios simbolinės, širdį liečiančios istorijos.

Gintaro edukacijų, amatų, etno žaidimų, tautodailės bei kulinarinio paveldo parke skamba lietuviška muzika, kviečianti šokti, dainuoti, šypsotis. O tuo pačiu ir gardžiai pavalgyti – nuo lietuviškos duonos, kastinio, žuvienės, šakočių iki medaus, giros ir kitų gėrybių. Tai – vieta, kur ne tik ragaujama, bet ir bendraujama, o užsukti čia kviečiami visi – ne tik žaidynių dalyviai, bet ir kiti kurorto svečiai bei, žinoma, palangiškiai.

Etno vakaronė

Vakare XI pasaulio lietuvių sporto žaidynių dalyvių laukia dar viena šventė – Birutės parke vyks ypatinga etno vakaronė, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus ji skirta tik iš anksto užsiregistravusiems žaidynių dalyviams.

Čia, po žvaigždėtu dangumi, beveik tūkstantis lietuvių iš viso pasaulio dalinsis šypsenomis, tradicijomis ir lietuviškos dainos džiaugsmu. Susirinkusieji skanaus senuosius lietuviškus patiekalus, dalyvaus įdomiose edukacijose, o gerą nuotaiką kurti padės Palangos folkloro kolektyvas „Mėguva“, instrumentinė grupė „Ratilai“ iš Vilniaus bei vakaro kulminacija – grupė „Žalvarinis“, sujungiantis senąjį folklorą ir šiuolaikinės muzikos ritmus.

Svarbiausia - bendrystė

Be kultūrinių patirčių, žinoma, Palangoje vyksta ir sportinės varžybos, kurios užpildo kurorto erdves: nuo miesto stadiono ir sporto salių iki paplūdimio šalia jūros tilto, o Šventojoje vyksta įspūdingos Vikingų laivų lenktynės. Jėgas įvairiose rungtyse išbandyti panoro maždaug trys tūkstančiai mūsų tautiečių iš įvairių pasaulio šalių.

Tad Palangoje vykstančios XII pasaulio lietuvių sporto žaidynės yra daugiau, nei renginių ciklas. Tai – bendrystė ir gyvas prisiminimas, kodėl svarbu nepamiršti savo šaknų, bei proga iš naujo pamilti tai, kas mūsų tautai yra brangu ir sava.

Valstybės diena - ypatinga

Valstybės diena Palangoje taip pat bus ypatinga, kadangi kurortas ją švęs kartu su XII Pasaulio lietuvių sporto žaidynių dalyviais. Tad bendra Tautiškos giesmės giedojimo akimirka suvienys Lietuvą nuo Palangos tilto iki tolimiausių pasaulio kampelių.

Liepos 6 d. šventiniai renginiai prasidės 19 val. iškilmingu XII Pasaulio lietuvių sporto žaidynių uždarymu ir koncertu Jūratės ir Kastyčio skvere, scenoje pasirodys Monika Liu, Giedrė Kilčiauskienė, Rokas Yan ir Gabrielius Vagelis.

Vienas iš įspūdingiausių reginių taps 250 metrų ilgio Trispalvės eisena J. Basanavičiaus gatve iki Palangos tilto. Tiesioginė šventės transliacija per TV3 apjungs Palangą su visa Lietuva ir pasaulio lietuvių bendruomene.

Lygiai 21 val. Jūratės ir Kastyčio skvere, ant Palangos tilto ir Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje bei centrinėje Šventosios aikštėje (Topolių g. 4) kartu su tūkstančiais tautiečių visame pasaulyje suskambės Tautiška giesmė. Po šios iškilmingos akimirkos, 21.10 val. virš jūros tilto vyks akrobatinių lėktuvų pasirodymas, o vakaro programą vainikuos 21.30 val. prasidėsiantis grupės „Biplan“ koncertas, vyksiantis Jūratės ir Kastyčio skvere.

Palangos miesto savivaldybėje lankėsi bei su miesto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko Ukrainos ambasadorė Lietuvoje Olha Nikitcenko. Susitikime taip pat dalyvavo du Ukrainos ambasados konsulato atstovai – Lesia Rozhak bei Oleksandr Boichuk – ir Ukrainos garbės konsulas Klaipėdoje Genius Vygantas.

Susitikimo metu meras Š. Vaitkus ambasadorei pristatė, kokia pagalba nuo karo pradžios buvo teikiama Palangoje apsistojusiems Ukrainos karo pabėgėliams – tiek apgyvendinimo, tiek socialinė, emocinė bei švietimo parama. Taip pat kalbėta apie Palangos miesto gyventojų bei Savivaldybės teiktą pagalbą miestui partneriui Ukrainoje – Bučai.

Po susitikimo ambasadorė, konsulato atstovai ir kurorto meras apsilankė Palangos jaunimo ir savanorystės centre, kur susitiko su Palangoje viešinčiais paaugliais iš Bučos, šiuo metu Palangos miesto savivaldybės kvietimu kurorte dalyvaujančiais vasaros stovykloje.

Ambasadorė dėkojo Palangai ir palangiškiams už teikiamą pagalbą, pabrėždama, kad bendradarbiavimas – ne tik tarp valstybių, bet ir tarp atskirų miestų – yra itin svarbus. Ji akcentavo, jog ukrainiečiai jaučia stiprų Lietuvos palaikymą ir mūsų šalį visada įvardija kaip vieną iš artimiausių ir patikimiausių Ukrainos draugų.

Ketvirtadienį, liepos septynioliktąją, Palangoje pasigirdo pirmieji sportinių automobilių garsai – jau tradiciškai, Vytauto gatvėje vyko komandų prisistatymas bei super sprinto varžybos, kuriose šešiolika komandų varžėsi dėl pirmosios šių metų pergalės. Nors saulė slėpėsi už debesų, iš arti pamatyti automobilius ir susipažinti su komandomis susirinko gausus palangiškių ir miesto svečių būrys.

Visi sieks savo pergalių

Jau 26 kartą vykstančias lenktynes atidarė ir jų neatsiejamumą nuo kurorto gyvenimo kalbėjo Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, bei pagrindinis „Aurum 1006 km powered by Hankook“ organizatorius Darius Jonušis. Jis dėkojo tiek lenktynininkams, tiek žiūrovams, susirinkusiems Palangos centre ir jau trečią dešimtmetį palaikantiems gyvą šių lenktynių tradiciją.

Nors šiemet prie starto linijos stojo vos 16 komandų, visi sutartinai tvirtino, kad automobilių sąrašas vertas pasaulinės scenos: net septyni „Porsche“ bolidai, trys „Audi“, du BMW, po vieną „Lamborghini“, „Mercedes-Benz“. Taip pat starto liniją kirto ir puikiai šių lenktynių žiūrovams žinomas raudonas „Lada“, o bene daugiausiai žvilgsnių sulaukė lenktynėse labai retai sutinkamo kėbulo tipo automobilis – „Volkswagen Caddy“.

Vienas iš šio ekipažo vairuotojų, pirmą kartą startuosiantis „Aurum 1006 km powered by Hankook“ lenktynėse, Kristupas Šablinskas sakė, kad nuotaikos prieš startą puikios, o tikslą komanda taip pat žino tiksliai: „Nuotaikos tokios pačios kaip ir pats lenktynių automobilis – nuotaikingos. Puikiai žinome, kad atvažiavome laimėti ne lenktynių, o žiūrovų širdžių!“

Tiesa, automobilių iš Štutgarto dominavimas neatsitiktinis – net 15 kartų iš jau 25 įvykusių lenktynių ant aukščiausios pakylos lipo būtent „Porsche“ automobiliais važiavusios komandos.

Vienos iš „Porsche“ automobiliais lenktyniaujančių komandų „RIMO & LKU by EQUPAY.CH“ vadovas Aurelijus Rusteika sakė, kad jie čia atvyko su tikslu laimėti: „Atvažiavome laimėti ir padarysime viską, kad taip įvyktų. GT3 nėra greičiausias automobilis trasoje, tad turėsime galvoti apie strategiją. Lietus trasoje taip pat gali būti mums į naudą.“

Vienas šios komandos lenktynininkų, Benjaminas Barkeris iš Didžiosios Britanijos, džiaugėsi galėdamas jau trečią kartą startuoti Palangoje ir 1006 kilometrų iššūkį pavadino lietuviškuoju Le Manu.

Komandoms prisistatant, automobilių sporto gerbėjai, apsupę vis dar tviskančius, spalvingus sportinius automobilius taip pat turėjo progą atsigaivinti renginio rėmėjų „Aurum“ ledais bei „Volfas-Engelman Ice Non-Alco“ nealkoholiniais gėrimais.

Kaip ir praėjusiais metais, visos komandos lenktyniaus „Hankook“ padangomis. Prieš du metus šio reikalavimo buvo atsisakyta dėl šių padangų gamintojus ištikusios nelaimės.

Renginio organizatorius D. Jonušis sako, kad visiems vienodos padangos leidžia dar labiau sulyginti komandų, o tai tik padidina lenktynių įdomumą tiek sportininkams, tiek ir žiūrovams. Kadangi orų prognozės žada permainingus orus, didelę dalį rezultato sudarys sėkmingas vienokio ar kitokio mišinio padangų pasirinkimas, sukelsiantis daug galvos skausmo ne vienos komandos vadovui.

Iškovojo pirmasias taures

Po iškilmingo komandų pristatymo Vytauto gatvė trumpam tapo lenktynių trasa – čia įvyko tradicinės „Volfas-Engelman Ice Non-Alco Super Sprint“ varžybos. Sportininkai čia turėjo įveikti maždaug pusšimčio metrų sprintą ir pilnai sustoti tiesiosios pabaigoje.

Greičiausiai šį iššūkį šiemet įveikė „Baltic Karting Academy“ komanda su „Porsche Cayman Clubsport“. Automobilį vairavęs Vilius Reškevičius „Volfas-Engelman Ice Non-Alco Super Sprint“ užtruko vos 5,82 sekundės. Antrą greičiausią laiką užfiksavo Dovilas Čiutelė su „Lada 2104“ – nuo lyderio atsiliko vos 0,21 sekundės ir trasą įveikė per 6,03. Trečioje vietoje „Bio-Circle & HSG by SWAG“ komanda su „Audi R8 LMS GT3 EVO II“. Sprinto užduotyje Karolis Jovaiša užtruko 6,43 sekundės.

Popietę visi įvykiai persikėlė į laikinąjį lenktynių miestelį ir pagrindinę „Aurum 1006 km lenktynių“ trasą, kurią jau išbandė savo važiavimus surengę „Porsche“ klubo Lietuva“ nariai, atrankos varžybas pradėjo Drag‘o lenktynių dalyviai. Pirmąsias treniruotes popietę pradėjo ir šeštadienį dėl pagrindinio lenktynių trofėjaus kovosiantys sportininkai.

Kiryat Ono jaunimo koncertinis orkestras – Izraelio muzikos ambasadoriai – atvyko į Palangą ir liepos 19 d. 17.00 val. surengė nemokamą koncertą Palangos Birutės parko rotondoje. Kiryat Ono’je veikianti Aharono Alkalai konservatorija yra viena iš Izraelio pirmaujančių muzikos įstaigų, garsėjanti talentingų jaunų muzikantų ugdymu ir kultūriniu dialogu per muziką. Palangoje jiems buvo suorganizuota ekskursija po miestą, orkestro muzikantai apsilankė Gintaro muziejuje, kur juos sužavėjo eksponatų kiekis ir savybės.

Kiryat Ono jaunimo koncertinis orkestras (KOYCB) – tai konservatorijos flagmanas: apdovanojimų pelnęs pučiamųjų orkestras, kuriame groja 35–40 atsidavusių jaunuolių (14–18 m.). Šie talentingi muzikantai atrenkami ne tik dėl išskirtinės muzikos atlikimo kokybės, bet ir už pasiaukojimą atstovauti savo bendruomenei ir šaliai svetur. Pastaraisiais metais KOYCB koncertavo prestižinėse pasaulio scenose – tokiose kaip „Musikverein“ ar „Wiener Konzerthaus“ Vienoje, pelnė aukščiausius apdovanojimus tarptautiniuose konkursuose, įskaitant „Summa Cum Laude“ festivalį.

Šiais metais orkestro vizitas dedikuotas 150‑osioms Mikalojui Konstantino Čiurlionio – didžiojo Lietuvos kompozitoriaus ir tapytojo – gimimo metinėms paminėti. Įkvėpti jo kūrybos, KOYCB užsakė naują kūrinį jaunimo pučiamųjų orkestrui, įkvėptą unikalios Čiurlionio muzikinės kalbos ir jo vizionieriškos dailės. Šio kūrinio, jungiančio vaizdinę ir muzikinę raišką, pasaulinė premjera įvyks orkestro koncertų Lietuvoje metu. Repertuarą papildys tradicinės žydų melodijos iš Europos ir Vidurio Rytų, šiuolaikinė Izraelio muzika, pučiamųjų kūriniai bei gyvybingos džiazo bei popmuzikos aranžuotės. Kiekvienas koncertas yra ne tik muzikinė patirtis, bet ir nuoširdi žinutė apie ryšį, dialogą ir viltį.

Šią vasarą Palanga vėl pulsuoja ne tik jūros bangų ritmu – rugpjūčio 5–9 dienomis kurortas kvies į ypatingą, jau 31-ąjį kartą vyksiantį Tarptautinį akordeono festivalį–seminarą – praktikumą „Palanga 2025“. Tai – vienas ilgiausiai Lietuvoje organizuojamų akordeono muzikos renginių, tapęs svarbiu kultūriniu reiškiniu ne tik šalyje, bet ir tarptautinėje muzikos bendruomenėje.

Festivalio organizatoriai – Lietuvos akordeonistų asociacija ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Akordeono katedra – kviečia visus muzikos mylėtojus pasinerti į turiningą savaitę, kurioje susipina profesionalumas, jaunatviška kūryba ir nuoširdus muzikinis džiaugsmas.

Festivalį globoja ir dalinai finansuoja Palangos miesto savivaldybė.

Muzika – kiekvieną dieną, visiems ir visur

Visą festivalio savaitę laukia intensyvi ir įkvepianti programa:

• Kiekvieną dieną vyks: meistriškumo pamokos, tarptautinio jungtinio akordeonistų orkestro repeticijos, seminarai ir metodiniai pranešimai, skirti pedagogams ir atlikėjams.
• Kasdien 17:00 val. Palangos S. Vainiūno meno mokykloje – jaunųjų akordeonistų koncertai, kuriuose pasirodys talentingi moksleiviai ir studentai iš Lietuvos ir užsienio.

Šie koncertai – tai gyvas įrodymas, kad akordeonas šiandien skamba moderniai, įdomiai ir labai gyvai. Dalyviai –jauni talentai iš Latvijos, Palangos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Garliavos, Vievio, Pasvalio, Gargždų, Kelmės ir Kupiškio meno mokyklų.

Nemokami koncertai – kiekvienam, kas trokšta patirti akordeono muzikos magiją

Festivalio vakariniai koncertai – atviri visiems ir nemokami, vyksiantys jaukiose miesto erdvėse:

Rugpjūčio 6 d. 19:00 | Palangos kultūros centras (Kurhauzo salė), Grafų Tiškevičių al. 1

Kamerinis ansamblis "DELICIA" (Latvija). Atlikėjai: Antons Pizāns, Danielius Šumskis, Oskars Tamans.

Nuotaikinga programa su virtuozišku atlikimu – akordeonas, smuikas ir perkusija susilieja į unikalų muzikinį potyrį.

Rugpjūčio 7 d. 19:00 | Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Vytauto g. 51

Sakralinės muzikos valanda – solo koncertas: Krzysztof Polnik (Lenkija)

Vienas lyderiaujančių Europos jaunųjų akordeonistų kvies į rimties, šviesos ir muzikos kupiną vakarą.

Rugpjūčio 9 d. 18:00 | Palangos kultūros centras (Kurhauzo salė)

Festivalio UŽDARYMO koncertas

Scenoje – festivalio svečiai, tarptautinių konkursų laureatai, seminaro pedagogai, studentai, jungtinis akordeonistų mokytojų orkestras.

Diriguoja prof. Ričardas Sviackevičius, Tatiana Saratova (Latvija), Vladimir Voskan

Šis koncertas – pati festivalio kulminacija. Tai ne tik muzikinis atsisveikinimas, bet ir įspūdingas garsų šventės finalas, kuris žada emocinį viršūnių susitikimą.

Palanga, jūra ir muzika – vasaros derinys, kurio nepamiršite

Rugpjūčio pradžioje kviečiame jus pasimėgauti ne tik saulės voniomis paplūdimyje, bet ir turiningais, profesionaliai parengtais, bet visiems prieinamais akordeono muzikos koncertais.Kiekvienas vakaras – tarsi atskira istorija, pasakojama akordeono kalba. Ir kiekvienas jų – galimybė pajausti, kaip šis universalus, paslaptingas instrumentas skamba šiuolaikiškai, jautriai ir netikėtai.

Meno vadovas – prof. Raimondas Sviackevičius

Organizatoriai: Lietuvos akordeonistų asociacija (įsteigta 1986 m.), Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Rėmėjai: Palangos miesto savivaldybė

Daugiau apie festivalį www.palanga.akordeonofestivalis.lt.

Liepos 18-19 dienomis tarptautinio projekto veiklos persikėlė į Palangą, kur jau trečią kartą susirinko jaunimas iš Palangos senosios gimnazijos ir Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės 2024–2026 m. įgyvendinamas projektas „Holokausto vaikai: Lietuvos istorijos šešėlių apšvietimas“ nagrinėja Lietuvos žydų istoriją nacionalsocialistų laikotarpiu, ypatingą dėmesį skirdamas Holokaustui. Pagrindinis šio projekto tikslas – sukurti konkrečius, novatoriškus, gyvus istorijos pasakojimus, kurie aktyviai įtrauktų jaunimą iš dviejų miestų – Vilniaus ir Palangos. Kritiškai mąstant ir atskleidžiant šešėlių skraistę, už kurios glūdi kontraversiški Lietuvos istorijos epizodai nacionalsocializmo valdymo laikotarpiu, ypatingas dėmesys bus skiriamas Lietuvos žydų, romų ir Holokausto vaikų patirtims, istorijoms ir atminimui.

Nesenai duris atvėrusiame Palangos jaunimo ir savanorystės centre vyko pirmasis susitikimas. Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas pasveikino susirinkusius, pasidalijo jautriais prisiminimais apie savo šeimos likimą ir vietos žydų istoriją. „Kiekvienas toks susitikimas primena, kad atmintis gyva tik tada, kai ją perduodame vieni kitiems. Dalinuosi savo šeimos istorija, nes noriu, kad jaunimas suprastų – šios tragedijos palietė tikrus žmones, tokius kaip mes visi čia šiandien“, – kalbėjo Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas.

Kiek vėliau kartu su lyčių lygybės eksperte, emocinės pagalbos tinklapio „prabilk.lt“ bendraįkūrėja ir lektore Rugile Butkevičiūte mokėmės komunikacijos galios ir būdų. R. Butkevičiūtė surengė dirbtuves, kurių metu gimnazistai mokėsi ne tik kaip atkapstyti dulkinas istorijos paslaptis, bet ir kaip jas paversti karštais kąsneliais šiuolaikinės komunikacijos gurmanams. Kūrybinių dirbtuvių dalyviai supažindinti, kaip savo idėją paversti virusiniu hitu bei kaip pasiekti auditoriją net per atstumą.

Antros dienos kūrybinių dirbtuvių metu susitikome Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje, kur gimnazistai gavo konkrečią užduotį – nufilmuoti ir sukurti gatvės reportažą iš Palangos. Palangos senosios gimnazijos ir Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos moksleiviams ir pedagogams buvo pristatyta muziejaus istorija, Jono Šliūpo asmenybė, jo visuomeninė ir burmistro veikla tarpukario Palangoje. Svečiai apžiūrėjo šiuo metu J. Šliūpo muziejuje veikiančią parodą „Laimingi, nes vaikai“, kurioje pristatomi etnografiniai žaislai ir fotografo Rimaldo Vikšraičio kūryba bylojanti nykstančią praeitį. Simboliškas ir jautrus sutapimas, kad projektas apie holokausto vaikus, o muziejuje veikianti paroda taip pat apie vaikus ir vaikystę.

Trečiosios kūrybinės dirbtuvės virto į didžiausią sezono Šabato vakarą Palangoje. Susirinko daugiau nei 70 žmonių, o tropinis vakaras ant pievos, širdį veriančios Šabo giesmės, gardi chala, kepsniai, desertai ir izraeliečių rankomis gamintas thinos padažas sukūrė nepamirštamą atmosferą. Vakaro dalyviai – Kiryat Ono koncertinio orkestro jaunimas, mokiniai iš Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos, Palangos gimnazistai, juos sveikino Palangos miesto meras ir Palangos žydų bendruomenė. Tai buvo jautriausias ir kulminacinis jau trečią kartą vykstančių kūrybinių dirbtuvių Palangoje, tyrinėjančių vietos istoriją, epizodas.

Grupę iš Izraelio lydinti litvakė Dusia Lan Kretchmer dalijosi įspūdžiais: „Mūsų vaikams buvo ypač svarbu susitikti su Lietuvos jaunimu, įdomu sužinoti, kad Vilniuje yra žydų gimnazija,  pavadinta garsaus rašytojo Šolomo Aleichemo vardu. Šis susitikimas tikrai paliko įspūdį ir leido abiem grupėms geriau pažinti vienas kitą. Mes, savo ruožtu, papasakojome, kodėl šį kartą esame Lietuvoje – dalyvaujame renginiuose, skirtuose paminėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias metines! Tam mūsų vadovas net užsakė specialų muzikos kūrinį. Kūrinį sukūrė kompozitorė iš Izraelio, kuri yra ir Konservatorijos mokytoja. Meno pasaulis sujungia žmones iš skirtingų šalių. Tad šis Šabatas simboliškai sujungia Palangą, Čiurlionį ir Izraelį, taip gimsta kažkas nepaprasto!“ – dalijosi Dusia Lan Kretchmer.

Projektą remia „EVZ fondas“ (Stiftung „Erinnerung, Verantwortung, Zukunft“, Vokietija). Partneriai Palangos žydų bendruomenė, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus

Šį savaitgalį Palanga prisipildys muzikos, šypsenų ir šokio – čia prasideda ir visą savaitgalį šurmuliuos tarptautinis liaudiškų šokių festivalis „Palangos miestely“. Jau 9-ąjį kartą rengiamas festivalis suburs šokio mylėtojus iš Lietuvos ir kaimyninių šalių, o kurorto gatves bei aikštes papuoš nuotaikingi pasirodymai ir gražiausiais tautiniais rūbais pasidabinę dalyviai.

Pusė tūkstančio dalyvių

Visą savaitgalį Palangoje skambės liaudiška muzika, viešosiose erdvėse ratelius suks šokėjai, o Vytauto gatvėje šurmuliuos tradicinis kermošius, kuriame bus galima įsigyti amatininkų dirbinių ir gardžiausių skanumynų.

9-asis tarptautinis liaudiškų šokių festivalis „Palangos miestely“ suburs daugiau nei 20 kolektyvų iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos. Į Palangą atvyko apie pusė tūkstančio dalyvių, pristatysiančių savo krašto liaudies tradicijas – jie papuoš kurorto viešąsias erdves savo spalvingais bei nuotaikingais pasirodymais.

Nuotaikingi pasirodymai

Jau šiandien prasidėjo ir visą savaitgalį Vytauto gatvėje šurmuliuos tradicinis kermošius, kuriame pristatomi išskirtiniai amatininkų dirbiniai, tautodailės grožybės, gardūs skanumynai. Kermošius neabejotinai patiks festivalio svečiams, kvies juos užsukti ir pasidžiaugti tikra šventine atmosfera.

Penktadienio vakarą, rugsėjo 12 d., 19 val. visų lauks bendras šokių sūkurys prie Palangos kurhauzo – čia festivalio dalyviai kvies į unikalią akciją „Visa Lietuva šoka“, kuri taps įžanga į pagrindinius šokių festivalio „Palangos miestely“ renginius. Vakaro metu visi dalyviai ir žiūrovai kviečiami pabendrauti, patirti smagių emocijų, kartu išmokti lietuviškų šokių, pažinti tautos kultūrą, tradicijas.

Šeštadienį, rugsėjo 13 d., 14 val. prasidės spalvinga eisena „Patrepsynė“ nuo Grafų Tiškevičių alėjos iki Jūratės ir Kastyčio skvero, kur 14.30 val. bus oficialiai atidarytas festivalis. Nuo 15 val. šiame skvere ir prie Kurhauzo pasirodys visų festivalyje dalyvaujančių kolektyvų šokėjai – jie pristatys savo kraštų tradicijas ir šokius. Vakare, 19 val., festivalio dalyviai, svečiai ir palangiškiai rinksis į nuotaikingą „Dėkavonę“ kartu su skrabalų virtuozu Karoliu Šileika.

Sekmadienį, rugsėjo 14 d., 11 val. festivalis tradiciškai atsisveikins paplūdimyje prie Palangos gelbėjimo stoties. Visi bus kviečiami į rytinę mankštą ir suneštinius pusryčius – kartu pasitikti saulę, pasidalinti šypsenomis ir pasidžiaugti gražia šokio švente.

Tradicija ir bendrystė

Festivalio organizatoriai – Palangos kultūros centras – kviečia palangiškius ir kurorto svečius įsitraukti į šventę, pasimėgauti tautinių kostiumų grožiu ir patirti tikrą liaudiško šokio dvasią, kurioje susilieja tradicija, draugystė ir bendrystė

Kasmet rugsėjo mėnesį minimos Europos paveldo dienos – bendra Europos Tarybos ir Europos Komisijos iniciatyva.

Lietuvoje Europos paveldo dienų renginiai vyks rugsėjo 18–26 dienomis. Šių metų tema – „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“.

Šiai progai Palangos miesto savivaldybėje vyks tokie renginiai:

rugsėjo 19 d. 17 val. – gidės Reginos Makauskienės ekskursija „Asmenybės, kūrusios Palangą“;

rugsėjo 20 d. 11 val. – pažintinis žygis po Nemirsetą ir jos apylinkes su kraštotyrininku, edukatoriumi Denisu Nikitenka.

Renginių organizatorius – Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyrius.

Taip pat kviečiame rugsėjo 23 d. 11 val. į Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus organizuojamą ekskursiją „Laiko ženklai: Palangos dvaro koplyčia“ (Meilės al. 21, Palanga).

Renginiai nemokami.

Registracija: el. paštu lina.misiulyte@palanga.lt, tel. (0 460) 34 157.

RENGINIŲ NUORODOS:

https://www.facebook.com/events/762922339834571

https://www.facebook.com/photo/?fbid=1337548441305088&set=a.204855577907719

Rugsėjo 20 d., šeštadienį, nuo 17 val. Šventosios jūrų uosto pievoje vyks smagi šventė - Baltų vienybės diena. Diena, skatinanti prisiminti ir puoselėti bendras lietuvių ir latvių kultūros šaknis.

Baltų vienybės diena kasmet minima rugsėjo 22-ąją, pagerbiant Saulės mūšio pergalę (1236 m.) ir simboliškai primenant apie artimą lietuvių ir latvių tautų ryšį. Šventoji, šalia Latvijos sienos esanti pajūrio gyvenvietė, šiai datai skiria svarbią reikšmę.

Programos akcentai

Baltiškas piknikas kvies ragauti lietuviškų ir latviškų patiekalų bei dalyvauti kulinarinėse varžytuvėse.

Žaidimų kiemelis vaikams pasiūlys išbandyti lietuvių ir latvių liaudies žaidimus. Šią edukaciją ves folkloro žinovas Jonas Kavaliauskas ir latvių bendruomenės atstovai.

Skonių pažinimas atvers kulinarinio paveldo lobyną – dalyviai galės susipažinti su tradiciniais patiekalais, tokiais kaip lietuviškas kastinys, latviški špekeraučiai bei patys įsitraukti į gaminimo procesą.

Dainos ir šokiai sujungs muziką ir judesį – pasirodys Palangos kultūros centro folkloro ansamblis „Mėguva“, moterų vokalinis ansamblis „Eldija“, Rucavos etnografinis ansamblis ir kapela bei Klaipėdos Žvejų rūmų jaunimo liaudiškų šokių kolektyvas „Žilvinas“.

Tuo pat metu Šventosios jūrų uosto administracijos pastate (Prieplaukos g. 26) vyks filmų apie Šventąją peržiūra, kurios metu žiūrovai galės pažinti šio krašto istoriją, kultūrą ir žmones.

Vakarą vainikuos Baltų vienybės ugnis – 19.30 val. pajūryje, prie senojo Šventosios molo, įsižiebs laužas, palydint saulę ir jūros bangų ošimui susiliejant su 50 būgnų garsų, kuriuos čia pat vietoje kurs patys šventės dalyviai (edukaciją ves Linas Švirinas). Laužo šviesoje skambės legendos, sutartinės apie saulę, ugnį ir jūrą, kviečiančios įsižiūrėti į amžiną ryšį tarp gamtos ir žmogaus.

Atvira visiems

Šventės veiklos pritaikytos įvairaus amžiaus dalyviams – nuo smalsių vaikų iki tradicijų mylėtojų ir kultūros entuziastų. Čia bus galima ne tik stebėti, bet ir patiems įsitraukti: žaisti, ragauti, dainuoti, šokti ar tiesiog būti bendrystėje prie ugnies.

Organizatoriai kviečia atsinešti vaišių sau ir draugui, pasinerti į baltų kultūros lobyną ir drauge švęsti bendrystę ir tradicijas

Palangos svečius bei miesto gyventojus kviečiami apsilankyti išskirtiniame tarptautiniame renginyje – Bonsai ir suiseki kongrese bei Japonijos menų ir kultūros festivalyje – ir jau šį rudenį trumpam persikelti į Japoniją Palangoje.

Šis unikalus renginys, kuris vyks spalio 3–5 dienomis, sujungs bonsai meistrus, suiseki menininkus bei Japonijos kultūros puoselėtojus iš viso pasaulio. Festivalio lankytojų laukia unikali programa trijose skirtingose Palangos erdvėse:

Palangos koncertų salėje,

Palangos kurhauze,

Palangos kurorto muziejuje.

Kiekvienoje iš šių vietų lankytojai galės vis kitaip atrasti bei susipažinti su rytietišku menu, kultūra bei dvasia, stebėti įvairius pasirodymus, sudalyvauti arbatos gėrimo ceremonijoje ar persirengti prabangiais japoniškais kimono; su visu makiažu bei šukuosena pavirsti tikra geisha. Taip pat bus galima pamatyti unikalią bonsai kolekciją, nusidažusią rudens spalvomis, bei išvysti Lietuvoje dar niekur nerodytą samurąjų šarvų kolekciją. Tai – tik dalelė to, kas lankytojų laukia šiame išskirtiniame festivalyje Palangoje.

Didžiausias bonsai renginys Lietuvoje atveria duris visiems, kurie nori pasinerti į rytietiškos estetikos, gamtos harmonijos ir menininko rankos jautrumo pasaulį.

EBA & ESA Tarptautinė Bonsai meno ir Japonų kultūros paroda – tai ne tik šimtai įspūdingų bonsai ir suiseki ekspozicijų iš įvairių Europos šalių. Tai – trijų dienų šventė, kurioje susilieja gamta, menas ir senosios Japonijos dvasia.

Palangos senoji gimnazija žengė svarbų žingsnį modernios ugdymo sistemos link – mokykloje atidarytas pirmasis mieste ir Lietuvoje PE-STEAM centras, kuriame integruojamos fizinio ugdymo (PE – Physical Education) ir STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos ir menų) sritys.

Mokslas padeda sportui

Tai inovatyvi mokymosi erdvė, kurioje sportas ir mokslas tampa neatsiejama ugdymo dalis.

Tokios integracijos tikslas – parodyti moksleiviams, kad fizinė sveikata ir judėjimas nėra atskirti nuo mokslo sričių. Priešingai – sportas gali būti puiki erdvė tyrinėjimams, eksperimentams ir atradimams. Mokiniai mokosi suprasti, kaip kūnas reaguoja į krūvį, kaip duomenys gali padėti tobulinti fizinę formą, kaip technologijos ir moksliniai tyrimai papildo sportinę praktiką. Kitaip tariant, šiame centre mokslas padeda sportui, o sportas – mokslui.

„PE-STEAM centras keičia požiūrį į mokymąsi – čia kūnas ir protas veikia išvien. Džiaugiamės, kad Palangoje kuriama ugdymo aplinka atitinka pažangiausius švietimo standartus“, – sako Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Moderni įranga ir pažangios galimybės

Centro patalpos įkurtos iš pagrindų atnaujintose kiemo patalpose, jos visiškai rekonstruotos ir pritaikytos šiuolaikiams mokymosi poreikiams. Čia įrengta kompiuterių klasė ir STEAM laboratorija, aprūpinta pažangiausia įranga.

Mokiniai galės naudotis 3D spausdintuvais, 3D skeneriu, lazerinėmis staklėmis, pjovimo ploteriu, dronu ir kitomis technologijomis.

Sporto duomenų analizei ir fizinio pajėgumo tyrimams įsigyta speciali įranga: bėgimo greičio matuoklis, reakcijos lempos, pulsometrai, žingsniamačiai bei pažangi širdies darbo stebėsenos sistema „Polar“. Tai leidžia mokiniams stebėti, analizuoti savo fizinius duomenis ir mokytis daryti moksliškai pagrįstas išvadas.

Prieinama visiems Palangos 7–12 klasių mokiniams

PE-STEAM centras atviras ne tik Senojoje gimnazijoje besimokantiems moksleiviams – jame veiklose galės dalyvauti visi Palangos miesto 7–12 klasių mokiniai.

Centro veiklai užtikrinti sukurti etatai – paskirti atsakingi specialistai ir laborantas, kuris rūpinsis įrangos priežiūra bei padės mokytojams vykdyti praktinius užsiėmimus.

Svarbu pažymėti, kad visos centro patalpos įrengtos laikantis šiuolaikių mokymosi aplinkų reikalavimų ir yra pritaikytos neįgaliesiems.

PE-STEAM centro įkūrimas – „Tūkstantmečio mokyklų“ programos dalis. Įgyvendinant šį projektą Palangos miesto savivaldybė aktyviai prisidėjo prie infrastruktūros atnaujinimo ir pažangių ugdymo sprendimų diegimo.

Rugsėjo 21-26 dienomis Palangoje vyko tarptautiniai mokymai pagal Suomišką ,,Ohjaamo“ darbo su jaunimu metodiką. Šiuose mokymuose dalyvavo jaunimo darbuotojai, savivaldybių specialistai, nevyriausybinių organizacijų atstovai iš Lietuvos, Latvijos, Suomijos ir Bulgarijos. Mokymų metu Suomijos Hämeenlinna miesto, “Ohjaamo“ centro darbuotojai pristatė savo darbo specifiką, patirtį bei taikomus metodinius įrankius, dirbant su 16 – 30 metų jaunuoliais, kurie ieško darbo ar svarsto apie karjeros keitimą.

Šiuo metu Suomijoje veikia daugiau nei 80 ,,Ohjaamo‘‘ centrų. Tai vieta, kurioje jaunuoliai iki 30 metų gali gauti įvairiapusę pagalbą – nuo konsultacijų dėl darbo ar mokslų iki kasdienių gyvenimo iššūkių ir klausimų sprendimo. Šių centrų išskirtinumas – komanda, jungianti skirtingas institucijas ir specialistus po vienu stogu tam, kad jaunuoliai galėtų gauti visapusišką ir koordinuotą pagalbą, siekiant norimo profesinio ar asmeninio tikslo.

„Ohjaamo“ centruose taip pat vyksta įvairūs grupiniai užsiėmimai su mentoriais, karjeros konsultantais ar emocinio palaikymo individualios konsultacijos, į kurias galima ateiti be išankstinės registracijos (angl. k. – walk in therapy). Visi siūlomi užsiėmimai jaunuoliams yra nemokami ir  finansuojami savivaldybės lėšomis.

Mokymų dalyviai turėjo galimybę ne tik susipažinti su Suomijos praktika ir išgirsti specialistų patarimų, bet ir pasidalinti savo šalių patirtimi. Vizito metu tarptautinė grupė lankėsi Latvijoje, Liepojos ,,You Pluss“ atvirame jaunimo centre bei miesto erdvėje, kur bus įkurtas pirmasis Latviškas „Ohjaamo“ pagalbos jaunuoliams centras. Taip pat lankėsi Klaipėdos miesto savivaldybėje, kurioje susipažino su savivaldybės jaunimo įdarbinimo ir karjeros orientavimo programomis. Suomių specialistus labiausiai sudominęs vizitas - Užimtumo tarnybos karjeros planavimo centre „Karjeras“, kuriame jie buvo supažindinti su siūlomomis galimybėmis ir veiklomis jaunuoliams bei kitoms amžiaus grupėms. 

Šis renginys buvo puiki galimybė susipažinti su Suomijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje ir Latvijoje veikiančiomis programomis ir iniciatyvomis, skirtomis padėti jaunuoliams įsidarbinti, pasirinkti karjerą bei įgyti profesinės patirties.

Po šių mokymų projekto partneriai pilotuos „Ohjaamo“ centrų veiklos elementus Lietuvoje, Latvijoje bei Bulgarijoje ir kurs savo šalyje aktualias pagalbos jaunuoliams sistemas.

Mokymai vyko Palangos jaunimo ir savanorystės centre. Šis renginys yra projekto „Darbas su mažiau galimybių turinčiu jaunimu pagal suomišką Ohjaamo centrų metodiką“ projekto Nr. 2024-1-LT02-KA220-YOU-000249971 veikla, kuri yra dalinai finansuojama Europos Komisijos Erasmus+ programos. Projektą įgyvendina Elektrėnų kultūros centro padalinys – Elektrėnų jaunimo centras, kartu su partneriais: Hämeenlinna savivaldybės padaliniu, Hämeenlinna „Ohjaamo“ centru, jaunimo organizacijomis ,,YOU Pluss‘‘ iš Latvijos ir ,,YSPDB‘‘ iš Bulgarijos.

Palanga sulaukė svarbaus tarptautinio įvertinimo – Europos sporto sostinių ir miestų federacija (ACES Europe) oficialiai patvirtino, kad Palanga nominuota 2026 metų Europos sporto miestu (European Town of Sport 2026).

Apie sprendimą informavęs ACES Europe generalinis sekretorius Hugo Alonso akcentavo, kad Palanga šį titulą pelnė pagrįstai: ji įgyvendina nuoseklią sporto plėtros strategiją, kryptingai atnaujina visą sporto infrastruktūrą ir skatina visų bendruomenės amžiaus grupių įtraukimą į įvairių šakų sportinę veiklą.

„Sveikiname su šiuo prestižiniu įvertinimu, kurį jūsų miestas pelnė tapdamas puikiu pavyzdžiu, kaip galima skatinti sportą visiems – kaip priemonę sveikatai stiprinti, socialinei integracijai skatinti, švietimui palengvinti bei pagarbai ugdyti. Visa tai visiškai atitinka pagrindinius ACES tikslus“, – rašoma oficialiame ACES Europe pranešime Palangos miesto savivaldybei.

Vertinimas vyko vietoje

Palanga buvo vertinama ACES Europe deleguotų atstovų, atvykusių iš Čekijos ir Latvijos. Vizito metu vertintojai susipažino su sporto objektais, infrastruktūros įveiklinimu bei Savivaldybės pateikta išsamia ataskaita apie sporto plėtrą bei bendruomenės įtraukimą. Vieni iš pagrindinių vertinimo kriterijų buvo sporto infrastruktūros kokybė ir prieinamumas visoms amžiaus bei socialinėms grupėms, vaikų ir jaunimo įtraukimas į sportą, bendradarbiavimas su bendruomene bei tarptautinės partnerystės.

Tarptautinis įvertinimas už strateginį požiūrį

Šis titulas skiriamas ne už pavienius projektus ar sporto renginius, bet už ilgalaikę strategiją, pagal kurią sportas bei sveikatinimas Palangoje suvokiami kaip neatsiejama gyvenimo kokybės ir bendruomenės fizinio bei emocinio stiprinimo dalis.

ACES Europe pabrėžia, kad „Europos sporto miesto“ titulas skiriamas tik tiems miestams, kurie kryptingai ir ilgalaikiai vysto sporto sektorių.

„Tai – ne tik didelė garbė, bet ir reikšmingas tarptautinis pripažinimas, patvirtinantis, kad Palanga nuosekliai plėtoja sporto infrastruktūrą, skatina fizinį aktyvumą ir stiprina bendruomeniškumą. Tai visos mūsų bendruomenės, trenerių, mokyklų, sporto organizacijų, sportininkų ir sportuojančių žmonių bei visų, kurie prisideda prie aktyvios Palangos kūrimo, įvertinimas“, – sako Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Nominacijos įteikimas – Europos Parlamente

ACES Europe – tai nuo 1999 m. veikianti nevyriausybinė organizacija, įsikūrusi Briuselyje, bendradarbiaujanti su Europos Komisija ir Unesco. Oficiali prestižinės nominacijos įteikimo ceremonija vyks gruodžio 11 d. Europos Parlamente Briuselyje, kur Palanga bus oficialiai pristatyta kaip Europos sporto miestas 2026.

Palanga įsilies į pasaulinį ACES sporto miestų tinklą, kuris jungia daugiau nei 5 000 miestų ir savivaldybių visame pasaulyje. Tai atvers naujas galimybes bendradarbiauti, projektams finansuoti, sportininkų ir sportuojančių žmonių partnerystės programoms ir dar platesnei Palangos miesto reprezentacijai tiek Europoje, tiek visame pasaulyje.

Investicijos į sportą – rekordinės

Pastaraisiais metais Palanga kryptingai ir intensyviai investavo į sporto infrastruktūrą – įgyvendinti projektai gerokai išplėtė galimybes visų amžiaus grupių gyventojams bei miesto svečiams aktyviai leisti laisvalaikį kokybiškai įrengtose sporto erdvėse.

Iš esmės rekonstruotas Palangos sporto centro stadionas, jis gavo tarptautinį sertifikatą ir šiandien jau pripažįstamas vienu moderniausių Lietuvoje. Liepos pradžioje šiame miesto stadione vyko pagrindiniai XII Pasaulio lietuvių sporto žaidynių renginiai.

Atidaryti nauji padelio bei pikebolo aikštynai, iš pagrindų rekonstruotas Baltijos pagrindinės mokyklos sporto kompleksas, čia įrengtos universalios erdvės futbolui su dirbtine danga, krepšiniui, tinkliniui bei treniruokliai, pritaikyti žmonėms su negalia. Kompleksu gali naudotis visa miesto bendruomenė ir kurorto svečiai.

Rekonstruotas Senosios gimnazijos stadionas, o netrukus bus baigti ir V. Jurgučio progimnazijos stadiono atnaujinimo darbai. Šventojoje rekonstruojama mokyklos sporto salė.

Senojoje gimnazijoje ką tik atidarytas pirmasis Lietuvoje modernus PE-STEAM centras, kuriame sportas ir mokslas integruojami į vieningą ugdymo sistemą.

Palanga jau turi statybos leidimą atviriems teniso kortams įrengti, o jau netrukus duris atvers ir nauji uždari teniso kortai su sporto salėmis – šis projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su prekybos centru „Norfa“.

Kurorte veikia ir prieš kelerius metus Savivaldybės iniciatyva pastatytas modernus baseinas, kur nuolat vykdomos įvairios sporto ir sveikatinimo programos.

Savaitgalį, spalio 10 - 11 dienomis, Palangoje pasibaigė tarptautinis jaunųjų vokalistų konkursas „Palangos talentų lyga“. Konkursas pritraukė apie 400 talentingiausių jaunųjų atlikėjų iš įvairiausių Lietuvos miestų ir miestelių, Latvijos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės bei Lenkijos.

„Palangos talentų lygos“ augimas

Konkurso organizatorė ir vyriausioji prodiuserė Asta Bagdonavičienė džiaugėsi „Palangos talentų lygos“ augimu:„ Nors tai yra jauniausias „Muzikos talentų lygos“ šeimos festivalis – konkursas, jis pretenduoja tapti vienu iš labiausiai mėgstamų konkursų vaikams ir jaunimui. Dalyvių skaičiaus augimas mums leidžia manyti, kad mūsų pastangos nenueina veltui, ir dalyviai tai vertina“.

„Labai džiaugiamės, kad sulaukiame Palangos miesto administracijos palaikymo. Be jo nebūtų įmanoma sukurti tokios kokybės, kokią dabar galime pasiūlyti mūsų dalyviams. Mes siekiame, kad kiekvienas dalyvis, nepriklausomai nuo jo amžiaus, galėtų pasijusti esanti tikra žvaigžde“, - pasakoja A. Bagdonavičienė. Į projekto realizavimą buvo įtraukti ir Palangos miesto moksleiviai – projekte savanoriavo Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos mokiniai, tokiu būdu kaupdami savo patirtį ir  tuo pačiu prisidėdami prie konkurso kokybės ir dėmesio dalyviams.

Palanga sutraukė daugiau kaip 400 dalyvių iš visų Lietuvos kampelių bei kaimyninių šalių.

Konkursas yra be amžiaus apribojimų, tad čia savo vietą atranda ir visai maži dainuojantys vaikai, ir subrendę atlikėjai. Šiemet jauniausiai dalyvei buvo vos 4-ir, o vyriausia dalyvė 35-rių metų. Dalyviai pasirodo savo amžiaus grupėse ir varžosi dėl laureatų titulo bei didžiųjų Grand Prix taurių. Aukščiausius įvertinimus pelniusius pasirodymus transliuos Lietuvos Ryto televizija.  

Atsiliepimai apie konkursą – svarbiausias įvertinimas

Visa organizacinė komanda išties deda dideles pastangas, kad kiekvienas dalyvis gautų tinkamą dėmesį ir įvertinimą. „Mes suprantame, kiek daug pastangų įdeda dalyviai, jų pedagogai ir tėvai į tą 3 minučių pasirodymą scenoje. Todėl stengiamės, kad kiekviename žingsnyje, pradedant nuo pasitikimo, baigiant prabangia scena ir nepriekaištingu garsu, dalyviai jaustųsi įvertinti ir pakylėti“, - pasakoja renginio režisierė Regina Stadalnikaitė Komžienė.

„Dalyvių, jų tėvų ir mokytojų padėkos bei teigiami atsiliepimai, išreikšti tiek asmeniškai, tiek viešojoje erdvėje socialiniuose tinkluose – tai svarbiausias įvertinimas ir mūsų darbo indikatorius“, - antrina ir A.Bagdonavičienė.

Briuselio Šv. Bonifaco bažnyčios skliautus sudrebino lietuviška oratorija „Mončys“ – išskirtinis Palangos kūrėjų, atlikėjų ir partnerių bendras kūrinys, pripildęs šią istorinę erdvę kultūros šviesos ir tautinio pasididžiavimo.

Nuo pirmosios idėjos iki įspūdingo įgyvendinimo praėjo vos keli mėnesiai, tačiau visų bendromis pastangomis Palangos parengtas kultūrinis stebuklas įvyko – ir sušildė Belgijos lietuvių bei svečių širdis.

Palangos meno kolektyvai į Briuselį spalio 15 d.atvežė svarbią mūsų kultūros dalį – Antano Mončio kūrybos dvasią. Oratoriją, sukurtą kompozitoriaus Lino Rimšos bei rašytojo Alvydo Šlepiko, pristatė Palangos kultūros centro komanda, Palangos kamerinis choras, folkloro ansamblis „Mėguva“, „Grubiojo“ teatro nariai bei muziejaus ir savivaldybės atstovai.

Tai dar vienas reikšmingas Palangos kultūros diplomatijos žingsnis, garsinantis mūsų miestą ir Lietuvą Europoje, primenantis, kad kultūros šviesa – tai, ką mes giname nuo tamsos.

Lapkričio 4-7 dienomis Lenkijoje, Slupsko mieste, vyko UBC XVIII Generalinė konferencija Słupsk/Dolina Charlotty, kurioje dalyvavo ir Palangos atstovės – miesto administracijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Jūratė Mitkevičiūtė ir Palangos jaunimo ir savanorystės centro atstovė Luanna Stetsenko. Union of the Baltic Cities (UBC) – tai miestų tinklas, jungiantis daugiau nei 70 Baltijos jūros regiono miestų, siekiantis stiprinti jų bendradarbiavimą ir vaidmenį Europos Sąjungoje.

 Šių metų konferencijos tema –„Reinforcing UBC Member Cities’ role in EU Policymaking and participation in EU funded projects“ (vert. „Stiprinti UBC narių miestų vaidmenį ES politikos formavime ir dalyvavimą ES finansuojamuose projektuose“) sutelkė dėmesį į miestų dalyvavimą ES politikos formavime ir finansuojamuose projektuose.

Renginyje dalyvavo daugiau nei 200 miestų atstovų, ES pareigūnų ir politikos formuotojų iš viso Baltijos regiono.

Mūsų miesto atstovės dalyvavo ir  panelinėse diskusijose - „Facing the biggest challenges of education systems“ (vert. – „Susiduriant su didžiausiais švietimo sistemų iššūkiais“) bei  „Pathways of transforming smaller harbours into inclusive Maritime Experience Points / UBC, MariEx Interreg project“ (vert. – „Kelių mažesnių uostų transformacijai į įtraukią jūrinę patirtį gairės / UBC, MariEx Interreg projektas“).

Šiame renginyje Palangos atstovių dalyvavimas sustiprino miesto matomumą tarptautinėje erdvėje ir prisidėjo prie aktyvesnio įsitraukimo į Baltijos regiono bendradarbiavimo iniciatyvas. UBC Generalinė konferencija suteikė galimybę ne tik aptarti svarbiausius Europos Sąjungos politikos ir projektų įgyvendinimo klausimus, bet ir pasidalyti patirtimi bei užmegzti naujus ryšius, kurie gali prisidėti prie miesto kultūrinės, švietimo ir infrastruktūrinės raidos ateityje.

Pirmadienį, gruodžio 15 d., Palangos miesto savivaldybėje lankėsi bei su miesto meru Šarūnu Vaitkumi susitikimo Izraelio ambasadorė Shelly Hugler Livne bei konsulas Shimon Pesach. Šiame susitikime taip pat dalyvavo Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas.

Susitikimo metu svečiams pristatyta Palanga – miesto infrastruktūra, turizmo kryptys, kalbėta apie sveikatinimo ir sanatorinio gydymo galimybes.

Ambasadorė domėjosi, kokių šalių turistai renkasi poilsį Palangoje, ir pasidalijo mintimi bandyti paskatinti aviakompanijas organizuoti tiesioginius skrydžius iš Izraelio į Palangą. Tai ypač aktualu, vertinant Palangoje siūlomas sveikatinimo paslaugas – kurortas galėtų tapti puiki kryptis Izraelio gyventojams, ieškantiems atgaivos nuo didelių karščių.

Taip pat kalbėta apie Palangos sporto infrastruktūrą ir galimybes čia organizuoti įvairių sporto šakų stovyklas. Palangai skirtas 2026-ųjų Europos sporto miesto titulas ambasadorei paliko itin didelį įspūdį.

Susitikimo metu nuskambėjo ir mintis apie galimą bendradarbiavimą saugumo srityje – ambasadorė pabrėžė, jog Izraelis galėtų pasidalyti savo didele patirtimi rengiantis ekstremalioms situacijoms.

Sausio 25 dieną, Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse, atminimo žvakutės uždegtos bei simboliniai akmenukai padėti ant Holokausto aukų kapo Palangos civilinėse kapinėse.

Palangos vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas, Savivaldybės administracijos atstovai bei Palangos žydų bendruomenės nariai taip prisijungė prie pasaulinės akcijos „Mes prisimename“ („We remember“).

Taip pat penktadienį ant Gutmanų šeimos namo atidengta atminimo lenta, skirta palangiškiui, vienam iš žydų akademinės inteligentijos atstovų Lazariui Gutmanui. Pasak renginyje dalyvavusio vicemero R. Mikalkėno, tai yra ne tik iškilios asmenybės, bet ir dar vieno Palangos žydų bendruomenės istorijos puslapio įamžinimas, kadangi L. Gutmano praktinė ir mokslinė veikla paliko ryškų pėdsaką medicinos srityje, o jo bei jo šeimos gyvenimas, deja, buvo smarkiai paveiktas antisemitų.

Memorialinė lenta, žyminti Palangos žydų bendruomenės istorijos puslapius, yra jau antroji, bet ne paskutinė – plėtojama iniciatyva atitinkamai pažymėti ir kitus išlikusius Palangos pastatus, kurie sietini su šių Palangos ateitį kūrusių miestiečių gyvenimu, veikla, kultūra ir nenusakomai tragiškais likimais. Pernai atidengta pirmoji paminklinė lenta, žyminti Didžiosios ir Mažosios sinagogų buvimo vietą (Senojo turgaus g. 1). Atminimo lentos gamybą ir įrengimą finansuoja Geros valios fondas.

Atminimo lentos L. Gutmanui atidengimo renginyje taip pat dalyvavo Palangos žydų bendruomenės nariai, V. Jurgučio progimnazijos auklėtiniai bei pedagogai, Savivaldybės administracijos darbuotojai, kultūros srities specialistai ir miesto bendruomenės nariai. 

Vasario 24 d. Palangos tiltas ir Koncertų salė nušvito mėlyna ir geltona spalvomis – taip Palanga jungėsi prie solidarumo ir vienybės su Ukraina akcijos „Laisvė šviečia: RADAROM“.

Šiemet minimos dešimtos karo Ukrainoje metinės. Kaip prieš du metus, prasidėjus žiauriai karo fazei, taip ir dabar, agresyvios karo fazės metinių dieną, rengiama solidarumo ir vienybės akcija “Laisvė šviečia: RADAROM”. Ji yra neatskiriama akcijos „RADAROM“ dalis.

Vilniuje, Lukiškių aikštėje, Kaune, Vienybės aikštėje nuo 18.30 val. rengiami solidarumo renginiai, į kuriuos kviečiami miesto gyventojai ir svečiai ne tik pagerbs už savo ir mūsų laisvę tebekovojančius ukrainiečius, tačiau taip pat turės galimybę prisidėti prie visuotinės akcijos „RADAROM“. Šiemet suaukotos lėšos skiriamos saugaus kario rinkiniams įsigyti. Renginys iš Vilniaus buvo tiesiogiai transliuojamas per LRT ir LRT.lt.

Palangos Senajai gimnazijai suteikta „Erasmus+“ akreditacija iki 2027 metų.

Akredituotos organizacijos gali naudotis tokiais privalumais kaip:

*Kurti savo strategiją. „Erasmus“ akreditacija padeda organizacijai nusistatyti tikslus ir suteikia laisvę pasirinkti greitį, kuriuo norima judėti siekiant šių tikslų.

*Gauti pastovų finansavimą. Naujai mobilumo veiklai vykdyti organizacija kasmet gauna „Erasmus+“ lėšų.

*Augti ir mokytis. Galima išbandyti naują veiklą ar bendradarbiavimą su naujomis organizacijomis partnerėmis neteikiant naujos paraiškos.

*Investuoti į ateitį. Stabilus finansavimas reiškia, kad galima sutelkti dėmesį į ilgalaikius tikslus. Mobilumo veikla galima padėti palaipsniui ir nuolat didinti akreditaciją gavusios organizacijos mokymo ir mokymosi kokybę.

Šiais metais akreditacijai buvo pateiktos 96 bendrojo ugdymo mokyklų paraiškos, iš jų akredituotos 57 mokyklos.

Kovo 15-ąją minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Ją nuspręsta minėti prieš dvejus metus Seimo sprendimu įteisinus pakeitimus Atmintinų dienų įstatyme.

Ši diena pasirinkta neatsitiktinai, o prisimenant Vilniaus geto žydų gelbėtoją Oną Šimaitę, 1966 metų kovo 15 dieną tapusią pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas Pasaulio Tautų teisuolės vardas. O. Šimaitė, dirbdama Vilniaus universiteto bibliotekoje, tapo geto ryšininke, slėpė pabėgėlius, ieškojo slapstymo vietų vaikams, nešė į getą ginklus ir šaudmenis, laiškus, o iš ten išnešdavo slėpti žydų kultūros vertybes.

Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu beveik 1600 Lietuvos piliečių, gelbėjusių žydus nacių okupuotoje Lietuvoje, yra apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, iš kurių 921 asmuo, 2021-ų metų duomenimis, Jad Vašem yra pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais.

Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje nužudyta apie 195 tūkst. žydų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų.

Palangos gimnazijos fojė prie bibliotekos buvo parengta ekspozicija, kuri skatina prisiminti šį žiaurų istorijos laikmetį ir mintimis pagerbti Lietuvos pasaulio teisuolius.

Kovo 18-22 d. aštuonių Palangos švietimo įstaigų vadovai ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programos įgyvendinimo Palangos miesto savivaldybėje komandos nariai dalyvavo „Tūkstantmečio mokyklų“ projekto, kurį finansuoja ES, stažuotėje „Lyderystė pokyčių valdymui ir tinklaveikai. Prancūzijos Respublikos ugdymo įstaigų patirtis“.

Stažuotės metu, kartu su Palangos miesto ugdymo įstaigų TŪM koordinatoriais, Palangos miesto TŪM koordinatore, susipažinta su Prancūzijos švietimo sistema, ugdymo įstaigų savitumu, išskirtinumu, aplankyti švietimo įstaigų direktoriai, mokytojai. Buvo stebimas mokytojų ir mokinių darbas, susipažinta su pameistriais, diskutuota apie profesinio mokymo patrauklumą, lankstumą bei kokybę. Žavėjo mokytojų profesionalumas, nuoširdumas ir lyderystė, dinamiška, saugi ir motyvuota aplinka įvairių poreikių mokiniams, moderni praktinė mokymo(si) bazė – svarbūs veiksniai, užtikrinantys, kad jauni žmonės įgytų žinių ir gebėjimų, reikalingų darbo rinkai. Numatoma pritaikyti įgytą patirtį stažuotės metu vykdant integruotas veiklas Palangos muziejuose įtraukiant visas Palangos TŪM mokyklas, skatinti mokinius, kad, padedami mokytojų, patys susiformuluotų tiriamųjų veiklų, kurias atliks muziejuje, užduotis, ugdyti mokinių viešojo kalbėjimo gebėjimus, kad pristatytų muziejuje savo tiriamąją veiklą. Norėtųsi išbandyti kasdienių pareigų paskirstymą kiekvienam mokiniui, tai yra ypač aktualu klasėse, kuriose ugdomi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai – taip jie įgytų daugiau savarankiškumo ir disciplinos. Taip pat pradinėse klasėse galbūt išbandyti pagrindinius Emile Zole mokyklos įstatymus: „aš nesimušu, aš nesityčioju, išklausau tą, kuris kalba iki galo“. Taip mokiniai būtų dar tolerantiškesni vienas kitam, įsiklausytų į kito žmogaus kalbėjimą.

Balandžio 12 d. Palangos kurorto muziejuje vyko tarptautinės parodos "Balta drobulė" atidarymas. Savo darbus pristatė 35 profesionalūs menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. 

Šiais metais paroda skiriama fotografei Paulinai Mongirdaitei (1865–1924) – pirmajai moteriai fotografei Lietuvoje, kurios 100-ąsias mirties metines šiemet minime. Ji paliko ryškų pėdsaką Palangos istorijoje. Jei ne Paulina, vargu ar turėtume tiek XIX a. pab. – XX a. pr. Palangos kraštovaizdžio, pastatų, įvairių kurorto objektų ir žmonių vaizdų, grafų Tiškevičių portretų.

Parodos tema „Nespalvotai spalvota“ – tai užuomina apie nespalvotą to laiko fotografiją, kai gyveno ir dirbo Paulina Mongirdaitė.

Gegužės 2 d. Palangos Senojoje gimnazijoje svečiavosi Lietuvos diplomatas, buvęs Lietuvos ambasadorius Nyderlandų karalystėje ir Airijoje Vidmantas Purlys.Jis šiuo metu eina URM politikos direktoriaus pareigas, kurias pasirinko todėl, nes domėjosi Lietuvos transformacija, socialinėmis ir saugumo problemomis. Jo darbas yra atstovauti Lietuvai, palaikyti gerus politinius ryšius, plačiau pasakoti kitoms šalims apie Lietuvos mokslą, švietimą, ekonominę pažangą.

Svečias mokinius supažindino su NATO ir ES veikla. Išsamiai papasakojo apie mūsų šalies – Lietuvos – pranašumus. Jis teigė, nors ir esame maža valstybė, bet labai brandi, turime daug patirties ir esame padarę didelę pažangą, pačiu laiku prisijungėme prie ES ir NATO. V.Purlys išsamiai nupasakojo ir apie ES kūrimąsi. Buvo kalbama ir apie šalių būtinybę būti demokratiškomis valstybėmis, jų vieningumą. Patikino, kad Lietuva išties yra nuostabi valstybė: turime aukšto lygio mokslą, daug atvykstančių studentų kiekvienais metais, taipogi esame turtingiausio klubo nariai – ES – nariai.

Ši paskaita buvo labai naudinga mokiniams, nes leido suvokti, kokie išties mes esame turtingi, gyvendami tokioje šalyje, kaip Lietuva. Nevyksta karas, turime laisvę keliauti, mokytis, siekti tikslų ir plėsti savąjį akiratį.

2024 m. gegužę minime svarbią Lietuvai sukaktį – Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO dvidešimtmetį. Drąsiai galime teigti, kad pastarieji 20 metų buvo mūsų valstybės ir jos žmonių sėkmės metai, nes narystė ES ir NATO  ne tik sudarė sąlygas sparčiai vystyti šalies ekonomiką, gerinti socialinį gyvenimą, plėtoti ryšius su kitomis valstybėmis narėmis, bet ir neabejotinai lėmė reikšmingai sustiprintą mūsų šalies saugumą bei atsparumą išorės grėsmėms.

Narystės NATO ir ES 20 metų sukaktis yra puiki proga atsigręžti ir įvertinti, kokį kelią nuėjo mūsų valstybė ir visuomenė, ką mums suteikė narystė ir ką patys sugebėjome duoti, kokios yra lietuviškos, europietiškos ir euroatlantinės tapatybės sąsajos. 20 metų pasiekimai – tai kasdienio, neretai tylaus ir neakivaizdaus visų Lietuvos žmonių darbo ir pilietiškumo rezultatas, todėl ir ši sukaktis – visų Lietuvos žmonių šventė.

Šiai progai paminėti kviečiame į renginius Palangoje. Jau gegužės 7 d. Palangos viešojoje bibliotekoje, vaikų skyriuje bus atidaryta Palangos „Baltijos pagrindinės mokyklos mokinių kūrybinių darbų paroda „Žvilgsnis į Europą“.

Europos dieną, kuri švenčiama kasmet gegužės 9-ąją, džiaugiamasi taika ir vienybe Europoje. Šiemet šią dieną, 12 val., biblioteka organizuoja viktoriną „Pažinkime Europą“. O Palangos kurhauzo teatro salė pakvies į dokumentinių filmų popietę. Pirmoje dienos pusėje į filmų peržiūras kviečiame moksleivius, o 15 val. filmo „Atgal į ateitį“ peržiūra atvira visai bendruomenei. Tuo pačiu metu, 15 val. atviroje jaunimo erdvėje „Be stogo“ jaunimo reikalų agentūros Klaipėdos regiono konsultantė Inesa Greivienė kviečia padiskutuoti apie „ERASMUS+ ir Europos solidarumo korpuso programų projektų finansavimo galimybės jaunimui“ (Jaunimo mainai, solidarumo projektai, mažos ir didelės apimties partnerysčių projektai, „DiscoverEU“ programa).

Taigi turėsime ne vieną progą įsivertinti, ką pasiekėme bendromis jėgomis, ir kartu diskutuoti apie mūsų bendrą ateitį.

Balandžio 27 – gegužės 5 d. Palangoje vyko prestižinis pučiamųjų muzikos pasaulio renginys – 45-asis Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatas (EBBC), kuriame dėl čempiono titulo skirtingose kategorijose rungėsi geriausi Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrai iš Norvegijos, Anglijos, Velso, Šiaurės Airijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Vokietijos, Italijos, Austrijos, Belgijos, Danijos, Olandijos, Švedijos bei Lietuvos. 

Dėl geriausiųjų titulo čempionato dalyviai varžėsi trijose – Čempionų, Iššūkio bei Jaunimo orkestrų kategorijose.

Čempionato metu pristatytos naujausios žanro kompozicijos, o kompozitoriai skatinami rašyti privalomuosius kūrinius visoms EBBC kategorijoms. Kompozitorės Vaidos Beinarienės kūrinį „Baltic Legends“, kaip privalomąjį, atliko Iššūkio kategorijos orkestrai, o Kazio Daugėlos „Lithuanian Dances“ – Jaunimo kategorijos orkestrai. Likusius du privalomuosius kūrinius čempionatui sukūrė patyrę brasbendų pasaulio kompozitoriai – Philipas Sparke‘as iš Jungtinės Karalystės bei Janas de Haanas iš Olandijos.

Nuo1998 m. EBBC metu tradiciškai rengiami ir jaunųjų solistų, dirigentų arba kompozitorių konkursai. Gegužės 2 d. Palangoje vyko 9-ojo Europos kompozitorių konkurso finalas, kurio metu nuskambėjo trys geriausi konkursui pateikti kūriniai varinių pučiamųjų instrumentų orkestrui. Kūrinius finalininkus atliko legendinis brasbendas iš Velso „The Cory Band“. Tą pačią dieną surengtas seminaras Lietuvos kompozitoriams, siekiantiems daugiau sužinoti apie kūrinių rašymą pučiamųjų instrumentų orkestrams.

Gegužės 4 d. Čempionų kategorijos orkestrai atliko pasirinktą programą. Pirmą vietą laimėjo „13 Etoiles“ iš Šveicarijos, antrą – „Eikanger-Bjørsvik Musikklag“ iš Norvergijos, trečią – „Willebroek“ iš Belgijos.

Tą pačią dieną Iššūkio kategorijoje varžėsi į Čempionų kategoriją patekti siekiantys orkestrai. Tarp jų šiemet išvydome ir Lietuvai atstovaujantį orkestrą „Brass LT“, užėmusį pirmą vietą.

Jaunatviškos energijos čempionatui suteikė ir gegužės 5 d. vykęs Europos jaunimo brasbendų konkursas, kuriame jaunimo orkestrai dėl geriausiųjų titulo kovojo dviejose kategorijose. Konkurse dalyvavo ir du Lietuvos kolektyvai iš Panevėžio rajono – orkestras „Sklepučini“, užėmęs pirmą vietą, ir orkestras „Aukštyn“, įvertintas trečia vieta.

Gala koncertą atidarė lietuviškas performansas „Gintarinis vėjas“, kuriame atsispindėjo lietuviškos muzikos tradicijos – nuo antrą šimtmetį gyvuojančių aristokratiškų pučiamųjų instrumentų muzikos koncertų Palangos parkuose iki šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės. Koncerte dalyvavo Palangos orkestras, atlikęs kompozitoriaus Giedriaus Svilainio išplėtotą lietuvių liaudies dainą „Pūsk, vėjeli“, unikaliais tradiciniais lietuviškais pučiamaisiais instrumentais muzikuojantis multiinstrumentalistas Saulius Petreikis, Europos jaunimo brasbendas, o žymusis Europos jaunimo varinių pučiamųjų instrumentų orkestras kartu su „The Cory Band“ publikai padovanojo išskirtinį „King Kong“ pasirodymą, kuriam dirigavo charizmatiškasis Philipas Harperis.

Gegužės 9 d. VšĮ Palangos jaunimo ir savanorystės centre vyko nemokamas pristatymas / konsultacija / diskusija ERASMUS + ir Europos solidarumo korpuso programų galimybių pristatymas jaunimui ir organizacijoms. Buvo diskutuojama šiomis temomis: Jaunimo mainai, Solidarumo projektai, Mažos ir didelės apimties partnerysčių projektai, Discover Eu programa.

Pranešėja: patirties turinti ir į dalyvių klausimus buvo pasiruošus atsakyti Inesa Greivienė, Jaunimo reikalų agentūros Klaipėdos regiono konsultantė, konsultuoja Erasmus+ ir Europos solidarumo korpuso klausimais regione.

Gegužės 10 d.  Palangos miesto savivaldybėje lankėsi bei su miesto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko Nyderlandų Karalystės ambasadorius Jack Twiss Quarles van Ufford ir Nyderlandų garbės konsulė Jurgita Šilinskaitė Venslovienė.

Susitikimo meru meras pristatė svečiams Palangos miesto infrastruktūrą ir pastarąjį dešimtmetį vykusius pokyčius. Ambasadorius ypatingai įvertino išplėtotą kultūros ir sporto infrastruktūrą, ypač paminėdamas dviratininkams skirtą infrastruktūrą.

Be to, ambasadorių domino, kaip per ganėtinai trumpą laiką Palangai pavyko pritraukti tiek investicijų ir kaip kurorte sprendžiamas darbuotojų trūkumo klausimas.

Susitikimo metu Š. Vaikus atkreipė dėmesį ir į skrydžių geografijos iš Palangos oro uosto plėtrą bei naują skrydį į Amsterdamą. Meras išsakė siūlymą vasarą į Palangą pakviesti Nyderlandų žurnalistus bei kelionių agentūrų atstovus bei pristatyti jiems kurortą bei jo teikiamas poilsio, sveikatinimo ir kitas galimybes.

Gegužės 25-28 dienomis Palangos miesto savivaldybės delegacija – Savivaldybės tarybos nariai Arvydas Martinkėnas ir Eimutis Židanavičius bei Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas – miesto partnerio Kobuleti (Sakartvelas) mero Levan Zoidze kvietimu lankėsi Kobuleti bei dalyvavo gegužės 26 d. minimos Sakartvelo Nepriklausomybės dienos paminėjimo renginiuose.

Oficialaus vizito metu Palangos delegacija dalyvavo Savivaldybėje vykusiame Kobuleti miesto vadovų nei miestų partnerių atstovų susitikime, kurio metu perdavė Palangos mero, Tarybos ir kurorto bendruomenės sveikinimus Kobuleti gyventojams. Merui Levan Zoidze įteikta Palangos miesto vėliava, kuri švenčių metu bus iškelta ir prie Kobuleti miesto savivaldybės pastato.

Palangiškiai kartu su kitų miestų delegacijomis dalyvavo gėlių padėjimo prie kovotojų už Nepriklausomybę paminklo ceremonijoje, taip pat - Kobuteli kultūros namuose vykusiame oficialiame Nepriklausomybės dienos paminėjimo renginyje, kurio metu A. Martinkėnas tarė sveikinimo žodį Palangos bendruomenės vardu.

Vėliau oficialių susitikimų su Kobuleti miesto meru bei Savivaldybės administracijos darbuotojais metu tartasi dėl kultūrinių mainų tarp Kobuleti ir Palangos miestų. Palangos delegacijos nariai apsilankė ir Kobuleti miesto muziejuje – su  jo vadovais užmegzti ryšiai, kalbėta apie bendradarbiavimo su Palangos kurorto muziejumi galimybes.

Vizito metu taip pat buvo aplankytas naujai pastatytas vaikų lopšelis-darželis, renovuotas Kobuleti centrinis parkas, vienas iš seniausių (6 amžiaus) Sakartvelo vienuolynų ir naujai pastatyta cerkvė, šalia Kobuleti esanti Adžarijos regiono sostinė Batumi.

Gegužės 31-birželio 1 dienomis Palangos miesto partneris Latvijoje – Jūrmala – šventė savo miesto šventę, kurioje dalyvauti bei pristatyti savo miestą buvo pakviesti ir Palangos atstovai. Palangai skirtoje palapinėje Palangos miesto savivaldybės tarybos narys, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininko pavaduotojas Nerijus Stasiulis bei Palangos amatininkai pristatė Palangos reprezentacinius festivalius, vykdė įvairias edukacines veiklas su gintaru, taip kviesdami apsilankyti ir mūsų mieste.

Jūrmalos kurorto šventė – ypatingas renginys, kuriuo didžiausiame Latvijos kurortiniame mieste prasideda vasaros sezonas. Per šią šventę Jūrmala ir jos pajūrio gyventojai paruošė geriausio, ką kurortinis miestas gali pasiūlyti svečiams visą dieną. Vyko šventinė eisena, koncertai, turgūs, įvairiausios veiklos ir pramogos.

Palangos ir Jūrmalos partnerystė prasidėjo 1998 metais, kai abu miestai pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Šis susitarimas nustatė pagrindą bendriems projektams, kurie padeda stiprinti abiejų miestų turizmo sektorių, kultūrinį gyvenimą ir bendruomenių ryšius. Nuo tada miestai reguliariai keičiasi delegacijomis, organizuoja bendrus renginius ir dalijasi patirtimi įvairiose srityse.

Palangos kurorto muziejus kartu su Ispanijos Karalystės ambasada, Ispanijos Karalystės garbės konsulu Klaipėdoje Vytautu Lygnugariu, ir kino klubu „8 ½“, (vadovas – Kęstutis Meškys) jau antrus metus iš eilės Palangoje surengė ispanų kino filmų retrospektyvą.

Atidarymas vyko birželio 27 d. Palangos kurorto muziejuje. Jo metu buvo pristatytas ispanų kino klasiko režisieriaus Carlos Saura filmas „Palesink varną“, kuris 1976 m. Kanų kino festivalyje buvo apdovanotas Didžiuoju prizu.

Ispaniškų filmų retrospektyvą Palangoje atidarė renginio svečiai – Ispanijos Karalystės nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje  Maria Nieves Blanco Diaz ir Ispanijos Karalystės Garbės konsulas Klaipėdoje Vytautas Lygnugaris.

Visi filmai nemokamai buvo rodomi 4 dienas – ispanų kalba su lietuviškais titrais.

Birželio 27 d., minint Palangos žydų ir kitų tautybių asmenų sušaudymo dieną, Palangos mero pavaduotojas R. A. Mikalkėnas,  mero patarėja J. Vanagė bei Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistai kartu su Palangos žydų bendruomenės pirmininku V. Gutmanu ir bendruomenės atstovu E. Benečiu visų palangiškių vardu uždegė atminimo žvakeles bei padėjo atminimo akmenėlius su nužudytųjų vardais Palangos miesto kapinėse, ant Palangos žydų genocido aukų kapo. Šioje vietoje 1958 m. buvo perlaidoti 1941 m. birželio 27 d. pietinėje Palangos Birutės parko dalyje sušaudytų 106 žydų ir 5 lietuvių palaikai.

1869 m. Palangoje gyveno 979 žydai (476 vyrai, 503 moterys), jie vertėsi tradiciniais verslais: prekiavo, užsiiminėjo amatais, jiems priklausė karčemos. 19 a. pabaigoje žydai Palangoje gyveno aktyvų visuomeninį gyvenimą, veikė apie 7 gintaro parduotuvės ir dirbtuvės. 20 a. pradžioje ir tarpukariu jų įsikūrė daugiau – iš viso apie 10. Tarpukariu žydai užėmė pareigas miesto administracijoje. 1933 m. Palangai suteiktos miesto teises, į tarybą buvo išrinkta 11 žydų. Palangoje veikė žydų smulkaus kredito bankas, hebrajų pradžios mokykla, religinė mokykla – chederis, sinagogos.

Masinės žydų žudynės Palangoje prasidėjo 1941 m., Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, birželio 27 d. ir spalio 12 d. vykdyto holokausto aukomis tapo daugiau nei 400 Palangos žydų bendruomenės narių.

Liepos 10-13 dienomis Palangos Šventoji tapo didžiąja scena. Gatvės teatrų festivalis, kuris nuo 2022 metų kasmet ieško naujų pojūčių ir galimybių, šiais metais buvo dar ypatingesnis. Trečiasis festivalis stebino netikėtais pasirodymais, meniniu gyliu, profesionaliais atlikėjais, kurie įtraukė ir regos negalią turinčius žmones. Šokėjus, kurie čia jau sugrįžta ne pirmą kartą, žavi unikali Šventosios gamta, kuri pati natūraliai sukuria reikiamus efektus ir scenos aikšteles. Čia užsimezga artimas dialogas tarp šokėjų ir žiūrovų, pastarieji tampa ne tik stebėtojais, bet ir dalyviais. Kitame mieste to sukurti nepavyktų.

Festivalio organizatoriai, Palangos kultūros centras, siekė ne tik parodyti gatvės teatro įvairovę, bet ir sukurti platformą naujoms kūrybinėms formoms bei kultūros ir meno kūrėjų iniciatyvoms. Šiais metais projektas bendradarbiavo su prancūzų teatro improvizacijos asociacija „Le TUBE”, teatro mokytoja ir klounados aktore Pauline Grospeaud bei klounados aktore-repere Coralic Lattanzio. Jos kvietė Palangos miesto gyventojus ir svečius nemokamai sudalyvauti trijų dienų kūrybinėse dirbtuvėse. Jų metu Šventosios gatvės, paplūdimys ir pušynai tapo kūrybinėmis erdvėmis. Mokymų dalyviai kūrė autentiškus improvizacinius pasirodymus, pažino teatrą, jo galimybes bei visi drauge sukūrė individualų Šventosios miestui skirtą improvizacinį pasirodymą.

Festivalį rėmė Palangos miesto savivaldybės kartu su Lietuvos kultūros taryba.

Palangoje jau daugiau nei dešimtmetį minima Prancūzijos nacionalinė šventė. Šįmet ji vyko liepos 14 d. restorano OLDMAN parke, Rąžės upelio ir jūros papėdėje.

Ryšys su Prancūzija

Klubo PONTAS atstovai parengė intriguojančią šventės programą, kurioje  buvo atskleidžiamas Prancūzijos ir Palangos miesto sąsajos. Tai ypač aktualu, plėtojant santykį tarp Palangos ir miesto-partnerio Prancūzijoje - Saint Gilles Croix de Vie (kurortas Luaros regione prie Atlanto vandenyno). Vakaras prasidėjo nuo OLDMAN šefo specialiai paruoštų prancūziškų užkandžių degustacijos. Savo dalyvavimu šventę pagerbė ir sveikinimo žodį tars Prancūzijos ambasadorė ponia Everard Alix bei Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė R. Olšauskaitė Urbonienė. Sveikinimo žodžius palydėjo Pajūrio regiono moksleivių atliekamos prancūziškos dainos bei profesionalios atlikėjos VILIJOS koncertas. Svarbus šventės akcentas – frankofonišką kultūrą puoselėjusių grafų Tiškevičių prancūziškai rašytų laiškų skaitymas. Taip buvo pažymėtas Tiškevičių giminės įsitvirtinimas Palangoje prieš du šimtus metų (1824 m.) bei grafų bendrystė su Palangos Birutės parko kūrėju prancūzų peizažistu Eduardu Andrė. Renginį vainikavo nuotaikingas filmas iš SCANORAMOS VASARA IR PASAULIO KINAS PARKE 2024 repertuaro. Žiūrovai buvo kviečiami pasinerti į absurdo komedijos „DAAAAALI!“ (2023 m.) pasaulį.

Aprangos kodas buvo Prancūzijos vėliavos spalvos: mėlyna, balta, raudona.

Šventė buvo surengta Palangos frankofonų klubo PONTAS iniciatyva kartu su Prancūzų institutu ir Palangos miesto savivaldybe. Renginį iš dalies finansavo Palangos miesto savivaldybė ir Prancūzų institutas Lietuvoje.

Liepos 17 - 24 dienomis Palangos miesto savivaldybės partnerio Prancūzijoje, miesto Saint Gilles Croix de Vie, jaunimas svečiavosi Palangoje.

Tai buvo pirmoji 14-16 metų jaunuolių ir juos lydinčių vadovų iš Prancūzijos išvyka į Lietuvą. Savaitės trukmės programą ir detales svečiai planavo ir derino kartu su VšĮ Palangos jaunimo ir savanorystės centro darbuotojais ir jaunimo savanoriais jau nuo vasario mėn., pasiruošimui reguliariai organizavo nuotolinius susitikimus. Prancūzijos jaunuoliai daugiausia laiko praleido su vietiniu jaunimu: žaidė tinklinį, dalyvavo orientaciniame pasivaikščiojime, dainavo karaoke, gamino ir vaišinosi tradiciniais patiekalais, aplankė Palangos kurorto muziejų, Antano Mončio namus ir Lietuvos jūrų muziejų, nuėjo ir į 1000 km lenktynes, palydėjo saulę iš apžvalgos rato, žaidė žaidimus ir mėgavosi geru oru bei leido laiką su naujais draugais. Prancūzijos jaunimas taip pat prisidėjo prie šaligatvių mozaikų iniciatyvos ir Vytauto gatvėje vietiniams sudėliojo sardinės piešinį, kuris pasitiks ir kitus svečius iš Saint Gilles Croix de Vie. 

Finansų ministerija Palangoje, Jūratės ir Kastyčio skvere, rugpjūčio 1 d. pakvietė švęsti  Šveicarijos nacionalinę šventę, o taip pat - Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos atidarymą.

Programos metu vyko įvairios pramogos vaikams: žaidimai, batutai, piešimas ant veidų ir vasariški pasipuošimai, nuotraukos atminimui, cirko artistai, dovanos ir ledai. Suorganizuotas piešinių konkursas vaikams „Piešiu Šveicarijos ir Lietuvos draugystę“ ir skirti vertingi prizai už geriausius piešinius.

Suaugusiųjų laukė įdomūs susitikimai su: pediatru Rimantu Kėvalu; gyd. odontologe Giedre Kobs; psichologe Vaida Gabe; prof. Arvydu Martinkėnu; savanoriškos veiklos Lietuvoje ekspertais.

Vakarą vainikavo šventinis Vido Bareikio ir grupės koncertas bei saulės palydėjimas geroje kompanijoje.

Renginį organizavo Lietuvos Respublikos Finansų ministerija kartu su Palangos miesto savivaldybe.

Palangos miesto savivaldybė jau antrą kartą organizuoja stovyklą vaikams iš Bučos miesto (Ukraina).  Šis miestas yra Palangos miestas-partneris, su kuriuo palaikome glaudžius ryšius, bendradarbiaujame socialinėse, kultūrinėse, švietimo srityse. Šios stovyklos tikslas - padėti jauniesiems Bučos gyventojams nors trumpam pamiršti karo keliamą siaubą, pasisemti teigiamų emocijų ir pasidžiaugti taikiomis vasaros atostogomis prie Baltijos jūros. 

Šiemet atvyko 7-17 metų vaikai, kurių šeimas karas palietė itin skaudžiai. Stovyklos trukmė – nuo birželio 25 d. iki liepos 30 d. Kiekvienoje stovyklos pamainoje dalyvavo po 15 vaikų, kartu su jais atvyko ir du lydintys asmenys, kurie  kurorte svečiavosi net  po 8 dienas. Tad visą savaitę jaunieji Bučos atstovai Palangoje ilsėjosi ir pramogavo – jų laukė dailės terapijos, juoko joga, edukacinės programos, stalo žaidimų vakarai, ekskursijos, kino filmų peržiūros, sportinės veiklos, susitikimai su jaunaisiais palangiškiais, kitos pramogos.

Su vaikais susitikti buvo atvykusi ir Lietuvos Respublikos premjerė Ingrida Šimonytė, kuri praleido visą dieną su ukrainiečiais vaikais, kartu dalyvaudama įvairiose edukacijų veiklose.

Palangos miesto savivaldybė skyrė finansavimą 3 stovyklos pamainoms, tačiau su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pagalba turėjome galimybę organizuoti 4 pamainas. Taigi iš viso Palangoje apsilankė 60 vaikų ir jaunuolių, kurie dėl karo yra netekę vieno iš tėvų, jų šeimos nariai yra nukentėję nuo karo, yra iš daugiavaikių ar socialiai pažeidžiamų šeimų.

Palangos kurorto muziejus, bendradarbiaudamas kartu su Prancūzų institutu Lietuvoje, rugpjūčio 2–3 dienomis, surengė prancūzų kultūros savaitgalį Palangoje.

Dvi dienas Palangos kurorto muziejuje vykstančiuose renginiuose buvo pristatytos mados ir kulinarijos temos, kurios neabejotinai yra tapusios Prancūzijos kultūros paveldo dalimi bei vizitine kortele.

Rugpjūčio 2 d. vyko socialinių mokslų daktaro, profesoriaus, lektoriaus, mados žinovo ir įvaizdžio guru Eugenijaus Skerstono paskaita „Paryžiaus mados fenomenas: poveikio galios kilmė“.

Rugpjūčio 3 d. vyko filmo „Gardumynas/Délicieux“ peržiūra. Tai komiška istorinė drama, sukurta 2021 m. Cezario kino apdovanojimuose šiam filmui 2022 metais skirtos 2 nominacijos  už geriausius kostiumus ir dekoracijas.

Rugpjūčio 3-7 dienomis Palangoje vyko Tarptautinis akordeono festivalis - seminaras - praktikumas Palangoje, kuris organizuojamas jau tris dešimtmečius ir yra pirmasis tokio pobūdžio, ilgiausiai ir profesionaliausiai gyvuojantis ir akordeono meno tradicijas puoselėjantis renginys šalyje.

Daugiažanris renginys suteikia galimybę pažinti nekomercinį meną ir pristatyti profesionalaus akordeono meno tendencijas, suteikia jauniems pradedantiems atlikėjams koncertines erdves, nemokamas meistriškumo pamokas su žymiausias Lietuvos ir užsienio pedagogais bei kaskart dovanoja miestui ir jo svečiams profesionalų muzikų koncertus nemokamai.

Festivalio organizatoriai – Lietuvos akordeonistų asociacija, Vilniaus akordeonistų draugija, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos akordeono katedra – kvietė mėgautis profesionalų ir į didžiąją sceną kelią besiskinančių moksleivių bei studentų muzikos vakarais. Festivalį globoja ir dalinai finansuoja Palangos miesto savivaldybė.

Nemokamuose vakaro koncertuose, vyksiančiuose vairiose miesto kultūrinėse erdvėse, organizatoriai kvietė gyventojus bei miesto svečius į Lietuvos ir užsienio atlikėjų pasirodymus.

Rugsėjo 13 - 15 dienomis Palangos kurorte įvyko 8-asis tarptautinis liaudiškų šokių festivalis „Palangos miestely“, kuris kvietė švęsti bei ragino bendruomenę ir svečius įsilieti į daugiau nei 400 dalyvių šokio sūkurį. Festivalis išskirtinis dalyvių gausa ir amžiumi, nes apima kelias kartas – nuo vaikų, jaunimo iki garbaus amžiaus žmonių.

Šių metų  festivalyje dalyvavo kaip niekad daug svečių iš užsienio.  Atvyko net trys šokių kolektyvai iš Latvijos, po vieną iš Estijos ir Lenkijos. 2024 m. festivalio šūkis – „Šokis vienija tautas“.

Festivalis prasidėjo šventine eisena. Daugiau nei 400 šokėjų susirinko prie Palangos kurhauzo  ir lydimi Mažeikių muzikos mokyklos Sedos filialo pučiamųjų orkestro „Griaustinis“ nužingsniavo iki  Palangos tilto. Iškilminga ceremonija ir bendru šokiu ant Palangos tilto dalyviai atidarė festivalį ir išsiskirstė po įvairias Palangos erdves, kur toliau tęsė pasirodymus. Jūratės ir Kastyčio skvere, prie Palangos kurhauzo, J. Basanavičiaus ir Birutės al. sankirtoje šokėjai ne tik rodė savo meistriškumą, bet ir kvietė visus šokti kartu.

Sekmadienio rytą,  prie Palangos gelbėjimo stoties, festivalio dalyviai kartu su palangiškiais ir miesto svečiais susirinko į festivalio pusryčius ant jūros kranto. Atlikę rytinę mankštą ragavo rėmėjų dovanotų užkandžių, neapsieita be šokių ir dainų, lauko žaidimų. 

Visas tris festivalio dienas Vytauto gatvėje tradiciškai šurmuliavo kermošius, kuriame buvo galima paskanauti įvairiausių gardumynų, šiltų bei šaltų gėrimų, tikros naminės duonos, įsigyti Lietuvoje ir Latvijoje gaminamos produkcijos bei kitokių dovanų sau ir artimiesiems.

Palangos kultūros centro informacija

Siekiant ugdyti jaunų, 14-18 metų amžiaus, žmonių susidomėjimą aktualioms jaunimo temomis vietos, Europos ir pasaulio lygmenimis, viešoji įstaiga Palangos jaunimo ir savanorystės centras kartu su partneriais iš Danijos bei Vokietijos įgyvendina Erasmus + jaunimo mainus „The Wiev“.

Jaunimo manai suplanuoti trijose Europos miestuose – Palangoje, Niukobinge (Danija) ir Rostoke (Vokietija). Planuojama, kad projekte dalyvaujantys jaunuoliai išmoks geriau suprasti savo ir kitų žmonių veiksmų svarbą klimatui, gamtai ir pasaulio tvarumui.

Pirmieji jaunimo mainai įvyko spalio 12-19 dienomis Niukobinge, šiuose mainuose iš viso dalyvavo 28 jauni žmonės iš trijų valstybių. Iš Palangos miesto vyko 10 jaunuolių, kuriuos lydėjo Palangos jaunimo ir savanorystės centro darbuotojos.

„Tai buvo pirmieji Erasmus+ mainai užsienyje kurorto jaunuoliams, o kai  kuriems – ir pirma kelionė į užsienį. Ši kelionė jaunimui suteikė daugybę potyrių – naujų šalių, kultūrų bei tradicijų pažinimas, nauji draugai, nauja aplinka, geresnis savęs pažinimas, naujų įgūdžių ir kompetencijų įgijimas. Jaunuoliai džiaugėsi galėję pasivaikščioti po Kopenhagos senamiestį, aplankyti žymias vietas. Įspūdį padarė ne tik architektūra, bet ir gausybė dviračių, nes žinome, kad Danija aktyviai kovoja su klimato kaita, itin domisi ekologija bei tvarumu“, - sakė jaunimo darbuotoja Loreta Lingytė.

Jaunimo mainų dalyviai kartu su vadovais gyveno, leido laiką bei vykdė veiklas modernioje Niukobingo mokykloje „Sophieskolen“. Jaunuoliai bei jų vadovai iš Niukobingo jau antrą dieną supažindino su miesteliu, jo apylinkėmis, žymesnėmis vietomis, Jaunimo kultūros fabriku, kur vietinis jaunimas aktyviai leidžia laiką. Taip pat, skleidžiant tvarumo temą, visi jaunuoliai kartu pasodino medį vietovėje, kur yra intensyviai atsodinamas miškas.

Visą savaitę jaunuoliai aktyviai užsiėmė įvairiomis veiklomis, padėjusiomis labiau pažinti ne tik vieniems kitus, bet ir pačius save. Įspūdingai praėjo kultūrų vakarai, kurių metu jaunuoliai bendraamžius iš kitų šalių supažindino su savo šalies kultūra, mėgstamais dalykais, maistu, žaidimais, šokiais, pristatė veiklas, kurias vykdo savo mieste.

„Kiekviena šalis turėjo suplanavusi savo veiklas: sporto treniruotes ir žaidynes, orientacines varžybas, dramos bei šokių užsiėmimus, tradicinių daniškų maisto patiekalų gaminimą su vietiniu virtuvės šefu. Ypatingai mums patiko profesionalaus šokių mokytojo Boomos ir dramos mokytojos Klaros užsiėmimai, kurių metu sukūrėme ir pristatėme performansą apie klimato kaitą ir tvarumą. Taip pat labai įsiminė mūsų jaunimo darbuotojos L. Lingytės pristatyta fotografijos užduotis, kurios metu susibūrėme į mažesnes grupeles, lankėme ypatingas Niukobingo miestelio vietas, jas fotografavome ir kūrėme trumpus vaizdo filmukus apie klimato saugojimą ir tvarumą“, - pasakojo projekto dalyviai Agnius ir Kristina.

Savaitė Niukobinge, pasak jaunimo mainų dalyvių, prabėgo greitai, o atsisveikinant buvo ir džiugu, ir liūdna, nes norėjosi ir namo, bet ir dar pabūti šiek tiek ilgiau. „Atrodo tik prieš kelias dienas susidraugavome, tik pradėjome vienas kitą pažinti, ir jau reikia išsiskirti. Esame dėkingi, kad galime keliauti, pažinti pasaulį ir kitus jaunuolius“, – sakė projekto dalyvės Enrika ir Meda.

Gausi palangiškių delegacija spalio pabaigoje lankėsi Prancūzijoje, kur dalyvavo Lietuvos sezonui Prancūzijoje skirtuose renginiuose. Palangos kultūros centro kolektyvai – folkloro ansamblis „Mėguva“ ir Kamerinis choras – Sen Žil Krua De Vi ir Laono miestuose su pasididžiavimu pristatė savo tarptautinį projektą – unikalią oratoriją „Mončys“. Šis renginys atskleidė skulptoriaus Antano Mončio kūrybos prasmę ir kvietė žiūrovus į meninę kelionę, jungiančią Lietuvos ir Prancūzijos kultūras.

Menininko A. Mončio vardas Lietuvos sezono Prancūzijoje renginiams pasirinktas ne atsitiktinai – Palanga didžiuojasi turėdama A. Mončio meno muziejų, kur pristatoma šio skulptoriaus kūryba, o Palangos miestas partneris Prancūzijoje Sen Žil Krua De Vi džiaugiasi turėdamas šio menininko sukurtą bei miestą puošiančią skulptūrą. Be to, šis menininkas didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Prancūzijoje, tad A. Mončio vardas čia taip pat yra žinomas.

Oratorija „Mončys“ – projektas, kurį kūrė Palangos kultūros centro folkloro ansamblio „Mėguva“ ir Kamerinio choro vadovai Zita Baniulaitytė bei Edmundas Jucevičius, sutraukė daugiau nei 60 atlikėjų iš Lietuvos bei Prancūzijos. Unikalioje komandoje dalyvavo garsūs Lietuvos menininkai – oratorijos kompozitorius Linas Rimša, oratorijos autorius bei režisierius, rašytojas Alvydas Šlepikas, muzikinės dalies koordinatorius Rytas Svilainis, kurie kartu su ansambliais sukūrė oratoriją, kupiną chorinių ir folklorinių elementų, susipynusių su A. Mončio kūrybos motyvais. Muzikoje atsispindėjo ir prancūziški motyvai, ir žemaitiškos giesmės, įtrauktos ir tradicinės kaukės bei skulptoriaus mėgstami švilpiai.

Į oratorijos pristatymą Prancūzijoje įsitraukė ne tik meno, bet ir Palangos miesto savivaldybės atstovai, pabrėždami, jog tai – ilgalaikės kultūrinės draugystės pradžia. Be gausaus būrio kurorto kultūros srities darbuotojų (Palangos kultūros centro bei A. Mončio meno muziejaus atstovų), Palangai Prancūzijoje atstovavo kurorto meras Šarūnas Vaitkus, Savivaldybės administracijos direktorė Ramunė Olšauskaitė Urbonienė, Tarybos nariai Sondra Kulikauskienė ir Eugenijus Simutis bei Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas. Taip pat oratorijos „Mončys“ pristatyme dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasadorius Prancūzijoje Arnoldas Pranckevičius.

Minint Lietuvos sezoną Prancūzijoje, palangiškių vizito metu Sen Žil Krua De Vi ir Laono miestuose taip pat buvo surengtos menotyrininkų diskusijos-konferencijos apie skulptorių Antaną Mončį bei tarptautinė vakaronė „Bus gerai“, kurioje pristatytas lietuvių ir prancūzų kulinarinis paveldas bei abiejų tautų folkloras.

Lietuvos sezonas Prancūzijoje 2024 – tai partneryste tarp Lietuvos ir Prancūzijos kuriama programa, kuri įvairiomis kultūros ir meno formomis, diskusijomis ir pristatymais supažindina Prancūzijos visuomenę su šiuolaikine Lietuva ir jos kultūra. Projektu siekiama inicijuoti ilgalaikį Lietuvos organizacijų ir kūrėjų bendradarbiavimą su Prancūzijos partneriais. Sezono programą vienija idėja „Kitas tas pats“ – kvietimas per projekto veiklas Prancūzijoje pamatyti save kitame.

Palangiškių Prancūzijoje pristatytas tarptautinis projektas – oratorija „Mončys“  – pabrėžė „Kitas tas pats“ idėją, kviesdamas žiūrovus per A. Mončio kūrybą atrasti abiejų tautų panašumus ir skirtumus. Neabejojama, kad šis projektas ir toliau stiprins kultūrinę Palangos ir miesto partnerio Prancūzijoje – Sen Žil Krua De Vi miesto – partnerystę, nes jau planuojamas Prancūzijos menininkų vizitas į Palangą 2025-aisiais.

Gruodžio 11 d. Palangos Vl. Jurgučio progimnazijoje vyko tarptautinis 5-12 klasių mokinių eilėraščių antrąją užsienio kalba (prancūzų, rusų, vokiečių, ispanų ir kt.) deklamavimo konkursas „Kalėdiniai skaitymai“. Konkurse dalyvavo Klaipėdos miesto, Kretingos rajono, Palangos miesto mokyklų mokiniai ir Vokietijos Bergeno miesto „Am Grünen Berg“ mokykla. Į konkursą atvyko delegacija iš Vokietijos Bergeno miesto, kuris yra Palangos miestas - partneris, „Am Grünen Berg“ mokyklos, kurie apsilankė ir Palangos miesto savivaldybės administracijoje bei pas Palangos merą.

Susitikimo metu tiek Bergeno mokiniai, tiek jų mokytojai sakė buvę maloniai nustebinti Palangos pokyčių – kasmet čia atvykę, jie pamato naujų objektų.

Svečiams iš Vokietijos didelį įspūdį paliko gausybė įvairių veiklų, siūlomų miesto bendruomenei, taip pat – mūsų sporto kompleksas, baseinas, sutvarkytos mokyklos ir tai, jog su vaikais ugdymo įstaigose dirba labai daug personalo.

Palangos Vl. Jurgučio progimnazija jau daugybę metų tęsia bendradarbiavimą bei draugystę su mokykla "Am Grunen Berg" iš Bergeno Rugeno saloje (Vokietija).

Gruodžio 16–17 dienomis Palangoje lankėsi Jūrmalos miesto savivaldybės administracijos (Latvija) svečių delegacija – specialistai iš Kultūros, Rinkodaros, Strateginio planavimo bei Turizmo skyrių. Su Jūrmala Palanga yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį, kuri buvo atnaujinta 2003 m. ir tai yra mūsų miestas partneris.

Svečius domino Palangos miesto aktualijos: kaip tvarkomi dviračių takai, sprendžiami sezoniškumo klausimai, įveiklinami miesto infrastruktūros objektai ir pritaikomi gyventojų poreikiams.

Susitikimas vyko Palangos Kurhauzo reprezentacinėje salėje, kuri svečiams paliko didelį įspūdį. Palangos miesto savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus vedėja A. Šikšnienė, pristatė Palangos miesto plėtrą ir planuojamus projektus, susitikime taip pat dalyvavo Palangos miesto savivaldybės tarybos narė I. Valaitienė, Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja J. Mitkevičiūtė, Palangos turizmo informacijos centro direktorė R. Kmitienė, Palangos kultūros centro direktorė V. Petrauskienė bei kultūros centro vadybininkė M. Jarulytė Elgendy.

Jūrmalos delegacija turėjo daug klausimų apie miesto biudžeto formavimą, lėšų panaudojimą infrastruktūrai gerinti, sezoniškumo mažinimo sprendimus, didžiuosius renginius mieste, turizmo vystymo strategijas ir kt.

Susitikimo metu taip pat buvo apsikeista bendradarbiavimo idėjomis, o Palangos atstovai pakviesti apsilankyti Jūrmaloje kitais metais per miesto šventę.

Viešnagės Palangoje metu svečiams buvo aprodytas Kurhauzas, Koncertų salė, surengta ekskursija po Kurorto muziejų, Jūrmalos atstovai taip pat apsilankė Palangos turizmo informacijos centre, kur galėjo išbandyti virtualų turą po Palangą su 3D akiniais.

Prieš išvykdama. Jūrmalos delegacija nuoširdžiai padėkojo už šiltą priėmimą ir pasidalintą gerąja patirtimi.

Kasmet sausio 27-ąją pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Palangiškiams ši diena primena širdį iki skausmo veriantį faktą: vien 1941 m. birželio 27 d. ir spalio 12 d. vykdyto Holokausto aukomis tapo daugiau nei 400 mūsų miesto gyventojų – darbščių, sumanių, verslių ir gyvenimą bei jūrą mylėjusių Palangos žydų. Nukankintas ir sušaudytas per tas dvi siaubo dienas buvo kas aštuntas tuometės Palangos gyventojas. Ir tai nėra baigtinis skaičius.

Penktadienį Palangos vadovai  – meras Šarūnas Vaitkus, vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas, taip pat Savivaldybės Kultūros skyriaus vadovas Robertas Trautmanas kartu su Palangos žydų bendruomene bei jos  pirmininku Viliumi Gutmanu apsilankė Palangos kapinėse, kur prie memorialo tylos ir susikaupimo minute pagerbė nacių 1941 metų birželio 27 dieną pietinėje Birutės parko dalyje nužudytus 106 žydus ir lietuvius, kurių didžioji dauguma buvo palangiškiai. Uždegtos atminimo žvakės, tradiciškai prie kapavietės, kur perlaidotos holokausto aukos, palikti pagarbos ir atminimo akmenukai, liudijantys, kad mes nepamiršome ir visada atminsime mūsų miestiečius, kurie tapo pirmosiomis holokausto aukomis mūsų kraštuose.

Penktadienį atvertas dar vienas istorijos puslapis, įamžinant labai skaitlingos buvusios Palangos žydų bendruomenės, įnešusios labai svarų indėlį mūsų mieste plėtojant prekybos, amatų, ypač gintaro apdirbimo, ir, žinoma, poilsio bei kurortavimo verslus, atminimą – atidengta paminklinė lenta, žyminti Didžiosios ir Mažosios sinagogų buvimo vietą. Atminimo ženklas pritvirtintas prie prekybos centro Vytauto gatvėje pastato sienos.

Paminklinėje lentoje keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, hebrajų ir jidiš – pažymėta, kad šioje vietoje buvo žydų maldos namai: Didžioji sinagoga, pastatyta 1880 m., ir Mažoji sinagoga, pastatyta 1900 m.

„Dėkoju mūsų miesto Žydų bendruomenei ir mūsų kultūros specialistams už aktyvumą ir parodytą iniciatyvą įamžinti mums ir mūsų miestui svarbius istorijos puslapius bei nepamiršti to, kas buvo. Šiandien mes žemai lenkiame galvas prieš palangiškius Holokausto aukas ir sakome: „Mes prisimename“, – atidengiant atminimo lentą kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Kiek iš viso sinagogų yra buvę Palangoje, nėra nustatyta, nes ne visi šaltiniai vienodai nurodo sinagogų pastatymo datas. Esama duomenų, kad 1540 m. žydams buvo suteikta privilegija pastatyti pirmąją sinagogą Palangoje. 1738 m. pagrindinės gatvės vienoje pusėje stovėjo bažnyčia, o kitoje pusėje, į šiaurę nuo bažnyčios, – „iškala“ (sinagoga).

Architektai dr. Marija Rupeikienė ir Antanas Rupeika nurodo, kad 1863 m. Palangoje buvo pastatyta medinė sinagoga. Jai sudegus, 1880 m. pastatyta Didžioji sinagoga, o 1900 m. pastatytos dar dvi sinagogos (manoma – mūrinės). 1939 m. sudarytame Palangos miesto plane nurodomi du skirtingo dydžio mūriniai pastatai – Didžioji ir Mažoji sinagogos.

Mažoji sinagoga stovėjo į šiaurę nuo Didžiosios ir buvo gerokai už ją mažesnė. Sinagogų plotai buvo – 20x17 m ir 14x13 m. Abi sinagogos buvo raudonų plytų, papuoštos tinkuotomis detalėmis, o jų eksterjere dominavo neoromaninės architektūros elementai.

Dauguma sinagogų Lietuvoje buvo sunaikintos Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais. Palangoje nė viena sinagoga neišliko, o paskutinioji sunaikinta sovietmečiu. Buvusių sinagogų vietoje sovietmečiu pastatyta maisto prekių parduotuvė. Šioje vietoje iki dabar veikia prekybos centras.

Memorialinė lenta, žyminti Palangos žydų bendruomenės istorijos puslapius, pirmoji, bet ne paskutinė – plėtojama iniciatyva atitinkamai įamžinti ir kitus išlikusius Palangos pastatus, kurie sietini su šių Palangos ateitį kūrusių miestiečių gyvenimu, veikla, kultūra ir nenusakomai tragiškais likimais.

Vasario 9-12 dienomis Palangoje lankėsi bei su miesto vadovais susitiko, o taip pat – viename iš didžiausių kurorto žiemos renginių – Stintų šventėje – dalyvavo Palangos miesto partnerio Lenkijoje – Ustkos – delegacija. Ustkai atstovavo Savivaldybės infrastruktūros valdymo vadovas Łukasz Krawczyk, Ustkos Savivaldybės tarybos narys Zbigniew Margol, Savivaldybės Socialinės apsaugos, švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dorota Szcześniak – Abramczyk bei Sporto ir plėtros centro įmonės prezidentas Radosław Szreder.

Penktadienį, vasario 10 d., svečiai lankėsi Palangos miesto savivaldybėje bei susitiko su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi. Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė, Ekonominės plėtros skyriaus vedėja Ramunė Olšauskaitė – Urbonienė, Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužienė, Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas ir vedėjo pavaduotoja Jūratė Mitkevičiūtė, pristatyta Palangos kurorto infrastruktūra, aptarti su švietimu, kultūra, sportu susiję klausimai.

Ypač svečius domino įgyvendinamas Šventosios uosto statybos projektas, taip pat susitikimo metu didelis dėmesys skirtas švietimui – Ustkos atstovai domėjosi ne tik mūsų ugdymo sistema, bet ir teiravosi, kaip Palangai pavyksta išlaikyti itin aukštą švietimo lygį.

Taip pat kalbėta apie Savivaldybės administracijos darbo specifiką. Svečiams didelį įspūdį paliko Palangos miesto savivaldybės administracijoje įdiegtas Vieno langelio darbo principas, padedantis taupyti į Savivaldybę įvairiais klausimais besikreipiančių interesantų laiką – svečiai nusprendė pasekti Palangos pavyzdžiu bei Vieno langelio darbo principą įdiegti ir Ustkos Savivaldybėje.

Po šio susitikimo svečiai buvo pakviesti į ekskursiją po Palangą, kurios metu Ustkos atstovams buvo pristatyti Palangos infrastruktūros objektai. Didelį įspūdį Ustkos delegacijos nariams paliko ir Palangoje pastatyti visuomenės poreikiams skirtų objektų gausa – miesto baseinas, sporto arena, Kurhauzas, Koncertų salė ir kiti.

Šeštadienį Palangos miesto partnerio atstovai dalyvavo kurorte vykusioje Stintų šventėje bei buvo ypač nustebinti ne tik renginių įvairovės, bet ir žmonių gausos. 

Kovo 30 d. Palangos „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje įvyko akcija „Velykos batų dėžėje“, kurią organizavo labdaros ir paramos fondas „Saugus prieglobstis LT“, skirtą padovanoti Velykų šventę Ukrainos kariams ir vaikams. Paruoštos dėžutės buvo perduotos asmenims, kurie atsakingi už šios akcijos vykdymą Palangoje.

Visos norinčios klasės prisijungė prie akcijos įgyvendinimo ir sukūrė dovanų dėžutes Ukrainos vaikams ar kariams. Kiekviena mokinių amžiaus grupė skyrė dovanėlę vaikui, atitinkančiam jų amžių, pvz., jei dovanojo pirmokai, tai pirmokui tinkamus daiktus ir sudėliojo į dėžutę batų dydžio. Dėžutes mokiniai kartu su kūrybingaisiais mokytojais išpuošė, parašė laiškus ir pridėjo lietuviškos atributikos akcentų. Taip vaikai prisidėjo prie labai gražios akcijos, nusiųsdami lietuviškos šilumos bei gerumą Ukrainos vaikams.

Šeštadienį Palanga miesto gyventojus ir svečius pasitiko europietišku stiliumi ir kvietė kartu švęsti Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos ir „Europe Direct Klaipėda“ organizuotą Europos dieną.

Šiais metais Lietuva švenčia 19-ąsias metines, būdama Europos Sąjungos šeimoje. Europos dieną, kuri švenčiama kiekvienų metų gegužės 9-ąją, džiaugiamasi vienybe Europoje. Šią dieną minimas istorinis įvykis – 1950 m. pasirašyta Šumano deklaracija, kuri yra laikoma Europos Sąjungos pamatu. Ji subūrė šalis kurti vieningą ir taikią Europą.

Europos dienos šventę saulėtame Jūratės ir Kastyčio skvere Palangoje šventiškai pradėjo Palangos orkestras su dirigentu Egidijumi Mikniumi priešakyje.

Susirinkusius žiūrovus pasveikino Palangos vicemerė Akvilė Kilijonienė, „Europe Direct Klaipėda“ centro vadovė Dalia Žaltauskienė, o Europos Parlamento nario prof. Liudo Mažylio padėjėja perdavė paties Liudo Mažylio laiške surašytus linkėjimus Palangai, Lietuvai ir Europai.

Palangos orkestrui iškilmingai grojant Lietuvos ir Europos Sąjungos himnus, buvo pakeltos Lietuvos ir Europos Sąjungos vėliavos. Po oficialiosios šventės dalies kurorto gyventojai ir svečiai buvo pakviesti pasinerti į muzikos ir šokių sūkurį.

Šventę tęsė nuo pat 1953 m. išskirtinėje Palangos kurorto aplinkoje ir kūrybai puikiose sąlygose muzikuojantis Palangos orkestras. Jis dovanojo žiūrovams pakilią šventinę nuotaiką ir šiai dienai pritaikytus kūrinius, kviečiančius pasinerti į muzikos sūkurį.

Šventinėje programoje pasirodė ir drauge šokti kvietė Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos šokių studijos „Palangos Vėtrungė“ šokėjai (vadovė Birutė Gikarienė), Šventosios pagrindinės mokyklos šokių kolektyvas „Eglija“ (vadovė Eglė Venslauskienė). Savo atliekamomis dainomis susirinkusius žiūrovus linksmino Palangos moksleivių klubo muzikos studijos „SoundLab“ atlikėjai (vadovė Daiva Pelėdaitė) ir jaunasis atlikėjas Jonas Narutavičius, kuriam akomponavo koncertmeisterė Audronė Urbutytė.

Šventę vainikavo Palangos balandininkų klubo drauge su Klaipėdos apskrities dekoratyviniu paukščių augintojų klubu dovanotas 27 baltų balandžių, simbolizuojančių Europos Sąjungos nares, paleidimas. Šis sparnuočių paleidimas į dangų ne tik gražus reginys, tačiau ir simbolinis laisvės ir vienybės linkėjimas visoms šalims.

Po šventinės programos žiūrovai galėjo jungtis į diskusiją „Europos žalias kursas Palangos kurorte“. Diskusijoje dalyvavo „Time Europe direct“ ekspertas Domantas Tracevičius ir valstybinių miškų urėdijos, Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė, miškininkė Gražina Banienė.

Už pagalbą organizuojant Europos dieną, Palangos viešoji biblioteka dėkoja partneriams ir rėmėjams: Palangos miesto savivaldybei, Palangos orkestrui, „Europe Direct Klaipėda“ centrui, Europos Parlamento nario prof. Liudo Mažylio biurui Palangoje, Palangos balandininkų klubui ir jo vadovui Reinoldui Liaudanskui, Klaipėdos apskrities dekoratyviniu paukščių augintojų klubo nariams Gediminui Rapaliui ir Evaldui Okuličiui, jauniesiems šokėjams, atlikėjams ir jų vadovams bei visiems susirinkusiems žiūrovams!

Europa – tai mes!

Balandžio 30 – gegužės 7 d. Palangos delegacija lankėsi Malmės mieste, Švedijoje, kur vyko Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatas. Šio vizito tikslas – perimti čempionato organizatorių estafetę, pasisemti patirties, aptarti su čempionato organizavimu susijusius klausimus bei pristatyti Palangą – miestą, kitąmet rengsiantį Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatą.

Palangos delegacijos sudėtyje – kurorto meras Šarūnas Vaitkus, Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys Renaldas Seibutis, taip pat – organizacinės darbo grupės, besirūpinančios kitąmet Palangoje vyksiančio Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionato organizaciniais klausimais, nariai – šis darbo grupės bei Palangos orkestro vadovas Vygantas Rekašius, projektų vadovė Viktorija Puidokė bei kiti darbo grupės nariai – Stasys Viršilas, Jūratė Mitkevičiūtė bei Jaura Janušienė.

Susitikimo su Europos varinių pučiamųjų asociacijos (EBBA) vadovu Ulfu Rozenbergu bei kitais šios asociacijos nariais metu aptartos Palangoje kitąmet vyksiančio čempionato detalės. Švedijos pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos, organizavusios čempionatą Malmėje, vadovai su palangiškiais pasidalijo organizacine patirtimi, pristatė techninius sprendimus, padedančius sklandžiau organizuoti šį renginį. Taip pat čempionato organizatoriai Palangos atstovams aprodė orkestrantams sudarytas sąlygas – koncertų sales, scenas, repeticijų, persirengimo kambarius.

 Šis prestižinis muzikos pasaulio renginys kasmet privilioja itin gausų būrį ne tik orkestrantų, bet ir pučiamųjų muzikos gerbėjų, žiniasklaidos atstovų. Į Malmėje vykusį Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatą suvažiavo 32 čempionato dalyviai, taip pat buvo sudarytas ir jungtinis jaunimo orkestras, suburtas iš jaunimo rinktinės stovykloje dalyvavusių visų Europos šalių orkestrantų. Jaunieji orkestrantai koncertavo įvairiose Malmės vietose ir čempionato Gala koncerte.

Palangoje Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatas vyks 2024 m. balandžio 25 – gegužės 5 dienomis.

Gegužės 8-12 d. Palangoje ir Klaipėdos regione vyko gerųjų patirčių dalinimosi seminaras, kuriame dalyvavo Lietuvos ir Brandenburgo (Vokietija) jaunimo specialistai. Palangoje ir Klaipėdos regione apsilankę svečiai analizavo jaunimo darbuotojo profesines vertybes ir laikyseną, kėlė savo kompetencijas susipažindami su asmenų su negalia įtrauktimi. Vizitą organizavo ir finansavo Jaunimo reikalų agentūra.

Palangoje svečiai ne tik apsistojo, tačiau ir apsilankė Kurhauze įsikūrusiame Palangos kultūros ir jaunimo centre Kurhauze bei atvirojoje jaunimo erdvėje „Be stogo“, Bendruomenės namuose, apžiūrėjo Jaunimo ir savanorystės centro statybas.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Palangos savanorių grupė pristatė vykdomą projektą apie asmenų su negalia įtrauktį, bendruomenės sutelktumą, Palangos kultūros ir jaunimo centro atvirosios jaunimo erdvės „Be stogo“ jaunimo darbuotoja Asta Tiškutė skaitė pranešimą tema „Atvirojo darbo su jaunimu principai praktiškai: Palangos atvirosios jaunimo erdvės „Be stogo“ atvejis“. Pranešimo metu pristatytas atvirosios jaunimo erdvės „Be stogo“ lankytojų skaičiaus pokytis per pastaruosius metus nustebino svečius tiek iš Lietuvos, tiek iš Brandenburgo.

2022 m. erdvėje apsilankė beveik 600 unikalių lankytojų, bendras lankytojų skaičius siekia daugiau nei 5700. Tokie skaičiai viršija net Klaipėdos mieste esančių jaunimo centrų lankytojų skaičių, o tai rodo apie atvirojo darbo su jaunimu, o galbūt ir kitų darbo su jaunimu formų poreikį kurorte. Svečiai teigė, kad pateiktas strateginio darbo su jaunimu pavyzdys, politikų rūpestis bei jaunimui palankūs sprendimai gali būti ir yra pavyzdys tiek kitoms savivaldybėms Lietuvoje, tiek užsieniui.

Palangos Vl. Jurgučio progimnazijos pradinio ugdymo mokytojos gegužės 19 d. dalyvavo edukacinėje išvykoje „Latvijos švietimo sistemos naujovės ir geroji patirtis“. Mokytojos sėmėsi patirties Liedagos vidurinėje mokykloje, turėjo galimybę pasigrožėti turtinga mokymo priemonių baze, sumaniai pritaikytomis sporto ir aktų salių erdvėmis, ekonomišku pagalbinių patalpų integravimu į ugdymo procesą, jaukiais poilsio ir laisvalaikio kambariais, ryškių spalvų ir žaismingo dizaino poilsio baldais koridoriuose, rūbinėse, kurie suteikia šviesos ir didingumo natūralia saulės šviesa neapšviestose zonose. Liedagos vidurinė mokykla įkurta 1945 metais, o nuo 2019 pilnai modernizuota. Tai tautinių mažumų mokykla. Mokykloje yra 45 klasių komplektai, mokosi virš 800 mokinių, veikia priešmokyklinio ugdymo grupė. Ši mokykla yra sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo dalis. Palangos miesto mokytojos parsivežė labai daug įdomių idėjų, kurias bandys pritaikyti ir mūsų miesto mokyklose.

Palangos senojoje gimnazijoje gegužės mėn. viešėjo aštuoni 11 klasių mokiniai ir du mokytojai iš Portugalijos mokyklos Agrupamento de Escolas de Paredes de Coura. Jie vykdė Erasmus projektą „Digital Innovation in AEPC“ („Skaitmeninės inovacijos“). Pateikę paraišką jie laimėjo galimybę savaitę mokytis kartu su Palangos senosios gimnazijos III klasių gimnazistais gegužės 15-19 d. Projekto metu mokiniai dalyvavo pamokose su Gimnazijos mokiniais dalykų, kuriuose buvo dirbama su skaitmeniniais ištekliais, pamokose. Jie taip pat dalyvavo visose kitose veiklose, kurios vyksta šią savaitę gimnazijoje.

Anglų kalbos mokytoja  Alexandra Rocha jau vedė anglų kalbos pamoką gimnazijos trečiokams, o matematikos mokytojas Dinis António Sá Fernandes Pereira dirbo kartu su mokytojomis Asta Pantelejeva ir Aušra Ševeliova. Anglų kalbos pamokos – darbas grupėse – vyko su mokytoja Audra Kakliene ir IIA klasės gimnazistais.

Dar Portugalijos moksleivių laukė biologijos bei muzikos pamokos (su mokytojais Daiva Urbštiene ir Augustinu Užkuratu), susitikimas su Gimnazijos Parlamentu, ekskursija į Kuršių neriją bei anglų kalbos pamokos Palangos kurorto muziejuje su mokytojomis Aušrine Janušiene ir A. Kakliene.

Vasario mėnesį vyko parengiamasis vizitas, kurio metu šios mokyklos direktorė Ana Paula Fernandes ir švietimo departamento atstovė susipažino su Palangos švietimo sistema, kartu su švietimo skyriaus vedėja Laima Valužiene ir anglų kalbos mokytoja A. Janušiene aplankė Palangos ugdymo įstaigas (darželį, „Baltijos“ pagrindinę mokyklą), aptarė Portugalijos moksleivių šios savaitės mokymosi programą su pavaduotoja Jolita Vaičiuliene.

Kiekvienos dienos pabaigoje mokiniai atliktą veiklą rašė į dienoraštį. Tiek mokytojai, tiek mokiniai puikiai pabendravo ir bendradarbiavo. Tai buvo unikali galimybė susipažinti su Portugalijos švietimo sistema ir kultūra kartu mokantis ir dirbant.

„Palangos orkestras“ kasmet rengia tarptautinį pučiamųjų muzikos festivalį „Amber Wind“, itin svarbų Palangai, kaip viena iš senosios, antrą šimtmetį skaičiuojančios orkestrinės muzikos koncertų tradicijos tęstinumo išraiškos formų.

Festivaliu siekiama atkreipti klausytojų dėmesį į pučiamųjų muziką ir pučiamųjų orkestrus bei ansamblius, skatinti pažinti žanro įvairiapusiškumą, taip pat sudaryti sąlygas bendradarbiavimui ir gerosios patirties mainams tarp mėgėjų ir profesionalų, Lietuvos bei užsienio kolektyvų. Šiais metais festivalis vyko gegužės 26 – 28 dienomis.

Kaip ir senojoje Europoje, kur pučiamųjų orkestrai išpopuliarėjo XIX a. vid., Palangoje daugiau negu šimtmetį gyvuoja orkestrinės pučiamųjų muzikos tradicija, įsižiebusi grafų Tiškevičių laikais, tęsta pirmojo Palangos burmistro Jono Šliūpo, o vėliau – 1953 m. įkurto „Palangos orkestro“, muzikuojančio iki šios dienos ir tapusio neatskiriama kurorto kultūrinio identiteto dalimi.

Siekiant sutvirtinti šį Palangą su kitais Europos miestais siejantį kultūrinį tiltą bei plėtoti aukšto meninio lygio kultūros renginių įvairovę kurorte, nuo 2017 m. Palangoje rengiamas tarptautinis pučiamųjų muzikos festivalis ,,Amber Wind“. Festivalyje šiemet pasirodė profesionalūs orkestrai iš didžiųjų Lietuvos miestų - Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, Šiaulių pučiamųjų orkestras, Panevėžio pučiamųjų instrumentų orkestras „Garsas“, Palangos orkestras. Prie jų prisijungė svečiai iš Latvijos – pučiamųjų orkestras „Liepaja“. Meistriškumo dirbtuves bei koncertą surengė varinių pučiamųjų kvartetas iš Jungtinės Karalystės „A4 Brass Quartet“. Festivalyje taip pat pasirodė Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos bigbendas bei Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras su programa – cinematorija „Cali-Gari“.

Palanga įgijo dar vieną miestą partnerį užsienyje – juo tapo Prancūzijos miestas Saint Gilles Croix de Vie. Abiejų miestų bendradarbiavimo sutartis šeštadienį iškilmingai pasirašyta Kurhauze, dokumentą parašais patvirtino Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ir Saint Gilles Croix de Vie meras Francois Blanchet.

Bendradarbiauti sutarta turizmo, kultūros, sporto, švietimo ir meno srityse, taip pat numatoma keistis patirtimi, žiniomis ir informacija įvairiose miesto valdymo ir ūkio srityse šiuolaikinių technologijų taikymo, miestų statybos, aplinkosaugos, transporto, miesto infrastruktūros vystymo, socialinių ir kitų pobūdžių klausimais. Dėmesys bus skiriamas ir istorinio bei kultūrinio paveldo išsaugojimui, šeimos ir jaunimo klausimų politikos sritims.

Pasirašius abiejų miestų bendradarbiavimo sutartį, atsirado galimybė bendrai dalyvauti kaip lygiaverčiai partneriai su kitomis savivaldybėmis projektuose, gaunant ES struktūrinių fondų lėšas.

Apie tai, kad Saint Gilles Croix de Vie miestas ieško miesto partnerio Lietuvoje ir yra daug kuo labai panašus į Palangą, kurorto vadovus informavo bei abiejų miestų draugystę inicijavo Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. Kadangi Palanga turi labai glaudžių sąsajų su Prancūzija (tai ir grafų Tiškevičių istorija, jų parko įkūrėjo E. Andre pėdsakai, skulptoriaus A. Mončio gyvenimas bei kūryba ir t. t.), buvo pritarta šiam pasiūlymui, juo labiau kad Palanga jau seniai ieškojo miesto partnerio šioje šalyje.

2021 m. sausį nuotoliniu būdu įvyko Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus, Lietuvos ambasadoriaus Prancūzijoje Nerijaus Aleksiejūno ir Saint Gilles Croix de Vie mero Francois Blanchet susitikimas, kurio metu kalbėta apie investicijų pritraukimo, turizmo plėtros ir bendradarbiavimo su Prancūzijos miestu galimybės.

2022 m. rudenį Saint Gilles Croix de Vie lankėsi Palangos miesto atstovai. Vizito metu atkreiptas dėmesys, kad abu miestai turi daug bendra. Saint Gilles Croix de Vie – prie De Vie upės, įtekančios į Atlanto vandenyną, įsikūręs miestas, turintis 8 tūkst. nuolatinių gyventojų. Tačiau vasarą gyventojų skaičius čia išauga iki maždaug 80 tūkst., kadangi labai daug Paryžiaus ir kitų didelių miestų gyventojų čia yra įsigiję antruosius būstus.

Saint Gilles Croix de Vie uostą, kuris turi labai daug panašumų su Palanga bei Šventosios uostu, kadangi miestus sieja labai panašus peizažas.

Panašūs ir abiejų miestų vykdomi kultūriniai projektai. Pavyzdžiui, Saint Gilles Croix de Vie didžiuojasi ir itin populiaria Sardinių švente, rengiama kiekvieną vasarą, yra įsteigę Sardinių broliją (analogišką Palangos Stintų ordinui), į kurią inauguruojami žinomi bei nusipelnę asmenys. Tad šioje srityje galimas Sardinių brolijos bei Stintų ordino bendradarbiavimas.

Kultūros srityje yra ir daugiau Saint Gilles Croix de Vie bei Palangos bendradarbiavimo galimybių. Netoli šio miesto gyveno žinomas Lietuvos menininkas Antanas Mončys, jo skulptūra iki šiol puošia miesto Draugystės tiltą, sujungiantį dvi abipus upės išsidėsčiusias miesto dalis.

Saint Gilles Croix de Vie turi savo folkoro ansamblį, atstovaujantį savo regioną, kuris galėtų bendradarbiauti su Palangos folkloro kolektyvais, dalyvauti mūsų miesto šventėse bei priimti Saint Gilles Croix de Vie šventėse palangiškius.

Naujojo Palangos miesto partnerio gyventojai labai aktyvūs ir sporto srityje, tad palangiškiai iš karto sulaukė pasiūlymų bendradarbiauti abiejų miestų krepšinio klubams, abu miestai dalyvauja ERASMUS+ projektuose ir kt., tad įžvelgiamos plačios bendradarbiavimo galimybės.

Šiais metais jubiliejinį, 770-ąjį miesto gimtadienį minintis kurortas šventinių renginių gausa džiugina ir vietos gyventojus, ir miesto svečius. Palangos viešosios bibliotekos skaitykloje liepos 1 d. (šeštadienį) 14 val. atidaroma Latvijos kurortinio miesto Jūrmalos ir Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ dailininkų kūrybos darbų paroda. Palangos ir Jūrmalos savivaldybės turizmo, kultūros ir kitose srityse aktyviai bendradarbiauja nuo 1990 metų. Į Latvijoje organizuojamus tarptautinius menininkų plenerus  palangiškiai dailininkai vyksta nuo 2006 metų. Šiemet, jubiliejinio Palangos gimtadienio proga, Latvijos menininkus į plenerą mūsų pajūryje pakvietė šį gražų projektą finansuojanti Palangos miesto savivaldybė.

Juk vasara – ne tik atostogų laikas. Šiuo laikotarpiu, prisimindami seną tradiciją, menininkai laikinai palieka savo kūrybines studijas ir įžengia į atvirą – gamtos – erdvę, dalyvaudami pleneruose. Birželio mėnesio pabaigoje Palangoje savaitę vykęs tarptautinis dailininkų pleneras ieškoti gyvybingų, švytinčių, pulsuojančių spalvų draugėn subūrė net 12 menininkų. Dailininkai sako, kad susitikimai kūrybinėje erdvėje leido ne tik surasti naujų draugų, bet ir pažinti skirtingas mokyklas, o įkvepianti kurorto, jo apylinkių gamtos grožio ir  turtingos krašto istorijos erdvė atnešė darbingos kūrybinės savaitės derlių - meno darbų gausą. Gimė paveikslai, užsimezgė stiprios menininkų draugystės, tikėtina peraugsiančios į įdomius bendradarbiavimo projektus ir parodas ateityje.

O kaip gi Palangos 770-asis gimtadienis be dovanų? – Kiekvienas šio kūrybinio tarptautinio sambūrio autorius: Alise Landsberga, Baiba Briede, Janis Jekabsons, Pavels Sagalajevs, Gražina Oškinytė-Eimanavičienė, Romas Paulikas, Dovilė Oškinytė, Reda Rimkutė-Ščerbakovienė, Eglė Lipinskaitė, Ieva Litvaitytė, Gražina Eimanavičiūtė-Kasčionienė, Rasa Užpelkytė Palangai dovanos po vieną  plenero metu sukurtą darbą.

Tarptautinės plenero darbų parodos „Palanga 770“ organizatoriai : Palangos miesto savivaldybė ir Palangos kūrybinė grupė „Mostas“.

Ekspozicijos laikas Palangos viešosios bibliotekos skaitykloje  liepos 1 -15 d.

Minint žydų žudynių Palangoje dieną, antradienį, birželio 27 d., prie Birutės parke esančio paminklo bei senosiose žydų kapinėse nužudytiesiems atminti uždegtos atminimo žvakutės bei padėti akmenėliai.

1941 m. birželio 22 d. Palangą užėmus Trečiojo Reicho karinėms pajėgoms, birželio 26 d. visi bendruomenės žydai buvo suimti ir uždaryti dviejose sinagogose. Vienoje – moterys, vaikai ir pagyvenusieji, kitoje – vyrai ir jaunuoliai. 1941 m. birželio 27 d. vyrai ir jaunuoliai (nuo 13 metų ir vyresni) buvo atskirti ir nuvesti link parko teritorijos. Pietinėje parko dalyje, už Birutės kalno buvo sušaudyta 111 žydų ir kitų tautybių žmonių, kaltinamų sovietų režimo rėmimu. Remiantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro atliktais istoriniais tyrimais, tarp nužudytųjų buvo 95 Palangos valsčiaus žydų bendruomenės nariai (93 vyrai ir 2 moterys) ir 16 ne žydų tautybės žmonių, kurių didelę dalį sudarė lietuviai.

1958 m. liepos mėnesį masinių žudynių vieta buvo atkasta ir nužudytųjų palaikai perkelti į Palangos miesto civilines kapines. Ten pastatytas bendras antkapis aukoms atminti.

1989 m. simbolinėje žudynių vietoje aukoms atminti Birutės parko pietinėje dalyje pastatytas paminklas – didžiulis akmuo.

Palanga dovanoja taikų poilsį savo miesto partnerio Bučos (Ukraina) vaikams, kurių šeimos nukentėjo nuo karo. Šeštadienį, liepos 1 d., į vasaros poilsio stovyklą didžiausiame Lietuvos kurorte atvyko pirmoji grupė. Mažuosius ir juos lydinčius suaugusiuosius pasitiko Premjerė Ingrida Šimonytė ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. 

„Džiaugiamės, kad atvykote į mūsų Lietuvos pajūrį ir turėsite galimybę čia taikiai praleisti savo atostogas. Šiltų įspūdžių, besišypsančių žmonių ir taikaus dangaus, kur neskraido raketos“, – linkėjo Premjerė, susitikusi su Bučos vaikais. Gražių ir turiningų dienų mūsų kurorte svečiams linkėjo ir Palangos meras Š.Vaitkus.

Telefoninio vaizdo pokalbio metu savo miesto vaikučius pasveikino Bučos meras Anatolijus Fedorukas. Jis taip pat dėkojo mūsų šaliai ir Palangai už gražią iniciatyvą.

Pirmąją savo viešnagės Palangoje dieną jaunieji stovyklautojai kartu su Premjere ir kurorto meru skanavo picų vienoje iš J. Basanavičiaus gatvėje įsikūrusių picerijų. Vėliau jų laukė susitikimas su Baltijos jūra – žymiojo Palangos tilto prieigose vaikai kartu su Premjere I. Šimonyte ir Palangos meru Š. Vaitkumi į dangų paleido dvidešimt baltų balandžių, simbolizuojančių taiką. Taip pat vaikai kartu su mūsų Vyriausybės vadove bei kurorto meru pakilo apžvalgos ratu ir pasižvalgė po Palangą iš paukščio skrydžio.

Atgauti jėgas bei emocinę pusiausvyrą nuo karo nukentėjusių Bučos šeimų vaikus pakvietė Palangos miesto savivaldybė. Šios akcijos tikslas – padėti jauniesiems Bučos gyventojams nors trumpam pamiršti karo keliamą siaubą ir pasidžiaugti taikiomis vasaros atostogomis prie Baltijos jūros. 

„Buča – yra Palangos miestas partneris, tad nuo pirmųjų karo dienų mes, palangiškiai, stengiamės šiam miestui teikti visokeriopą pagalbą. O dabar, atsiradus galimybei, apsisprendėme padovanoti Bučos vaikams taikų poilsį mūsų pajūryje. Norime, kad mažieji Bučos gyventojai nors trumpam pamirštų karą, pasisemtų teigiamų emocijų ir pasidžiaugtų vasara bei vaikyste“, – sakė Š. Vaitkus.  

Tad visą savaitę jaunieji Bučos atstovai Palangoje ilsėsis ir pramogaus – jų laukia dailės terapijos, juoko joga, edukacinės programos, stalo žaidimų vakarai, ekskursijos, kino filmų peržiūros, sportinės veiklos, susitikimai su jaunaisiais palangiškiais, kitos pramogos.

Iš viso šią vasarą Palangą aplankys apie 100 Bučos vaikų iš šeimų, kurios karo metu neteko vieno ar abiejų tėvų, taip pat iš daugiavaikių šeimų bei socialiai itin pažeidžiamų grupių. Jiems bus surengtos 5 stovyklos pamainos, kurių kiekvienoje bus ne mažiau kaip 15 vaikų bei keletas grupę lydinčių suaugusiųjų. 

Prisidėti prie jaunųjų ukrainiečių stovyklavimo Lietuvos pajūryje – maitinimo, kultūrinės, edukacinės ir laisvalaikio programų ir kt. – kviečiamas kiekvienas Ukrainos tragedijai neabejingas mūsų šalies gyventojas. Aukoti raginama siūlant mainus – „Rotary“ klubas, vykdydamas projektą „Ukrainos kinas – gyvenimas ant ribos“, vasaros vakarais kviečia į kino seansus Palangoje ir Šventojoje. Žiūrovams liepą ir rugpjūtį bus pristatomas animacinis filmas „Mavka: miško siela“, drama, komedija  „Superkomikė“ bei meninis istorinis filmas „Vedlys“. Įsigydami bilietus į kiną, žiūrovai tiesiogiai parems stovyklos organizavimą.

Prisidėti prie stovyklos finansavimo galima ir pravedant pasirinktą sumą į specialiąją Palangos socialinių paslaugų centro sąskaitą LT647180600003130554, mokėjimo paskirtyje nurodant „Stovyklai“. 

Liepą vasarojančius Lietuvos pajūryje XI tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis kviečia į ypatingus pasaulinio garso mūsų šalies ir užsienio atlikėjų pasirodymus. Iš Lietuvos, Kroatijos, Vokietijos, Austrijos, Kanados, Lenkijos, Ukrainos atvykstantys muzikai liepos 5–19 dienomis koncertuos Kurhauze, Palangos koncertų salėje ir botanikos parke.

Festivalio organizatoriai, viešoji įstaiga „Klasika LT“, klausytojams parengė net keturiolika koncertų, kuriuose skambės ne tik jau pamėgti klasikinės muzikos kūriniai, bet ir specialiai šiam festivaliui sukurtos kompozicijos.

Kiekvienas vakaras – kitoks, ypatingas, nepakartojamas. Nuo fortepijoninės ir simfoninės muzikos šedevrų iki romantiškų arijų ir improvizacijų.

Netruks ir siurprizų – romantikos mėgėjus džiugins Palangos botanikos parko tvenkinyje plaukiojančioje valtelėje muzikuosiančios atlikėjos, pučiamųjų kvintetas, atliksiantis programą per Palangą riedančioje karietoje, net dvejose atvirose kurorto erdvėse vyksiantys performansai.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Palangos miesto savivaldybė.

Palangos delegacija, kurią sudarė kurorto meras Šarūnas Vaitkus, Savivaldybės tarybos narys Dainius Želvys, Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas ir Palangos orkestras, vadovaujamas Vyganto Rekašiaus. lankėsi Švedijoje bei pasveikino Palangos miestą partnerį Simrishamną (Švedijos Karalystė) miesto 900-mečio proga. Simrishamniečiams perduoti ne tik nuoširdūs sveikinimo bei padėkos už ilgametę draugystę žodžiai, bet ir muzikinė dovana – Palangos orkestro pasirodymai Simrishamno šventėje. 

Palangos ir Simrishamno draugystė užsimezgė dar 1991-aisiais. Tai yra pirmasis Palangos miestas partneris, todėl Simrishamnas ir jo gyventojai palangiškiams buvo ir yra išties ypatingi. Nuo pat 1991-ųjų, kuomet iš sovietų gniaužtų išsivadavusi Lietuva, o kartu ir Palanga, susidūrė su nemažais sunkumais, palangiškiai visuomet jautė Simrishamno palaikymą – tiek moralinį, tiek ir materialinį. Itin didelį dėmesį bei rūpestį Palanga ir palangiškiais rodė Simrishamno gyventojas Tomas Larsas Larsonas – už veiklą ir ypatingus nuopelnus Palangai jam 2013 metais suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas.

Sveikindami Simrishamną 900-ojo miesto gimtadienio proga, Palangos orkestras surengė pasirodymus Ahuso ir Kristianstado miestuose bei jubiliejų švenčiančiame Simrishamne – čia surengti du koncertai: Rotušės aikštėje bei Simrishamno miesto parke.

Rotušės aikštėje Palangos orkestras muzikavo kartu su Simrishamno orkestru. Prieš šį koncertą visų palangiškių vardu Simrishamno gyventojus pasveikino kurorto meras Š. Vaitkus. Meras taip pat pasveikino Palangos miesto garbės pilietį T. Larsoną asmeninės šventės – 80-mečio jubiliejaus – proga.

Vizito metu meras Š. Vaitkus, D. Želvys ir R. Trautmanas susitiko su Simrishamno miesto mere Jeanette Ovesson ir vicemere Pia Ingvarsson. Susitikimo metu buvo aptarti per 32 metus įgyvendinti projektai ir projektai bei sritys, kuriose Palangos bei Simrishamno savivaldybės galėtų bendradarbiauti ateityje.

Liepos 29 d. – rugpjūčio 16 d. Palangoje vyko „Ispanų filmų retrospektyva“, kurią organizavo Palangos kurorto muziejus kartu su Ispanijos Karalystės ambasada, Ispanijos Karalystės garbės konsulu Klaipėdoje Vytautu Lygnugariu, kino klubu „8 ½“, (vadovas – Kęstutis Meškys). Kino seansai vyko nemokamai ir buvo rodomi kiekvieną trečiadienį. Tai  - gražios draugystės tarp Palangos kurorto muziejaus ir Ispanijos Karalystės ambasados,  pradžia.

Prieš 29 metus startavęs Tarptautinis akordeono festivalis Palangoje tapo plataus profilio renginiu renkantis pilnutėles klausytojų sales ir visus koncertus dovanojantis nemokamai. Per šį laiką užaugo ne viena akordeonistų profesionalų ir mėgėjų karta, o akordeono muzikos gerbėjų ratas prasiplėtė iki neaprėpiamos minios.

Šiais metais, liepos 31-rugpjūčio 5 dienomis, Tarptautinis akordeono festivalis PALANGA 2023, dedikuojamas Palangos miestui ir drauge su visais švenčia šio miesto 770 metų jubiliejų kviesdamas į visus festivalio koncertus nemokamai.

Meno vadovas Raimondas Sviackevičius, festivalio rengėjai  Lietuvos akordeonistų asociacija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, pagrindinis rėmėjas ir globėjas Palangos miesto savivaldybė ir meras Šarūnas Vaitkus kviečia Jus aplankyti  plataus profilio atlikėjų koncertus suteiksiančius plačias pasirinkimo galimybes net pačiam įnoringiausiam  Palangos kurorto gyventojui ir svečiui.

Kiekvieną dieną vyks meistriškumo sesijos, jungtinio tarptautinio akordeonistų orkestro repeticijos, o popietėmis -  17 val. Palangos S. Vainiūno meno mokykloje girdėsime į didžiąją sceną kelią besiskinančių moksleivių koncertus. Jų metu bus pristatytos įdomiausios koncertinės programos atliekamos solistų ir ansamblių. Na, o vakaro koncertuose miesto erdvėse organizatoriai kvies į Lietuvos ir užsienio atlikėjų pasirodymus.

Palangos miesto savivaldybėje, trečiojo aukšto fojė, rugpjūčio 3 d. buvo atidaryta asociacijos Klaipėdos ukrainiečių kultūros ir švietimo centras „Rodyna“ ir Palangos miesto ukrainiečių bendruomenės „Sodyba“ pristatoma ukrainiečių tautinių kostiumų paroda. Renginio globėjas – Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. Paroda skirta Ukrainos Nepriklausomybės dienai paminėti ir bus eksponuojama iki rugsėjo 2 d.

Šiame renginyje dalyvavę ir jaunieji stovyklautojai iš Palangos miesto partnerio Bučos, jų vadovai bei visi susirinkusieji po atidarymo susėdo Savivaldybėje gyvam pokalbiui. 

„Džiaugiuosi, kad tarp parodos atidarymo svečių buvo ir Ukrainos garbės konsulas Klaipėdoje Genius Vygantas, tarybos nariai. Vaikai iš Bučos – jau ketvirtoji stovyklautojų, kuriuos į mūsų kurortą pakvietė Palangos miesto savivaldybė, pamaina. Paklausti apie Palangoje patirtus įspūdžius, jaunieji ukrainiečiai nešykštėjo pagyrų mūsų kurortui, nuostabiai gamtai, architektūrai ir, svarbiausia – čia gyvenantiems žmonėms,“ – kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Stovyklautojai džiaugėsi palangiškių draugiškumu, nuoširdumu bei šypsenomis, kuriomis jaunuosius ukrainiečius Palangos gyventojai gausiai apdovanoja kasdien. 

„Šio šilto susitikimo metu vaizdo skambučiu susisiekėme ir su Bučos miesto meru Anatolii Fedoruk. Vaikams perdaviau Premjerės Ingridos Šimonytės dovaną – draugystės apyrankes, padabintas Lietuvos ir Ukrainos vėliavų spalvomis. Dovanų jaunieji stovyklautojai atvežė ir palangiškiams – Ukrainos bei Bučos miesto vėliavas,“ – po susitikimo pasakojo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Penktadienį, rugpjūčio 4 d., Palangoje prasidėjo visą savaitgalį truksiantis Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos lyderių suvažiavimas „Už lietuvybę, pilietiškumą ir solidarumą“, skirtas PLB 65-mečiui paminėti.

Suvažiavime dalyvauja Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos nariai, krašto lietuvių bendruomenės ir jaunimo sąjungų pirmininkai, atstovai iš 30 pasaulio šalių lietuvių bendruomenių, taip pat – Lietuvos Respublikos Seimo nariai, ministerijų kitų svarbių Lietuvos institucijų atstovai.

Suvažiavimo dalyviai Palangoje aptars PLB strategines kryptis, bendradarbiavimo ir sąveikos su Lietuvos institucijomis klausimus, taip pat bus kalbama bendradarbiavimo kovoje su dezinformacija tema, diasporos pilietiškumo stiprinimo, Lietuvos saugumo, kitais aktualiais klausimais. Suvažiavimo darbotvarkėje – ir klausimai, kaip stiprinti lietuvių bendruomenes užsienyje, motyvuoti lyderius, paskatinti vaikus lankyti šeštadienines lietuviškas mokyklėles ir kt.

Palangos kurorto muziejuje vyks diskusija „Lietuvos regionų iniciatyvos diasporai: bendradarbiavimo patirtys“, kurios metu bus dalijamasi mintimis, kaip stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos regionų ir pasaulio lietuvių bendruomenių, kaip skatinti piliečių sąmoningumą bei aktyvumą, kurti stiprius ryšius tarp Lietuvos regionų ir diasporos, siekiant bendro tikslo – klestinčios ir vieningos Lietuvos. Suvažiavimo metu taip pat numatyta aptarti PLB valdybos komisijų projektus lietuvių bendruomenėms stiprinti, bus gvildenami ir kiti aktualūs klausimai.

Rugpjūčio 24 d.Palangoje buvo paminėta Ukrainos nepriklausomybės diena. Ją organizavo Ukrainiečių bendruomenės Palangoje „Sodyba“ atstovai, padedant Palangos miesto savivaldybei. Renginio metu buvo giedamas Ukrainos himnas, susirinkusius dalyvius pasveikino Palangos miesto savivaldybės vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas, eiles lietuvių ir ukrainiečių kalbomis skaitė Palangos senosios gimnazijos moksleiviai.

Palangoje šiuo metu yra apsistoję virš 1000 nuo karo pabėgusių ukrainiečių, kuriems vis dar yra suteikiama socialinė parama, kompensuojamas vaikų maitinimas mokyklose, vyksta lietuvių kalbos mokymai bei integracijos kursai.

Plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą su Saint-Gilles-Croix-de-Vie (Palangos miestu partneriu Prancūzijoje), jaunieji mūsų miesto krepšininkai – Palangos sporto centro auklėtiniai – rugpjūčio 28 d. - rugsėjo 4 d.lankėsi Saint-Gilles-Croix-de-Vie mieste bei dalyvavo čia vykusioje krepšinio stovykloje. Palangiškius lydėjo jų trenerė Daiva Mažionienė ir Sporto centro direktorius Saulius Simė, viešnagės metu juos globojo ir Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas, taip pat – Saint-Gilles-Croix-de-Vie meras François Blanchet bei miesto Tarybos narys, atsakingas už sportą bei sveikatos centrą, Marc Herrou.

Keturiolika jaunųjų krepšininkų (14-15 m.) ir jų treneriai iš Palangos į Prancūzijos vakaruose esantį miestelį Saint-Gilles-Croix-de-Vie atvyko 2023 m. rugpjūčio 28 d. Viešnagės metu lietuviai treniravosi ir dalyvavo trejose rungtynėse su Étoile Riez Vie krepšinio klubu bei Vandėjos Challans krepšinio komanda, iš kurių dvejas rungtynes laimėjo. Jaunuoliams taip pat buvo suorganizuota kultūrinė programa, skirta susipažinti su Saint-Gilles-Croix-de-Vie miestu ir Vandėjos regionu.

„Vaikai buvo apgyvendinti šeimose – tai jiems buvo nauja patirtis, padėjusi iš arčiau pažinti tikrą prancūzų gyvenimą, o taip pat – paskatinusi užmegzti naujas draugystes. Kitąmet planuojame Palangoje rengti atsakomąją jaunųjų krepšininkų stovyklą“, - sakė Palangos sporto centro direktorius S. Simė.

Pasak S. Simės. išvykos į Saint-Gilles-Croix-de-Vie metu buvo užmegzta ir daugiau ryšių sporto srityje. „Ateityje ne tik krepšininkai, bet ir kitų sporto šakų atstovai galėtų bendradarbiauti, vieni pas kitus dalyvauti varžybose“, – teigė Sporto centro vadovas.

Jaunųjų krepšininkų stovykla Saint-Gilles-Croix-de-Vie miestelyje yra pirmasis bendras susigiminiavusių miestų projektas. Bendradarbiavimo sutartį su Prancūzijos vakaruose esančiu Saint-Gilles-Croix-de-Vie miestu Palanga pasirašė birželį, Kurorto šventės metu vykusiame iškilmingame renginyje.

Europos paveldo dienos kvietė į meistriškumo laboratoriją ir nemokamą paskaitą rugsėjo 15 d. Palangos kurorto muziejuje, kur palangiškiai ir miesto svečiai buvo kviečiami į restauratoriaus, dailininko Bangučio Prapuolenio paskaitą „Meninių baldų restauravimas: istorija, paslaptys, atradimai".

Kiekvienas kūrinys turi savo istoriją sukauptą per laiko tėkmę. Balduose atsispindi kūrusio meistro rankų šiluma, prisilietimai, aplinkos, kur jis buvo naudojamas ženklai bei istorijos paslaptys. Paskaitos metu buvo pristatyti įdomiausi patyrimai, atradimai atliekant meninių baldų konservavimą ir restauravimą. Renginio metu buvo galima prisiliesti prie istorijos.

Penktadienį, rugsėjo 22 d., Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas bei Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas aplankė žydų žudynių vietą Kunigiškių miške bei nužudytų žydų perlaidojimo vietą Palangos miesto civilinėse kapinėse. Prie čia įrengtų paminklų pagal žydų tradiciją padėti atminimo akmenėliai bei uždegtos žvakutės.

Vėliau kartu su Vlado Jurgučio progimnazijos istorijos mokytojos Daivos Lotožienės ir geografijos mokytojo Egidijaus Šalkauskio vadovaujamais 7-9 klasių moksleiviais apsilankė Birutės parke, prie Žydų žudynių atminimo akmens. Čia mokiniai skaitė istorijos fragmentus apie žiaurų genocido laikotarpį, pagal žydų tradiciją kiekvienas mokinys padėjo po atminimo akmenuką su Palangoje gyvenusių ir genocido metu žuvusių žydų tautybės žmonių pavardėmis ir vardais. Palangos žydų bendruomenės pirmininkas V. Gutmanas akcentavo, jog atmintis apie 600 metų Palangoje gyvenusią žydų bendruomenę turi išlikti, tad tokios istorijos pamokos yra būtinos, kad genocido žiaurumai daugiau niekuomet nebepasikartotų.

Miestų ir regionų atsparumas krizėms, inovatyvūs sprendimai bei viešųjų investicijų vaidmuo ekonominei ir socialinei plėtrai – apie tai rugsėjo 22 dieną Palangoje vykusiame Europos Regionų komiteto Ekonomikos politikos (ECON, angl. Commission for Economic Policy) komisijos seminare diskutavo vietos politikai bei ekspertai iš Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos.

Išvažiuojamieji ECON komisijos seminarai rengiami kartą per metus. Dėl teisės organizuoti šį renginį Lietuva šiemet rungėsi su Portugalija. Palangoje seminaras surengtas Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidento, Lietuvos delegacijos Europos Regionų komitete vadovo Mindaugo Sinkevičiaus kvietimu.

„Pastarųjų metų krizės – nelegalūs migrantai, pandemija, karas Ukrainoje, energijos kainų šuolis – parodė, kad miestai ir regionai turi sąmoningai ir nuosekliai investuoti į ateitį bei tvarius sprendimus, kurie padėtų geriau įveikti naujus iššūkius. Viešosios investicijos yra vienas tokių sprendimų, nes būtent šios investicijos turi didelės įtakos tiek ekonominei, tiek socialinei plėtrai, jos veikia ir žmonių sprendimus dėl gyvenamosios vietos ar darbo, veikia ir pačią gyvenimo kokybę,“ – teigia M. Sinkevičius

Apie 60 dalyvių iš 15 ES šalių diskutavo apie viešųjų investicijų į energetiką, vandentvarką, transportą, švietimą ir socialinę infrastruktūrą svarbą bei ES siūlomus įrankius regionų ir vietos lygmeniu.

Savo įžvalgas apie viešųjų investicijų naudą regionams, verslo ir savivaldybių bendradarbiavimo galimybes pristatė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Subnacionalinės infrastruktūros programos koordinatorius Courtenay Wheeler. Diskusiją tęs Regionų komiteto ECON komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas,  Suomijos Lappeenranta miesto tarybos narys  Ilpo Heltimoinen, Europos investicijų banko atstovybės Baltijos šalims vadovė Virginija Gecaitė, vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis bei Tauragės regiono plėtros tarybos administracijos direktorė Jurgita Choromanskytė.

Europos vietos ir regionų valdžios atstovai taip pat pristatė gerąsias praktikas ir būdus krizes traktuoti ne tik kaip iššūkius, bet ir kaip galimybes. Apie sudėtingų situacijų padiktuotus inovatyvius sprendimus kalbėjo Europos savivaldybių ir regionų tarybos politikos direktorė Carol Thomas, Kauno miesto vicemeras Andrius Palionis, Asociacijos “Klaipėdos regionas”, vykdančioji direktorė Eglė Stonkė, Europos miestų tinklo “Eurocities“ metropolinių teritorijų darbo grupės pirmininkas František Kubeš bei LSA prezidentas M. Sinkevičius.

ECON komisijos seminarą Palangoje organizavo Europos Regionų komitetas ir Lietuvos savivaldybių asociacija bendradarbiaujant su Palangos miesto savivaldybe.

Palangoje rugsėjo 22 - 24 dienomis gatves ir atviras erdves vėl užpildė neprofesionalaus sporto mėgėjai.  „BeActive“ sporto festivalio metu per 3 dienas įvyko daugiau nei 40 skirtingų fizinio aktyvumo užsiėmimų. Juose dalyvauti buvo kviečiami skirtingo fizinio pajėgumo bei amžiaus žmonės: Palangos miesto gyventojai ir aktyvūs poilsiautojai. Šių metų Sporto visiems festivalio programą papildė naujos sporto ir fizinio aktyvumo formos, tai smūginio sportas ir Amerikoje daugiau kaip 35 milijonu sekėjų turintis – piklbolo žaidimas. Taip pat festivalio dalyviai buvo kviečiami išmėginti įvairias mankštas, išmokti žaisti su POI, dalyvauti jogos užsiėmimuose, mini biatlono, palestros bėgimo varžybose, bėgti įvairias distancijas. Taip pat išmėginti alpinizmo sienelę ar šaudymą pneumatiniu šautuvu bei daugelį kitų fizinio aktyvumo veiklų.

Džiaugsmingo laiko atrandant sporto naudą linkėjo Palangos miesto šeimininkai (Palangos miesto savivaldybė) bei renginio organizatorius ir Europos sporto savaitės koordinatorius Lietuvoje (Lietuvos asociacija „Sportas visiems“).

Atsižvelgiant į esamas šiandienos aktualijas ir siekiant per gerąsias patirtis ugdyti Lietuvos ir Ukrainos jaunimo pagalbos teikimo kitiems bei gebėjimo priimti pagalbą ugdymą aktyviai įsitraukiant į bendruomenės ir visuomenės gyvenimą ir tokiu būdu stiprinti psichoemocinę sveikatą, Palangoje buvo inicijuotas projektas.

Jau šiais metais, spalio 21-26 d. kurorte vyks Baltijos miestų sąjungos (toliau - UBC) generalinė konferencija „Baltijos jūros miestai remia Ukrainą“. UBC - vienas iš pirmaujančių savanoriškų miestų tinklų Baltijos jūros regione, kuriam priklauso miestai iš Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos ir Švedijos. Konferencijoje dalyvaus ir jaunimo atstovai, kurių susitikimo tikslas – sukurti jaunimui iš Baltijos jūros regiono erdvę, skirtą  aptarti kylančius iššūkius, su kuriais susiduria jaunimas iš įvairių regionų, šalių ir pasiūlyti galimus šių problemų sprendimus iš jaunimo perspektyvos.

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimai susiję su parama Ukrainai turėtų būti priimami įtraukiant ir pačius ukrainiečius, parengtas projektas „Stick to the point“, kuriam iš Lietuvos ir Ukrainos jaunimo mainų tarybos lėšų gautas 13 050 Eur finansavimas.

Šiuo projektu siekiama sukurti erdvę jaunimui iš Lietuvos ir Ukrainos aptarti iššūkius, su kuriais susiduria jų gimtieji miestai ir regionas bei pasiūlyti galimus sprendimus, kuriuos išsakytų pats jaunimas, kokius jie mato iššūkių sprendimo būdus iš savo perspektyvos. Į įgyvendinimą galėtų įsitraukti patys jaunuoliai bei pristatyti parengtas rekomendacijas 2023 m. UBC generalinės asamblėjai, ypatingą dėmesį skiriant pagalbos priėmimui bei teikimui ir realaus įsitraukimo į tokio pobūdžio pilietines, visuomenines veiklas vaidmenį jauno žmogaus psichoemocinei sveikatai. Projekto veiklos bus vykdomos fiziškai Lietuvoje, nuotoliniu būdu ir Lietuvoje, ir Ukrainoje.

Projektą inicijuoja ir įgyvendina VšĮ Metų rievės (Palanga) kartu su partneriu – viešąja organizacija „Aš – bučietis“ (Buča, Ukraina). Prie projekto įgyvendinimo prisideda Palangos kultūros ir jaunimo centro atviroji jaunimo erdvė „Be stogo“, Palangoje gyvenančių ukrainiečių bendruomenė „Sodyba“.

Į projektą įsitraukti pakviesti jaunuoliai tiek iš Lietuvos, tiek iš Ukrainos, prioritetas skiriamas Palangos (Lietuva) bei Bučos (Ukraina) jauniems, 14-29 m. žmonėms. Tiek projekto vykdytojai, tiek dalyviai jau turėjo 4 nuotolinius susitikimus, skirtus susipažinimui, savęs ir savo poreikių pažinimui, projekto pristatymui. Susitikimuose taip pat buvo sprendžiama dėl mokymų poreikio, intensyvumo bei temų, aptartas bendradarbiavimas, dalyvavimas XVII UBC generalinėje konferencijoje, vyksiančioje spalio mėn. 24-26 d. Palangoje. Projekto dalyviams parengta bei pristatyta Lietuvos ir Ukrainos jaunimo integravimosi į bendruomenės pilietinį gyvenimą situacijos tyrimo metodika, instrumentas, atlikta pirminė situacijos analizė. Tai – pirmoji projekto metu atliekamo tyrimo dalis. Tyrimo metu surinkti duomenys bus naudojami projekto tikslais, leis geriau suprasti jaunuolių požiūrį į demokratiją, įsitraukimą į ją, su tuo susijusią emocinę savijautą.

Palangos kurorto muziejus prisijungė prie Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos minėjimo ir spalio 10 d. pakvietė visus Palangos senjorus dalyvauti edukaciniame cianotipijos užsiėmime „Mėlyna? Mėlyna!“. Cianotipija – tai prieš 180 metų išrastas fotografijų gaminimo būdas ir senjorai buvo kviečiami pasigaminti atvaizdą šiuo senu būdu. Cianotipija jau seniai nebenaudojama, tačiau šiandien tai yra paprastas ir gerų emocijų suteikiantis kūrybiškas procesas. Stabtelėjimas, laukimas ir grožėjimasis  su žiupsneliu chemijos ir fizikos – tikra magija, kuria džiaugėsi labai daug susirinkusių Palangos senjorų.

Palangoje rugsėjo 29 d. vykusioje konferencijoje „Mūsų Baltija“, kurią jau antrą kartą organizavo Europos Komisija, padedant Palangos miesto savivaldybei, gvildenti su Baltijos jūros padėtimi susiję klausimai. Šiame itin aukšto lygio renginyje susirinko 8 Baltijos jūrą supančių ES šalių (Danijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos) ministrai bei už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius.

Konferencijoje apžvelgta, kas buvo pasiekta po pirmosios „Mūsų Baltijos“ konferencijos 2020 m. ir ką dar reikia padaryti. Ši konferencija tapo proga diskutuoti, bendradarbiauti ir susitarti dėl bendrų veiksmų sprendžiant dabartinius iššūkius.

Pagrindinės konferencijos metu aptariamos temos buvo aplinka ir žuvininkystė (pažanga, padaryta vykdant veiksmus, paskelbtus 2020 m. Baltijos šalių konferencijos ministrų deklaracijoje), su jūra susijusi ekonominė veikla („mėlynoji ekonomika“ – ieškota būdų, kaip leisti klestėti veiklai jūroje, nesprogusi amunicija, sukelianti taršą ir užkertanti kelią ūkinės veiklos plėtrai jūroje. Tam konferencijoje skirtas ypatingas dėmesys.

Spalio 10 d. į Palangos kultūros ir jaunimo centro Atvirą jaunimo erdvę „Be stogo“ atvyko apie 20 jaunimo darbuotojų iš Latvijos (Kuržemės regiono).  Buvo kalbama apie tai, kaip veikia darbas su jaunimu pas mus savivaldybėse ir apskritai Lietuvoje, diskutuota apie Jaunimo reikalų komiteto darbą, darbą gatvėse,  apie Jaunimo reikalų tarybą - tai kaip vyksta rinkimai, kaip deleguoja į darbo grupes ir pan. Palanga dalinosi savo gerąja patirtimi.

Palanga tapo tarptautinių konferencijų vieta, sukviečianti į kurorte vykstančius renginius šimtus dalyvių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. 

Šį rudenį Palanga priėmė Europos Sąjungos šalių ministrus, atvykusius į konferenciją „Mūsų Baltija“, taip pat – Europos Regionų komiteto narius iš 15 Europos sąjungos šalių, garsųjį „Lūžio tašką“, o spalio 24-26 dienomis kurorte vyko Baltijos miestų sąjungos generalinė konferencija „Baltijos jūros miestai remia Ukrainą“. 

Teisę organizuoti šį renginį Palanga įgijo, laimėjusi šiuo tikslu paskelbtą konkursą – Palangos kurortui palankų sprendimą lėmė tarptautinio lygio renginiams puikiai tinkama Palangos infrastruktūra – konferencijoms reikalingos erdvės, apgyvendinimo galimybės ir kt. 

Apie 200 dalyvių – miestų merai bei vicemerai iš dešimties Europos valstybių (Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Norvegijos ir Danijos) Palangoje tris dienas diskutavo, dalinosi patirtimi bei ieškojo galimybių, kaip padėti Ukrainai – kaip paremti karo metu suniokotus Ukrainos miestus ir jų galimą atstatymą, kaip integruoti Ukrainos karo pabėgėlius, konferencijos metu buvo kalbama ir apie Baltijos miestų sąjungos vaidmenį būsimo Ukrainos stojimo į ES procese.

Spalio 25 d. nuo ryto vyko seminarai (kurie prasidėjo jau iš vakaro) Kurhauzo erdvėse, o po pietų prasidėjo plenarinė sesija, kurios metu Prezidento sveikinimą perdavė LR Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, dalyvius per vaizdo įrašą pasveikino Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius bei Bučos (Ukraina) meras Anatolij Fedoruk, vaizdo žinutę atsiuntė ir Europos komisijos Regionu komiteto prezidentas Vasco Alves Cordeiro. Plenarinės sesijos metu pasisakė UBC Prezidentas Mantas Jurgutis, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta, taip pat – Europos tarybos direktorius Baltijos šalims Grezgorz Poznanski. 

Generalinės konferencijos dalyviai dalijosi patirtimi, kaip galima padėti karo draskomai Ukrainai, bei pabrėžė, jog ši pagalba neturi nutrūkti. Beje, Palanga sulaukė ir padėkos už tai, kad šią vasarą pastovyklauti priėmė apie šimtą vaikų iš Bučos miesto. 

Konferencijos metu buvo diskutuojama ir kitais svarbiais klausimais – atsinaujinančios energijos, dekarbonizacijos, jaunimo įtraukimo ir skaitmeninės transformacijos ir kt. 

Spalio 26 d. darbas buvo tęsiamas: generalinės konferencijos metu taip pat buvo tvirtinama UBC metinė audito ataskaita, ateinančių metų programos, naujai dvejų metų kadencijai buvo renkamas prezidentas ir du viceprezidentai, ketveriems metams – sekretoriatas.

Lapkričio 21 d. savivaldybėje lankėsi ir su miesto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko Prancūzijos ambasadorė Alix Everad, garbės konsulas Klaipėdoje Olivier Criou bei Prancūzų kalbos instituto direktorius Pascal Sliwanski. Šiame susitikime taip pat dalyvavo Prancūzijos ambasados darbuotojai bei Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus atstovai.

Susitikimo metu svečiams buvo pristatyta kurorto infrastruktūra, pastaruoju metu įgyvendinti ar įgyvendinami projektai, taip pat kalbėta apie Palangos bendradarbiavimą su naujuoju miestu partneriu Prancūzijoje Saint Gilles Croix de Vie bei įgyvendinamus bendrus projektus. Prancūzijos ambasadorei didelį įspūdį paliko, jos žodžiais tariant, Palangoje sklandanti prancūzų dvasia, taip pat – aktyvus Palangos ir Saint Gilles Croix de Vie. su kuriuo Palanga susigiminiavo vos prieš pusmetį, bendradarbiavimas.

Ambasadorė taip pat atkreipė dėmesį, jog Palangoje puikiai išplėtota sporto ir kultūros infrastruktūra, ir tai. pasak ambasadorės, galima išnaudoti rengiant bendrus projektus su prancūzais. Ji akcentavo, jog kitąmet Prancūzijoje vyks olimpinės žaidynės, o tai gali būti puikus pretekstas dar aktyviau ieškoti sąlyčio taškų ir bendradarbiavimo galimybių, pavyzdžiui, tarp Palangos ir Saint Gilles Croix de Vie švietimo įstaigų. Abu miestus taip pat jungia lietuvių menininkas Antanas Mončys, kurio sukurta skulptūra yra tapusi Saint Gilles Croix de Vie miesto simboliu, o Palanga gali pasidžiaugti turinti A. Mončio namus – muziejų. Šį bendrumą, ambasadorės nuomone, taip pat būtina išnaudoti, ypač kitąmet Prancūzijoje vyksiančio Lietuvos kultūros sezono metu.Prancūzų kalbos instituto direktorius Pascal Sliwanski atkreipė dėmesį, jog pasibaigus Lietuvos kultūros sezonui, mūsų šalyje vyks jį apibendrinantys renginiai – „Atgarsis“. Palangoje „Atgarsio“ metu būtų galima surengti dokumentinio filmo peržiūrą.

Susitikimo metu Palangos meras Š. Vaitkus pabrėžė, jog Palanga yra puiki vieta rengti tarptautinius susitikimus, konferencijas. Šiais metais kurorte jau vyko Baltijos miestų sąjungos generalinė konferencija, Europos regionų komiteto suvažiavimas, Europos komisaro Mindaugo Sinkevičiaus organizuota tarptautinė konferencija „Mūsų Baltija“, kitų itin aukšto lygio renginių. Meras ambasadorę pakvietė naudotis Palangos kurorto infrastruktūra, organizuojant tarptautinius susitikimus ar konferencijas.

Gruodžio 11 - 16 dienomis Palangos jaunimo darbuotojai dalyvavo tarptautiniuose mokymuose „Neramūs laikai ir atsparumas darbe su jaunimu" (Turbulent times & resilience in youthwork) kurie vyko Daugirdiškėse. Mokymų metu buvo nagrinėjama dabartinė jaunuolių, patiriančių daugybę krizių – popandemijos, karo, pabėgėlių, klimato, situaciją, aptariamos ir plėtojamos jaunimo klausimais dirbančių specialistų kompetencijos (jaunimo darbuotojų, mokytojų, slaugos darbuotojų, psichologų ir kt.). Geriau susipažinta su įvairiomis neapibrėžtumo sąlygomis ir jų poveikiu jauniems žmonėms (įskaitant tuos, kurie nukentėjo nuo karo Ukrainoje), kaip ugdyti jaunų žmonių atsparumą kasdieniame darbe su jaunimu.

Palangos kultūros centro ir Palangos miesto savivaldybės inicijuotas projektas ,,Skulptoriaus Antano Mončio pėdsakais Prancūzijoje" pateko į 2024 m. Lietuvos sezono Prancūzijoje programą. Jam suteiktas Sezono ženklas ir skirtas finansavimas. Jungtinė Lietuvos ir Prancūzijos atrankos komisija apsvarstė 133 Lietuvos ir Prancūzijos organizacijų paraiškas. Gruodžio 13 d. baigiamojo posėdžio metu Paryžiuje atrinkti pirmieji projektai, sudarysiantys Lietuvos sezono Prancūzijoje programą, tarp kurių – ir Palanga.  ,,Skulptoriaus Antano Mončio pėdsakais Prancūzijoje" - tai jungtis Palangos kultūros centro kamerinio choro, folkloro ansamblio ,,Mėguva", Palangos miesto savivaldybės, Antano Mončio namų-muziejaus, Palangos miesto partnerio Prancūzijoje Saint-Gilles-Croix-de-Vie bei kitų menininkų projektas. Lietuvos sezonas Prancūzijoje – tai partneryste tarp Lietuvos ir Prancūzijos kuriama programa, kuri įvairiomis kultūros ir meno formomis, diskusijomis ir pristatymais supažindins Prancūzijos visuomenę su šiuolaikine Lietuva ir jos kultūra. Jis vyks 2024 m. rugsėjo 12 d. – gruodžio 12 d. visoje Prancūzijoje. 

Projektą įgyvendina  Lietuvos kultūros institutas ir Prancūzų institutas.

Daugiau informacijos: https://lithuanianculture.lt/lietuvos-kulturos-sklaidos-projektai/lietuvos-sezonas-prancuzijoje-2024/  

Minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, sausio 27 d. Palangos mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas kartu su Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistais bei Palangos žydų bendruomenės nariais aplankė Holokausto aukų Palangoje kapą, uždegė atminimo žvakutes bei padėjo akmenėlius. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena paminėta ir kurorto ugdymo įstaigose. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena kasmet minima, siekiant išsaugoti Holokausto atmintį ir nepamiršti šių žiaurių istorijos įvykių. Šią dieną žmonės visame pasaulyje taip pat kasmet kviečiami prisijungti prie tradicinės atminimo akcijos akcija #WeRemember /#MesPrisimename, kurios metu prisimenamos bei pagerbiamos Holokausto aukos, liudytojai bei gelbėtojai.

Po metų pertraukos prancūziško kino seansai vėl vyko LNDM Palangos gintaro muziejuje bei Palangos kurorto muziejuje sausio 28 d.– vasario 12 d. „Žiemos ekranai“ – tai nuo 2004 m. Prancūzų instituto Lietuvoje rengiamas festivalis, vykstantis keliolikoje Lietuvos miestų. Ir jau keletą metų šis festivalis žiemos metu atvyksta ir į Palangą, bendradarbiaujant su Palangos frankofonų klubu PONTU. Šiuo festivaliu siekiama pristatyti naujausias autorinio prancūziško kino tendencijas ir supažindinti žiūrovus su kino istorijoje svarbiais prancūziško kino pavyzdžiais. Todėl festivalį įprastai sudaro pagrindinė, naujausiems filmams skirta programa, retrospektyva ir animacinė programa mažiesiems.

Vasario 24 d. ant Palangos jūros tilto suplevėsavo Ukrainos ir Lietuvos vėliavos, mėlyna bei geltona spalva nušvito ir kurorto Koncertų salė. Taip Palanga palaikė savo miesto partnerį Ukrainoje Bučą ir visus Ukrainos žmones jų kovoje už savo laisvę. Ukrainos ir Lietuvos vėliavos, skambant abiejų šalių himnams, buvo pakeltos ir Jūratės bei Kastyčio skvere, kur palangiškiai rinkosi į solidarumo ir vienybės su Ukraina akciją #LaisvėŠviečia. „Mes negalime likti nuošalyje. Mes negalime likti abejingi Ukrainos likimui. Mes negalime pritarti Rusijos agresijai ir karo veiksmams prieš nepriklausomą Ukrainos valstybę. Mes sakome NE karui. Mes norime TAIKOS. Laikykitės, Ukrainos žmonės! Mes esame su savo broliais ir sesėmis Ukrainoje, esame su savo miesto partnerio Buča žmonėmis!“, – į susirinkusiuosius kreipėsi Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Jis pakvietė palangiškius ir miesto svečius apsilankyti ant jūros tilto bei nusifotografuoti Ukrainos bei Lietuvos vėliavų fone, ir šias nuotraukas kelti į savo paskyras socialiniuose tinkluose.

Vasario 28 d. Palangos koncertų salė nušvito žalia, rožine, žydra ir violetine spalvomis. Taip Palanga paminėjo Pasaulinę retų ligų dieną ir išreiškė visuomenės palaikymą retomis ligomis sergančių žmonių bendruomenei.

Pasaulinė retų ligų dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį ir suteikti žinių apie retomis ligomis sergančių žmonių gyvenimą bei problemas, geriau suprasti šių ligų kilmę ir keliamus iššūkius, skatinti sergančiuosius gyventi pilnavertį gyvenimą.

Šiųmetės Pasaulinės retų ligų dienos šūkis – Pasidalink savo spalvomi!

Kovo 9 d. Palangos miesto gyventojai ir kurorto svečiai labai aktyviai atsiliepė į Palangos miesto savivaldybės kvietimą padėti karo nusiaubtam miestui-partneriui Ukrainoje – Bučai. Gyventojai noriai aukojo maisto produktus, higienos priemones, kitus būtiniausius daiktus, taip pat – aktyviai aukoja pinigines lėšas, pervesdami jas į specialiai Bučai paremti atidarytą sąskaitą. Vos per tris paramos maistu ir būtiniausiais daiktais rinkimo dienas karo nuniokotos Bučos gyventojams palangiškiai ir kurorto svečiai paaukojo 30 palečių negendančių maisto produktų bei higienos priemonių ir kitų būtiniausių daiktų. Šia parama, kaip ir Savivaldybės už suaukotas lėšas nupirktais konservais, įmonių paaukotais šildytuvais ir kitais būtiniausiais daiktais, bendradarbiaujant su NVO organizacijomis gautomis tvarsliavomis, kitomis reikalingomis priemonėmis, maistu, užpildyti du vilkikai.

Iš specialiai Bučai paremti paaukotų piniginių lėšų (kurių visų jūsų dėka suaukota buvo jau per 41 tūkst. eurų), Palangos miesto savivaldybė nupirko 14 400 dėžučių konservų.

Balandžio 5 d. Palangos J. Basanavičiaus gatvėje jau sklandė artėjančių šv. Velykų nuotaikos – J. Basanavičiaus gatvę padabino įspūdingo dydžio margučiai. Margučių alėja – didelio palangiškių ir kurorto svečių susidomėjimo sulaukianti tradicija. J. Basanavičiaus gatvėje ar kitose kurorto erdvėse kasmet išrikiuojami vis kitaip padabinti įspūdingo dydžio – apie 2 metrų aukščio ir 1,4 metro skersmens – margučiai. Šiemetiniai margučiai atspindi įvairių tautų tradicijas bei kultūrą, kadangi yra papuošti Palangos miestų-partnerių užsienyje spalvomis bei tradiciniais raštais. Tad bevaikštant J. Basanavičiaus gatve galima pasigrožėti margučiais, skirtais Palangos broliškiems miestams iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Gruzijos, Ukrainos, Izraelio, Vokietijos ir Švedijos.

Tautinių raštų bei simbolių, kuriais bus dabinami margučiai, pavyzdžius palangiškiams atsiuntė Palangos miestų-partnerių atstovai. Margučius jais išdailino Palangos dizaineriai Martynas Lapas ir Gintaras Lapas.

Lietuvos ir Ukrainos draugystės diena vyko šeštadienį, balandžio 9 d., ji per neįtikėtinai trumpą laiką – vos per dvi savaites – surengta Palangos miesto savivaldybės iniciatyva. Kurorto vadovas Šarūnas Vaitkus kreipėsi į Palangos verslininkus ir bendruomenę, prašydamas ir kviesdamas susitelkti bei padėti Ukrainos karo pabėgėliams, apsistojusiems Palangoje. Į šį jo prašymą atsiliepė garsiosios stintų šventės rengėjai „Stintų ordinas“, taip pat Palangos viešbučių ir restoranų asociacija, verslininkai, nesantys šios asociacijos nariais, bendruomenė „Palangos santarvė“ ir miesto gyventojai bei svečiai, net kaimyninės Vydmantų gyvenvietės bendruomenė, prisijungė ir pasieniečiai. Visus rūpesčius, susijusius su renginio menine programa, prisiėmė bei gražius kūrybinius sumanymus įgyvendino Palangos kultūros ir jaunimo centras.

Kurorte labiausiai lankomame Jūratės ir Kastyčio skvere vykusiame paramos, palaikymo, supratimo ir draugystės renginyje buvo visko – ir gardaus ukrainietiško bei lietuviško maisto, ir suvenyrų su ukrainietiška simbolika, atrakcijų vaikams specialiai tai dienai atidarytame Vasaros batutų parke, skambėjo lietuviška bei ukrainietiška muzika, nuo karo pasitraukusiems ukrainiečiams buvo teikiama jiems aktuali informacija.

Atidarius aukų dėžutės ir viską suskaičiavus, visi paaukoti pinigai buvo užaktuoti ir įnešti į pagalbos Palangoje apsistojusiems ukrainiečiams specialią sąskaitą, atidarytą Palangos savivaldybės iniciatyva. Už įvairius patiekalus ir skanumynus, tądien skanautus po atviru dangumi Jūratės ir Kastyčio skvere, paaukota 4750 eurų.

Palangos viešbučių ir restoranų asociacija į šią sąskaitą pravedė 10 050 eurų. Ukrainos ir Lietuvos draugystės dienoje sudalyvavę Asociacijos nariai  – dvidešimt restoranų ir kavinių – parengė specialią „Skonių susitikimų“ programą ir paskyrė dalį pajamų, gautų tądien lankytojams ragaujant tik šiai šventei virtuvių šefų paruoštų ukrainietiškų patiekalų – įvairių ukrainietiškų barščių variacijų, pavyzdžiui, su pampuškomis, soliankos, buvo ir patiekusių degustacinę ukrainietiškų valgių vakarienę.

Tad iš viso Lietuvos ir Ukrainos draugystės dieną buvo surinkta ir jau pasiekė specialią karo pabėgėliams, apsistojusiems Palangoje, pagalbos sąskaitą 16 504 eurai. Dėl jų panaudojimo buvo karo Ukrainoje pradžioje sudaryta Palangos miesto savivaldybės administracijos speciali pagalbos atvykusiems ukrainiečiams koordinacinė grupė kartu su Palangos ir Šventosios karo pabėgėlių bendruomenių atstovais, kurie nusprendė už paaukotus pinigus nupirkti maisto kortelių visiems Palangoje apsistojusiems karo pabėgėliams.

Balandžio 27 d. Didžiausias šalies kurortas nominuotas pelnyti „Europos prizą“. Palanga jau turi tris garbingus Europos įvertinimus: „Europos diplomą“, „Europos vėliavą“ ir „Europos garbės ženklą“. Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus kviečia visus apsilankyti ištisus metus atvirame kurorte:„Esame maža bendruomenė, maža Europos šeima. Šiame mieste gyvena įvairių tautybių žmonės, čia puoselėjama Europos etninė kultūra, paveldas, užsimezgusi draugystė su užsienio miestais-partneriais. Esame nepaprastai dėkingi ir didžiuojamės, kad Palanga nominuota gauti tokį svarbų Tarptautinį įvertinimą!“.

Balandžio 30 – gegužės 3 dienomis Birmingame (Didžioji Britanija) vyko 2022 metų Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatas, į kurį stebėti bei dalyvauti susitikime su EBBA (Europos pučiamųjų orkestrų asociacijos) atstovais, kurio metu bus aptariamos 2024 metų Europos čempionato organizavimo detalės, vyko Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Jūratė Mitkevičiūtė bei VŠĮ Palangos orkestras projektų vadovė Viktorija Puidokė.

Palanga, kaip ir kasmet, organizavo Europos dienos minėjimą bendruomenei ir kurorto svečiams. Renginys vyko Jūratės ir Kastyčio skvere. Europos Sąjungos vėliavą iškėlė, sveikinimo kalbas sakė Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovai ir Tarybos nariai. Europos Sąjungos himną ir kitus Europos autorių kūrinius atliko Palangos orkestras. Skveras buvo dekoruotas Europos simbolika,  Palangos balandininkų klubas į dangų paleido baltus balandžius, simbolizuojančius taiką Europoje.

Gegužės 19-20 dienomis Palangos miesto savivaldybės administracijos darbuotojai kartu su projekto LLI-451 (akronimas „SCAPE II“) partneriais dalyvavo Klaipėdos valstybinės policijos organizuojamame dviejų dienų seminare, kuriame atnaujino savo žinias apie vaizdo stebėjimo priemonių naudojimą žmonių saugumui užtikrinti. Seminaro pirmoji diena buvo skirta teorinių žinių susijusių su vaizdo stebėjimo ir atpažinimo metodikomis, technologijomis pagilinimui. Šių žinių pristatymui pasitelkti lektoriai iš įvairių šalių bei veiklos sričių. Neurotechnologijų srities atstovė pristatė Europos veido stebėjimo technologijų naudojimo praktiką, su tuo susijusius teisinius iššūkius ir pateikė rekomendacijas jų sprendimui. Vaizdo stebėjimo ir analitinės specifikos technologijos atstovas supažindino su naujovėmis kūno kamerų rinkos srityje, kūno kamerų panaudojimo galimybėmis ir techniniais parametrais. Taip pat viename iš pristatymų buvo analizuojama papildytos realybės technologija kaip nauja teisėsaugos priemonė, skirta kovoti su terorizmo grėsmėmis. Apart to, pristatyti dronai, 3D skenavimo sistemos bei jų taikymo galimybės. Antroji seminaro diena buvo skirta praktiniams dalyvių užsiėmimams Klaipėdos mieste. Seminaro dalyvių nuomone seminaro temos buvo labai aktualios ir naudingos tobulinant žinias, būtinas žmonių saugumo užtikrinimui.

Palangos miesto savivaldybės administracija vykdydama projektą LLI-451 (akronimas„SCAPE II“) pavadinimu „Saugios aplinkos paslaugų plėtra, stiprinant gebėjimus, bendravimą ir bendradarbiavimą tarp vietos savivaldos ir policijos institucijų“, įsigijo Palangos miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriui skirtas kūno kameras, planšetinius kompiuterius bei keturratį, kuris buvo perduotas Palangos miesto savivaldybės paplūdimiuose dirbančių gelbėtojų komandai.

Projektas iš dalies finansuojamas 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos lėšomis. Europos regioninės plėtros fondo bendrasis finansavimas – 402 277  Eur. Projektas įgyvendinamas nuo  2020 m. birželio 1 d. iki  2022 m. gegužės 31 d.

Birželio 6 d. Nepriklausomybės aikštėje esančioje Miniatiūrų mini galerijoje penktadienį atidaryta ukrainietės dailininkės, kuriai Bučos apgulties metu per stebuklą pavyko ištrūkti iš šio Ukrainos miesto, Alinos Kosenko tapybos darbų paroda „Palangos jūros peizažai“. Pristatyti visuomenės savo kūrybą A. Kosenko paskatino palangiškis menininkas Vytautas Kusas. Parodoje eksponuojama 14 autorės darbų, ir visuose juose užfiksuota nuostabus Palangos pajūris – tai, kuo, pasak pačios Alinos, galima žavėtis be galo. Visų palangiškių vardui parodos autorei gėlių įteikė miesto meras Šarūnas Vaitkus. Palaikyti ją parodos atidarymo dieną atvyko ir Alinos tėvai.

Birželio 8 d., Palangoje prasidėjo Jaunimo vasaros akademijos renginiai – pustrečio šimto jaunuolių ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš kitų Lietuvos regionų, taip pat – Palangos miestų-partnerių užsienyje, atvyo į šį renginį. Jie kurorte diskutavo jaunimui aktualiais klausimais, įgijo socialinių kompetencijų bei kitų reikalingų žinių.Jaunimo vasaros akademijos šūkis „„Kartu mes galime daug!“ atskleidžia šio renginio esmę bei jaunuoliams primena, kad bendra veikla ir bendri tikslai sutelkia bendruomenę ir įgalina ją sėkmingoms veikloms. Tad Nemirsetoje esančiame kempinge susirinkę jaunuoliai tris dienas dalyvavo bendrose diskusijose, kūrybinėse dirbtuvėse, darbo grupėse, sportinėse bei orientacinėse rungtyse bei kitose veiklose, suteikusiose galimybę skirtingų regionų bei šalių jaunuoliams lavinti savo socialinius įgūdžius, kompetencijas, paskatinsiančiose juos įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus bei suteiksiančios tam reikalingų žinių, būtinų veiksmingai jaunimo veiklos plėtrai. Jaunimo vasaros akademijoje dalyvavo Lietuvos žmogaus teisių centro, Europos migracijos tinklo, LABiblioteka, VšĮ Politikos tyrimų ir analizės instituto, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovai ir kt. Diskusijas ir veiklas aktualiomis jaunimui temomis pasiūlė ir regioninės organizacijos: Stepono Dariaus vaikų skraidymo mokykla, Mažeikių gatvės gimnastai, Palangos visuomenės sveikatos biuras, Palangos jaunimo sveikatingumo ir meno entuziastų bendruomenė „1000 saulių“. Jaunimo vasaros akademijos dalyviai taip pat dalyvavo „Gyvosios bibliotekos“ veiklose. Taip pat buvo kalbama apie Europos Sąjungos finansuojamus projektus, vyko karjeros dirbtuvės. Dėmesys buvo skiriamas ir klimato kaitai, laisvų nuo neapykantos bendruomenių kūrimui Lietuvoje.

Jaunimo vasaros akademijos metu didelis dėmesys buvo skiriamas ir socialinei įtraukčiai – bendrų užsiėmimų metu buvo siekiama pažinti mažiau galimybių turinčių jaunuolių poreikius, skatinant toleranciją bei komandinį darbą. Neliko be reikiamo dėmesio ir psichinė, emocinė bei fizinė jaunimo sveikata – siekiant teigiamų pokyčių šioje srityje, ieškoma galimybių didinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Ne mažiau svarbi veikla, kuri buvo akcentuojama  ir skatinama Jaunimo vasaros akademijos metu – savanorystė. Taip pat buvo siekiama didinti Jaunimo savanoriškos tarnybos žinomumą, ugdyti saugius, nesmurtinius santykius tarp jaunimo vykdant smurto prevenciją ir informuojant apie galimybes gauti reikiamą pagalbą. Programoje buvo numatyta ir daugiau jaunuoliams aktualių veiklų, tad laikas, praleistas kartu su bendraamžiais dalyvaujant Jaunimo vasaros akademijos veiklose, buvo tikrai prasmingas.  Ne tik jaunimo vasaros akademijos renginio dalyvių, bet ir jaunuolių iš visos Lietuvos laukė ir Palangos miesto savivaldybės dovana-staigmena –. Palangos koncertų salėje surengtas nemokamas Leon Somov & Dileta koncertas kuriame galėjo apsilankyti kiekvienas norintis.

Tradicinę, jau 16-ąjį kartą Žemaitijoje rengiamą Jaunimo vasaros akademiją organizavo Palangos miesto savivaldybė.

Birželio 3-6 dienomis Palangos atstovai lankėsi viename iš kurorto miestų-partnerių – Eilate, Izraelyje, kur vykusių renginių metu buvo paminėta Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių 30-ties metų sukaktis. Šis paminėjimas, surengtas Lietuvos ambasados Izraelyje iniciatyva, suteikė puikią galimybę dar kartą prisistatyti Palangos kurortą Eilato gyventojams. Siekiant vietos gyventojus labiau supažindinti su Lietuva, Eilato meno galerijoje buvo atidaryta Mariaus Jovaišos fotografijų paroda „Neregėta Lietuva“, o Palangos atstovai kartu su Lietuvos ambasada Izraelyje čia pristatė lietuvišką kulinarinį paveldą.

Renginio metu taip pat buvo aptariami Palangos ir Eilato bendradarbiavimo projektai, domėtasi sveikatinimo srities, švietimo, kultūros naujovėmis, dalintasi patirtimi. Dėmesys skirtas ir bendradarbiavimo projektui tarp Eilato ir Palangos mokyklų – aptarta jo nauda bei sutarta šį bendradarbiavimą, kurio dėka Palangos ir Eilato moksleiviai, lankydamiesi mieste-partneryje, susipažįsta su abiejų šalių tradicijomis ir kultūrų skirtumais, įvertina panašumus ir kt., pratęsti ir kitąmet.

Minint Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių 30-ties metų sukaktį, Palangos kurortas vietos gyventojams buvo pristatytas ir Eilato promenadoje – čia didelio susidomėjimo sulaukė dalinami lankstinukai su informacija apie mūsų kurortą, lietuviški ledai bei Palangos miesto suvenyrai. 

Jau trečius metus iš eilės Palangos kultūros ir jaunimo centras inicijuoja projektą „Tarptautinių filmų vasara Šventojoje“. Nemokami kino vakarai Šventosios centrinėje aikštėje ketvirtadieniais nuo birželio 30 d. kvietė kino mylėtojus po atviru dangumi mėgautis kinu ir nuostabiais pajūrio vakarais. Specialiai parinkta erdvė – Šventosios centrinė aikštė su joje esančiu modernios architektūros paviljonu, kurio siena lengvai paverčiama dideliu ekranu, sulaukia daugybės teigiamų atsiliepimų ir žmonių susidomėjimo. Pernai filmų seansuose apsilankė virš 2000 žiūrovų. 2021 metais „Tarptautinių filmų vasaroje“ buvo bendradarbiaujama su užsienio šalių ambasadomis ir institutais, o šiemet buvo galimybė parodyti dar įspūdingesnių filmų, nes į projektą jungėsi Europos šalių kino forumas „Scanorama“, Lenkų institutas Vilniuje ir vienas didžiausių kino platintojų Baltijos šalyse „Acme Film“.

Scanoramos vasara Šventojoje

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ tarptautinių filmų vasarą Šventojoje kvies praleisti su europietiškais filmais-nokautais, pristatytais ir įvertintais pagrindiniuose kino festivaliuose. Jų gretose išsirikiavo tiesiai iš prestižinio Kanų kino festivalio atvežtos juostos - jausmingoji vengrų režisierės Ildikó Enyedi „Mano žmonos istorija“, originalioji islando Valdimaro Jóhannssono „Avelė“, pelniusi apdovanojimą už originaliausią debiutą, ir subtilioji prancūzų režisierės Mios Hansen-Løve „Bergmano sala“. Draugiją joms palaikys geriausia 2021 m. Europos komedija - norvegų režisierės Yngvild Sve Flikke „Beibis nindzė“ - ir klasikinio pasakojimo ramybe bei nuosaikiu humoro jausmu alsuojantis Izraelio režisieriaus Niro Bergmano „Štai ir mes“.

Birželio 30 d. 23 val. kviečiame žiūrėti norvegų komediją ,,Beibis Nindzė”. Dvidešimt trejų Rakelė gerokai per vėlai sužino, kad šeštą mėnesį laukiasi po nenusisekusio vienos nakties nuotykio. Merginos pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis. Tada ir pasirodo jis, Rakelės vaizduotėje užgimęs veikėjas – mažylis nindzė. Jungdamas vaidybinį kiną ir animaciją, filmas žaismingai balansuoja ant komedijos ir desperatiško egzistencializmo ribos.

Išsamesnę informaciją apie filmų vasarą Šventojoje rasite www.pkjc.lt 

Liepos 9 d. vyko Jean-Christophe Mončys knygos „Mano Tėvas Antas. 100 prisiminimų apie Antaną Mončį“ pristatymas Antano Mončio namuose-muziejuje. Renginyje dalyvavo autorius J.-Ch. Mončys, menotyrininkė Mathilde Desvages. Renginį moderavo Karolina Masiulytė-Paliulienė. Autorių pasveikino ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, paminėdamas, kad Antano Mončio skulptūra yra ir viename Prancūzijos mieste – Saint Gilles Croix de Vie – su kuriuo Palanga planuoja susigiminiuoti.

Nuo liepos 10 d. Prancūzų institutas Lietuvoje vėl kvietė Palangos miesto gyventojus ir svečius į prancūzų vasaros kino festivalį „Palanga – mano meilė“/ „Palanga, mon amour“. Šias metais festivalis vyko net keliose Palangos miesto erdvėse. Liepos mėnesį žiūrovai buvo laukiami Oldman parke (Jūratės g. 2a, Palanga), po atviru dangumi. O rugpjūtį, tradiciškai filmai buvo rodomi Palangos kurorto muziejaus salėje (Birutės al. 34A, Palanga) ir Palangos gintaro muziejuje (Vytauto g. 17, Palanga). Kino seansai buvo nemokami. Filmai rodomi prancūzų kalba su lietuviškais subtitrais.

Šeštą kartą vykstančiame festivalyje buvo pristatomi per pastaruosius kelerius metus sukurti kino filmai, jau klasika tapę kino šedevrai ir animacinių filmų ciklas „Prancūziškai šelmiška animacija vaikams“. Iš viso programoje - devyni įvairaus žanro filmai: komedijos, dramos, trileriai, detektyvai ir keturi trumpametražiai animaciniai filmai vaikams. Festivalis „Palanga – mano meilė“/ „Palanga, mon amour“ yra gražių santykių tarp Prancūzijos ambasados Lietuvoje, Prancūzų instituto Lietuvoje ir Palangos miesto savivaldybės vaisius.

Liepos 10 d. 19 val. Palangos frankofonų klubas PONTAS kartu su Prancūzų institutu ir Palangos miesto savivaldybe kvietė palangiškius ir miesto svečius į Prancūzijos nacionalinę šventę. Palangoje, kaip skirtingų šalių kultūroms atvirame mieste, ji minima daugiau nei dešimtmetį. Klubo PONTAS atstovai šiemet parengė vakaro programą, kuri vyko restorano OLDMAN parke, Rąžės upelio ir jūros papėdėje. Vakaras prasidėjo nuo specialiai paruoštų prancūziškų užkandžių degustacijos ir tęsėsi iki vidurnakčio – vyko knygos prancūzų kalba pristatymas, Palangos moksleivių bei profesionalių atlikėjų koncertas. Dalyviai buvo kviečiami dokumentinio filmo „MONČYS. ŽEMAITIS IŠ PARYŽIAUS“ (2022 m.) peržiūrai, filmą pristatė jo režisierius Linas Mikuta. Tai – juosta apie iš mūsų krašto kilusį menininką Antaną Mončį. Kino kūrėjų apdovanojimuose „Sidabrinės gervės“ šis filmas pateko į „metų geriausias montažo režisieriaus darbas“ kategoriją.

Taip pat svarbus šių metų šventės akcentas buvo  knygos apie brolius menininkus Joną ir Adolfą Mekus „GYVENIMO LAI(Š)KAI“ pristatymas. Jame dalyvavo knygos sudarytojas-autorius Kęstutis Pikūnas bei kino režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Audrius Stonys.

Liepos 25 d. Savivaldybėje lankėsi ir su miesto meru Šarūnu Vaitkumi susitikimo JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos pirmininkas Arvydas Urbonavičius bei 3 Valdybos nariai. Susitikimo metu svečiams pristatyta Palanga bei aptartos bendradarbiavimo su JAV lietuvių bendruomene galimybės.JAV lietuvių bendruomenės nariai akcentavo, jog jų tikslas – išlaikyti lietuvybę bei plėsti ryšius su Lietuva. Vienas iš labai svarbių siekių – padėti JAV gimusiems ir ten gyvenantiems lietuvių jaunuoliams atrasti Lietuvą, apie kurią daugelis jų žino tik iš pasakojimų. Tad JAV lietuvių bendruomenė deda daug pastangų, kad užsimegztų bendradarbiavimas su Lietuvos miestais įvairiose srityse, ypač jie pabrėžė kultūrinius ryšius.

Susitikimo metu meras Š. Vaitkus akcentavo, kad palangiškiai mielai lauks bendradarbiavimo pasiūlymų, juo labiau kad aktyvus ir turtingas kultūrinis gyvenimas yra vienas iš Palangos prioritetų. Pavyzdžiui, Palangos meno kolektyvai galėtų dalyvauti JAV vykstančiose Dainų ir šokių šventėse. Bendradarbiauti, susitikimo dalyvių nuomone, galima ir kitose srityse. JAV lietuviai kasmet organizuoja verslo forumus, kuriame jau šį spalį galėtų būti pristatomas ir Palangos kurortas. O palangiškiai galėtų prisidėti prie JAV lietuvių studentų stažuočių programos, priimdami Lietuvoje besistažuojančius JAV studentus lietuvius Palangoje bei pristatydami jiems kurortą.

Kita galimybė bendradarbiauti mokslo srityje – užmegzti JAV lituanistinių mokyklų bei Palangos miesto mokyklų ryšius, juo labiau kad Palangos ugdymo įstaigos jau turi tarptautinio bendradarbiavimo patirties – Palangos senoji gimnazija draugauja su Eilato (Izraelis) mokykla, V. Jurgučio progimnazija jau ne vienerius metus vaisingai bendradarbiauja su Bergeno miesto Riugene (Vokietija) mokykla.

Susitikimo metu Š. Vaitkus atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2025 m. pasaulio lietuvių sporto žaidynės vyks būtent Palangoje, tad JAV lietuvių bendruomenės nariai labai laukiami šiame sporto ir lietuvybės renginyje, juo labiau kad JAV lietuvių delegacija pasaulio lietuvių sporto žaidynėse visuomet būna gausiausia arba viena iš gausiausių.

Liepą vasaroti Lietuvos pajūryje ketinusiems poilsiautojams tikrai neteko nuobodžiauti – jubiliejinis, jau dešimtasis tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis kvietė į išskirtinius pasaulinio garso mūsų šalies ir užsienio atlikėjų pasirodymus. Jie liepos 3 – 14 dienomis vyko Palangos Kurhauze, koncertų salėje ir Birutės parke. Festivalio organizatoriai, viešoji įstaiga „Klasika LT“, klausytojams parengė net vienuolika koncertų, kuriuose skambėjo ne tik jau pamėgti klasikinės muzikos kūriniai, bet ir specialiai šiam festivaliui sukurtos kompozicijos. 

Projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Palangos miesto savivaldybė.

 Liepos 27 d. Palangos Jūros tiltas pasidabino Lietuvos ir JAV vėliavomis – taip buvo minimas šių dviejų šalių diplomatinių santykių 100-metis. JAV ambasada pakvietė partnerius ir draugus visoje Lietuvoje liepos 28-ąją paminėti JAV ir Lietuvos diplomatinių santykių 100-metį bei švęsti šią svarbią datą su savo bendruomene. Šia proga Antano Mončio namai-muziejus kvietė pasiklausyti JAV lietuvių kultūros, visuomenės veikėjų, meno ir literatūros atstovų pasisakymų. Muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje liepos 28 d. skambėjo informacinės agentūros “Amerikos balsas”: JAV lietuvių kultūros, visuomenės veikėjų, meno ir literatūros atstovų pasisakymai (juos kalbino Jurgis Blekaitis). Visi laidų dalyviai artimai bendravo su skulptoriumi A. Mončiu, dalis iš jų-lankydavosi Palangoje ir nemažai prisidėjo prie muziejaus įkūrimo.

Rugpjūčio 1-6 dienomis, organizatoriai - Lietuvos akordeonistų asociacija bei Vilniaus akordeonistų draugija kartu su Palangos miesto savivaldybe kvietė į Tarptautinio akordeono festivalio PALANGA 2022 koncertus nemokamai mėgautis profesionalios ir į didžiąją sceną kelią besiskinančių moksleivių ir studentų muzikos vakarais.

Kiekvieną dieną vyko meistriškumo sesijos, jungtinio tarptautinio akordeonistų orkestro repeticijos, seminarai, metodiniai pranešimai , o popietėmis -  Palangos S. Vainiūno meno mokykloje -į didžiąją sceną kelią besiskinančių moksleivių iš Lietuvos ir užsienio muzikos mokyklų bei aukštųjų muzikos mokyklų studentų koncertai. Jų metu buvo pristatytos įdomiausios koncertinės programos atliekamos solistų ir ansamblių. Muzikos vakaruose dalyvavo talentingiausi vaikai, tarptautinių konkursų laureatai  iš Latvijos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Palangos, Garliavos,  Širvintų, Ukmergės, Gargždų, Plungės, Kretingos, Šilutės muzikos bei meno mokyklų.

Rugpjūčio 6 d. ukrainietė dailininkė, parodos „Karinis albumas“ autorė Natalija Didenko kvietė į susitikimą Palangos viešojoje bibliotekoje. Natalija – dailininkė grafikė, karpinių meistrė. Gyveno ir dirbo Kijeve. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, evakuavosi į Lietuvą. Mūsų mieste - Palangoje - ji tęsia kūrybinę veiklą. Susitikimo metu autorė papasakojo apie grafikos parodos „Karo albumas“ koncepciją. Lankytojų laukė siurprizas: pažintis su karpinių technika, kurios ištakos slypi liaudies kūryboje, tačiau ji originaliai pritaikoma ir šiuolaikiniame mene.

Rugpjūčio 12 d., Palangoje lankėsi ir su miesto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta. Susitikimo metu ambasadoriui pristatyta, kokią paramą palangiškiai suteikė Bučos miesto gyventojams ir Palangoje apsistojusiems Ukrainos karo pabėgėliams. Kalbėta ir apie tai, kaip ukrainiečiams sekasi įsitvirtinti Palangoje, su kokiais sunkumais jie susiduria bei kokios yra galimybės jiems padėti.

Vienas iš svarbiausių klausimų, aptartas Savivaldybėje, o vėliau – ir Kurhauze vykusio ambasadoriaus susitikimo su Palangoje apsistojusiais ukrainiečiais metu, - švietimas. Prie šio susitikimo prisijungė ir Ukrainos garbės konsulas Klaipėdoje Genius Vygantas. Susitikimo metu susirinkusiuosius taip pat domino galimybės laikinai išvykti į Ukrainą bei vėl grįžti į Lietuvą, taip pat - kaip atkurti prarastus asmens dokumentus (susitikimo metu buvo užtikrinta, kad Savivaldybės specialistai šiuo klausimu padės). Aptarti ir kiti Palangoje apsistojusiems Ukrainos karo pabėgėliams aktualūs klausimai.

Punsko valsčiaus savivaldybės (Lenkija) kvietimu Palangos balandininkų klubo nariai dalyvavo šventėje „Punsko dienos – Žolinės 2022“, kur surengė dekoratyvinių balandžių, naminių paukščių ir triušiukų parodą iš Lietuvos, skirtą šventei. Šią šventinę parodą rengti padėjo kartu glaudus bendradarbiavimas su balandininkų klubais, su Lietuvos dekoratyvinių balandžių augintojais. Ši paroda sulaukė labai didelio lankytojų susidomėjimo. Ją aplankė ir suaugę, ir vaikai. Daugelis fotografavo ir džiaugėsi paukščių įvairove, domėjosi veislėmis bei jų auginimo klausimais. Palangos miesto savivaldybės bendradarbiavimas su Punsko valsčiaus savivaldybe tęsiasi jau porą dešimtmečių.

Palangos miesto partnerio Ustkos (Lenkija) mero Jacek Maniszewski kvietimu Palangos miesto savivaldybės delegacija rugpjūčio 13-15 dienomis lankėsi Ustkoje bei aptarė abiejų miestų ateities bendradarbiavimo galimybes, taip pat dalyvavo Ustkos miesto šventės ir Lenkijos kariuomenės dienos renginiuose. Ustka – miestas prie Baltijos jūros, turintis nedidelį uostą, o prieš keletą metų, siekiant stabilizuoti bei išsaugoti paplūdimius, jūroje ties Ustka buvo įrengti ir bangolaužiai. Uosto įrengimo ir prieplaukos infrastruktūros klausimai, taip pat – bangolaužių jūroje teikiama nauda buvo vieni iš klausimų, kuruos Palangos delegacija su miesto partnerio atstovais aptarė vizito Lenkijoje metu.

Susitikime su Ustkos savivaldybės vadovais kalbėta ir apie bendradarbiavimą sporto srityje. Šiuo metu Ustkoje vykdomi miesto lengvosios atletikos stadiono rekonstrukcijos darbai, tad aptartos galimybės, pagerinus Ustkos sporto infrastruktūrą, rengti bendras abiejų miestų partnerių lengvaatlečių stovyklas.

Vizito metu kalbėta ir galimo bendradarbiavimo kultūros bei švietimo srityse klausimais. Vienas iš jų –  galimybės vaikų meno kolektyvams dalyvauti miesto partnerio kultūriniuose renginiuose bei miesto šventėse. Ustkos savivaldybės atstovai taip pat išsakė pageidavimą užmegzti abiejų miestų švietimo įstaigų bendradarbiavimą.

Rugpjūčio 18-21 dienomis Šventojoje, pačiame kurorto centre, įvyko VII tarptautinis, didžiausias Baltijos šalyse baikerių paplūdimio ir muzikos festivalis „BEACH BIKE FEST 2022”, kuris yra vienas iš reprezentacinių Palangos miesto renginių. Visą savaitgalį festivalio dalyvius linksmino išskirtinių atlikėjų koncertai, aktyvaus sporto ir ištvermės rungtys, po kurių geriausiems buvo įteikti apdovanojimai. Maisto, gėrimų vietos ir milžiniška prekybininkų mugė stebino įvairove bei, žinoma, maršrutu Šventoji-Palanga-Šventoji įvyko didysis motociklų paradas. Apdovanojimai ir neįprastos, išskirtinės taurės įvairiose kategorijose buvo įteiktos stipriausiems nugalėtojams, o po jų pagrindinę sceną toliau drebino muzikos atlikėjai ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio. Šiais metais renginys tikrai sudrebino ne tik visą motoaistruolių bendruomenę, bet ir iš įvairių Lietuvos kampelių suvažiavusius svečius.

Rugpjūčio 24 d. Palangos koncertų salė nusidažė mėlyna ir geltona spalvomis. Taip Palanga pagerbė Ukrainą ir jos tautą, šiandien mininčius Nepriklausomybės dieną.

Didžiausia ir labiausiai lankoma mūsų kurorto kultūros erdvė Ukrainos vėliavos spalvomis puošėsi iki savaitgalio. Palangos miesto savivaldybė, sveikindama su Nepriklausomybės diena, šiandien sveikinimo laiškus išsiuntė mūsų miestui partneriui Bučai bei Ukrainos ambasadai Lietuvoje. Ukrainos tautą, Bučą ir jos vadovus bei gyventojus su Nepriklausomybės diena pasveikino ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus. „Nuoširdžiai linkime Jums tvirtybės. Meldžiamės bei linkime Jums ir Jūsų tautai pergalės ir taikos, kad Jūsų miestai ir gyvenvietės kuo greičiau atsikurtų naujomis spalvomis, kad Jūsų žmonės šypsotųsi ir džiaugtųsi Nepriklausomybe, į kurią niekas ir niekada nebedrįstų kėsintis. Mes visada esame ir būsime su Jumis! Už Jūsų ir mūsų Pergalę!“, – sakoma Palangos mero Š.Vaitkaus ir Palangos savivaldybės sveikinime, adresuotame Ukrainos ambasadai ir Palangos miesto parteriui Bučai.

Rugsėjo 16-18 dienomis Palangos gatves užpildė neprofesionalaus sporto mėgėjai. #BeActive sporto festivalio metu per tris dienas įvyko daugiau nei 50 skirtingų fizinio aktyvumo užsiėmimų. Juose dalyvauti buvo kviečiami skirtingo fizinio pajėgumo bei amžiaus žmonės.

#BeActive sporto festivalis – Europos sporto savaitės renginių maratono Lietuvoje pradžia. Šią iniciatyvą nuo 2015 metų vykdo 41 Europos šalis, kurios savo gyventojus skatina būti aktyvius visus metus. Europos sporto savaitės atidarymo renginyje Lietuvoje kasmet sudalyvauja daugiau kaip 3000 unikalių dalyvių, o į Europos sporto savaitės renginius, vykstančius rugsėjo mėnesį, įsitraukia net 70 tūkst. dalyvių iš visos Lietuvos.

Džiaugsmingo laiko atrandant sporto naudą linkėjo Palangos miesto šeimininkai (Palangos miesto savivaldybė) bei renginio organizatorius ir Europos sporto savaitės koordinatorius Lietuvoje (Lietuvos asociacija „Sportas visiems“).

Palangos miesto savivaldybė prisideda prie Europos judumo savaitės renginių ir rugsėjo 22 d. organizavo renginį „Diena be automobilio“. Ta proga rugsėjo 22 d. viešojo transporto paslaugos Palangos miesto gyventojams ir svečiams Palangos miesto savivaldybės teritorijoje buvo teikiamos nemokamai.

Tarptautinę dieną be automobilio siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai, patiems prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo. Žmonės raginami bent šią dieną mieste išsiversti be automobilio, ieškoti kitokių susisiekimo priemonių – eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar rinktis visuomeninį transportą.

Palangoje buvo minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, kuri Lietuvoje minima nuo 1994-ųjų metų. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti šios dienos paminėjimus mokyklų bendruomenėms inicijuoja jau daugiau nei penkiolika metų. Palangos Vlado Jurgučio progimnazijoje bei Senojoje gimnazijoje ši diena tradiciškai minima jau 11 metų – nuo tada, kai mokykloje įkurtas Tolerancijos ugdymo centras. Vaikai buvo susipažindinti su žydų istorija, jos simbolika, sužinojo, ką reiškia Dovydo žvaigždė šiai tautai ir daugelį kitų dalykų. Vėliau mokiniai patraukė į Birutės parką pagerbti holokausto aukų. Minėjimo metu mokytoja pasakojo apie tai, kuo svarbi ši vieta, kur vyko žydų sušaudymai ir t. t. Kaip atminimą vaikai sukomponavo iš akmenukų šešiakampę Dovydo žvaigždę, o jos kampuose uždegė po liepsnelę. Taip pat papuošė ir patį paminklinį akmenį mūsų trispalvės spalvos žvakutėmis.

Ši skaudi data kiekvienais metais paskatina mus atsigręžti bei apmąstyti tuos tragiškus laikus, kai Holokausto metu buvo sunaikinta beveik visa Lietuvos žydų bendruomenė (iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 215.000–220.000 žydų).

Palangoje rugsėjo 16- 18 d. vyko tarptautinio folkloro festivalio „Palangos miestely“ renginiai.Vytauto gatvėje buvo  išsirikiavę prekybininkų palapinės – šurmuliavo kermošius..  Čia buvo  galima įsigyti tautodailės dirbinių, rankų darbo muilo, įvairių žolelių, netgi sodinukų. Gero skonio mėgėjai taip pat turėjo iš ko pasirinkti – kulinarinio paveldo meistrai siūlo gardžių saldumynų, duonos bei mėsos gaminių, netgi žvėrienos ir kt.

Pagrindiniai renginiai festivalio renginiai prasidėjo šeštadienį. Po vidurdienio miestą papuošė šventinė dalyvių eisena, lydima Sedos pučiamųjų orkestro „Griaustinis“ –pajudėję iš miesto Nepriklausomybės aikštės, festivalio dalyviai nužygiavo iki Kurhauzo, ir čia bendru šokiu Grafų Tiškevičių alėjoje prasidėjo festivalio atidarymas. Šis pasirodymas buvo išties įspūdingas, kadangi šokio sūkuryje vienu metu sukosi net keturi šimtai šokėjų iš Lietuvos ir užsienio.

Visą dieną kurorto viešosiose erdvėse skambėjo liaudiška muzika. Festivalio dalyvių pasirodymai vyko Nepriklausomybės aikštėje, ties Kurhauzu bei centrinėje miesto aikštėje. Čia galima buvo  išvysti ne tik lietuvių liaudies šokius, bet ir ispanų, latvių, totorių tradicinius šokius, kuriuos pristatė Lietuvos tautinių mažumų atstovai.

Baltų vienybės diena šiais metais buvo švenčiama Šventojoje nuo rugsėjo 22 d. Vyko paroda „Skarų kalba“, kurią pristatė Liepojos menų ir kultūros centro taikomosios dailės studija „Kursa“ ir šventojiškė tekstilininkė Audronė Bukauskienė. Parodą buvo galima aplankyti visas tris dienas iki rugsėjo 24 dienos Šventosios paviljone. Parodoje buvo galim pamatyti studijos „Kursa“ audėjų darbus, tai – pietų Kuržemės regiono etnografinių skarų kopijos. Šventojiškės menininkės Audronės Bukauskienės skaros – tai baltų simbolikos paieškos ant audinio, naudojant siuvinėjimo, aplikacijos ir skiautinių technikas. Rugsėjo 22 dienos vakare Šventosios centriniame paviljone buvo rodomas filmas „Tarp pilkų debesų“ (rež. Marius Markevičius). Tai jautrus prisilietimas prie Baltijos šalių istorinio skaudulio, ir ne tik prie istorinio – tai, kas tuo metu vyko žmonių gyvenimuose, galima pavadinti visos žmonijos skausmu, kurį apmalšinti teįstengia vienas vienintelis dalykas – begalinė meilė…

Nuo rugsėjo 24 d. ryto iki 25 d. vakaro šurmuliavo kuršiškas lietuvių ir latvių turgelis, kuriame buvo galima įsigyti lietuvių ir latvių tautinio paveldo maisto gaminių, papuošalų, mezginių ir pasigrožėti amatininkų dirbiniais. Visi svečiai buvo kviečiami dalyvauti šiandienos amatininkų siūlomose edukacijose, sužinoti viliojančias tradicinės virtuvės paslaptis. Šventosios pėsčiųjų aikštėje kūrenosi laužavietės, prie kurių buvo galima pasišildyti bei paskanauti karštos medžiotojų sriubos. Taip pat buvo galima pamatyti įvairių folkloro ansamblių ir tautinių šokių kolektyvų pristatymus ir pasirodymus.

Rugsėjo 24 dieną nuo 16 val. Šventosios pėsčiųjų aikštėje kuršių krašto bendruomenės ir visi lankytojai buvo kviečiami susėsti už bendro stalo. Žemaitijos krašto kulinarinio paveldo tradicijas pristatė ir apdainavo  Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis ,,Mėguva“. Jie įsikūrė 1988 metais ir pasivadino istorinės kuršių žemės, kurios centru buvo Palanga, pavadinimu – ,,Mėguva“. Jų pagrindinis tikslas – tęsti Palangos krašto tradicijas. Šventės svečiai Latvijos etnografinio ūkio ,,Zvanitaji“ šeimininkės siūlė senovės tradicijų su šiuolaikinėmis interpretacijomis. Supažindino su Rucavos krašto gyventojų valgiais, paveldėtais iš senųjų kuršių: rugine duona, baltuoju sviestu.

Rugsėjo pabaigoje vyko pažintinis vizitas į Brandenburgo žemes (Vokietija)/ jaunimo politikos specialistų mainai. Vizitą organizavo  Lietuvos Jaunimo reikalų agentūra, kartu su Palangos miesto savivaldybės administracija. Vokietijos Švietimo, jaunimo ir sporto ministerija rugsėjo 26 – 30 dienomis organizavo gerųjų patirčių dalinimosi seminarą su pažintinio vizito elementais tarp Brandenburgo ir Lietuvos specialistų.

Seminaro tikslas buvo - užtikrinti specialistų, dirbančių su jaunimu, jaunų žmonių iš Lietuvos ir Brandenburgo, pasikeitimą patirtimi analizuojant išmaniųjų darbo su jaunimo metodus bei įrankius, kelti savo kompetencijas šioje srityje. Seminare dalyvavo ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų koordinatorė L. Janušienė, kuri buvo viena iš vizito koordinatorių.

Palangos švietimo pagalbos tarnyba pradėjo vykdyti Erasmus+ KA1 projektą „IKT gebėjimų stiprinimas motyvuojant įsitraukti į skaitmeninį pasaulį”, kurį įgyvendinant Palangos švietimo pagalbos tarnybos darbuotojos vyko darbo stebėjimo vizito į Suomiją. Kadangi projekto tikslai susiję su Palangos Trečiojo amžiaus universiteto senjorų skaitmeninių įgūdžių gerinimu, buvo aplankyta Jyväskylän Summer University, kuriame, be kitų veiklų, veikia ir pirmasis Suomijoje įkurtas Trečiojo amžiaus universitetas (TAU). Buvo pasidalinta gerąja patirtimi, kaip motyvuoti senjorus naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir kaip organizuoti veiklas, susijusias su senjorų skaitmeninių įgūdžių mokymu. Buvo pristatytas Jyväskylän TAU konsultavimo informacinių technologijų klausimais modelis, kuriame aktyviai dalyvauja ir patys TAU senjorai. Panašų modelį planuojama įdiegti ir Palangos Trečiojo amžiaus universitete.

Palangos miesto partnerio – Vokietijos miesto Bergeno Riugene -  „Am Grünen Berg“ regioninėje mokykloje vyko moksleivių dainų konkursas „Singsturm“. Tai didžiausias tokio pobūdžio konkursas visame regione. Jaunieji atlikėjai koncertavo draugams, tėvams ir rėmėjams. Dvi dešimtys jaunųjų dainininkų demonstravo savo įgūdžius atlikdami roko, pop, miuziklo ir kino muzikos žanrų kūrinius pilnoje 130 klausytojų talpinančioje salėje. Taip pat dalyvavo dainininkai iš Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos. Lietuvai atstovavo Palangos Vl. Jurgučio progimnazijos mokiniai. Konkursas vyko trijose amžiaus grupėse. Jame dalyvavo trys mūsų mokyklos mokiniai. Tarp nugalėtojų pateko ir specialiu prizu už ekspresiją buvo apdovanota mūsų progimnazijos mokinė Mėta Visminaitė.

https://www.jurgucioprogimnazija.lt/2022/10/12/didziausias-moksleiviu-dainu-konkursas-riugeno-saloje/

Rugsėjo 30 - spalio 3 dienomis Palangos miesto savivaldybės delegacija lankėsi Prancūzijoje, Saint Gilles Croix de Vie mieste, bei su šio miesto vadovais aptarė galimo miestų bendradarbiavimo galimybes.

Galimas bendradarbiavimas

Apie tai, kad Saint Gilles Croix de Vie miestas ieško miesto partnerio Lietuvoje ir yra daug kuo labai panašus į Palangą, kurorto vadovus informavo bei abiejų miestų draugystę inicijavo Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. Po keleto nuotoliniu būdu vykusių abiejų miestų atstovų susitikimų, Saint Gilles Croix de Vie meras Francois Blanchet pakvietė Palangos delegaciją apsilankyti Prancūzijoje, jo vadovaujame mieste.

Palangai vizito metu atstovavo mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas, Savivaldybės tarybos narys Julius Tomas Žulkus, Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė ir Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Jūratė Mitkevičiūtė. Susitikime taip pat dalyvavo ir Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje N. Aleksiejūnas.

Saint Gilles Croix de Vie ir Palanga išties turi daug panašumų, tad abiejų miestų atstovai įžvelgia plačias bendradarbiavimo galimybes.

Saint Gilles Croix de Vie – prie De Vie upės, įtekančios į Atlanto vandenyną, įsikūręs miestas, turintis 8 tūkst. nuolatinių gyventojų. Tačiau vasarą gyventojų skaičius čia išauga iki maždaug 80 tūkst., kadangi labai daug Paryžiaus ir kitų didelių miestų gyventojų čia yra įsigiję antruosius būstus.

Sardinių šventė

Prie upės įsikūrusio miesto gyvenime vanduo bei su jas su ja susijusios veiklos užima labai svarbią vietą. Saint Gilles Croix de Vie turi uostą, kuris įsikūręs Šventosios uostui identiškoje vietovėje – su labai panašiu peizažu bei upės įsiliejimu į Atlantą – vartais į vandenyną su molais. Tiesa, dėl kas šešias valandas besikartojančių potvynių ir atoslūgių, miestelio gyvenimo ritmas yra priklausomas nuo gamtinių sąlygų – atstūgus vandeniui renkamos midijos, kriauklės, dumbliai ir kt. Pagal potvynių ir atoslūgių laiką gyvena ir žvejai ­– čia vykdoma priekrantės žvejyba, ji labai populiari.

Ne atsitiktinai sardinės yra itin populiarios Saint Gilles Croix de Vie – miestas turi sardinių konservų gamyklą, garsinančią miestą visoje Prancūzijoje, o pačios sardinės yra įtrauktos į Mėlynąjį žuvų paveldą.

Saint Gilles Croix de Vie didžiuojasi ir itin populiaria Sardinių švente, rengiama kiekvieną vasarą, yra įsteigę Sardinių broliją (analogišką Palangos Stintų ordinui), į kurią inauguruojami žinomi bei nusipelnę asmenys. Tad šioje srityje galimas Sardinių brolijos bei Stintų ordino bendradarbiavimas.

Kultūros srityje yra ir daugiau Saint Gilles Croix de Vie bei Palangos bendradarbiavimo galimybių. Netoli šio miesto gyveno žinomas Lietuvos menininkas Antanas Mončys, jo skulptūra iki šiol puošia miesto Draugystės tiltą, sujungiantį dvi abipus upės išsidėsčiusias miesto dalis.

Beje, 2024 metai Prancūzijoje paskelbti Lietuvos metais, tad paminint šiuos metus, galima būtų planuoti bendrus Saint Gilles Croix de Vie ir Palangos projektus kultūros srityje. Pavyzdžiui, surengti Palangos dienas Saint Gilles Croix de Vie mieste arba atvežti bei prancūzams pristatyti A. Mončio darbų parodą.

Folkloras ir Sodų naktys

Saint Gilles Croix de Vie turi savo folkoro ansamblį, atstovaujantį savo regioną, kuris galėtų bendradarbiauti su Palangos folkloro kolektyvais, dalyvauti mūsų miesto šventėse bei priimti Saint Gilles Croix de Vie šventėse palangiškius.

Ypatinga Saint Gilles Croix de Vie šventė, rengiama kiekvieną vasarą – Sodų naktys, kurių metu dalis miestelio gyventojų atveria savo sodus visuomenei – visi norintieji gali užeiti bei pasigrožėti išpuoselėta aplinka. Šią šventę kasmet praturtina ir joje dalyvauti kviečiami įvairūs menininkai. Pavyzdžiui, praėjusiais metais dalyvauti Sodų naktyse buvo pakviesta lietuvių menininkė, kurianti paveikslus iš savo pačios kepamos duonos – Kamilė Krasauskaitė. Ateityje tarp Sodų naktų svečių Saint Gilles Croix de Vie atstovai labai norėtų matyti ir palangiškius, pavyzdžiui, fotografus ar kitos srities menininkus.

Saint Gilles Croix de Vie gyventojai labai aktyvūs ir sporto srityje, tad palangiškiai iš karto sulaukė pasiūlymų bendradarbiauti abiejų miestų krepšinio klubams – organizuoti bendras varžybas ar stovyklas.

Buriavimas ir jėgos aitvarai

Ateityje, kai Šventojoje bus atstatytas uostas, Saint Gilles Croix de Vie atstovai galėtų surengti burinių laivų varžybas, kadangi Saint Gilles Croix de Vie turi vieną iš didžiausių ir iš seniausių pasaulyje burinių ir motorinių laivų gamyklų bei didžiuojasi jos įkūrėju - Saint Gilles Croix de Vie miestelio gyventoju Benjaminu Beneteau, 1887 m. pirmuoju įmontavusį variklį į laivą. Tad ne nuostabu, kad mieste yra viena iš stipriausių mokyklų, kurioje vaikai mokomi valdyti laivus

Patarimų, kaip kuo labiau išnaudoti uostas atveriamas galimybes, Saint Gilles Croix de Vie atstovai turi ir daugiau. Šiame mieste yra labai populiarios ne tik burinių laivų varžybos – miestas turi jėgos aitvarų ir banglenčių mokyklą, tad galėtų pasidalinti šioje srityje sukaupta patirtimi, juo labiau kad Palangoje šis sportas taip pat labai populiarėja.

Bendri projektai

Mokslo, švietimo srityje įžvelgiama ir daugiau galimų sąlyčio taškų – bendradarbiauti, organizuoti bendrus renginius, pavyzdžiui, Prancūzų kalbos dienas, galėtų abiejų miestų mokyklos. Juo labiau kad Palangoje aktyviai veikia frankofonų klubas „Pontas“.

Vizito Saint Gilles Croix de Vie mieste kalbėta ir apie galimybę rengi bendrus europinius projektus. Prancūzai jau dabar žino keletą europinių fondų programų, kuriose norėtų dalyvauti kartu su Palanga – urbanistikos srityje, miestų partnerių programoje, lygių galimybių ir teisių programoje, taip pat – švietimo bendradarbiavimo srityje.

Saint Gilles Croix de Vie miesto atstovai pakviesti apsilankyti Palangoje vasarą - vyksiančioje Kurorto šventėje. Šios šventės metu planuojama pasirašyti abiejų miestų bendradarbiavimo sutartį. 

Pirėjuje, Graikijoje vyko programos „Erasmus+“ kursai “ICT in Education”, kuriuos organizavo „IDEC S.A.“. Šiuose kursuose dalyvavo Palangos švietimo pagalbos tarnybos darbuotojos pagal „Erasmus+“ KA122-ADU projektą „IKT gebėjimų stiprinimas motyvuojant įsitraukti į skaitmeninį pasaulį”. Kursų metu Palangos miesto atstovės pakelė kvalifikaciją mokymo medžiagos rengimo ir mokymų vedimo naudojant skaitmenines technologijas srityje, sužinojo kaip identifikuoti įvairias technologines priemones ir mokymosi aplinkas bei suprasti jų ypatybes, kaip efektyviai taikyti programų ir mokymosi medžiagos atrankos kriterijus, taip pat kaip kurti ir įgyvendinti mokymosi programas bei parengti mokymo medžiagą naudojat IKT, patobulino anglų kalbos komunikacinius įgūdžius. Užsimezgė ryšiai su kitais kursų dalyviais, atvykusiais iš Lietuvos, Turkijos ir Austrijos.

Kasmet lapkričio 16-ąją minima tarptautinė Tolerancijos diena, kurios metu siekiama atkreipti dėmesį į savo aplinką, ar tolerantiški esame vienas kitam. Palangos senojoje gimnazijoje apie toleranciją taip pat kalbėta. Šių metų tolerancijos simbolis – Tolerancijos namas, tad gimnazijos fojė apsigyveno jaukus namelis/pašto dėžutė. Visa gimnazijos bendruomenė buvo kviečiama pasidalinti savo asmenine patirtimi apie (ne)toleranciją savo aplinkoje. Šiais metais gimnazistai buvo kviečiami rašyti ir kūrinius tolerancijos tema. Penktos pamokos metu Gimnazijos mažojoje aktų salėje rinkosi pirmų klasių gimnazistai bei mokiniai, sudalyvavę kūrybiniame konkurse (kūrė eilėraščius, esė, apsakymus, dalinosi pamąstymais tolerancijos tema). Visi mokinai, dalyvavę kūrybiniame konkurse tolerancijos tema, buvo apdovanoti. Vėliau mokiniai, pasiskirstę į tris komandas, atliko kelias rungtis: iš Tolerancijos namelio skaitė pasidalinimus apie toleranciją ir vėliau pateikė tolerancijos bei netolerancijos pavyzdžius. Po to mokiniai suvaidino situacijas, kuriose mato netoleranciją.

https://www.senojigimnazija.lt/2022/11/16/pamineta-tolerancijos-diena/

Palangoje buvo suorganizuotas labai šiltas ir bendruomeniškas vakaras Latvijos nepriklausomybės dienos proga. Skambėjo Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblio „Mėguva“ koncertas „Kuržemninkė man pasiūlė“, paremtas Šventosios ir Palangos latvių bei žemaičių prisiminimais, jų dainuotomis senosiomis latviškomis ir lietuviškomis dainomis. Susirinko gausi miesto bendruomenė, taip pat sulaukėme latvių kolektyvų iš Rucavos ir Liepojos. Netrūko ir visokiausių lietuviškų bei latviškų skanėstų. Nepaprastai šiltas bendravimas tarp lietuvių ir latvių, vienas kitą puikiai suprantant, dar kartą parodė, kad esame broliai ir sesės. Vakaro pabaigoje vienas kitam šiltai padėkoję, kvietėme vėl užsukti į svečius.

Gruodžio 6 d. Palangos miesto savivaldybėje lankėsi bei su kurorto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko Palangos miesto-partnerio Bergeno Riugeno saloje (Vokietija) atstovai – 3 moksleiviai, lydimi dviejų mokytojų.

Svečiai iš Vokietijos į Palangą atvyko dalyvauti V. Jurgučio progimnazijos rengiamame tradiciniame eilėraščių antrąja užsienio kalba (vokiečių, prancūzų, rusų, ispanų) deklamavimo konkurse „Kalėdiniai skaitymai“. Konkurse dalyvavo Klaipėdos miesto, Kretingos rajono, Palangos miesto mokyklų mokiniai ir Vokietijos Bergeno miesto „Am Grünen Berg“ mokyklos. Savivaldybėje vykusio susitikimo metu svečiams pristatyta Palanga, naujausi mieste įgyvendinti bei šiuo metu įgyvendinami projektai. 

Gruodžio 1 – 3 dienomis Eilato mieste Izraelyje, kuris yra Palangos miesto partneris, vyko tarptautinis bokso turnyras „RED SEA BOXING CUP 2022“. Šiame turnyre dalyvavo ir Palangos Sporto centro 8 auklėtiniai, kurie parsivežė 1 ir 2 vietos medalius.  Vaikai, lydimi savo trenerių, ne tik sėkmingai sudalyvavo turnyre, bet ir aplankė įžymias vietas bei susipažino su Izraelio kultūra.