Tarptautinis bendradarbiavimas

Sausio 25 dieną, Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse, atminimo žvakutės uždegtos bei simboliniai akmenukai padėti ant Holokausto aukų kapo Palangos civilinėse kapinėse.

Palangos vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas, Savivaldybės administracijos atstovai bei Palangos žydų bendruomenės nariai taip prisijungė prie pasaulinės akcijos „Mes prisimename“ („We remember“).

Taip pat penktadienį ant Gutmanų šeimos namo atidengta atminimo lenta, skirta palangiškiui, vienam iš žydų akademinės inteligentijos atstovų Lazariui Gutmanui. Pasak renginyje dalyvavusio vicemero R. Mikalkėno, tai yra ne tik iškilios asmenybės, bet ir dar vieno Palangos žydų bendruomenės istorijos puslapio įamžinimas, kadangi L. Gutmano praktinė ir mokslinė veikla paliko ryškų pėdsaką medicinos srityje, o jo bei jo šeimos gyvenimas, deja, buvo smarkiai paveiktas antisemitų.

Memorialinė lenta, žyminti Palangos žydų bendruomenės istorijos puslapius, yra jau antroji, bet ne paskutinė – plėtojama iniciatyva atitinkamai pažymėti ir kitus išlikusius Palangos pastatus, kurie sietini su šių Palangos ateitį kūrusių miestiečių gyvenimu, veikla, kultūra ir nenusakomai tragiškais likimais. Pernai atidengta pirmoji paminklinė lenta, žyminti Didžiosios ir Mažosios sinagogų buvimo vietą (Senojo turgaus g. 1). Atminimo lentos gamybą ir įrengimą finansuoja Geros valios fondas.

Atminimo lentos L. Gutmanui atidengimo renginyje taip pat dalyvavo Palangos žydų bendruomenės nariai, V. Jurgučio progimnazijos auklėtiniai bei pedagogai, Savivaldybės administracijos darbuotojai, kultūros srities specialistai ir miesto bendruomenės nariai. 

Vasario 24 d. Palangos tiltas ir Koncertų salė nušvito mėlyna ir geltona spalvomis – taip Palanga jungėsi prie solidarumo ir vienybės su Ukraina akcijos „Laisvė šviečia: RADAROM“.

Šiemet minimos dešimtos karo Ukrainoje metinės. Kaip prieš du metus, prasidėjus žiauriai karo fazei, taip ir dabar, agresyvios karo fazės metinių dieną, rengiama solidarumo ir vienybės akcija “Laisvė šviečia: RADAROM”. Ji yra neatskiriama akcijos „RADAROM“ dalis.

Vilniuje, Lukiškių aikštėje, Kaune, Vienybės aikštėje nuo 18.30 val. rengiami solidarumo renginiai, į kuriuos kviečiami miesto gyventojai ir svečiai ne tik pagerbs už savo ir mūsų laisvę tebekovojančius ukrainiečius, tačiau taip pat turės galimybę prisidėti prie visuotinės akcijos „RADAROM“. Šiemet suaukotos lėšos skiriamos saugaus kario rinkiniams įsigyti. Renginys iš Vilniaus buvo tiesiogiai transliuojamas per LRT ir LRT.lt.

Palangos Senajai gimnazijai suteikta „Erasmus+“ akreditacija iki 2027 metų.

Akredituotos organizacijos gali naudotis tokiais privalumais kaip:

*Kurti savo strategiją. „Erasmus“ akreditacija padeda organizacijai nusistatyti tikslus ir suteikia laisvę pasirinkti greitį, kuriuo norima judėti siekiant šių tikslų.

*Gauti pastovų finansavimą. Naujai mobilumo veiklai vykdyti organizacija kasmet gauna „Erasmus+“ lėšų.

*Augti ir mokytis. Galima išbandyti naują veiklą ar bendradarbiavimą su naujomis organizacijomis partnerėmis neteikiant naujos paraiškos.

*Investuoti į ateitį. Stabilus finansavimas reiškia, kad galima sutelkti dėmesį į ilgalaikius tikslus. Mobilumo veikla galima padėti palaipsniui ir nuolat didinti akreditaciją gavusios organizacijos mokymo ir mokymosi kokybę.

Šiais metais akreditacijai buvo pateiktos 96 bendrojo ugdymo mokyklų paraiškos, iš jų akredituotos 57 mokyklos.

Kovo 15-ąją minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Ją nuspręsta minėti prieš dvejus metus Seimo sprendimu įteisinus pakeitimus Atmintinų dienų įstatyme.

Ši diena pasirinkta neatsitiktinai, o prisimenant Vilniaus geto žydų gelbėtoją Oną Šimaitę, 1966 metų kovo 15 dieną tapusią pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas Pasaulio Tautų teisuolės vardas. O. Šimaitė, dirbdama Vilniaus universiteto bibliotekoje, tapo geto ryšininke, slėpė pabėgėlius, ieškojo slapstymo vietų vaikams, nešė į getą ginklus ir šaudmenis, laiškus, o iš ten išnešdavo slėpti žydų kultūros vertybes.

Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu beveik 1600 Lietuvos piliečių, gelbėjusių žydus nacių okupuotoje Lietuvoje, yra apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, iš kurių 921 asmuo, 2021-ų metų duomenimis, Jad Vašem yra pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais.

Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje nužudyta apie 195 tūkst. žydų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų.

Palangos gimnazijos fojė prie bibliotekos buvo parengta ekspozicija, kuri skatina prisiminti šį žiaurų istorijos laikmetį ir mintimis pagerbti Lietuvos pasaulio teisuolius.

Kovo 18-22 d. aštuonių Palangos švietimo įstaigų vadovai ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programos įgyvendinimo Palangos miesto savivaldybėje komandos nariai dalyvavo „Tūkstantmečio mokyklų“ projekto, kurį finansuoja ES, stažuotėje „Lyderystė pokyčių valdymui ir tinklaveikai. Prancūzijos Respublikos ugdymo įstaigų patirtis“.

Stažuotės metu, kartu su Palangos miesto ugdymo įstaigų TŪM koordinatoriais, Palangos miesto TŪM koordinatore, susipažinta su Prancūzijos švietimo sistema, ugdymo įstaigų savitumu, išskirtinumu, aplankyti švietimo įstaigų direktoriai, mokytojai. Buvo stebimas mokytojų ir mokinių darbas, susipažinta su pameistriais, diskutuota apie profesinio mokymo patrauklumą, lankstumą bei kokybę. Žavėjo mokytojų profesionalumas, nuoširdumas ir lyderystė, dinamiška, saugi ir motyvuota aplinka įvairių poreikių mokiniams, moderni praktinė mokymo(si) bazė – svarbūs veiksniai, užtikrinantys, kad jauni žmonės įgytų žinių ir gebėjimų, reikalingų darbo rinkai. Numatoma pritaikyti įgytą patirtį stažuotės metu vykdant integruotas veiklas Palangos muziejuose įtraukiant visas Palangos TŪM mokyklas, skatinti mokinius, kad, padedami mokytojų, patys susiformuluotų tiriamųjų veiklų, kurias atliks muziejuje, užduotis, ugdyti mokinių viešojo kalbėjimo gebėjimus, kad pristatytų muziejuje savo tiriamąją veiklą. Norėtųsi išbandyti kasdienių pareigų paskirstymą kiekvienam mokiniui, tai yra ypač aktualu klasėse, kuriose ugdomi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai – taip jie įgytų daugiau savarankiškumo ir disciplinos. Taip pat pradinėse klasėse galbūt išbandyti pagrindinius Emile Zole mokyklos įstatymus: „aš nesimušu, aš nesityčioju, išklausau tą, kuris kalba iki galo“. Taip mokiniai būtų dar tolerantiškesni vienas kitam, įsiklausytų į kito žmogaus kalbėjimą.

Balandžio 12 d. Palangos kurorto muziejuje vyko tarptautinės parodos "Balta drobulė" atidarymas. Savo darbus pristatė 35 profesionalūs menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. 

Šiais metais paroda skiriama fotografei Paulinai Mongirdaitei (1865–1924) – pirmajai moteriai fotografei Lietuvoje, kurios 100-ąsias mirties metines šiemet minime. Ji paliko ryškų pėdsaką Palangos istorijoje. Jei ne Paulina, vargu ar turėtume tiek XIX a. pab. – XX a. pr. Palangos kraštovaizdžio, pastatų, įvairių kurorto objektų ir žmonių vaizdų, grafų Tiškevičių portretų.

Parodos tema „Nespalvotai spalvota“ – tai užuomina apie nespalvotą to laiko fotografiją, kai gyveno ir dirbo Paulina Mongirdaitė.

Gegužės 2 d. Palangos Senojoje gimnazijoje svečiavosi Lietuvos diplomatas, buvęs Lietuvos ambasadorius Nyderlandų karalystėje ir Airijoje Vidmantas Purlys.Jis šiuo metu eina URM politikos direktoriaus pareigas, kurias pasirinko todėl, nes domėjosi Lietuvos transformacija, socialinėmis ir saugumo problemomis. Jo darbas yra atstovauti Lietuvai, palaikyti gerus politinius ryšius, plačiau pasakoti kitoms šalims apie Lietuvos mokslą, švietimą, ekonominę pažangą.

Svečias mokinius supažindino su NATO ir ES veikla. Išsamiai papasakojo apie mūsų šalies – Lietuvos – pranašumus. Jis teigė, nors ir esame maža valstybė, bet labai brandi, turime daug patirties ir esame padarę didelę pažangą, pačiu laiku prisijungėme prie ES ir NATO. V.Purlys išsamiai nupasakojo ir apie ES kūrimąsi. Buvo kalbama ir apie šalių būtinybę būti demokratiškomis valstybėmis, jų vieningumą. Patikino, kad Lietuva išties yra nuostabi valstybė: turime aukšto lygio mokslą, daug atvykstančių studentų kiekvienais metais, taipogi esame turtingiausio klubo nariai – ES – nariai.

Ši paskaita buvo labai naudinga mokiniams, nes leido suvokti, kokie išties mes esame turtingi, gyvendami tokioje šalyje, kaip Lietuva. Nevyksta karas, turime laisvę keliauti, mokytis, siekti tikslų ir plėsti savąjį akiratį.

2024 m. gegužę minime svarbią Lietuvai sukaktį – Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO dvidešimtmetį. Drąsiai galime teigti, kad pastarieji 20 metų buvo mūsų valstybės ir jos žmonių sėkmės metai, nes narystė ES ir NATO  ne tik sudarė sąlygas sparčiai vystyti šalies ekonomiką, gerinti socialinį gyvenimą, plėtoti ryšius su kitomis valstybėmis narėmis, bet ir neabejotinai lėmė reikšmingai sustiprintą mūsų šalies saugumą bei atsparumą išorės grėsmėms.

Narystės NATO ir ES 20 metų sukaktis yra puiki proga atsigręžti ir įvertinti, kokį kelią nuėjo mūsų valstybė ir visuomenė, ką mums suteikė narystė ir ką patys sugebėjome duoti, kokios yra lietuviškos, europietiškos ir euroatlantinės tapatybės sąsajos. 20 metų pasiekimai – tai kasdienio, neretai tylaus ir neakivaizdaus visų Lietuvos žmonių darbo ir pilietiškumo rezultatas, todėl ir ši sukaktis – visų Lietuvos žmonių šventė.

Šiai progai paminėti kviečiame į renginius Palangoje. Jau gegužės 7 d. Palangos viešojoje bibliotekoje, vaikų skyriuje bus atidaryta Palangos „Baltijos pagrindinės mokyklos mokinių kūrybinių darbų paroda „Žvilgsnis į Europą“.

Europos dieną, kuri švenčiama kasmet gegužės 9-ąją, džiaugiamasi taika ir vienybe Europoje. Šiemet šią dieną, 12 val., biblioteka organizuoja viktoriną „Pažinkime Europą“. O Palangos kurhauzo teatro salė pakvies į dokumentinių filmų popietę. Pirmoje dienos pusėje į filmų peržiūras kviečiame moksleivius, o 15 val. filmo „Atgal į ateitį“ peržiūra atvira visai bendruomenei. Tuo pačiu metu, 15 val. atviroje jaunimo erdvėje „Be stogo“ jaunimo reikalų agentūros Klaipėdos regiono konsultantė Inesa Greivienė kviečia padiskutuoti apie „ERASMUS+ ir Europos solidarumo korpuso programų projektų finansavimo galimybės jaunimui“ (Jaunimo mainai, solidarumo projektai, mažos ir didelės apimties partnerysčių projektai, „DiscoverEU“ programa).

Taigi turėsime ne vieną progą įsivertinti, ką pasiekėme bendromis jėgomis, ir kartu diskutuoti apie mūsų bendrą ateitį.

Balandžio 27 – gegužės 5 d. Palangoje vyko prestižinis pučiamųjų muzikos pasaulio renginys – 45-asis Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatas (EBBC), kuriame dėl čempiono titulo skirtingose kategorijose rungėsi geriausi Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrai iš Norvegijos, Anglijos, Velso, Šiaurės Airijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Vokietijos, Italijos, Austrijos, Belgijos, Danijos, Olandijos, Švedijos bei Lietuvos. 

Dėl geriausiųjų titulo čempionato dalyviai varžėsi trijose – Čempionų, Iššūkio bei Jaunimo orkestrų kategorijose.

Čempionato metu pristatytos naujausios žanro kompozicijos, o kompozitoriai skatinami rašyti privalomuosius kūrinius visoms EBBC kategorijoms. Kompozitorės Vaidos Beinarienės kūrinį „Baltic Legends“, kaip privalomąjį, atliko Iššūkio kategorijos orkestrai, o Kazio Daugėlos „Lithuanian Dances“ – Jaunimo kategorijos orkestrai. Likusius du privalomuosius kūrinius čempionatui sukūrė patyrę brasbendų pasaulio kompozitoriai – Philipas Sparke‘as iš Jungtinės Karalystės bei Janas de Haanas iš Olandijos.

Nuo1998 m. EBBC metu tradiciškai rengiami ir jaunųjų solistų, dirigentų arba kompozitorių konkursai. Gegužės 2 d. Palangoje vyko 9-ojo Europos kompozitorių konkurso finalas, kurio metu nuskambėjo trys geriausi konkursui pateikti kūriniai varinių pučiamųjų instrumentų orkestrui. Kūrinius finalininkus atliko legendinis brasbendas iš Velso „The Cory Band“. Tą pačią dieną surengtas seminaras Lietuvos kompozitoriams, siekiantiems daugiau sužinoti apie kūrinių rašymą pučiamųjų instrumentų orkestrams.

Gegužės 4 d. Čempionų kategorijos orkestrai atliko pasirinktą programą. Pirmą vietą laimėjo „13 Etoiles“ iš Šveicarijos, antrą – „Eikanger-Bjørsvik Musikklag“ iš Norvergijos, trečią – „Willebroek“ iš Belgijos.

Tą pačią dieną Iššūkio kategorijoje varžėsi į Čempionų kategoriją patekti siekiantys orkestrai. Tarp jų šiemet išvydome ir Lietuvai atstovaujantį orkestrą „Brass LT“, užėmusį pirmą vietą.

Jaunatviškos energijos čempionatui suteikė ir gegužės 5 d. vykęs Europos jaunimo brasbendų konkursas, kuriame jaunimo orkestrai dėl geriausiųjų titulo kovojo dviejose kategorijose. Konkurse dalyvavo ir du Lietuvos kolektyvai iš Panevėžio rajono – orkestras „Sklepučini“, užėmęs pirmą vietą, ir orkestras „Aukštyn“, įvertintas trečia vieta.

Gala koncertą atidarė lietuviškas performansas „Gintarinis vėjas“, kuriame atsispindėjo lietuviškos muzikos tradicijos – nuo antrą šimtmetį gyvuojančių aristokratiškų pučiamųjų instrumentų muzikos koncertų Palangos parkuose iki šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės. Koncerte dalyvavo Palangos orkestras, atlikęs kompozitoriaus Giedriaus Svilainio išplėtotą lietuvių liaudies dainą „Pūsk, vėjeli“, unikaliais tradiciniais lietuviškais pučiamaisiais instrumentais muzikuojantis multiinstrumentalistas Saulius Petreikis, Europos jaunimo brasbendas, o žymusis Europos jaunimo varinių pučiamųjų instrumentų orkestras kartu su „The Cory Band“ publikai padovanojo išskirtinį „King Kong“ pasirodymą, kuriam dirigavo charizmatiškasis Philipas Harperis.

Gegužės 9 d. VšĮ Palangos jaunimo ir savanorystės centre vyko nemokamas pristatymas / konsultacija / diskusija ERASMUS + ir Europos solidarumo korpuso programų galimybių pristatymas jaunimui ir organizacijoms. Buvo diskutuojama šiomis temomis: Jaunimo mainai, Solidarumo projektai, Mažos ir didelės apimties partnerysčių projektai, Discover Eu programa.

Pranešėja: patirties turinti ir į dalyvių klausimus buvo pasiruošus atsakyti Inesa Greivienė, Jaunimo reikalų agentūros Klaipėdos regiono konsultantė, konsultuoja Erasmus+ ir Europos solidarumo korpuso klausimais regione.

Gegužės 10 d.  Palangos miesto savivaldybėje lankėsi bei su miesto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko Nyderlandų Karalystės ambasadorius Jack Twiss Quarles van Ufford ir Nyderlandų garbės konsulė Jurgita Šilinskaitė Venslovienė.

Susitikimo meru meras pristatė svečiams Palangos miesto infrastruktūrą ir pastarąjį dešimtmetį vykusius pokyčius. Ambasadorius ypatingai įvertino išplėtotą kultūros ir sporto infrastruktūrą, ypač paminėdamas dviratininkams skirtą infrastruktūrą.

Be to, ambasadorių domino, kaip per ganėtinai trumpą laiką Palangai pavyko pritraukti tiek investicijų ir kaip kurorte sprendžiamas darbuotojų trūkumo klausimas.

Susitikimo metu Š. Vaikus atkreipė dėmesį ir į skrydžių geografijos iš Palangos oro uosto plėtrą bei naują skrydį į Amsterdamą. Meras išsakė siūlymą vasarą į Palangą pakviesti Nyderlandų žurnalistus bei kelionių agentūrų atstovus bei pristatyti jiems kurortą bei jo teikiamas poilsio, sveikatinimo ir kitas galimybes.

Gegužės 25-28 dienomis Palangos miesto savivaldybės delegacija – Savivaldybės tarybos nariai Arvydas Martinkėnas ir Eimutis Židanavičius bei Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas – miesto partnerio Kobuleti (Sakartvelas) mero Levan Zoidze kvietimu lankėsi Kobuleti bei dalyvavo gegužės 26 d. minimos Sakartvelo Nepriklausomybės dienos paminėjimo renginiuose.

Oficialaus vizito metu Palangos delegacija dalyvavo Savivaldybėje vykusiame Kobuleti miesto vadovų nei miestų partnerių atstovų susitikime, kurio metu perdavė Palangos mero, Tarybos ir kurorto bendruomenės sveikinimus Kobuleti gyventojams. Merui Levan Zoidze įteikta Palangos miesto vėliava, kuri švenčių metu bus iškelta ir prie Kobuleti miesto savivaldybės pastato.

Palangiškiai kartu su kitų miestų delegacijomis dalyvavo gėlių padėjimo prie kovotojų už Nepriklausomybę paminklo ceremonijoje, taip pat - Kobuteli kultūros namuose vykusiame oficialiame Nepriklausomybės dienos paminėjimo renginyje, kurio metu A. Martinkėnas tarė sveikinimo žodį Palangos bendruomenės vardu.

Vėliau oficialių susitikimų su Kobuleti miesto meru bei Savivaldybės administracijos darbuotojais metu tartasi dėl kultūrinių mainų tarp Kobuleti ir Palangos miestų. Palangos delegacijos nariai apsilankė ir Kobuleti miesto muziejuje – su  jo vadovais užmegzti ryšiai, kalbėta apie bendradarbiavimo su Palangos kurorto muziejumi galimybes.

Vizito metu taip pat buvo aplankytas naujai pastatytas vaikų lopšelis-darželis, renovuotas Kobuleti centrinis parkas, vienas iš seniausių (6 amžiaus) Sakartvelo vienuolynų ir naujai pastatyta cerkvė, šalia Kobuleti esanti Adžarijos regiono sostinė Batumi.

Gegužės 31-birželio 1 dienomis Palangos miesto partneris Latvijoje – Jūrmala – šventė savo miesto šventę, kurioje dalyvauti bei pristatyti savo miestą buvo pakviesti ir Palangos atstovai. Palangai skirtoje palapinėje Palangos miesto savivaldybės tarybos narys, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininko pavaduotojas Nerijus Stasiulis bei Palangos amatininkai pristatė Palangos reprezentacinius festivalius, vykdė įvairias edukacines veiklas su gintaru, taip kviesdami apsilankyti ir mūsų mieste.

Jūrmalos kurorto šventė – ypatingas renginys, kuriuo didžiausiame Latvijos kurortiniame mieste prasideda vasaros sezonas. Per šią šventę Jūrmala ir jos pajūrio gyventojai paruošė geriausio, ką kurortinis miestas gali pasiūlyti svečiams visą dieną. Vyko šventinė eisena, koncertai, turgūs, įvairiausios veiklos ir pramogos.

Palangos ir Jūrmalos partnerystė prasidėjo 1998 metais, kai abu miestai pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Šis susitarimas nustatė pagrindą bendriems projektams, kurie padeda stiprinti abiejų miestų turizmo sektorių, kultūrinį gyvenimą ir bendruomenių ryšius. Nuo tada miestai reguliariai keičiasi delegacijomis, organizuoja bendrus renginius ir dalijasi patirtimi įvairiose srityse.

Palangos kurorto muziejus kartu su Ispanijos Karalystės ambasada, Ispanijos Karalystės garbės konsulu Klaipėdoje Vytautu Lygnugariu, ir kino klubu „8 ½“, (vadovas – Kęstutis Meškys) jau antrus metus iš eilės Palangoje surengė ispanų kino filmų retrospektyvą.

Atidarymas vyko birželio 27 d. Palangos kurorto muziejuje. Jo metu buvo pristatytas ispanų kino klasiko režisieriaus Carlos Saura filmas „Palesink varną“, kuris 1976 m. Kanų kino festivalyje buvo apdovanotas Didžiuoju prizu.

Ispaniškų filmų retrospektyvą Palangoje atidarė renginio svečiai – Ispanijos Karalystės nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje  Maria Nieves Blanco Diaz ir Ispanijos Karalystės Garbės konsulas Klaipėdoje Vytautas Lygnugaris.

Visi filmai nemokamai buvo rodomi 4 dienas – ispanų kalba su lietuviškais titrais.

Birželio 27 d., minint Palangos žydų ir kitų tautybių asmenų sušaudymo dieną, Palangos mero pavaduotojas R. A. Mikalkėnas,  mero patarėja J. Vanagė bei Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistai kartu su Palangos žydų bendruomenės pirmininku V. Gutmanu ir bendruomenės atstovu E. Benečiu visų palangiškių vardu uždegė atminimo žvakeles bei padėjo atminimo akmenėlius su nužudytųjų vardais Palangos miesto kapinėse, ant Palangos žydų genocido aukų kapo. Šioje vietoje 1958 m. buvo perlaidoti 1941 m. birželio 27 d. pietinėje Palangos Birutės parko dalyje sušaudytų 106 žydų ir 5 lietuvių palaikai.

1869 m. Palangoje gyveno 979 žydai (476 vyrai, 503 moterys), jie vertėsi tradiciniais verslais: prekiavo, užsiiminėjo amatais, jiems priklausė karčemos. 19 a. pabaigoje žydai Palangoje gyveno aktyvų visuomeninį gyvenimą, veikė apie 7 gintaro parduotuvės ir dirbtuvės. 20 a. pradžioje ir tarpukariu jų įsikūrė daugiau – iš viso apie 10. Tarpukariu žydai užėmė pareigas miesto administracijoje. 1933 m. Palangai suteiktos miesto teises, į tarybą buvo išrinkta 11 žydų. Palangoje veikė žydų smulkaus kredito bankas, hebrajų pradžios mokykla, religinė mokykla – chederis, sinagogos.

Masinės žydų žudynės Palangoje prasidėjo 1941 m., Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, birželio 27 d. ir spalio 12 d. vykdyto holokausto aukomis tapo daugiau nei 400 Palangos žydų bendruomenės narių.

Liepos 10-13 dienomis Palangos Šventoji tapo didžiąja scena. Gatvės teatrų festivalis, kuris nuo 2022 metų kasmet ieško naujų pojūčių ir galimybių, šiais metais buvo dar ypatingesnis. Trečiasis festivalis stebino netikėtais pasirodymais, meniniu gyliu, profesionaliais atlikėjais, kurie įtraukė ir regos negalią turinčius žmones. Šokėjus, kurie čia jau sugrįžta ne pirmą kartą, žavi unikali Šventosios gamta, kuri pati natūraliai sukuria reikiamus efektus ir scenos aikšteles. Čia užsimezga artimas dialogas tarp šokėjų ir žiūrovų, pastarieji tampa ne tik stebėtojais, bet ir dalyviais. Kitame mieste to sukurti nepavyktų.

Festivalio organizatoriai, Palangos kultūros centras, siekė ne tik parodyti gatvės teatro įvairovę, bet ir sukurti platformą naujoms kūrybinėms formoms bei kultūros ir meno kūrėjų iniciatyvoms. Šiais metais projektas bendradarbiavo su prancūzų teatro improvizacijos asociacija „Le TUBE”, teatro mokytoja ir klounados aktore Pauline Grospeaud bei klounados aktore-repere Coralic Lattanzio. Jos kvietė Palangos miesto gyventojus ir svečius nemokamai sudalyvauti trijų dienų kūrybinėse dirbtuvėse. Jų metu Šventosios gatvės, paplūdimys ir pušynai tapo kūrybinėmis erdvėmis. Mokymų dalyviai kūrė autentiškus improvizacinius pasirodymus, pažino teatrą, jo galimybes bei visi drauge sukūrė individualų Šventosios miestui skirtą improvizacinį pasirodymą.

Festivalį rėmė Palangos miesto savivaldybės kartu su Lietuvos kultūros taryba.

Palangoje jau daugiau nei dešimtmetį minima Prancūzijos nacionalinė šventė. Šįmet ji vyko liepos 14 d. restorano OLDMAN parke, Rąžės upelio ir jūros papėdėje.

Ryšys su Prancūzija

Klubo PONTAS atstovai parengė intriguojančią šventės programą, kurioje  buvo atskleidžiamas Prancūzijos ir Palangos miesto sąsajos. Tai ypač aktualu, plėtojant santykį tarp Palangos ir miesto-partnerio Prancūzijoje - Saint Gilles Croix de Vie (kurortas Luaros regione prie Atlanto vandenyno). Vakaras prasidėjo nuo OLDMAN šefo specialiai paruoštų prancūziškų užkandžių degustacijos. Savo dalyvavimu šventę pagerbė ir sveikinimo žodį tars Prancūzijos ambasadorė ponia Everard Alix bei Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė R. Olšauskaitė Urbonienė. Sveikinimo žodžius palydėjo Pajūrio regiono moksleivių atliekamos prancūziškos dainos bei profesionalios atlikėjos VILIJOS koncertas. Svarbus šventės akcentas – frankofonišką kultūrą puoselėjusių grafų Tiškevičių prancūziškai rašytų laiškų skaitymas. Taip buvo pažymėtas Tiškevičių giminės įsitvirtinimas Palangoje prieš du šimtus metų (1824 m.) bei grafų bendrystė su Palangos Birutės parko kūrėju prancūzų peizažistu Eduardu Andrė. Renginį vainikavo nuotaikingas filmas iš SCANORAMOS VASARA IR PASAULIO KINAS PARKE 2024 repertuaro. Žiūrovai buvo kviečiami pasinerti į absurdo komedijos „DAAAAALI!“ (2023 m.) pasaulį.

Aprangos kodas buvo Prancūzijos vėliavos spalvos: mėlyna, balta, raudona.

Šventė buvo surengta Palangos frankofonų klubo PONTAS iniciatyva kartu su Prancūzų institutu ir Palangos miesto savivaldybe. Renginį iš dalies finansavo Palangos miesto savivaldybė ir Prancūzų institutas Lietuvoje.

Liepos 17 - 24 dienomis Palangos miesto savivaldybės partnerio Prancūzijoje, miesto Saint Gilles Croix de Vie, jaunimas svečiavosi Palangoje.

Tai buvo pirmoji 14-16 metų jaunuolių ir juos lydinčių vadovų iš Prancūzijos išvyka į Lietuvą. Savaitės trukmės programą ir detales svečiai planavo ir derino kartu su VšĮ Palangos jaunimo ir savanorystės centro darbuotojais ir jaunimo savanoriais jau nuo vasario mėn., pasiruošimui reguliariai organizavo nuotolinius susitikimus. Prancūzijos jaunuoliai daugiausia laiko praleido su vietiniu jaunimu: žaidė tinklinį, dalyvavo orientaciniame pasivaikščiojime, dainavo karaoke, gamino ir vaišinosi tradiciniais patiekalais, aplankė Palangos kurorto muziejų, Antano Mončio namus ir Lietuvos jūrų muziejų, nuėjo ir į 1000 km lenktynes, palydėjo saulę iš apžvalgos rato, žaidė žaidimus ir mėgavosi geru oru bei leido laiką su naujais draugais. Prancūzijos jaunimas taip pat prisidėjo prie šaligatvių mozaikų iniciatyvos ir Vytauto gatvėje vietiniams sudėliojo sardinės piešinį, kuris pasitiks ir kitus svečius iš Saint Gilles Croix de Vie. 

Finansų ministerija Palangoje, Jūratės ir Kastyčio skvere, rugpjūčio 1 d. pakvietė švęsti  Šveicarijos nacionalinę šventę, o taip pat - Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos atidarymą.

Programos metu vyko įvairios pramogos vaikams: žaidimai, batutai, piešimas ant veidų ir vasariški pasipuošimai, nuotraukos atminimui, cirko artistai, dovanos ir ledai. Suorganizuotas piešinių konkursas vaikams „Piešiu Šveicarijos ir Lietuvos draugystę“ ir skirti vertingi prizai už geriausius piešinius.

Suaugusiųjų laukė įdomūs susitikimai su: pediatru Rimantu Kėvalu; gyd. odontologe Giedre Kobs; psichologe Vaida Gabe; prof. Arvydu Martinkėnu; savanoriškos veiklos Lietuvoje ekspertais.

Vakarą vainikavo šventinis Vido Bareikio ir grupės koncertas bei saulės palydėjimas geroje kompanijoje.

Renginį organizavo Lietuvos Respublikos Finansų ministerija kartu su Palangos miesto savivaldybe.

Palangos miesto savivaldybė jau antrą kartą organizuoja stovyklą vaikams iš Bučos miesto (Ukraina).  Šis miestas yra Palangos miestas-partneris, su kuriuo palaikome glaudžius ryšius, bendradarbiaujame socialinėse, kultūrinėse, švietimo srityse. Šios stovyklos tikslas - padėti jauniesiems Bučos gyventojams nors trumpam pamiršti karo keliamą siaubą, pasisemti teigiamų emocijų ir pasidžiaugti taikiomis vasaros atostogomis prie Baltijos jūros. 

Šiemet atvyko 7-17 metų vaikai, kurių šeimas karas palietė itin skaudžiai. Stovyklos trukmė – nuo birželio 25 d. iki liepos 30 d. Kiekvienoje stovyklos pamainoje dalyvavo po 15 vaikų, kartu su jais atvyko ir du lydintys asmenys, kurie  kurorte svečiavosi net  po 8 dienas. Tad visą savaitę jaunieji Bučos atstovai Palangoje ilsėjosi ir pramogavo – jų laukė dailės terapijos, juoko joga, edukacinės programos, stalo žaidimų vakarai, ekskursijos, kino filmų peržiūros, sportinės veiklos, susitikimai su jaunaisiais palangiškiais, kitos pramogos.

Su vaikais susitikti buvo atvykusi ir Lietuvos Respublikos premjerė Ingrida Šimonytė, kuri praleido visą dieną su ukrainiečiais vaikais, kartu dalyvaudama įvairiose edukacijų veiklose.

Palangos miesto savivaldybė skyrė finansavimą 3 stovyklos pamainoms, tačiau su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pagalba turėjome galimybę organizuoti 4 pamainas. Taigi iš viso Palangoje apsilankė 60 vaikų ir jaunuolių, kurie dėl karo yra netekę vieno iš tėvų, jų šeimos nariai yra nukentėję nuo karo, yra iš daugiavaikių ar socialiai pažeidžiamų šeimų.

Palangos kurorto muziejus, bendradarbiaudamas kartu su Prancūzų institutu Lietuvoje, rugpjūčio 2–3 dienomis, surengė prancūzų kultūros savaitgalį Palangoje.

Dvi dienas Palangos kurorto muziejuje vykstančiuose renginiuose buvo pristatytos mados ir kulinarijos temos, kurios neabejotinai yra tapusios Prancūzijos kultūros paveldo dalimi bei vizitine kortele.

Rugpjūčio 2 d. vyko socialinių mokslų daktaro, profesoriaus, lektoriaus, mados žinovo ir įvaizdžio guru Eugenijaus Skerstono paskaita „Paryžiaus mados fenomenas: poveikio galios kilmė“.

Rugpjūčio 3 d. vyko filmo „Gardumynas/Délicieux“ peržiūra. Tai komiška istorinė drama, sukurta 2021 m. Cezario kino apdovanojimuose šiam filmui 2022 metais skirtos 2 nominacijos  už geriausius kostiumus ir dekoracijas.

Rugpjūčio 3-7 dienomis Palangoje vyko Tarptautinis akordeono festivalis - seminaras - praktikumas Palangoje, kuris organizuojamas jau tris dešimtmečius ir yra pirmasis tokio pobūdžio, ilgiausiai ir profesionaliausiai gyvuojantis ir akordeono meno tradicijas puoselėjantis renginys šalyje.

Daugiažanris renginys suteikia galimybę pažinti nekomercinį meną ir pristatyti profesionalaus akordeono meno tendencijas, suteikia jauniems pradedantiems atlikėjams koncertines erdves, nemokamas meistriškumo pamokas su žymiausias Lietuvos ir užsienio pedagogais bei kaskart dovanoja miestui ir jo svečiams profesionalų muzikų koncertus nemokamai.

Festivalio organizatoriai – Lietuvos akordeonistų asociacija, Vilniaus akordeonistų draugija, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos akordeono katedra – kvietė mėgautis profesionalų ir į didžiąją sceną kelią besiskinančių moksleivių bei studentų muzikos vakarais. Festivalį globoja ir dalinai finansuoja Palangos miesto savivaldybė.

Nemokamuose vakaro koncertuose, vyksiančiuose vairiose miesto kultūrinėse erdvėse, organizatoriai kvietė gyventojus bei miesto svečius į Lietuvos ir užsienio atlikėjų pasirodymus.

Rugsėjo 13 - 15 dienomis Palangos kurorte įvyko 8-asis tarptautinis liaudiškų šokių festivalis „Palangos miestely“, kuris kvietė švęsti bei ragino bendruomenę ir svečius įsilieti į daugiau nei 400 dalyvių šokio sūkurį. Festivalis išskirtinis dalyvių gausa ir amžiumi, nes apima kelias kartas – nuo vaikų, jaunimo iki garbaus amžiaus žmonių.

Šių metų  festivalyje dalyvavo kaip niekad daug svečių iš užsienio.  Atvyko net trys šokių kolektyvai iš Latvijos, po vieną iš Estijos ir Lenkijos. 2024 m. festivalio šūkis – „Šokis vienija tautas“.

Festivalis prasidėjo šventine eisena. Daugiau nei 400 šokėjų susirinko prie Palangos kurhauzo  ir lydimi Mažeikių muzikos mokyklos Sedos filialo pučiamųjų orkestro „Griaustinis“ nužingsniavo iki  Palangos tilto. Iškilminga ceremonija ir bendru šokiu ant Palangos tilto dalyviai atidarė festivalį ir išsiskirstė po įvairias Palangos erdves, kur toliau tęsė pasirodymus. Jūratės ir Kastyčio skvere, prie Palangos kurhauzo, J. Basanavičiaus ir Birutės al. sankirtoje šokėjai ne tik rodė savo meistriškumą, bet ir kvietė visus šokti kartu.

Sekmadienio rytą,  prie Palangos gelbėjimo stoties, festivalio dalyviai kartu su palangiškiais ir miesto svečiais susirinko į festivalio pusryčius ant jūros kranto. Atlikę rytinę mankštą ragavo rėmėjų dovanotų užkandžių, neapsieita be šokių ir dainų, lauko žaidimų. 

Visas tris festivalio dienas Vytauto gatvėje tradiciškai šurmuliavo kermošius, kuriame buvo galima paskanauti įvairiausių gardumynų, šiltų bei šaltų gėrimų, tikros naminės duonos, įsigyti Lietuvoje ir Latvijoje gaminamos produkcijos bei kitokių dovanų sau ir artimiesiems.

Palangos kultūros centro informacija

Siekiant ugdyti jaunų, 14-18 metų amžiaus, žmonių susidomėjimą aktualioms jaunimo temomis vietos, Europos ir pasaulio lygmenimis, viešoji įstaiga Palangos jaunimo ir savanorystės centras kartu su partneriais iš Danijos bei Vokietijos įgyvendina Erasmus + jaunimo mainus „The Wiev“.

Jaunimo manai suplanuoti trijose Europos miestuose – Palangoje, Niukobinge (Danija) ir Rostoke (Vokietija). Planuojama, kad projekte dalyvaujantys jaunuoliai išmoks geriau suprasti savo ir kitų žmonių veiksmų svarbą klimatui, gamtai ir pasaulio tvarumui.

Pirmieji jaunimo mainai įvyko spalio 12-19 dienomis Niukobinge, šiuose mainuose iš viso dalyvavo 28 jauni žmonės iš trijų valstybių. Iš Palangos miesto vyko 10 jaunuolių, kuriuos lydėjo Palangos jaunimo ir savanorystės centro darbuotojos.

„Tai buvo pirmieji Erasmus+ mainai užsienyje kurorto jaunuoliams, o kai  kuriems – ir pirma kelionė į užsienį. Ši kelionė jaunimui suteikė daugybę potyrių – naujų šalių, kultūrų bei tradicijų pažinimas, nauji draugai, nauja aplinka, geresnis savęs pažinimas, naujų įgūdžių ir kompetencijų įgijimas. Jaunuoliai džiaugėsi galėję pasivaikščioti po Kopenhagos senamiestį, aplankyti žymias vietas. Įspūdį padarė ne tik architektūra, bet ir gausybė dviračių, nes žinome, kad Danija aktyviai kovoja su klimato kaita, itin domisi ekologija bei tvarumu“, - sakė jaunimo darbuotoja Loreta Lingytė.

Jaunimo mainų dalyviai kartu su vadovais gyveno, leido laiką bei vykdė veiklas modernioje Niukobingo mokykloje „Sophieskolen“. Jaunuoliai bei jų vadovai iš Niukobingo jau antrą dieną supažindino su miesteliu, jo apylinkėmis, žymesnėmis vietomis, Jaunimo kultūros fabriku, kur vietinis jaunimas aktyviai leidžia laiką. Taip pat, skleidžiant tvarumo temą, visi jaunuoliai kartu pasodino medį vietovėje, kur yra intensyviai atsodinamas miškas.

Visą savaitę jaunuoliai aktyviai užsiėmė įvairiomis veiklomis, padėjusiomis labiau pažinti ne tik vieniems kitus, bet ir pačius save. Įspūdingai praėjo kultūrų vakarai, kurių metu jaunuoliai bendraamžius iš kitų šalių supažindino su savo šalies kultūra, mėgstamais dalykais, maistu, žaidimais, šokiais, pristatė veiklas, kurias vykdo savo mieste.

„Kiekviena šalis turėjo suplanavusi savo veiklas: sporto treniruotes ir žaidynes, orientacines varžybas, dramos bei šokių užsiėmimus, tradicinių daniškų maisto patiekalų gaminimą su vietiniu virtuvės šefu. Ypatingai mums patiko profesionalaus šokių mokytojo Boomos ir dramos mokytojos Klaros užsiėmimai, kurių metu sukūrėme ir pristatėme performansą apie klimato kaitą ir tvarumą. Taip pat labai įsiminė mūsų jaunimo darbuotojos L. Lingytės pristatyta fotografijos užduotis, kurios metu susibūrėme į mažesnes grupeles, lankėme ypatingas Niukobingo miestelio vietas, jas fotografavome ir kūrėme trumpus vaizdo filmukus apie klimato saugojimą ir tvarumą“, - pasakojo projekto dalyviai Agnius ir Kristina.

Savaitė Niukobinge, pasak jaunimo mainų dalyvių, prabėgo greitai, o atsisveikinant buvo ir džiugu, ir liūdna, nes norėjosi ir namo, bet ir dar pabūti šiek tiek ilgiau. „Atrodo tik prieš kelias dienas susidraugavome, tik pradėjome vienas kitą pažinti, ir jau reikia išsiskirti. Esame dėkingi, kad galime keliauti, pažinti pasaulį ir kitus jaunuolius“, – sakė projekto dalyvės Enrika ir Meda.

Gausi palangiškių delegacija spalio pabaigoje lankėsi Prancūzijoje, kur dalyvavo Lietuvos sezonui Prancūzijoje skirtuose renginiuose. Palangos kultūros centro kolektyvai – folkloro ansamblis „Mėguva“ ir Kamerinis choras – Sen Žil Krua De Vi ir Laono miestuose su pasididžiavimu pristatė savo tarptautinį projektą – unikalią oratoriją „Mončys“. Šis renginys atskleidė skulptoriaus Antano Mončio kūrybos prasmę ir kvietė žiūrovus į meninę kelionę, jungiančią Lietuvos ir Prancūzijos kultūras.

Menininko A. Mončio vardas Lietuvos sezono Prancūzijoje renginiams pasirinktas ne atsitiktinai – Palanga didžiuojasi turėdama A. Mončio meno muziejų, kur pristatoma šio skulptoriaus kūryba, o Palangos miestas partneris Prancūzijoje Sen Žil Krua De Vi džiaugiasi turėdamas šio menininko sukurtą bei miestą puošiančią skulptūrą. Be to, šis menininkas didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Prancūzijoje, tad A. Mončio vardas čia taip pat yra žinomas.

Oratorija „Mončys“ – projektas, kurį kūrė Palangos kultūros centro folkloro ansamblio „Mėguva“ ir Kamerinio choro vadovai Zita Baniulaitytė bei Edmundas Jucevičius, sutraukė daugiau nei 60 atlikėjų iš Lietuvos bei Prancūzijos. Unikalioje komandoje dalyvavo garsūs Lietuvos menininkai – oratorijos kompozitorius Linas Rimša, oratorijos autorius bei režisierius, rašytojas Alvydas Šlepikas, muzikinės dalies koordinatorius Rytas Svilainis, kurie kartu su ansambliais sukūrė oratoriją, kupiną chorinių ir folklorinių elementų, susipynusių su A. Mončio kūrybos motyvais. Muzikoje atsispindėjo ir prancūziški motyvai, ir žemaitiškos giesmės, įtrauktos ir tradicinės kaukės bei skulptoriaus mėgstami švilpiai.

Į oratorijos pristatymą Prancūzijoje įsitraukė ne tik meno, bet ir Palangos miesto savivaldybės atstovai, pabrėždami, jog tai – ilgalaikės kultūrinės draugystės pradžia. Be gausaus būrio kurorto kultūros srities darbuotojų (Palangos kultūros centro bei A. Mončio meno muziejaus atstovų), Palangai Prancūzijoje atstovavo kurorto meras Šarūnas Vaitkus, Savivaldybės administracijos direktorė Ramunė Olšauskaitė Urbonienė, Tarybos nariai Sondra Kulikauskienė ir Eugenijus Simutis bei Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas. Taip pat oratorijos „Mončys“ pristatyme dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasadorius Prancūzijoje Arnoldas Pranckevičius.

Minint Lietuvos sezoną Prancūzijoje, palangiškių vizito metu Sen Žil Krua De Vi ir Laono miestuose taip pat buvo surengtos menotyrininkų diskusijos-konferencijos apie skulptorių Antaną Mončį bei tarptautinė vakaronė „Bus gerai“, kurioje pristatytas lietuvių ir prancūzų kulinarinis paveldas bei abiejų tautų folkloras.

Lietuvos sezonas Prancūzijoje 2024 – tai partneryste tarp Lietuvos ir Prancūzijos kuriama programa, kuri įvairiomis kultūros ir meno formomis, diskusijomis ir pristatymais supažindina Prancūzijos visuomenę su šiuolaikine Lietuva ir jos kultūra. Projektu siekiama inicijuoti ilgalaikį Lietuvos organizacijų ir kūrėjų bendradarbiavimą su Prancūzijos partneriais. Sezono programą vienija idėja „Kitas tas pats“ – kvietimas per projekto veiklas Prancūzijoje pamatyti save kitame.

Palangiškių Prancūzijoje pristatytas tarptautinis projektas – oratorija „Mončys“  – pabrėžė „Kitas tas pats“ idėją, kviesdamas žiūrovus per A. Mončio kūrybą atrasti abiejų tautų panašumus ir skirtumus. Neabejojama, kad šis projektas ir toliau stiprins kultūrinę Palangos ir miesto partnerio Prancūzijoje – Sen Žil Krua De Vi miesto – partnerystę, nes jau planuojamas Prancūzijos menininkų vizitas į Palangą 2025-aisiais.

Gruodžio 11 d. Palangos Vl. Jurgučio progimnazijoje vyko tarptautinis 5-12 klasių mokinių eilėraščių antrąją užsienio kalba (prancūzų, rusų, vokiečių, ispanų ir kt.) deklamavimo konkursas „Kalėdiniai skaitymai“. Konkurse dalyvavo Klaipėdos miesto, Kretingos rajono, Palangos miesto mokyklų mokiniai ir Vokietijos Bergeno miesto „Am Grünen Berg“ mokykla. Į konkursą atvyko delegacija iš Vokietijos Bergeno miesto, kuris yra Palangos miestas - partneris, „Am Grünen Berg“ mokyklos, kurie apsilankė ir Palangos miesto savivaldybės administracijoje bei pas Palangos merą.

Susitikimo metu tiek Bergeno mokiniai, tiek jų mokytojai sakė buvę maloniai nustebinti Palangos pokyčių – kasmet čia atvykę, jie pamato naujų objektų.

Svečiams iš Vokietijos didelį įspūdį paliko gausybė įvairių veiklų, siūlomų miesto bendruomenei, taip pat – mūsų sporto kompleksas, baseinas, sutvarkytos mokyklos ir tai, jog su vaikais ugdymo įstaigose dirba labai daug personalo.

Palangos Vl. Jurgučio progimnazija jau daugybę metų tęsia bendradarbiavimą bei draugystę su mokykla "Am Grunen Berg" iš Bergeno Rugeno saloje (Vokietija).

Gruodžio 16–17 dienomis Palangoje lankėsi Jūrmalos miesto savivaldybės administracijos (Latvija) svečių delegacija – specialistai iš Kultūros, Rinkodaros, Strateginio planavimo bei Turizmo skyrių. Su Jūrmala Palanga yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį, kuri buvo atnaujinta 2003 m. ir tai yra mūsų miestas partneris.

Svečius domino Palangos miesto aktualijos: kaip tvarkomi dviračių takai, sprendžiami sezoniškumo klausimai, įveiklinami miesto infrastruktūros objektai ir pritaikomi gyventojų poreikiams.

Susitikimas vyko Palangos Kurhauzo reprezentacinėje salėje, kuri svečiams paliko didelį įspūdį. Palangos miesto savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus vedėja A. Šikšnienė, pristatė Palangos miesto plėtrą ir planuojamus projektus, susitikime taip pat dalyvavo Palangos miesto savivaldybės tarybos narė I. Valaitienė, Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja J. Mitkevičiūtė, Palangos turizmo informacijos centro direktorė R. Kmitienė, Palangos kultūros centro direktorė V. Petrauskienė bei kultūros centro vadybininkė M. Jarulytė Elgendy.

Jūrmalos delegacija turėjo daug klausimų apie miesto biudžeto formavimą, lėšų panaudojimą infrastruktūrai gerinti, sezoniškumo mažinimo sprendimus, didžiuosius renginius mieste, turizmo vystymo strategijas ir kt.

Susitikimo metu taip pat buvo apsikeista bendradarbiavimo idėjomis, o Palangos atstovai pakviesti apsilankyti Jūrmaloje kitais metais per miesto šventę.

Viešnagės Palangoje metu svečiams buvo aprodytas Kurhauzas, Koncertų salė, surengta ekskursija po Kurorto muziejų, Jūrmalos atstovai taip pat apsilankė Palangos turizmo informacijos centre, kur galėjo išbandyti virtualų turą po Palangą su 3D akiniais.

Prieš išvykdama. Jūrmalos delegacija nuoširdžiai padėkojo už šiltą priėmimą ir pasidalintą gerąja patirtimi.

Kasmet sausio 27-ąją pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Palangiškiams ši diena primena širdį iki skausmo veriantį faktą: vien 1941 m. birželio 27 d. ir spalio 12 d. vykdyto Holokausto aukomis tapo daugiau nei 400 mūsų miesto gyventojų – darbščių, sumanių, verslių ir gyvenimą bei jūrą mylėjusių Palangos žydų. Nukankintas ir sušaudytas per tas dvi siaubo dienas buvo kas aštuntas tuometės Palangos gyventojas. Ir tai nėra baigtinis skaičius.

Penktadienį Palangos vadovai  – meras Šarūnas Vaitkus, vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas, taip pat Savivaldybės Kultūros skyriaus vadovas Robertas Trautmanas kartu su Palangos žydų bendruomene bei jos  pirmininku Viliumi Gutmanu apsilankė Palangos kapinėse, kur prie memorialo tylos ir susikaupimo minute pagerbė nacių 1941 metų birželio 27 dieną pietinėje Birutės parko dalyje nužudytus 106 žydus ir lietuvius, kurių didžioji dauguma buvo palangiškiai. Uždegtos atminimo žvakės, tradiciškai prie kapavietės, kur perlaidotos holokausto aukos, palikti pagarbos ir atminimo akmenukai, liudijantys, kad mes nepamiršome ir visada atminsime mūsų miestiečius, kurie tapo pirmosiomis holokausto aukomis mūsų kraštuose.

Penktadienį atvertas dar vienas istorijos puslapis, įamžinant labai skaitlingos buvusios Palangos žydų bendruomenės, įnešusios labai svarų indėlį mūsų mieste plėtojant prekybos, amatų, ypač gintaro apdirbimo, ir, žinoma, poilsio bei kurortavimo verslus, atminimą – atidengta paminklinė lenta, žyminti Didžiosios ir Mažosios sinagogų buvimo vietą. Atminimo ženklas pritvirtintas prie prekybos centro Vytauto gatvėje pastato sienos.

Paminklinėje lentoje keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, hebrajų ir jidiš – pažymėta, kad šioje vietoje buvo žydų maldos namai: Didžioji sinagoga, pastatyta 1880 m., ir Mažoji sinagoga, pastatyta 1900 m.

„Dėkoju mūsų miesto Žydų bendruomenei ir mūsų kultūros specialistams už aktyvumą ir parodytą iniciatyvą įamžinti mums ir mūsų miestui svarbius istorijos puslapius bei nepamiršti to, kas buvo. Šiandien mes žemai lenkiame galvas prieš palangiškius Holokausto aukas ir sakome: „Mes prisimename“, – atidengiant atminimo lentą kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Kiek iš viso sinagogų yra buvę Palangoje, nėra nustatyta, nes ne visi šaltiniai vienodai nurodo sinagogų pastatymo datas. Esama duomenų, kad 1540 m. žydams buvo suteikta privilegija pastatyti pirmąją sinagogą Palangoje. 1738 m. pagrindinės gatvės vienoje pusėje stovėjo bažnyčia, o kitoje pusėje, į šiaurę nuo bažnyčios, – „iškala“ (sinagoga).

Architektai dr. Marija Rupeikienė ir Antanas Rupeika nurodo, kad 1863 m. Palangoje buvo pastatyta medinė sinagoga. Jai sudegus, 1880 m. pastatyta Didžioji sinagoga, o 1900 m. pastatytos dar dvi sinagogos (manoma – mūrinės). 1939 m. sudarytame Palangos miesto plane nurodomi du skirtingo dydžio mūriniai pastatai – Didžioji ir Mažoji sinagogos.

Mažoji sinagoga stovėjo į šiaurę nuo Didžiosios ir buvo gerokai už ją mažesnė. Sinagogų plotai buvo – 20x17 m ir 14x13 m. Abi sinagogos buvo raudonų plytų, papuoštos tinkuotomis detalėmis, o jų eksterjere dominavo neoromaninės architektūros elementai.

Dauguma sinagogų Lietuvoje buvo sunaikintos Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais. Palangoje nė viena sinagoga neišliko, o paskutinioji sunaikinta sovietmečiu. Buvusių sinagogų vietoje sovietmečiu pastatyta maisto prekių parduotuvė. Šioje vietoje iki dabar veikia prekybos centras.

Memorialinė lenta, žyminti Palangos žydų bendruomenės istorijos puslapius, pirmoji, bet ne paskutinė – plėtojama iniciatyva atitinkamai įamžinti ir kitus išlikusius Palangos pastatus, kurie sietini su šių Palangos ateitį kūrusių miestiečių gyvenimu, veikla, kultūra ir nenusakomai tragiškais likimais.

Vasario 9-12 dienomis Palangoje lankėsi bei su miesto vadovais susitiko, o taip pat – viename iš didžiausių kurorto žiemos renginių – Stintų šventėje – dalyvavo Palangos miesto partnerio Lenkijoje – Ustkos – delegacija. Ustkai atstovavo Savivaldybės infrastruktūros valdymo vadovas Łukasz Krawczyk, Ustkos Savivaldybės tarybos narys Zbigniew Margol, Savivaldybės Socialinės apsaugos, švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dorota Szcześniak – Abramczyk bei Sporto ir plėtros centro įmonės prezidentas Radosław Szreder.

Penktadienį, vasario 10 d., svečiai lankėsi Palangos miesto savivaldybėje bei susitiko su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi. Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė, Ekonominės plėtros skyriaus vedėja Ramunė Olšauskaitė – Urbonienė, Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužienė, Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas ir vedėjo pavaduotoja Jūratė Mitkevičiūtė, pristatyta Palangos kurorto infrastruktūra, aptarti su švietimu, kultūra, sportu susiję klausimai.

Ypač svečius domino įgyvendinamas Šventosios uosto statybos projektas, taip pat susitikimo metu didelis dėmesys skirtas švietimui – Ustkos atstovai domėjosi ne tik mūsų ugdymo sistema, bet ir teiravosi, kaip Palangai pavyksta išlaikyti itin aukštą švietimo lygį.

Taip pat kalbėta apie Savivaldybės administracijos darbo specifiką. Svečiams didelį įspūdį paliko Palangos miesto savivaldybės administracijoje įdiegtas Vieno langelio darbo principas, padedantis taupyti į Savivaldybę įvairiais klausimais besikreipiančių interesantų laiką – svečiai nusprendė pasekti Palangos pavyzdžiu bei Vieno langelio darbo principą įdiegti ir Ustkos Savivaldybėje.

Po šio susitikimo svečiai buvo pakviesti į ekskursiją po Palangą, kurios metu Ustkos atstovams buvo pristatyti Palangos infrastruktūros objektai. Didelį įspūdį Ustkos delegacijos nariams paliko ir Palangoje pastatyti visuomenės poreikiams skirtų objektų gausa – miesto baseinas, sporto arena, Kurhauzas, Koncertų salė ir kiti.

Šeštadienį Palangos miesto partnerio atstovai dalyvavo kurorte vykusioje Stintų šventėje bei buvo ypač nustebinti ne tik renginių įvairovės, bet ir žmonių gausos. 

Kovo 30 d. Palangos „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje įvyko akcija „Velykos batų dėžėje“, kurią organizavo labdaros ir paramos fondas „Saugus prieglobstis LT“, skirtą padovanoti Velykų šventę Ukrainos kariams ir vaikams. Paruoštos dėžutės buvo perduotos asmenims, kurie atsakingi už šios akcijos vykdymą Palangoje.

Visos norinčios klasės prisijungė prie akcijos įgyvendinimo ir sukūrė dovanų dėžutes Ukrainos vaikams ar kariams. Kiekviena mokinių amžiaus grupė skyrė dovanėlę vaikui, atitinkančiam jų amžių, pvz., jei dovanojo pirmokai, tai pirmokui tinkamus daiktus ir sudėliojo į dėžutę batų dydžio. Dėžutes mokiniai kartu su kūrybingaisiais mokytojais išpuošė, parašė laiškus ir pridėjo lietuviškos atributikos akcentų. Taip vaikai prisidėjo prie labai gražios akcijos, nusiųsdami lietuviškos šilumos bei gerumą Ukrainos vaikams.

Šeštadienį Palanga miesto gyventojus ir svečius pasitiko europietišku stiliumi ir kvietė kartu švęsti Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos ir „Europe Direct Klaipėda“ organizuotą Europos dieną.

Šiais metais Lietuva švenčia 19-ąsias metines, būdama Europos Sąjungos šeimoje. Europos dieną, kuri švenčiama kiekvienų metų gegužės 9-ąją, džiaugiamasi vienybe Europoje. Šią dieną minimas istorinis įvykis – 1950 m. pasirašyta Šumano deklaracija, kuri yra laikoma Europos Sąjungos pamatu. Ji subūrė šalis kurti vieningą ir taikią Europą.

Europos dienos šventę saulėtame Jūratės ir Kastyčio skvere Palangoje šventiškai pradėjo Palangos orkestras su dirigentu Egidijumi Mikniumi priešakyje.

Susirinkusius žiūrovus pasveikino Palangos vicemerė Akvilė Kilijonienė, „Europe Direct Klaipėda“ centro vadovė Dalia Žaltauskienė, o Europos Parlamento nario prof. Liudo Mažylio padėjėja perdavė paties Liudo Mažylio laiške surašytus linkėjimus Palangai, Lietuvai ir Europai.

Palangos orkestrui iškilmingai grojant Lietuvos ir Europos Sąjungos himnus, buvo pakeltos Lietuvos ir Europos Sąjungos vėliavos. Po oficialiosios šventės dalies kurorto gyventojai ir svečiai buvo pakviesti pasinerti į muzikos ir šokių sūkurį.

Šventę tęsė nuo pat 1953 m. išskirtinėje Palangos kurorto aplinkoje ir kūrybai puikiose sąlygose muzikuojantis Palangos orkestras. Jis dovanojo žiūrovams pakilią šventinę nuotaiką ir šiai dienai pritaikytus kūrinius, kviečiančius pasinerti į muzikos sūkurį.

Šventinėje programoje pasirodė ir drauge šokti kvietė Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos šokių studijos „Palangos Vėtrungė“ šokėjai (vadovė Birutė Gikarienė), Šventosios pagrindinės mokyklos šokių kolektyvas „Eglija“ (vadovė Eglė Venslauskienė). Savo atliekamomis dainomis susirinkusius žiūrovus linksmino Palangos moksleivių klubo muzikos studijos „SoundLab“ atlikėjai (vadovė Daiva Pelėdaitė) ir jaunasis atlikėjas Jonas Narutavičius, kuriam akomponavo koncertmeisterė Audronė Urbutytė.

Šventę vainikavo Palangos balandininkų klubo drauge su Klaipėdos apskrities dekoratyviniu paukščių augintojų klubu dovanotas 27 baltų balandžių, simbolizuojančių Europos Sąjungos nares, paleidimas. Šis sparnuočių paleidimas į dangų ne tik gražus reginys, tačiau ir simbolinis laisvės ir vienybės linkėjimas visoms šalims.

Po šventinės programos žiūrovai galėjo jungtis į diskusiją „Europos žalias kursas Palangos kurorte“. Diskusijoje dalyvavo „Time Europe direct“ ekspertas Domantas Tracevičius ir valstybinių miškų urėdijos, Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė, miškininkė Gražina Banienė.

Už pagalbą organizuojant Europos dieną, Palangos viešoji biblioteka dėkoja partneriams ir rėmėjams: Palangos miesto savivaldybei, Palangos orkestrui, „Europe Direct Klaipėda“ centrui, Europos Parlamento nario prof. Liudo Mažylio biurui Palangoje, Palangos balandininkų klubui ir jo vadovui Reinoldui Liaudanskui, Klaipėdos apskrities dekoratyviniu paukščių augintojų klubo nariams Gediminui Rapaliui ir Evaldui Okuličiui, jauniesiems šokėjams, atlikėjams ir jų vadovams bei visiems susirinkusiems žiūrovams!

Europa – tai mes!

Balandžio 30 – gegužės 7 d. Palangos delegacija lankėsi Malmės mieste, Švedijoje, kur vyko Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatas. Šio vizito tikslas – perimti čempionato organizatorių estafetę, pasisemti patirties, aptarti su čempionato organizavimu susijusius klausimus bei pristatyti Palangą – miestą, kitąmet rengsiantį Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatą.

Palangos delegacijos sudėtyje – kurorto meras Šarūnas Vaitkus, Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys Renaldas Seibutis, taip pat – organizacinės darbo grupės, besirūpinančios kitąmet Palangoje vyksiančio Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionato organizaciniais klausimais, nariai – šis darbo grupės bei Palangos orkestro vadovas Vygantas Rekašius, projektų vadovė Viktorija Puidokė bei kiti darbo grupės nariai – Stasys Viršilas, Jūratė Mitkevičiūtė bei Jaura Janušienė.

Susitikimo su Europos varinių pučiamųjų asociacijos (EBBA) vadovu Ulfu Rozenbergu bei kitais šios asociacijos nariais metu aptartos Palangoje kitąmet vyksiančio čempionato detalės. Švedijos pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos, organizavusios čempionatą Malmėje, vadovai su palangiškiais pasidalijo organizacine patirtimi, pristatė techninius sprendimus, padedančius sklandžiau organizuoti šį renginį. Taip pat čempionato organizatoriai Palangos atstovams aprodė orkestrantams sudarytas sąlygas – koncertų sales, scenas, repeticijų, persirengimo kambarius.

 Šis prestižinis muzikos pasaulio renginys kasmet privilioja itin gausų būrį ne tik orkestrantų, bet ir pučiamųjų muzikos gerbėjų, žiniasklaidos atstovų. Į Malmėje vykusį Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatą suvažiavo 32 čempionato dalyviai, taip pat buvo sudarytas ir jungtinis jaunimo orkestras, suburtas iš jaunimo rinktinės stovykloje dalyvavusių visų Europos šalių orkestrantų. Jaunieji orkestrantai koncertavo įvairiose Malmės vietose ir čempionato Gala koncerte.

Palangoje Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatas vyks 2024 m. balandžio 25 – gegužės 5 dienomis.

Gegužės 8-12 d. Palangoje ir Klaipėdos regione vyko gerųjų patirčių dalinimosi seminaras, kuriame dalyvavo Lietuvos ir Brandenburgo (Vokietija) jaunimo specialistai. Palangoje ir Klaipėdos regione apsilankę svečiai analizavo jaunimo darbuotojo profesines vertybes ir laikyseną, kėlė savo kompetencijas susipažindami su asmenų su negalia įtrauktimi. Vizitą organizavo ir finansavo Jaunimo reikalų agentūra.

Palangoje svečiai ne tik apsistojo, tačiau ir apsilankė Kurhauze įsikūrusiame Palangos kultūros ir jaunimo centre Kurhauze bei atvirojoje jaunimo erdvėje „Be stogo“, Bendruomenės namuose, apžiūrėjo Jaunimo ir savanorystės centro statybas.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Palangos savanorių grupė pristatė vykdomą projektą apie asmenų su negalia įtrauktį, bendruomenės sutelktumą, Palangos kultūros ir jaunimo centro atvirosios jaunimo erdvės „Be stogo“ jaunimo darbuotoja Asta Tiškutė skaitė pranešimą tema „Atvirojo darbo su jaunimu principai praktiškai: Palangos atvirosios jaunimo erdvės „Be stogo“ atvejis“. Pranešimo metu pristatytas atvirosios jaunimo erdvės „Be stogo“ lankytojų skaičiaus pokytis per pastaruosius metus nustebino svečius tiek iš Lietuvos, tiek iš Brandenburgo.

2022 m. erdvėje apsilankė beveik 600 unikalių lankytojų, bendras lankytojų skaičius siekia daugiau nei 5700. Tokie skaičiai viršija net Klaipėdos mieste esančių jaunimo centrų lankytojų skaičių, o tai rodo apie atvirojo darbo su jaunimu, o galbūt ir kitų darbo su jaunimu formų poreikį kurorte. Svečiai teigė, kad pateiktas strateginio darbo su jaunimu pavyzdys, politikų rūpestis bei jaunimui palankūs sprendimai gali būti ir yra pavyzdys tiek kitoms savivaldybėms Lietuvoje, tiek užsieniui.

Palangos Vl. Jurgučio progimnazijos pradinio ugdymo mokytojos gegužės 19 d. dalyvavo edukacinėje išvykoje „Latvijos švietimo sistemos naujovės ir geroji patirtis“. Mokytojos sėmėsi patirties Liedagos vidurinėje mokykloje, turėjo galimybę pasigrožėti turtinga mokymo priemonių baze, sumaniai pritaikytomis sporto ir aktų salių erdvėmis, ekonomišku pagalbinių patalpų integravimu į ugdymo procesą, jaukiais poilsio ir laisvalaikio kambariais, ryškių spalvų ir žaismingo dizaino poilsio baldais koridoriuose, rūbinėse, kurie suteikia šviesos ir didingumo natūralia saulės šviesa neapšviestose zonose. Liedagos vidurinė mokykla įkurta 1945 metais, o nuo 2019 pilnai modernizuota. Tai tautinių mažumų mokykla. Mokykloje yra 45 klasių komplektai, mokosi virš 800 mokinių, veikia priešmokyklinio ugdymo grupė. Ši mokykla yra sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo dalis. Palangos miesto mokytojos parsivežė labai daug įdomių idėjų, kurias bandys pritaikyti ir mūsų miesto mokyklose.

Palangos senojoje gimnazijoje gegužės mėn. viešėjo aštuoni 11 klasių mokiniai ir du mokytojai iš Portugalijos mokyklos Agrupamento de Escolas de Paredes de Coura. Jie vykdė Erasmus projektą „Digital Innovation in AEPC“ („Skaitmeninės inovacijos“). Pateikę paraišką jie laimėjo galimybę savaitę mokytis kartu su Palangos senosios gimnazijos III klasių gimnazistais gegužės 15-19 d. Projekto metu mokiniai dalyvavo pamokose su Gimnazijos mokiniais dalykų, kuriuose buvo dirbama su skaitmeniniais ištekliais, pamokose. Jie taip pat dalyvavo visose kitose veiklose, kurios vyksta šią savaitę gimnazijoje.

Anglų kalbos mokytoja  Alexandra Rocha jau vedė anglų kalbos pamoką gimnazijos trečiokams, o matematikos mokytojas Dinis António Sá Fernandes Pereira dirbo kartu su mokytojomis Asta Pantelejeva ir Aušra Ševeliova. Anglų kalbos pamokos – darbas grupėse – vyko su mokytoja Audra Kakliene ir IIA klasės gimnazistais.

Dar Portugalijos moksleivių laukė biologijos bei muzikos pamokos (su mokytojais Daiva Urbštiene ir Augustinu Užkuratu), susitikimas su Gimnazijos Parlamentu, ekskursija į Kuršių neriją bei anglų kalbos pamokos Palangos kurorto muziejuje su mokytojomis Aušrine Janušiene ir A. Kakliene.

Vasario mėnesį vyko parengiamasis vizitas, kurio metu šios mokyklos direktorė Ana Paula Fernandes ir švietimo departamento atstovė susipažino su Palangos švietimo sistema, kartu su švietimo skyriaus vedėja Laima Valužiene ir anglų kalbos mokytoja A. Janušiene aplankė Palangos ugdymo įstaigas (darželį, „Baltijos“ pagrindinę mokyklą), aptarė Portugalijos moksleivių šios savaitės mokymosi programą su pavaduotoja Jolita Vaičiuliene.

Kiekvienos dienos pabaigoje mokiniai atliktą veiklą rašė į dienoraštį. Tiek mokytojai, tiek mokiniai puikiai pabendravo ir bendradarbiavo. Tai buvo unikali galimybė susipažinti su Portugalijos švietimo sistema ir kultūra kartu mokantis ir dirbant.

„Palangos orkestras“ kasmet rengia tarptautinį pučiamųjų muzikos festivalį „Amber Wind“, itin svarbų Palangai, kaip viena iš senosios, antrą šimtmetį skaičiuojančios orkestrinės muzikos koncertų tradicijos tęstinumo išraiškos formų.

Festivaliu siekiama atkreipti klausytojų dėmesį į pučiamųjų muziką ir pučiamųjų orkestrus bei ansamblius, skatinti pažinti žanro įvairiapusiškumą, taip pat sudaryti sąlygas bendradarbiavimui ir gerosios patirties mainams tarp mėgėjų ir profesionalų, Lietuvos bei užsienio kolektyvų. Šiais metais festivalis vyko gegužės 26 – 28 dienomis.

Kaip ir senojoje Europoje, kur pučiamųjų orkestrai išpopuliarėjo XIX a. vid., Palangoje daugiau negu šimtmetį gyvuoja orkestrinės pučiamųjų muzikos tradicija, įsižiebusi grafų Tiškevičių laikais, tęsta pirmojo Palangos burmistro Jono Šliūpo, o vėliau – 1953 m. įkurto „Palangos orkestro“, muzikuojančio iki šios dienos ir tapusio neatskiriama kurorto kultūrinio identiteto dalimi.

Siekiant sutvirtinti šį Palangą su kitais Europos miestais siejantį kultūrinį tiltą bei plėtoti aukšto meninio lygio kultūros renginių įvairovę kurorte, nuo 2017 m. Palangoje rengiamas tarptautinis pučiamųjų muzikos festivalis ,,Amber Wind“. Festivalyje šiemet pasirodė profesionalūs orkestrai iš didžiųjų Lietuvos miestų - Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, Šiaulių pučiamųjų orkestras, Panevėžio pučiamųjų instrumentų orkestras „Garsas“, Palangos orkestras. Prie jų prisijungė svečiai iš Latvijos – pučiamųjų orkestras „Liepaja“. Meistriškumo dirbtuves bei koncertą surengė varinių pučiamųjų kvartetas iš Jungtinės Karalystės „A4 Brass Quartet“. Festivalyje taip pat pasirodė Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos bigbendas bei Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras su programa – cinematorija „Cali-Gari“.

Palanga įgijo dar vieną miestą partnerį užsienyje – juo tapo Prancūzijos miestas Saint Gilles Croix de Vie. Abiejų miestų bendradarbiavimo sutartis šeštadienį iškilmingai pasirašyta Kurhauze, dokumentą parašais patvirtino Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ir Saint Gilles Croix de Vie meras Francois Blanchet.

Bendradarbiauti sutarta turizmo, kultūros, sporto, švietimo ir meno srityse, taip pat numatoma keistis patirtimi, žiniomis ir informacija įvairiose miesto valdymo ir ūkio srityse šiuolaikinių technologijų taikymo, miestų statybos, aplinkosaugos, transporto, miesto infrastruktūros vystymo, socialinių ir kitų pobūdžių klausimais. Dėmesys bus skiriamas ir istorinio bei kultūrinio paveldo išsaugojimui, šeimos ir jaunimo klausimų politikos sritims.

Pasirašius abiejų miestų bendradarbiavimo sutartį, atsirado galimybė bendrai dalyvauti kaip lygiaverčiai partneriai su kitomis savivaldybėmis projektuose, gaunant ES struktūrinių fondų lėšas.

Apie tai, kad Saint Gilles Croix de Vie miestas ieško miesto partnerio Lietuvoje ir yra daug kuo labai panašus į Palangą, kurorto vadovus informavo bei abiejų miestų draugystę inicijavo Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. Kadangi Palanga turi labai glaudžių sąsajų su Prancūzija (tai ir grafų Tiškevičių istorija, jų parko įkūrėjo E. Andre pėdsakai, skulptoriaus A. Mončio gyvenimas bei kūryba ir t. t.), buvo pritarta šiam pasiūlymui, juo labiau kad Palanga jau seniai ieškojo miesto partnerio šioje šalyje.

2021 m. sausį nuotoliniu būdu įvyko Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus, Lietuvos ambasadoriaus Prancūzijoje Nerijaus Aleksiejūno ir Saint Gilles Croix de Vie mero Francois Blanchet susitikimas, kurio metu kalbėta apie investicijų pritraukimo, turizmo plėtros ir bendradarbiavimo su Prancūzijos miestu galimybės.

2022 m. rudenį Saint Gilles Croix de Vie lankėsi Palangos miesto atstovai. Vizito metu atkreiptas dėmesys, kad abu miestai turi daug bendra. Saint Gilles Croix de Vie – prie De Vie upės, įtekančios į Atlanto vandenyną, įsikūręs miestas, turintis 8 tūkst. nuolatinių gyventojų. Tačiau vasarą gyventojų skaičius čia išauga iki maždaug 80 tūkst., kadangi labai daug Paryžiaus ir kitų didelių miestų gyventojų čia yra įsigiję antruosius būstus.

Saint Gilles Croix de Vie uostą, kuris turi labai daug panašumų su Palanga bei Šventosios uostu, kadangi miestus sieja labai panašus peizažas.

Panašūs ir abiejų miestų vykdomi kultūriniai projektai. Pavyzdžiui, Saint Gilles Croix de Vie didžiuojasi ir itin populiaria Sardinių švente, rengiama kiekvieną vasarą, yra įsteigę Sardinių broliją (analogišką Palangos Stintų ordinui), į kurią inauguruojami žinomi bei nusipelnę asmenys. Tad šioje srityje galimas Sardinių brolijos bei Stintų ordino bendradarbiavimas.

Kultūros srityje yra ir daugiau Saint Gilles Croix de Vie bei Palangos bendradarbiavimo galimybių. Netoli šio miesto gyveno žinomas Lietuvos menininkas Antanas Mončys, jo skulptūra iki šiol puošia miesto Draugystės tiltą, sujungiantį dvi abipus upės išsidėsčiusias miesto dalis.

Saint Gilles Croix de Vie turi savo folkoro ansamblį, atstovaujantį savo regioną, kuris galėtų bendradarbiauti su Palangos folkloro kolektyvais, dalyvauti mūsų miesto šventėse bei priimti Saint Gilles Croix de Vie šventėse palangiškius.

Naujojo Palangos miesto partnerio gyventojai labai aktyvūs ir sporto srityje, tad palangiškiai iš karto sulaukė pasiūlymų bendradarbiauti abiejų miestų krepšinio klubams, abu miestai dalyvauja ERASMUS+ projektuose ir kt., tad įžvelgiamos plačios bendradarbiavimo galimybės.

Šiais metais jubiliejinį, 770-ąjį miesto gimtadienį minintis kurortas šventinių renginių gausa džiugina ir vietos gyventojus, ir miesto svečius. Palangos viešosios bibliotekos skaitykloje liepos 1 d. (šeštadienį) 14 val. atidaroma Latvijos kurortinio miesto Jūrmalos ir Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ dailininkų kūrybos darbų paroda. Palangos ir Jūrmalos savivaldybės turizmo, kultūros ir kitose srityse aktyviai bendradarbiauja nuo 1990 metų. Į Latvijoje organizuojamus tarptautinius menininkų plenerus  palangiškiai dailininkai vyksta nuo 2006 metų. Šiemet, jubiliejinio Palangos gimtadienio proga, Latvijos menininkus į plenerą mūsų pajūryje pakvietė šį gražų projektą finansuojanti Palangos miesto savivaldybė.

Juk vasara – ne tik atostogų laikas. Šiuo laikotarpiu, prisimindami seną tradiciją, menininkai laikinai palieka savo kūrybines studijas ir įžengia į atvirą – gamtos – erdvę, dalyvaudami pleneruose. Birželio mėnesio pabaigoje Palangoje savaitę vykęs tarptautinis dailininkų pleneras ieškoti gyvybingų, švytinčių, pulsuojančių spalvų draugėn subūrė net 12 menininkų. Dailininkai sako, kad susitikimai kūrybinėje erdvėje leido ne tik surasti naujų draugų, bet ir pažinti skirtingas mokyklas, o įkvepianti kurorto, jo apylinkių gamtos grožio ir  turtingos krašto istorijos erdvė atnešė darbingos kūrybinės savaitės derlių - meno darbų gausą. Gimė paveikslai, užsimezgė stiprios menininkų draugystės, tikėtina peraugsiančios į įdomius bendradarbiavimo projektus ir parodas ateityje.

O kaip gi Palangos 770-asis gimtadienis be dovanų? – Kiekvienas šio kūrybinio tarptautinio sambūrio autorius: Alise Landsberga, Baiba Briede, Janis Jekabsons, Pavels Sagalajevs, Gražina Oškinytė-Eimanavičienė, Romas Paulikas, Dovilė Oškinytė, Reda Rimkutė-Ščerbakovienė, Eglė Lipinskaitė, Ieva Litvaitytė, Gražina Eimanavičiūtė-Kasčionienė, Rasa Užpelkytė Palangai dovanos po vieną  plenero metu sukurtą darbą.

Tarptautinės plenero darbų parodos „Palanga 770“ organizatoriai : Palangos miesto savivaldybė ir Palangos kūrybinė grupė „Mostas“.

Ekspozicijos laikas Palangos viešosios bibliotekos skaitykloje  liepos 1 -15 d.

Minint žydų žudynių Palangoje dieną, antradienį, birželio 27 d., prie Birutės parke esančio paminklo bei senosiose žydų kapinėse nužudytiesiems atminti uždegtos atminimo žvakutės bei padėti akmenėliai.

1941 m. birželio 22 d. Palangą užėmus Trečiojo Reicho karinėms pajėgoms, birželio 26 d. visi bendruomenės žydai buvo suimti ir uždaryti dviejose sinagogose. Vienoje – moterys, vaikai ir pagyvenusieji, kitoje – vyrai ir jaunuoliai. 1941 m. birželio 27 d. vyrai ir jaunuoliai (nuo 13 metų ir vyresni) buvo atskirti ir nuvesti link parko teritorijos. Pietinėje parko dalyje, už Birutės kalno buvo sušaudyta 111 žydų ir kitų tautybių žmonių, kaltinamų sovietų režimo rėmimu. Remiantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro atliktais istoriniais tyrimais, tarp nužudytųjų buvo 95 Palangos valsčiaus žydų bendruomenės nariai (93 vyrai ir 2 moterys) ir 16 ne žydų tautybės žmonių, kurių didelę dalį sudarė lietuviai.

1958 m. liepos mėnesį masinių žudynių vieta buvo atkasta ir nužudytųjų palaikai perkelti į Palangos miesto civilines kapines. Ten pastatytas bendras antkapis aukoms atminti.

1989 m. simbolinėje žudynių vietoje aukoms atminti Birutės parko pietinėje dalyje pastatytas paminklas – didžiulis akmuo.

Palanga dovanoja taikų poilsį savo miesto partnerio Bučos (Ukraina) vaikams, kurių šeimos nukentėjo nuo karo. Šeštadienį, liepos 1 d., į vasaros poilsio stovyklą didžiausiame Lietuvos kurorte atvyko pirmoji grupė. Mažuosius ir juos lydinčius suaugusiuosius pasitiko Premjerė Ingrida Šimonytė ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. 

„Džiaugiamės, kad atvykote į mūsų Lietuvos pajūrį ir turėsite galimybę čia taikiai praleisti savo atostogas. Šiltų įspūdžių, besišypsančių žmonių ir taikaus dangaus, kur neskraido raketos“, – linkėjo Premjerė, susitikusi su Bučos vaikais. Gražių ir turiningų dienų mūsų kurorte svečiams linkėjo ir Palangos meras Š.Vaitkus.

Telefoninio vaizdo pokalbio metu savo miesto vaikučius pasveikino Bučos meras Anatolijus Fedorukas. Jis taip pat dėkojo mūsų šaliai ir Palangai už gražią iniciatyvą.

Pirmąją savo viešnagės Palangoje dieną jaunieji stovyklautojai kartu su Premjere ir kurorto meru skanavo picų vienoje iš J. Basanavičiaus gatvėje įsikūrusių picerijų. Vėliau jų laukė susitikimas su Baltijos jūra – žymiojo Palangos tilto prieigose vaikai kartu su Premjere I. Šimonyte ir Palangos meru Š. Vaitkumi į dangų paleido dvidešimt baltų balandžių, simbolizuojančių taiką. Taip pat vaikai kartu su mūsų Vyriausybės vadove bei kurorto meru pakilo apžvalgos ratu ir pasižvalgė po Palangą iš paukščio skrydžio.

Atgauti jėgas bei emocinę pusiausvyrą nuo karo nukentėjusių Bučos šeimų vaikus pakvietė Palangos miesto savivaldybė. Šios akcijos tikslas – padėti jauniesiems Bučos gyventojams nors trumpam pamiršti karo keliamą siaubą ir pasidžiaugti taikiomis vasaros atostogomis prie Baltijos jūros. 

„Buča – yra Palangos miestas partneris, tad nuo pirmųjų karo dienų mes, palangiškiai, stengiamės šiam miestui teikti visokeriopą pagalbą. O dabar, atsiradus galimybei, apsisprendėme padovanoti Bučos vaikams taikų poilsį mūsų pajūryje. Norime, kad mažieji Bučos gyventojai nors trumpam pamirštų karą, pasisemtų teigiamų emocijų ir pasidžiaugtų vasara bei vaikyste“, – sakė Š. Vaitkus.  

Tad visą savaitę jaunieji Bučos atstovai Palangoje ilsėsis ir pramogaus – jų laukia dailės terapijos, juoko joga, edukacinės programos, stalo žaidimų vakarai, ekskursijos, kino filmų peržiūros, sportinės veiklos, susitikimai su jaunaisiais palangiškiais, kitos pramogos.

Iš viso šią vasarą Palangą aplankys apie 100 Bučos vaikų iš šeimų, kurios karo metu neteko vieno ar abiejų tėvų, taip pat iš daugiavaikių šeimų bei socialiai itin pažeidžiamų grupių. Jiems bus surengtos 5 stovyklos pamainos, kurių kiekvienoje bus ne mažiau kaip 15 vaikų bei keletas grupę lydinčių suaugusiųjų. 

Prisidėti prie jaunųjų ukrainiečių stovyklavimo Lietuvos pajūryje – maitinimo, kultūrinės, edukacinės ir laisvalaikio programų ir kt. – kviečiamas kiekvienas Ukrainos tragedijai neabejingas mūsų šalies gyventojas. Aukoti raginama siūlant mainus – „Rotary“ klubas, vykdydamas projektą „Ukrainos kinas – gyvenimas ant ribos“, vasaros vakarais kviečia į kino seansus Palangoje ir Šventojoje. Žiūrovams liepą ir rugpjūtį bus pristatomas animacinis filmas „Mavka: miško siela“, drama, komedija  „Superkomikė“ bei meninis istorinis filmas „Vedlys“. Įsigydami bilietus į kiną, žiūrovai tiesiogiai parems stovyklos organizavimą.

Prisidėti prie stovyklos finansavimo galima ir pravedant pasirinktą sumą į specialiąją Palangos socialinių paslaugų centro sąskaitą LT647180600003130554, mokėjimo paskirtyje nurodant „Stovyklai“. 

Liepą vasarojančius Lietuvos pajūryje XI tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis kviečia į ypatingus pasaulinio garso mūsų šalies ir užsienio atlikėjų pasirodymus. Iš Lietuvos, Kroatijos, Vokietijos, Austrijos, Kanados, Lenkijos, Ukrainos atvykstantys muzikai liepos 5–19 dienomis koncertuos Kurhauze, Palangos koncertų salėje ir botanikos parke.

Festivalio organizatoriai, viešoji įstaiga „Klasika LT“, klausytojams parengė net keturiolika koncertų, kuriuose skambės ne tik jau pamėgti klasikinės muzikos kūriniai, bet ir specialiai šiam festivaliui sukurtos kompozicijos.

Kiekvienas vakaras – kitoks, ypatingas, nepakartojamas. Nuo fortepijoninės ir simfoninės muzikos šedevrų iki romantiškų arijų ir improvizacijų.

Netruks ir siurprizų – romantikos mėgėjus džiugins Palangos botanikos parko tvenkinyje plaukiojančioje valtelėje muzikuosiančios atlikėjos, pučiamųjų kvintetas, atliksiantis programą per Palangą riedančioje karietoje, net dvejose atvirose kurorto erdvėse vyksiantys performansai.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Palangos miesto savivaldybė.

Palangos delegacija, kurią sudarė kurorto meras Šarūnas Vaitkus, Savivaldybės tarybos narys Dainius Želvys, Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas ir Palangos orkestras, vadovaujamas Vyganto Rekašiaus. lankėsi Švedijoje bei pasveikino Palangos miestą partnerį Simrishamną (Švedijos Karalystė) miesto 900-mečio proga. Simrishamniečiams perduoti ne tik nuoširdūs sveikinimo bei padėkos už ilgametę draugystę žodžiai, bet ir muzikinė dovana – Palangos orkestro pasirodymai Simrishamno šventėje. 

Palangos ir Simrishamno draugystė užsimezgė dar 1991-aisiais. Tai yra pirmasis Palangos miestas partneris, todėl Simrishamnas ir jo gyventojai palangiškiams buvo ir yra išties ypatingi. Nuo pat 1991-ųjų, kuomet iš sovietų gniaužtų išsivadavusi Lietuva, o kartu ir Palanga, susidūrė su nemažais sunkumais, palangiškiai visuomet jautė Simrishamno palaikymą – tiek moralinį, tiek ir materialinį. Itin didelį dėmesį bei rūpestį Palanga ir palangiškiais rodė Simrishamno gyventojas Tomas Larsas Larsonas – už veiklą ir ypatingus nuopelnus Palangai jam 2013 metais suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas.

Sveikindami Simrishamną 900-ojo miesto gimtadienio proga, Palangos orkestras surengė pasirodymus Ahuso ir Kristianstado miestuose bei jubiliejų švenčiančiame Simrishamne – čia surengti du koncertai: Rotušės aikštėje bei Simrishamno miesto parke.

Rotušės aikštėje Palangos orkestras muzikavo kartu su Simrishamno orkestru. Prieš šį koncertą visų palangiškių vardu Simrishamno gyventojus pasveikino kurorto meras Š. Vaitkus. Meras taip pat pasveikino Palangos miesto garbės pilietį T. Larsoną asmeninės šventės – 80-mečio jubiliejaus – proga.

Vizito metu meras Š. Vaitkus, D. Želvys ir R. Trautmanas susitiko su Simrishamno miesto mere Jeanette Ovesson ir vicemere Pia Ingvarsson. Susitikimo metu buvo aptarti per 32 metus įgyvendinti projektai ir projektai bei sritys, kuriose Palangos bei Simrishamno savivaldybės galėtų bendradarbiauti ateityje.

Liepos 29 d. – rugpjūčio 16 d. Palangoje vyko „Ispanų filmų retrospektyva“, kurią organizavo Palangos kurorto muziejus kartu su Ispanijos Karalystės ambasada, Ispanijos Karalystės garbės konsulu Klaipėdoje Vytautu Lygnugariu, kino klubu „8 ½“, (vadovas – Kęstutis Meškys). Kino seansai vyko nemokamai ir buvo rodomi kiekvieną trečiadienį. Tai  - gražios draugystės tarp Palangos kurorto muziejaus ir Ispanijos Karalystės ambasados,  pradžia.

Prieš 29 metus startavęs Tarptautinis akordeono festivalis Palangoje tapo plataus profilio renginiu renkantis pilnutėles klausytojų sales ir visus koncertus dovanojantis nemokamai. Per šį laiką užaugo ne viena akordeonistų profesionalų ir mėgėjų karta, o akordeono muzikos gerbėjų ratas prasiplėtė iki neaprėpiamos minios.

Šiais metais, liepos 31-rugpjūčio 5 dienomis, Tarptautinis akordeono festivalis PALANGA 2023, dedikuojamas Palangos miestui ir drauge su visais švenčia šio miesto 770 metų jubiliejų kviesdamas į visus festivalio koncertus nemokamai.

Meno vadovas Raimondas Sviackevičius, festivalio rengėjai  Lietuvos akordeonistų asociacija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, pagrindinis rėmėjas ir globėjas Palangos miesto savivaldybė ir meras Šarūnas Vaitkus kviečia Jus aplankyti  plataus profilio atlikėjų koncertus suteiksiančius plačias pasirinkimo galimybes net pačiam įnoringiausiam  Palangos kurorto gyventojui ir svečiui.

Kiekvieną dieną vyks meistriškumo sesijos, jungtinio tarptautinio akordeonistų orkestro repeticijos, o popietėmis -  17 val. Palangos S. Vainiūno meno mokykloje girdėsime į didžiąją sceną kelią besiskinančių moksleivių koncertus. Jų metu bus pristatytos įdomiausios koncertinės programos atliekamos solistų ir ansamblių. Na, o vakaro koncertuose miesto erdvėse organizatoriai kvies į Lietuvos ir užsienio atlikėjų pasirodymus.

Palangos miesto savivaldybėje, trečiojo aukšto fojė, rugpjūčio 3 d. buvo atidaryta asociacijos Klaipėdos ukrainiečių kultūros ir švietimo centras „Rodyna“ ir Palangos miesto ukrainiečių bendruomenės „Sodyba“ pristatoma ukrainiečių tautinių kostiumų paroda. Renginio globėjas – Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. Paroda skirta Ukrainos Nepriklausomybės dienai paminėti ir bus eksponuojama iki rugsėjo 2 d.

Šiame renginyje dalyvavę ir jaunieji stovyklautojai iš Palangos miesto partnerio Bučos, jų vadovai bei visi susirinkusieji po atidarymo susėdo Savivaldybėje gyvam pokalbiui. 

„Džiaugiuosi, kad tarp parodos atidarymo svečių buvo ir Ukrainos garbės konsulas Klaipėdoje Genius Vygantas, tarybos nariai. Vaikai iš Bučos – jau ketvirtoji stovyklautojų, kuriuos į mūsų kurortą pakvietė Palangos miesto savivaldybė, pamaina. Paklausti apie Palangoje patirtus įspūdžius, jaunieji ukrainiečiai nešykštėjo pagyrų mūsų kurortui, nuostabiai gamtai, architektūrai ir, svarbiausia – čia gyvenantiems žmonėms,“ – kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Stovyklautojai džiaugėsi palangiškių draugiškumu, nuoširdumu bei šypsenomis, kuriomis jaunuosius ukrainiečius Palangos gyventojai gausiai apdovanoja kasdien. 

„Šio šilto susitikimo metu vaizdo skambučiu susisiekėme ir su Bučos miesto meru Anatolii Fedoruk. Vaikams perdaviau Premjerės Ingridos Šimonytės dovaną – draugystės apyrankes, padabintas Lietuvos ir Ukrainos vėliavų spalvomis. Dovanų jaunieji stovyklautojai atvežė ir palangiškiams – Ukrainos bei Bučos miesto vėliavas,“ – po susitikimo pasakojo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Penktadienį, rugpjūčio 4 d., Palangoje prasidėjo visą savaitgalį truksiantis Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos lyderių suvažiavimas „Už lietuvybę, pilietiškumą ir solidarumą“, skirtas PLB 65-mečiui paminėti.

Suvažiavime dalyvauja Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos nariai, krašto lietuvių bendruomenės ir jaunimo sąjungų pirmininkai, atstovai iš 30 pasaulio šalių lietuvių bendruomenių, taip pat – Lietuvos Respublikos Seimo nariai, ministerijų kitų svarbių Lietuvos institucijų atstovai.

Suvažiavimo dalyviai Palangoje aptars PLB strategines kryptis, bendradarbiavimo ir sąveikos su Lietuvos institucijomis klausimus, taip pat bus kalbama bendradarbiavimo kovoje su dezinformacija tema, diasporos pilietiškumo stiprinimo, Lietuvos saugumo, kitais aktualiais klausimais. Suvažiavimo darbotvarkėje – ir klausimai, kaip stiprinti lietuvių bendruomenes užsienyje, motyvuoti lyderius, paskatinti vaikus lankyti šeštadienines lietuviškas mokyklėles ir kt.

Palangos kurorto muziejuje vyks diskusija „Lietuvos regionų iniciatyvos diasporai: bendradarbiavimo patirtys“, kurios metu bus dalijamasi mintimis, kaip stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos regionų ir pasaulio lietuvių bendruomenių, kaip skatinti piliečių sąmoningumą bei aktyvumą, kurti stiprius ryšius tarp Lietuvos regionų ir diasporos, siekiant bendro tikslo – klestinčios ir vieningos Lietuvos. Suvažiavimo metu taip pat numatyta aptarti PLB valdybos komisijų projektus lietuvių bendruomenėms stiprinti, bus gvildenami ir kiti aktualūs klausimai.

Rugpjūčio 24 d.Palangoje buvo paminėta Ukrainos nepriklausomybės diena. Ją organizavo Ukrainiečių bendruomenės Palangoje „Sodyba“ atstovai, padedant Palangos miesto savivaldybei. Renginio metu buvo giedamas Ukrainos himnas, susirinkusius dalyvius pasveikino Palangos miesto savivaldybės vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas, eiles lietuvių ir ukrainiečių kalbomis skaitė Palangos senosios gimnazijos moksleiviai.

Palangoje šiuo metu yra apsistoję virš 1000 nuo karo pabėgusių ukrainiečių, kuriems vis dar yra suteikiama socialinė parama, kompensuojamas vaikų maitinimas mokyklose, vyksta lietuvių kalbos mokymai bei integracijos kursai.

Plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą su Saint-Gilles-Croix-de-Vie (Palangos miestu partneriu Prancūzijoje), jaunieji mūsų miesto krepšininkai – Palangos sporto centro auklėtiniai – rugpjūčio 28 d. - rugsėjo 4 d.lankėsi Saint-Gilles-Croix-de-Vie mieste bei dalyvavo čia vykusioje krepšinio stovykloje. Palangiškius lydėjo jų trenerė Daiva Mažionienė ir Sporto centro direktorius Saulius Simė, viešnagės metu juos globojo ir Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas, taip pat – Saint-Gilles-Croix-de-Vie meras François Blanchet bei miesto Tarybos narys, atsakingas už sportą bei sveikatos centrą, Marc Herrou.

Keturiolika jaunųjų krepšininkų (14-15 m.) ir jų treneriai iš Palangos į Prancūzijos vakaruose esantį miestelį Saint-Gilles-Croix-de-Vie atvyko 2023 m. rugpjūčio 28 d. Viešnagės metu lietuviai treniravosi ir dalyvavo trejose rungtynėse su Étoile Riez Vie krepšinio klubu bei Vandėjos Challans krepšinio komanda, iš kurių dvejas rungtynes laimėjo. Jaunuoliams taip pat buvo suorganizuota kultūrinė programa, skirta susipažinti su Saint-Gilles-Croix-de-Vie miestu ir Vandėjos regionu.

„Vaikai buvo apgyvendinti šeimose – tai jiems buvo nauja patirtis, padėjusi iš arčiau pažinti tikrą prancūzų gyvenimą, o taip pat – paskatinusi užmegzti naujas draugystes. Kitąmet planuojame Palangoje rengti atsakomąją jaunųjų krepšininkų stovyklą“, - sakė Palangos sporto centro direktorius S. Simė.

Pasak S. Simės. išvykos į Saint-Gilles-Croix-de-Vie metu buvo užmegzta ir daugiau ryšių sporto srityje. „Ateityje ne tik krepšininkai, bet ir kitų sporto šakų atstovai galėtų bendradarbiauti, vieni pas kitus dalyvauti varžybose“, – teigė Sporto centro vadovas.

Jaunųjų krepšininkų stovykla Saint-Gilles-Croix-de-Vie miestelyje yra pirmasis bendras susigiminiavusių miestų projektas. Bendradarbiavimo sutartį su Prancūzijos vakaruose esančiu Saint-Gilles-Croix-de-Vie miestu Palanga pasirašė birželį, Kurorto šventės metu vykusiame iškilmingame renginyje.

Europos paveldo dienos kvietė į meistriškumo laboratoriją ir nemokamą paskaitą rugsėjo 15 d. Palangos kurorto muziejuje, kur palangiškiai ir miesto svečiai buvo kviečiami į restauratoriaus, dailininko Bangučio Prapuolenio paskaitą „Meninių baldų restauravimas: istorija, paslaptys, atradimai".

Kiekvienas kūrinys turi savo istoriją sukauptą per laiko tėkmę. Balduose atsispindi kūrusio meistro rankų šiluma, prisilietimai, aplinkos, kur jis buvo naudojamas ženklai bei istorijos paslaptys. Paskaitos metu buvo pristatyti įdomiausi patyrimai, atradimai atliekant meninių baldų konservavimą ir restauravimą. Renginio metu buvo galima prisiliesti prie istorijos.

Penktadienį, rugsėjo 22 d., Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas bei Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas aplankė žydų žudynių vietą Kunigiškių miške bei nužudytų žydų perlaidojimo vietą Palangos miesto civilinėse kapinėse. Prie čia įrengtų paminklų pagal žydų tradiciją padėti atminimo akmenėliai bei uždegtos žvakutės.

Vėliau kartu su Vlado Jurgučio progimnazijos istorijos mokytojos Daivos Lotožienės ir geografijos mokytojo Egidijaus Šalkauskio vadovaujamais 7-9 klasių moksleiviais apsilankė Birutės parke, prie Žydų žudynių atminimo akmens. Čia mokiniai skaitė istorijos fragmentus apie žiaurų genocido laikotarpį, pagal žydų tradiciją kiekvienas mokinys padėjo po atminimo akmenuką su Palangoje gyvenusių ir genocido metu žuvusių žydų tautybės žmonių pavardėmis ir vardais. Palangos žydų bendruomenės pirmininkas V. Gutmanas akcentavo, jog atmintis apie 600 metų Palangoje gyvenusią žydų bendruomenę turi išlikti, tad tokios istorijos pamokos yra būtinos, kad genocido žiaurumai daugiau niekuomet nebepasikartotų.

Miestų ir regionų atsparumas krizėms, inovatyvūs sprendimai bei viešųjų investicijų vaidmuo ekonominei ir socialinei plėtrai – apie tai rugsėjo 22 dieną Palangoje vykusiame Europos Regionų komiteto Ekonomikos politikos (ECON, angl. Commission for Economic Policy) komisijos seminare diskutavo vietos politikai bei ekspertai iš Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos.

Išvažiuojamieji ECON komisijos seminarai rengiami kartą per metus. Dėl teisės organizuoti šį renginį Lietuva šiemet rungėsi su Portugalija. Palangoje seminaras surengtas Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidento, Lietuvos delegacijos Europos Regionų komitete vadovo Mindaugo Sinkevičiaus kvietimu.

„Pastarųjų metų krizės – nelegalūs migrantai, pandemija, karas Ukrainoje, energijos kainų šuolis – parodė, kad miestai ir regionai turi sąmoningai ir nuosekliai investuoti į ateitį bei tvarius sprendimus, kurie padėtų geriau įveikti naujus iššūkius. Viešosios investicijos yra vienas tokių sprendimų, nes būtent šios investicijos turi didelės įtakos tiek ekonominei, tiek socialinei plėtrai, jos veikia ir žmonių sprendimus dėl gyvenamosios vietos ar darbo, veikia ir pačią gyvenimo kokybę,“ – teigia M. Sinkevičius

Apie 60 dalyvių iš 15 ES šalių diskutavo apie viešųjų investicijų į energetiką, vandentvarką, transportą, švietimą ir socialinę infrastruktūrą svarbą bei ES siūlomus įrankius regionų ir vietos lygmeniu.

Savo įžvalgas apie viešųjų investicijų naudą regionams, verslo ir savivaldybių bendradarbiavimo galimybes pristatė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Subnacionalinės infrastruktūros programos koordinatorius Courtenay Wheeler. Diskusiją tęs Regionų komiteto ECON komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas,  Suomijos Lappeenranta miesto tarybos narys  Ilpo Heltimoinen, Europos investicijų banko atstovybės Baltijos šalims vadovė Virginija Gecaitė, vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis bei Tauragės regiono plėtros tarybos administracijos direktorė Jurgita Choromanskytė.

Europos vietos ir regionų valdžios atstovai taip pat pristatė gerąsias praktikas ir būdus krizes traktuoti ne tik kaip iššūkius, bet ir kaip galimybes. Apie sudėtingų situacijų padiktuotus inovatyvius sprendimus kalbėjo Europos savivaldybių ir regionų tarybos politikos direktorė Carol Thomas, Kauno miesto vicemeras Andrius Palionis, Asociacijos “Klaipėdos regionas”, vykdančioji direktorė Eglė Stonkė, Europos miestų tinklo “Eurocities“ metropolinių teritorijų darbo grupės pirmininkas František Kubeš bei LSA prezidentas M. Sinkevičius.

ECON komisijos seminarą Palangoje organizavo Europos Regionų komitetas ir Lietuvos savivaldybių asociacija bendradarbiaujant su Palangos miesto savivaldybe.

Palangoje rugsėjo 22 - 24 dienomis gatves ir atviras erdves vėl užpildė neprofesionalaus sporto mėgėjai.  „BeActive“ sporto festivalio metu per 3 dienas įvyko daugiau nei 40 skirtingų fizinio aktyvumo užsiėmimų. Juose dalyvauti buvo kviečiami skirtingo fizinio pajėgumo bei amžiaus žmonės: Palangos miesto gyventojai ir aktyvūs poilsiautojai. Šių metų Sporto visiems festivalio programą papildė naujos sporto ir fizinio aktyvumo formos, tai smūginio sportas ir Amerikoje daugiau kaip 35 milijonu sekėjų turintis – piklbolo žaidimas. Taip pat festivalio dalyviai buvo kviečiami išmėginti įvairias mankštas, išmokti žaisti su POI, dalyvauti jogos užsiėmimuose, mini biatlono, palestros bėgimo varžybose, bėgti įvairias distancijas. Taip pat išmėginti alpinizmo sienelę ar šaudymą pneumatiniu šautuvu bei daugelį kitų fizinio aktyvumo veiklų.

Džiaugsmingo laiko atrandant sporto naudą linkėjo Palangos miesto šeimininkai (Palangos miesto savivaldybė) bei renginio organizatorius ir Europos sporto savaitės koordinatorius Lietuvoje (Lietuvos asociacija „Sportas visiems“).

Atsižvelgiant į esamas šiandienos aktualijas ir siekiant per gerąsias patirtis ugdyti Lietuvos ir Ukrainos jaunimo pagalbos teikimo kitiems bei gebėjimo priimti pagalbą ugdymą aktyviai įsitraukiant į bendruomenės ir visuomenės gyvenimą ir tokiu būdu stiprinti psichoemocinę sveikatą, Palangoje buvo inicijuotas projektas.

Jau šiais metais, spalio 21-26 d. kurorte vyks Baltijos miestų sąjungos (toliau - UBC) generalinė konferencija „Baltijos jūros miestai remia Ukrainą“. UBC - vienas iš pirmaujančių savanoriškų miestų tinklų Baltijos jūros regione, kuriam priklauso miestai iš Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos ir Švedijos. Konferencijoje dalyvaus ir jaunimo atstovai, kurių susitikimo tikslas – sukurti jaunimui iš Baltijos jūros regiono erdvę, skirtą  aptarti kylančius iššūkius, su kuriais susiduria jaunimas iš įvairių regionų, šalių ir pasiūlyti galimus šių problemų sprendimus iš jaunimo perspektyvos.

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimai susiję su parama Ukrainai turėtų būti priimami įtraukiant ir pačius ukrainiečius, parengtas projektas „Stick to the point“, kuriam iš Lietuvos ir Ukrainos jaunimo mainų tarybos lėšų gautas 13 050 Eur finansavimas.

Šiuo projektu siekiama sukurti erdvę jaunimui iš Lietuvos ir Ukrainos aptarti iššūkius, su kuriais susiduria jų gimtieji miestai ir regionas bei pasiūlyti galimus sprendimus, kuriuos išsakytų pats jaunimas, kokius jie mato iššūkių sprendimo būdus iš savo perspektyvos. Į įgyvendinimą galėtų įsitraukti patys jaunuoliai bei pristatyti parengtas rekomendacijas 2023 m. UBC generalinės asamblėjai, ypatingą dėmesį skiriant pagalbos priėmimui bei teikimui ir realaus įsitraukimo į tokio pobūdžio pilietines, visuomenines veiklas vaidmenį jauno žmogaus psichoemocinei sveikatai. Projekto veiklos bus vykdomos fiziškai Lietuvoje, nuotoliniu būdu ir Lietuvoje, ir Ukrainoje.

Projektą inicijuoja ir įgyvendina VšĮ Metų rievės (Palanga) kartu su partneriu – viešąja organizacija „Aš – bučietis“ (Buča, Ukraina). Prie projekto įgyvendinimo prisideda Palangos kultūros ir jaunimo centro atviroji jaunimo erdvė „Be stogo“, Palangoje gyvenančių ukrainiečių bendruomenė „Sodyba“.

Į projektą įsitraukti pakviesti jaunuoliai tiek iš Lietuvos, tiek iš Ukrainos, prioritetas skiriamas Palangos (Lietuva) bei Bučos (Ukraina) jauniems, 14-29 m. žmonėms. Tiek projekto vykdytojai, tiek dalyviai jau turėjo 4 nuotolinius susitikimus, skirtus susipažinimui, savęs ir savo poreikių pažinimui, projekto pristatymui. Susitikimuose taip pat buvo sprendžiama dėl mokymų poreikio, intensyvumo bei temų, aptartas bendradarbiavimas, dalyvavimas XVII UBC generalinėje konferencijoje, vyksiančioje spalio mėn. 24-26 d. Palangoje. Projekto dalyviams parengta bei pristatyta Lietuvos ir Ukrainos jaunimo integravimosi į bendruomenės pilietinį gyvenimą situacijos tyrimo metodika, instrumentas, atlikta pirminė situacijos analizė. Tai – pirmoji projekto metu atliekamo tyrimo dalis. Tyrimo metu surinkti duomenys bus naudojami projekto tikslais, leis geriau suprasti jaunuolių požiūrį į demokratiją, įsitraukimą į ją, su tuo susijusią emocinę savijautą.

Palangos kurorto muziejus prisijungė prie Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos minėjimo ir spalio 10 d. pakvietė visus Palangos senjorus dalyvauti edukaciniame cianotipijos užsiėmime „Mėlyna? Mėlyna!“. Cianotipija – tai prieš 180 metų išrastas fotografijų gaminimo būdas ir senjorai buvo kviečiami pasigaminti atvaizdą šiuo senu būdu. Cianotipija jau seniai nebenaudojama, tačiau šiandien tai yra paprastas ir gerų emocijų suteikiantis kūrybiškas procesas. Stabtelėjimas, laukimas ir grožėjimasis  su žiupsneliu chemijos ir fizikos – tikra magija, kuria džiaugėsi labai daug susirinkusių Palangos senjorų.

Palangoje rugsėjo 29 d. vykusioje konferencijoje „Mūsų Baltija“, kurią jau antrą kartą organizavo Europos Komisija, padedant Palangos miesto savivaldybei, gvildenti su Baltijos jūros padėtimi susiję klausimai. Šiame itin aukšto lygio renginyje susirinko 8 Baltijos jūrą supančių ES šalių (Danijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos) ministrai bei už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius.

Konferencijoje apžvelgta, kas buvo pasiekta po pirmosios „Mūsų Baltijos“ konferencijos 2020 m. ir ką dar reikia padaryti. Ši konferencija tapo proga diskutuoti, bendradarbiauti ir susitarti dėl bendrų veiksmų sprendžiant dabartinius iššūkius.

Pagrindinės konferencijos metu aptariamos temos buvo aplinka ir žuvininkystė (pažanga, padaryta vykdant veiksmus, paskelbtus 2020 m. Baltijos šalių konferencijos ministrų deklaracijoje), su jūra susijusi ekonominė veikla („mėlynoji ekonomika“ – ieškota būdų, kaip leisti klestėti veiklai jūroje, nesprogusi amunicija, sukelianti taršą ir užkertanti kelią ūkinės veiklos plėtrai jūroje. Tam konferencijoje skirtas ypatingas dėmesys.

Spalio 10 d. į Palangos kultūros ir jaunimo centro Atvirą jaunimo erdvę „Be stogo“ atvyko apie 20 jaunimo darbuotojų iš Latvijos (Kuržemės regiono).  Buvo kalbama apie tai, kaip veikia darbas su jaunimu pas mus savivaldybėse ir apskritai Lietuvoje, diskutuota apie Jaunimo reikalų komiteto darbą, darbą gatvėse,  apie Jaunimo reikalų tarybą - tai kaip vyksta rinkimai, kaip deleguoja į darbo grupes ir pan. Palanga dalinosi savo gerąja patirtimi.

Palanga tapo tarptautinių konferencijų vieta, sukviečianti į kurorte vykstančius renginius šimtus dalyvių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. 

Šį rudenį Palanga priėmė Europos Sąjungos šalių ministrus, atvykusius į konferenciją „Mūsų Baltija“, taip pat – Europos Regionų komiteto narius iš 15 Europos sąjungos šalių, garsųjį „Lūžio tašką“, o spalio 24-26 dienomis kurorte vyko Baltijos miestų sąjungos generalinė konferencija „Baltijos jūros miestai remia Ukrainą“. 

Teisę organizuoti šį renginį Palanga įgijo, laimėjusi šiuo tikslu paskelbtą konkursą – Palangos kurortui palankų sprendimą lėmė tarptautinio lygio renginiams puikiai tinkama Palangos infrastruktūra – konferencijoms reikalingos erdvės, apgyvendinimo galimybės ir kt. 

Apie 200 dalyvių – miestų merai bei vicemerai iš dešimties Europos valstybių (Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Norvegijos ir Danijos) Palangoje tris dienas diskutavo, dalinosi patirtimi bei ieškojo galimybių, kaip padėti Ukrainai – kaip paremti karo metu suniokotus Ukrainos miestus ir jų galimą atstatymą, kaip integruoti Ukrainos karo pabėgėlius, konferencijos metu buvo kalbama ir apie Baltijos miestų sąjungos vaidmenį būsimo Ukrainos stojimo į ES procese.

Spalio 25 d. nuo ryto vyko seminarai (kurie prasidėjo jau iš vakaro) Kurhauzo erdvėse, o po pietų prasidėjo plenarinė sesija, kurios metu Prezidento sveikinimą perdavė LR Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, dalyvius per vaizdo įrašą pasveikino Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius bei Bučos (Ukraina) meras Anatolij Fedoruk, vaizdo žinutę atsiuntė ir Europos komisijos Regionu komiteto prezidentas Vasco Alves Cordeiro. Plenarinės sesijos metu pasisakė UBC Prezidentas Mantas Jurgutis, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta, taip pat – Europos tarybos direktorius Baltijos šalims Grezgorz Poznanski. 

Generalinės konferencijos dalyviai dalijosi patirtimi, kaip galima padėti karo draskomai Ukrainai, bei pabrėžė, jog ši pagalba neturi nutrūkti. Beje, Palanga sulaukė ir padėkos už tai, kad šią vasarą pastovyklauti priėmė apie šimtą vaikų iš Bučos miesto. 

Konferencijos metu buvo diskutuojama ir kitais svarbiais klausimais – atsinaujinančios energijos, dekarbonizacijos, jaunimo įtraukimo ir skaitmeninės transformacijos ir kt. 

Spalio 26 d. darbas buvo tęsiamas: generalinės konferencijos metu taip pat buvo tvirtinama UBC metinė audito ataskaita, ateinančių metų programos, naujai dvejų metų kadencijai buvo renkamas prezidentas ir du viceprezidentai, ketveriems metams – sekretoriatas.

Lapkričio 21 d. savivaldybėje lankėsi ir su miesto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko Prancūzijos ambasadorė Alix Everad, garbės konsulas Klaipėdoje Olivier Criou bei Prancūzų kalbos instituto direktorius Pascal Sliwanski. Šiame susitikime taip pat dalyvavo Prancūzijos ambasados darbuotojai bei Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus atstovai.

Susitikimo metu svečiams buvo pristatyta kurorto infrastruktūra, pastaruoju metu įgyvendinti ar įgyvendinami projektai, taip pat kalbėta apie Palangos bendradarbiavimą su naujuoju miestu partneriu Prancūzijoje Saint Gilles Croix de Vie bei įgyvendinamus bendrus projektus. Prancūzijos ambasadorei didelį įspūdį paliko, jos žodžiais tariant, Palangoje sklandanti prancūzų dvasia, taip pat – aktyvus Palangos ir Saint Gilles Croix de Vie. su kuriuo Palanga susigiminiavo vos prieš pusmetį, bendradarbiavimas.

Ambasadorė taip pat atkreipė dėmesį, jog Palangoje puikiai išplėtota sporto ir kultūros infrastruktūra, ir tai. pasak ambasadorės, galima išnaudoti rengiant bendrus projektus su prancūzais. Ji akcentavo, jog kitąmet Prancūzijoje vyks olimpinės žaidynės, o tai gali būti puikus pretekstas dar aktyviau ieškoti sąlyčio taškų ir bendradarbiavimo galimybių, pavyzdžiui, tarp Palangos ir Saint Gilles Croix de Vie švietimo įstaigų. Abu miestus taip pat jungia lietuvių menininkas Antanas Mončys, kurio sukurta skulptūra yra tapusi Saint Gilles Croix de Vie miesto simboliu, o Palanga gali pasidžiaugti turinti A. Mončio namus – muziejų. Šį bendrumą, ambasadorės nuomone, taip pat būtina išnaudoti, ypač kitąmet Prancūzijoje vyksiančio Lietuvos kultūros sezono metu.Prancūzų kalbos instituto direktorius Pascal Sliwanski atkreipė dėmesį, jog pasibaigus Lietuvos kultūros sezonui, mūsų šalyje vyks jį apibendrinantys renginiai – „Atgarsis“. Palangoje „Atgarsio“ metu būtų galima surengti dokumentinio filmo peržiūrą.

Susitikimo metu Palangos meras Š. Vaitkus pabrėžė, jog Palanga yra puiki vieta rengti tarptautinius susitikimus, konferencijas. Šiais metais kurorte jau vyko Baltijos miestų sąjungos generalinė konferencija, Europos regionų komiteto suvažiavimas, Europos komisaro Mindaugo Sinkevičiaus organizuota tarptautinė konferencija „Mūsų Baltija“, kitų itin aukšto lygio renginių. Meras ambasadorę pakvietė naudotis Palangos kurorto infrastruktūra, organizuojant tarptautinius susitikimus ar konferencijas.

Gruodžio 11 - 16 dienomis Palangos jaunimo darbuotojai dalyvavo tarptautiniuose mokymuose „Neramūs laikai ir atsparumas darbe su jaunimu" (Turbulent times & resilience in youthwork) kurie vyko Daugirdiškėse. Mokymų metu buvo nagrinėjama dabartinė jaunuolių, patiriančių daugybę krizių – popandemijos, karo, pabėgėlių, klimato, situaciją, aptariamos ir plėtojamos jaunimo klausimais dirbančių specialistų kompetencijos (jaunimo darbuotojų, mokytojų, slaugos darbuotojų, psichologų ir kt.). Geriau susipažinta su įvairiomis neapibrėžtumo sąlygomis ir jų poveikiu jauniems žmonėms (įskaitant tuos, kurie nukentėjo nuo karo Ukrainoje), kaip ugdyti jaunų žmonių atsparumą kasdieniame darbe su jaunimu.

Palangos kultūros centro ir Palangos miesto savivaldybės inicijuotas projektas ,,Skulptoriaus Antano Mončio pėdsakais Prancūzijoje" pateko į 2024 m. Lietuvos sezono Prancūzijoje programą. Jam suteiktas Sezono ženklas ir skirtas finansavimas. Jungtinė Lietuvos ir Prancūzijos atrankos komisija apsvarstė 133 Lietuvos ir Prancūzijos organizacijų paraiškas. Gruodžio 13 d. baigiamojo posėdžio metu Paryžiuje atrinkti pirmieji projektai, sudarysiantys Lietuvos sezono Prancūzijoje programą, tarp kurių – ir Palanga.  ,,Skulptoriaus Antano Mončio pėdsakais Prancūzijoje" - tai jungtis Palangos kultūros centro kamerinio choro, folkloro ansamblio ,,Mėguva", Palangos miesto savivaldybės, Antano Mončio namų-muziejaus, Palangos miesto partnerio Prancūzijoje Saint-Gilles-Croix-de-Vie bei kitų menininkų projektas. Lietuvos sezonas Prancūzijoje – tai partneryste tarp Lietuvos ir Prancūzijos kuriama programa, kuri įvairiomis kultūros ir meno formomis, diskusijomis ir pristatymais supažindins Prancūzijos visuomenę su šiuolaikine Lietuva ir jos kultūra. Jis vyks 2024 m. rugsėjo 12 d. – gruodžio 12 d. visoje Prancūzijoje. 

Projektą įgyvendina  Lietuvos kultūros institutas ir Prancūzų institutas.

Daugiau informacijos: https://lithuanianculture.lt/lietuvos-kulturos-sklaidos-projektai/lietuvos-sezonas-prancuzijoje-2024/  

Minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, sausio 27 d. Palangos mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas kartu su Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistais bei Palangos žydų bendruomenės nariais aplankė Holokausto aukų Palangoje kapą, uždegė atminimo žvakutes bei padėjo akmenėlius. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena paminėta ir kurorto ugdymo įstaigose. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena kasmet minima, siekiant išsaugoti Holokausto atmintį ir nepamiršti šių žiaurių istorijos įvykių. Šią dieną žmonės visame pasaulyje taip pat kasmet kviečiami prisijungti prie tradicinės atminimo akcijos akcija #WeRemember /#MesPrisimename, kurios metu prisimenamos bei pagerbiamos Holokausto aukos, liudytojai bei gelbėtojai.

Po metų pertraukos prancūziško kino seansai vėl vyko LNDM Palangos gintaro muziejuje bei Palangos kurorto muziejuje sausio 28 d.– vasario 12 d. „Žiemos ekranai“ – tai nuo 2004 m. Prancūzų instituto Lietuvoje rengiamas festivalis, vykstantis keliolikoje Lietuvos miestų. Ir jau keletą metų šis festivalis žiemos metu atvyksta ir į Palangą, bendradarbiaujant su Palangos frankofonų klubu PONTU. Šiuo festivaliu siekiama pristatyti naujausias autorinio prancūziško kino tendencijas ir supažindinti žiūrovus su kino istorijoje svarbiais prancūziško kino pavyzdžiais. Todėl festivalį įprastai sudaro pagrindinė, naujausiems filmams skirta programa, retrospektyva ir animacinė programa mažiesiems.

Vasario 24 d. ant Palangos jūros tilto suplevėsavo Ukrainos ir Lietuvos vėliavos, mėlyna bei geltona spalva nušvito ir kurorto Koncertų salė. Taip Palanga palaikė savo miesto partnerį Ukrainoje Bučą ir visus Ukrainos žmones jų kovoje už savo laisvę. Ukrainos ir Lietuvos vėliavos, skambant abiejų šalių himnams, buvo pakeltos ir Jūratės bei Kastyčio skvere, kur palangiškiai rinkosi į solidarumo ir vienybės su Ukraina akciją #LaisvėŠviečia. „Mes negalime likti nuošalyje. Mes negalime likti abejingi Ukrainos likimui. Mes negalime pritarti Rusijos agresijai ir karo veiksmams prieš nepriklausomą Ukrainos valstybę. Mes sakome NE karui. Mes norime TAIKOS. Laikykitės, Ukrainos žmonės! Mes esame su savo broliais ir sesėmis Ukrainoje, esame su savo miesto partnerio Buča žmonėmis!“, – į susirinkusiuosius kreipėsi Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Jis pakvietė palangiškius ir miesto svečius apsilankyti ant jūros tilto bei nusifotografuoti Ukrainos bei Lietuvos vėliavų fone, ir šias nuotraukas kelti į savo paskyras socialiniuose tinkluose.

Vasario 28 d. Palangos koncertų salė nušvito žalia, rožine, žydra ir violetine spalvomis. Taip Palanga paminėjo Pasaulinę retų ligų dieną ir išreiškė visuomenės palaikymą retomis ligomis sergančių žmonių bendruomenei.

Pasaulinė retų ligų dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį ir suteikti žinių apie retomis ligomis sergančių žmonių gyvenimą bei problemas, geriau suprasti šių ligų kilmę ir keliamus iššūkius, skatinti sergančiuosius gyventi pilnavertį gyvenimą.

Šiųmetės Pasaulinės retų ligų dienos šūkis – Pasidalink savo spalvomi!

Kovo 9 d. Palangos miesto gyventojai ir kurorto svečiai labai aktyviai atsiliepė į Palangos miesto savivaldybės kvietimą padėti karo nusiaubtam miestui-partneriui Ukrainoje – Bučai. Gyventojai noriai aukojo maisto produktus, higienos priemones, kitus būtiniausius daiktus, taip pat – aktyviai aukoja pinigines lėšas, pervesdami jas į specialiai Bučai paremti atidarytą sąskaitą. Vos per tris paramos maistu ir būtiniausiais daiktais rinkimo dienas karo nuniokotos Bučos gyventojams palangiškiai ir kurorto svečiai paaukojo 30 palečių negendančių maisto produktų bei higienos priemonių ir kitų būtiniausių daiktų. Šia parama, kaip ir Savivaldybės už suaukotas lėšas nupirktais konservais, įmonių paaukotais šildytuvais ir kitais būtiniausiais daiktais, bendradarbiaujant su NVO organizacijomis gautomis tvarsliavomis, kitomis reikalingomis priemonėmis, maistu, užpildyti du vilkikai.

Iš specialiai Bučai paremti paaukotų piniginių lėšų (kurių visų jūsų dėka suaukota buvo jau per 41 tūkst. eurų), Palangos miesto savivaldybė nupirko 14 400 dėžučių konservų.

Balandžio 5 d. Palangos J. Basanavičiaus gatvėje jau sklandė artėjančių šv. Velykų nuotaikos – J. Basanavičiaus gatvę padabino įspūdingo dydžio margučiai. Margučių alėja – didelio palangiškių ir kurorto svečių susidomėjimo sulaukianti tradicija. J. Basanavičiaus gatvėje ar kitose kurorto erdvėse kasmet išrikiuojami vis kitaip padabinti įspūdingo dydžio – apie 2 metrų aukščio ir 1,4 metro skersmens – margučiai. Šiemetiniai margučiai atspindi įvairių tautų tradicijas bei kultūrą, kadangi yra papuošti Palangos miestų-partnerių užsienyje spalvomis bei tradiciniais raštais. Tad bevaikštant J. Basanavičiaus gatve galima pasigrožėti margučiais, skirtais Palangos broliškiems miestams iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Gruzijos, Ukrainos, Izraelio, Vokietijos ir Švedijos.

Tautinių raštų bei simbolių, kuriais bus dabinami margučiai, pavyzdžius palangiškiams atsiuntė Palangos miestų-partnerių atstovai. Margučius jais išdailino Palangos dizaineriai Martynas Lapas ir Gintaras Lapas.

Lietuvos ir Ukrainos draugystės diena vyko šeštadienį, balandžio 9 d., ji per neįtikėtinai trumpą laiką – vos per dvi savaites – surengta Palangos miesto savivaldybės iniciatyva. Kurorto vadovas Šarūnas Vaitkus kreipėsi į Palangos verslininkus ir bendruomenę, prašydamas ir kviesdamas susitelkti bei padėti Ukrainos karo pabėgėliams, apsistojusiems Palangoje. Į šį jo prašymą atsiliepė garsiosios stintų šventės rengėjai „Stintų ordinas“, taip pat Palangos viešbučių ir restoranų asociacija, verslininkai, nesantys šios asociacijos nariais, bendruomenė „Palangos santarvė“ ir miesto gyventojai bei svečiai, net kaimyninės Vydmantų gyvenvietės bendruomenė, prisijungė ir pasieniečiai. Visus rūpesčius, susijusius su renginio menine programa, prisiėmė bei gražius kūrybinius sumanymus įgyvendino Palangos kultūros ir jaunimo centras.

Kurorte labiausiai lankomame Jūratės ir Kastyčio skvere vykusiame paramos, palaikymo, supratimo ir draugystės renginyje buvo visko – ir gardaus ukrainietiško bei lietuviško maisto, ir suvenyrų su ukrainietiška simbolika, atrakcijų vaikams specialiai tai dienai atidarytame Vasaros batutų parke, skambėjo lietuviška bei ukrainietiška muzika, nuo karo pasitraukusiems ukrainiečiams buvo teikiama jiems aktuali informacija.

Atidarius aukų dėžutės ir viską suskaičiavus, visi paaukoti pinigai buvo užaktuoti ir įnešti į pagalbos Palangoje apsistojusiems ukrainiečiams specialią sąskaitą, atidarytą Palangos savivaldybės iniciatyva. Už įvairius patiekalus ir skanumynus, tądien skanautus po atviru dangumi Jūratės ir Kastyčio skvere, paaukota 4750 eurų.

Palangos viešbučių ir restoranų asociacija į šią sąskaitą pravedė 10 050 eurų. Ukrainos ir Lietuvos draugystės dienoje sudalyvavę Asociacijos nariai  – dvidešimt restoranų ir kavinių – parengė specialią „Skonių susitikimų“ programą ir paskyrė dalį pajamų, gautų tądien lankytojams ragaujant tik šiai šventei virtuvių šefų paruoštų ukrainietiškų patiekalų – įvairių ukrainietiškų barščių variacijų, pavyzdžiui, su pampuškomis, soliankos, buvo ir patiekusių degustacinę ukrainietiškų valgių vakarienę.

Tad iš viso Lietuvos ir Ukrainos draugystės dieną buvo surinkta ir jau pasiekė specialią karo pabėgėliams, apsistojusiems Palangoje, pagalbos sąskaitą 16 504 eurai. Dėl jų panaudojimo buvo karo Ukrainoje pradžioje sudaryta Palangos miesto savivaldybės administracijos speciali pagalbos atvykusiems ukrainiečiams koordinacinė grupė kartu su Palangos ir Šventosios karo pabėgėlių bendruomenių atstovais, kurie nusprendė už paaukotus pinigus nupirkti maisto kortelių visiems Palangoje apsistojusiems karo pabėgėliams.

Balandžio 27 d. Didžiausias šalies kurortas nominuotas pelnyti „Europos prizą“. Palanga jau turi tris garbingus Europos įvertinimus: „Europos diplomą“, „Europos vėliavą“ ir „Europos garbės ženklą“. Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus kviečia visus apsilankyti ištisus metus atvirame kurorte:„Esame maža bendruomenė, maža Europos šeima. Šiame mieste gyvena įvairių tautybių žmonės, čia puoselėjama Europos etninė kultūra, paveldas, užsimezgusi draugystė su užsienio miestais-partneriais. Esame nepaprastai dėkingi ir didžiuojamės, kad Palanga nominuota gauti tokį svarbų Tarptautinį įvertinimą!“.

Balandžio 30 – gegužės 3 dienomis Birmingame (Didžioji Britanija) vyko 2022 metų Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatas, į kurį stebėti bei dalyvauti susitikime su EBBA (Europos pučiamųjų orkestrų asociacijos) atstovais, kurio metu bus aptariamos 2024 metų Europos čempionato organizavimo detalės, vyko Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Jūratė Mitkevičiūtė bei VŠĮ Palangos orkestras projektų vadovė Viktorija Puidokė.

Palanga, kaip ir kasmet, organizavo Europos dienos minėjimą bendruomenei ir kurorto svečiams. Renginys vyko Jūratės ir Kastyčio skvere. Europos Sąjungos vėliavą iškėlė, sveikinimo kalbas sakė Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovai ir Tarybos nariai. Europos Sąjungos himną ir kitus Europos autorių kūrinius atliko Palangos orkestras. Skveras buvo dekoruotas Europos simbolika,  Palangos balandininkų klubas į dangų paleido baltus balandžius, simbolizuojančius taiką Europoje.

Gegužės 19-20 dienomis Palangos miesto savivaldybės administracijos darbuotojai kartu su projekto LLI-451 (akronimas „SCAPE II“) partneriais dalyvavo Klaipėdos valstybinės policijos organizuojamame dviejų dienų seminare, kuriame atnaujino savo žinias apie vaizdo stebėjimo priemonių naudojimą žmonių saugumui užtikrinti. Seminaro pirmoji diena buvo skirta teorinių žinių susijusių su vaizdo stebėjimo ir atpažinimo metodikomis, technologijomis pagilinimui. Šių žinių pristatymui pasitelkti lektoriai iš įvairių šalių bei veiklos sričių. Neurotechnologijų srities atstovė pristatė Europos veido stebėjimo technologijų naudojimo praktiką, su tuo susijusius teisinius iššūkius ir pateikė rekomendacijas jų sprendimui. Vaizdo stebėjimo ir analitinės specifikos technologijos atstovas supažindino su naujovėmis kūno kamerų rinkos srityje, kūno kamerų panaudojimo galimybėmis ir techniniais parametrais. Taip pat viename iš pristatymų buvo analizuojama papildytos realybės technologija kaip nauja teisėsaugos priemonė, skirta kovoti su terorizmo grėsmėmis. Apart to, pristatyti dronai, 3D skenavimo sistemos bei jų taikymo galimybės. Antroji seminaro diena buvo skirta praktiniams dalyvių užsiėmimams Klaipėdos mieste. Seminaro dalyvių nuomone seminaro temos buvo labai aktualios ir naudingos tobulinant žinias, būtinas žmonių saugumo užtikrinimui.

Palangos miesto savivaldybės administracija vykdydama projektą LLI-451 (akronimas„SCAPE II“) pavadinimu „Saugios aplinkos paslaugų plėtra, stiprinant gebėjimus, bendravimą ir bendradarbiavimą tarp vietos savivaldos ir policijos institucijų“, įsigijo Palangos miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriui skirtas kūno kameras, planšetinius kompiuterius bei keturratį, kuris buvo perduotas Palangos miesto savivaldybės paplūdimiuose dirbančių gelbėtojų komandai.

Projektas iš dalies finansuojamas 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos lėšomis. Europos regioninės plėtros fondo bendrasis finansavimas – 402 277  Eur. Projektas įgyvendinamas nuo  2020 m. birželio 1 d. iki  2022 m. gegužės 31 d.

Birželio 6 d. Nepriklausomybės aikštėje esančioje Miniatiūrų mini galerijoje penktadienį atidaryta ukrainietės dailininkės, kuriai Bučos apgulties metu per stebuklą pavyko ištrūkti iš šio Ukrainos miesto, Alinos Kosenko tapybos darbų paroda „Palangos jūros peizažai“. Pristatyti visuomenės savo kūrybą A. Kosenko paskatino palangiškis menininkas Vytautas Kusas. Parodoje eksponuojama 14 autorės darbų, ir visuose juose užfiksuota nuostabus Palangos pajūris – tai, kuo, pasak pačios Alinos, galima žavėtis be galo. Visų palangiškių vardui parodos autorei gėlių įteikė miesto meras Šarūnas Vaitkus. Palaikyti ją parodos atidarymo dieną atvyko ir Alinos tėvai.

Birželio 8 d., Palangoje prasidėjo Jaunimo vasaros akademijos renginiai – pustrečio šimto jaunuolių ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš kitų Lietuvos regionų, taip pat – Palangos miestų-partnerių užsienyje, atvyo į šį renginį. Jie kurorte diskutavo jaunimui aktualiais klausimais, įgijo socialinių kompetencijų bei kitų reikalingų žinių.Jaunimo vasaros akademijos šūkis „„Kartu mes galime daug!“ atskleidžia šio renginio esmę bei jaunuoliams primena, kad bendra veikla ir bendri tikslai sutelkia bendruomenę ir įgalina ją sėkmingoms veikloms. Tad Nemirsetoje esančiame kempinge susirinkę jaunuoliai tris dienas dalyvavo bendrose diskusijose, kūrybinėse dirbtuvėse, darbo grupėse, sportinėse bei orientacinėse rungtyse bei kitose veiklose, suteikusiose galimybę skirtingų regionų bei šalių jaunuoliams lavinti savo socialinius įgūdžius, kompetencijas, paskatinsiančiose juos įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus bei suteiksiančios tam reikalingų žinių, būtinų veiksmingai jaunimo veiklos plėtrai. Jaunimo vasaros akademijoje dalyvavo Lietuvos žmogaus teisių centro, Europos migracijos tinklo, LABiblioteka, VšĮ Politikos tyrimų ir analizės instituto, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovai ir kt. Diskusijas ir veiklas aktualiomis jaunimui temomis pasiūlė ir regioninės organizacijos: Stepono Dariaus vaikų skraidymo mokykla, Mažeikių gatvės gimnastai, Palangos visuomenės sveikatos biuras, Palangos jaunimo sveikatingumo ir meno entuziastų bendruomenė „1000 saulių“. Jaunimo vasaros akademijos dalyviai taip pat dalyvavo „Gyvosios bibliotekos“ veiklose. Taip pat buvo kalbama apie Europos Sąjungos finansuojamus projektus, vyko karjeros dirbtuvės. Dėmesys buvo skiriamas ir klimato kaitai, laisvų nuo neapykantos bendruomenių kūrimui Lietuvoje.

Jaunimo vasaros akademijos metu didelis dėmesys buvo skiriamas ir socialinei įtraukčiai – bendrų užsiėmimų metu buvo siekiama pažinti mažiau galimybių turinčių jaunuolių poreikius, skatinant toleranciją bei komandinį darbą. Neliko be reikiamo dėmesio ir psichinė, emocinė bei fizinė jaunimo sveikata – siekiant teigiamų pokyčių šioje srityje, ieškoma galimybių didinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Ne mažiau svarbi veikla, kuri buvo akcentuojama  ir skatinama Jaunimo vasaros akademijos metu – savanorystė. Taip pat buvo siekiama didinti Jaunimo savanoriškos tarnybos žinomumą, ugdyti saugius, nesmurtinius santykius tarp jaunimo vykdant smurto prevenciją ir informuojant apie galimybes gauti reikiamą pagalbą. Programoje buvo numatyta ir daugiau jaunuoliams aktualių veiklų, tad laikas, praleistas kartu su bendraamžiais dalyvaujant Jaunimo vasaros akademijos veiklose, buvo tikrai prasmingas.  Ne tik jaunimo vasaros akademijos renginio dalyvių, bet ir jaunuolių iš visos Lietuvos laukė ir Palangos miesto savivaldybės dovana-staigmena –. Palangos koncertų salėje surengtas nemokamas Leon Somov & Dileta koncertas kuriame galėjo apsilankyti kiekvienas norintis.

Tradicinę, jau 16-ąjį kartą Žemaitijoje rengiamą Jaunimo vasaros akademiją organizavo Palangos miesto savivaldybė.

Birželio 3-6 dienomis Palangos atstovai lankėsi viename iš kurorto miestų-partnerių – Eilate, Izraelyje, kur vykusių renginių metu buvo paminėta Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių 30-ties metų sukaktis. Šis paminėjimas, surengtas Lietuvos ambasados Izraelyje iniciatyva, suteikė puikią galimybę dar kartą prisistatyti Palangos kurortą Eilato gyventojams. Siekiant vietos gyventojus labiau supažindinti su Lietuva, Eilato meno galerijoje buvo atidaryta Mariaus Jovaišos fotografijų paroda „Neregėta Lietuva“, o Palangos atstovai kartu su Lietuvos ambasada Izraelyje čia pristatė lietuvišką kulinarinį paveldą.

Renginio metu taip pat buvo aptariami Palangos ir Eilato bendradarbiavimo projektai, domėtasi sveikatinimo srities, švietimo, kultūros naujovėmis, dalintasi patirtimi. Dėmesys skirtas ir bendradarbiavimo projektui tarp Eilato ir Palangos mokyklų – aptarta jo nauda bei sutarta šį bendradarbiavimą, kurio dėka Palangos ir Eilato moksleiviai, lankydamiesi mieste-partneryje, susipažįsta su abiejų šalių tradicijomis ir kultūrų skirtumais, įvertina panašumus ir kt., pratęsti ir kitąmet.

Minint Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių 30-ties metų sukaktį, Palangos kurortas vietos gyventojams buvo pristatytas ir Eilato promenadoje – čia didelio susidomėjimo sulaukė dalinami lankstinukai su informacija apie mūsų kurortą, lietuviški ledai bei Palangos miesto suvenyrai. 

Jau trečius metus iš eilės Palangos kultūros ir jaunimo centras inicijuoja projektą „Tarptautinių filmų vasara Šventojoje“. Nemokami kino vakarai Šventosios centrinėje aikštėje ketvirtadieniais nuo birželio 30 d. kvietė kino mylėtojus po atviru dangumi mėgautis kinu ir nuostabiais pajūrio vakarais. Specialiai parinkta erdvė – Šventosios centrinė aikštė su joje esančiu modernios architektūros paviljonu, kurio siena lengvai paverčiama dideliu ekranu, sulaukia daugybės teigiamų atsiliepimų ir žmonių susidomėjimo. Pernai filmų seansuose apsilankė virš 2000 žiūrovų. 2021 metais „Tarptautinių filmų vasaroje“ buvo bendradarbiaujama su užsienio šalių ambasadomis ir institutais, o šiemet buvo galimybė parodyti dar įspūdingesnių filmų, nes į projektą jungėsi Europos šalių kino forumas „Scanorama“, Lenkų institutas Vilniuje ir vienas didžiausių kino platintojų Baltijos šalyse „Acme Film“.

Scanoramos vasara Šventojoje

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ tarptautinių filmų vasarą Šventojoje kvies praleisti su europietiškais filmais-nokautais, pristatytais ir įvertintais pagrindiniuose kino festivaliuose. Jų gretose išsirikiavo tiesiai iš prestižinio Kanų kino festivalio atvežtos juostos - jausmingoji vengrų režisierės Ildikó Enyedi „Mano žmonos istorija“, originalioji islando Valdimaro Jóhannssono „Avelė“, pelniusi apdovanojimą už originaliausią debiutą, ir subtilioji prancūzų režisierės Mios Hansen-Løve „Bergmano sala“. Draugiją joms palaikys geriausia 2021 m. Europos komedija - norvegų režisierės Yngvild Sve Flikke „Beibis nindzė“ - ir klasikinio pasakojimo ramybe bei nuosaikiu humoro jausmu alsuojantis Izraelio režisieriaus Niro Bergmano „Štai ir mes“.

Birželio 30 d. 23 val. kviečiame žiūrėti norvegų komediją ,,Beibis Nindzė”. Dvidešimt trejų Rakelė gerokai per vėlai sužino, kad šeštą mėnesį laukiasi po nenusisekusio vienos nakties nuotykio. Merginos pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis. Tada ir pasirodo jis, Rakelės vaizduotėje užgimęs veikėjas – mažylis nindzė. Jungdamas vaidybinį kiną ir animaciją, filmas žaismingai balansuoja ant komedijos ir desperatiško egzistencializmo ribos.

Išsamesnę informaciją apie filmų vasarą Šventojoje rasite www.pkjc.lt 

Liepos 9 d. vyko Jean-Christophe Mončys knygos „Mano Tėvas Antas. 100 prisiminimų apie Antaną Mončį“ pristatymas Antano Mončio namuose-muziejuje. Renginyje dalyvavo autorius J.-Ch. Mončys, menotyrininkė Mathilde Desvages. Renginį moderavo Karolina Masiulytė-Paliulienė. Autorių pasveikino ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, paminėdamas, kad Antano Mončio skulptūra yra ir viename Prancūzijos mieste – Saint Gilles Croix de Vie – su kuriuo Palanga planuoja susigiminiuoti.

Nuo liepos 10 d. Prancūzų institutas Lietuvoje vėl kvietė Palangos miesto gyventojus ir svečius į prancūzų vasaros kino festivalį „Palanga – mano meilė“/ „Palanga, mon amour“. Šias metais festivalis vyko net keliose Palangos miesto erdvėse. Liepos mėnesį žiūrovai buvo laukiami Oldman parke (Jūratės g. 2a, Palanga), po atviru dangumi. O rugpjūtį, tradiciškai filmai buvo rodomi Palangos kurorto muziejaus salėje (Birutės al. 34A, Palanga) ir Palangos gintaro muziejuje (Vytauto g. 17, Palanga). Kino seansai buvo nemokami. Filmai rodomi prancūzų kalba su lietuviškais subtitrais.

Šeštą kartą vykstančiame festivalyje buvo pristatomi per pastaruosius kelerius metus sukurti kino filmai, jau klasika tapę kino šedevrai ir animacinių filmų ciklas „Prancūziškai šelmiška animacija vaikams“. Iš viso programoje - devyni įvairaus žanro filmai: komedijos, dramos, trileriai, detektyvai ir keturi trumpametražiai animaciniai filmai vaikams. Festivalis „Palanga – mano meilė“/ „Palanga, mon amour“ yra gražių santykių tarp Prancūzijos ambasados Lietuvoje, Prancūzų instituto Lietuvoje ir Palangos miesto savivaldybės vaisius.

Liepos 10 d. 19 val. Palangos frankofonų klubas PONTAS kartu su Prancūzų institutu ir Palangos miesto savivaldybe kvietė palangiškius ir miesto svečius į Prancūzijos nacionalinę šventę. Palangoje, kaip skirtingų šalių kultūroms atvirame mieste, ji minima daugiau nei dešimtmetį. Klubo PONTAS atstovai šiemet parengė vakaro programą, kuri vyko restorano OLDMAN parke, Rąžės upelio ir jūros papėdėje. Vakaras prasidėjo nuo specialiai paruoštų prancūziškų užkandžių degustacijos ir tęsėsi iki vidurnakčio – vyko knygos prancūzų kalba pristatymas, Palangos moksleivių bei profesionalių atlikėjų koncertas. Dalyviai buvo kviečiami dokumentinio filmo „MONČYS. ŽEMAITIS IŠ PARYŽIAUS“ (2022 m.) peržiūrai, filmą pristatė jo režisierius Linas Mikuta. Tai – juosta apie iš mūsų krašto kilusį menininką Antaną Mončį. Kino kūrėjų apdovanojimuose „Sidabrinės gervės“ šis filmas pateko į „metų geriausias montažo režisieriaus darbas“ kategoriją.

Taip pat svarbus šių metų šventės akcentas buvo  knygos apie brolius menininkus Joną ir Adolfą Mekus „GYVENIMO LAI(Š)KAI“ pristatymas. Jame dalyvavo knygos sudarytojas-autorius Kęstutis Pikūnas bei kino režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Audrius Stonys.

Liepos 25 d. Savivaldybėje lankėsi ir su miesto meru Šarūnu Vaitkumi susitikimo JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos pirmininkas Arvydas Urbonavičius bei 3 Valdybos nariai. Susitikimo metu svečiams pristatyta Palanga bei aptartos bendradarbiavimo su JAV lietuvių bendruomene galimybės.JAV lietuvių bendruomenės nariai akcentavo, jog jų tikslas – išlaikyti lietuvybę bei plėsti ryšius su Lietuva. Vienas iš labai svarbių siekių – padėti JAV gimusiems ir ten gyvenantiems lietuvių jaunuoliams atrasti Lietuvą, apie kurią daugelis jų žino tik iš pasakojimų. Tad JAV lietuvių bendruomenė deda daug pastangų, kad užsimegztų bendradarbiavimas su Lietuvos miestais įvairiose srityse, ypač jie pabrėžė kultūrinius ryšius.

Susitikimo metu meras Š. Vaitkus akcentavo, kad palangiškiai mielai lauks bendradarbiavimo pasiūlymų, juo labiau kad aktyvus ir turtingas kultūrinis gyvenimas yra vienas iš Palangos prioritetų. Pavyzdžiui, Palangos meno kolektyvai galėtų dalyvauti JAV vykstančiose Dainų ir šokių šventėse. Bendradarbiauti, susitikimo dalyvių nuomone, galima ir kitose srityse. JAV lietuviai kasmet organizuoja verslo forumus, kuriame jau šį spalį galėtų būti pristatomas ir Palangos kurortas. O palangiškiai galėtų prisidėti prie JAV lietuvių studentų stažuočių programos, priimdami Lietuvoje besistažuojančius JAV studentus lietuvius Palangoje bei pristatydami jiems kurortą.

Kita galimybė bendradarbiauti mokslo srityje – užmegzti JAV lituanistinių mokyklų bei Palangos miesto mokyklų ryšius, juo labiau kad Palangos ugdymo įstaigos jau turi tarptautinio bendradarbiavimo patirties – Palangos senoji gimnazija draugauja su Eilato (Izraelis) mokykla, V. Jurgučio progimnazija jau ne vienerius metus vaisingai bendradarbiauja su Bergeno miesto Riugene (Vokietija) mokykla.

Susitikimo metu Š. Vaitkus atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2025 m. pasaulio lietuvių sporto žaidynės vyks būtent Palangoje, tad JAV lietuvių bendruomenės nariai labai laukiami šiame sporto ir lietuvybės renginyje, juo labiau kad JAV lietuvių delegacija pasaulio lietuvių sporto žaidynėse visuomet būna gausiausia arba viena iš gausiausių.

Liepą vasaroti Lietuvos pajūryje ketinusiems poilsiautojams tikrai neteko nuobodžiauti – jubiliejinis, jau dešimtasis tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis kvietė į išskirtinius pasaulinio garso mūsų šalies ir užsienio atlikėjų pasirodymus. Jie liepos 3 – 14 dienomis vyko Palangos Kurhauze, koncertų salėje ir Birutės parke. Festivalio organizatoriai, viešoji įstaiga „Klasika LT“, klausytojams parengė net vienuolika koncertų, kuriuose skambėjo ne tik jau pamėgti klasikinės muzikos kūriniai, bet ir specialiai šiam festivaliui sukurtos kompozicijos. 

Projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Palangos miesto savivaldybė.

 Liepos 27 d. Palangos Jūros tiltas pasidabino Lietuvos ir JAV vėliavomis – taip buvo minimas šių dviejų šalių diplomatinių santykių 100-metis. JAV ambasada pakvietė partnerius ir draugus visoje Lietuvoje liepos 28-ąją paminėti JAV ir Lietuvos diplomatinių santykių 100-metį bei švęsti šią svarbią datą su savo bendruomene. Šia proga Antano Mončio namai-muziejus kvietė pasiklausyti JAV lietuvių kultūros, visuomenės veikėjų, meno ir literatūros atstovų pasisakymų. Muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje liepos 28 d. skambėjo informacinės agentūros “Amerikos balsas”: JAV lietuvių kultūros, visuomenės veikėjų, meno ir literatūros atstovų pasisakymai (juos kalbino Jurgis Blekaitis). Visi laidų dalyviai artimai bendravo su skulptoriumi A. Mončiu, dalis iš jų-lankydavosi Palangoje ir nemažai prisidėjo prie muziejaus įkūrimo.

Rugpjūčio 1-6 dienomis, organizatoriai - Lietuvos akordeonistų asociacija bei Vilniaus akordeonistų draugija kartu su Palangos miesto savivaldybe kvietė į Tarptautinio akordeono festivalio PALANGA 2022 koncertus nemokamai mėgautis profesionalios ir į didžiąją sceną kelią besiskinančių moksleivių ir studentų muzikos vakarais.

Kiekvieną dieną vyko meistriškumo sesijos, jungtinio tarptautinio akordeonistų orkestro repeticijos, seminarai, metodiniai pranešimai , o popietėmis -  Palangos S. Vainiūno meno mokykloje -į didžiąją sceną kelią besiskinančių moksleivių iš Lietuvos ir užsienio muzikos mokyklų bei aukštųjų muzikos mokyklų studentų koncertai. Jų metu buvo pristatytos įdomiausios koncertinės programos atliekamos solistų ir ansamblių. Muzikos vakaruose dalyvavo talentingiausi vaikai, tarptautinių konkursų laureatai  iš Latvijos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Palangos, Garliavos,  Širvintų, Ukmergės, Gargždų, Plungės, Kretingos, Šilutės muzikos bei meno mokyklų.

Rugpjūčio 6 d. ukrainietė dailininkė, parodos „Karinis albumas“ autorė Natalija Didenko kvietė į susitikimą Palangos viešojoje bibliotekoje. Natalija – dailininkė grafikė, karpinių meistrė. Gyveno ir dirbo Kijeve. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, evakuavosi į Lietuvą. Mūsų mieste - Palangoje - ji tęsia kūrybinę veiklą. Susitikimo metu autorė papasakojo apie grafikos parodos „Karo albumas“ koncepciją. Lankytojų laukė siurprizas: pažintis su karpinių technika, kurios ištakos slypi liaudies kūryboje, tačiau ji originaliai pritaikoma ir šiuolaikiniame mene.

Rugpjūčio 12 d., Palangoje lankėsi ir su miesto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta. Susitikimo metu ambasadoriui pristatyta, kokią paramą palangiškiai suteikė Bučos miesto gyventojams ir Palangoje apsistojusiems Ukrainos karo pabėgėliams. Kalbėta ir apie tai, kaip ukrainiečiams sekasi įsitvirtinti Palangoje, su kokiais sunkumais jie susiduria bei kokios yra galimybės jiems padėti.

Vienas iš svarbiausių klausimų, aptartas Savivaldybėje, o vėliau – ir Kurhauze vykusio ambasadoriaus susitikimo su Palangoje apsistojusiais ukrainiečiais metu, - švietimas. Prie šio susitikimo prisijungė ir Ukrainos garbės konsulas Klaipėdoje Genius Vygantas. Susitikimo metu susirinkusiuosius taip pat domino galimybės laikinai išvykti į Ukrainą bei vėl grįžti į Lietuvą, taip pat - kaip atkurti prarastus asmens dokumentus (susitikimo metu buvo užtikrinta, kad Savivaldybės specialistai šiuo klausimu padės). Aptarti ir kiti Palangoje apsistojusiems Ukrainos karo pabėgėliams aktualūs klausimai.

Punsko valsčiaus savivaldybės (Lenkija) kvietimu Palangos balandininkų klubo nariai dalyvavo šventėje „Punsko dienos – Žolinės 2022“, kur surengė dekoratyvinių balandžių, naminių paukščių ir triušiukų parodą iš Lietuvos, skirtą šventei. Šią šventinę parodą rengti padėjo kartu glaudus bendradarbiavimas su balandininkų klubais, su Lietuvos dekoratyvinių balandžių augintojais. Ši paroda sulaukė labai didelio lankytojų susidomėjimo. Ją aplankė ir suaugę, ir vaikai. Daugelis fotografavo ir džiaugėsi paukščių įvairove, domėjosi veislėmis bei jų auginimo klausimais. Palangos miesto savivaldybės bendradarbiavimas su Punsko valsčiaus savivaldybe tęsiasi jau porą dešimtmečių.

Palangos miesto partnerio Ustkos (Lenkija) mero Jacek Maniszewski kvietimu Palangos miesto savivaldybės delegacija rugpjūčio 13-15 dienomis lankėsi Ustkoje bei aptarė abiejų miestų ateities bendradarbiavimo galimybes, taip pat dalyvavo Ustkos miesto šventės ir Lenkijos kariuomenės dienos renginiuose. Ustka – miestas prie Baltijos jūros, turintis nedidelį uostą, o prieš keletą metų, siekiant stabilizuoti bei išsaugoti paplūdimius, jūroje ties Ustka buvo įrengti ir bangolaužiai. Uosto įrengimo ir prieplaukos infrastruktūros klausimai, taip pat – bangolaužių jūroje teikiama nauda buvo vieni iš klausimų, kuruos Palangos delegacija su miesto partnerio atstovais aptarė vizito Lenkijoje metu.

Susitikime su Ustkos savivaldybės vadovais kalbėta ir apie bendradarbiavimą sporto srityje. Šiuo metu Ustkoje vykdomi miesto lengvosios atletikos stadiono rekonstrukcijos darbai, tad aptartos galimybės, pagerinus Ustkos sporto infrastruktūrą, rengti bendras abiejų miestų partnerių lengvaatlečių stovyklas.

Vizito metu kalbėta ir galimo bendradarbiavimo kultūros bei švietimo srityse klausimais. Vienas iš jų –  galimybės vaikų meno kolektyvams dalyvauti miesto partnerio kultūriniuose renginiuose bei miesto šventėse. Ustkos savivaldybės atstovai taip pat išsakė pageidavimą užmegzti abiejų miestų švietimo įstaigų bendradarbiavimą.

Rugpjūčio 18-21 dienomis Šventojoje, pačiame kurorto centre, įvyko VII tarptautinis, didžiausias Baltijos šalyse baikerių paplūdimio ir muzikos festivalis „BEACH BIKE FEST 2022”, kuris yra vienas iš reprezentacinių Palangos miesto renginių. Visą savaitgalį festivalio dalyvius linksmino išskirtinių atlikėjų koncertai, aktyvaus sporto ir ištvermės rungtys, po kurių geriausiems buvo įteikti apdovanojimai. Maisto, gėrimų vietos ir milžiniška prekybininkų mugė stebino įvairove bei, žinoma, maršrutu Šventoji-Palanga-Šventoji įvyko didysis motociklų paradas. Apdovanojimai ir neįprastos, išskirtinės taurės įvairiose kategorijose buvo įteiktos stipriausiems nugalėtojams, o po jų pagrindinę sceną toliau drebino muzikos atlikėjai ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio. Šiais metais renginys tikrai sudrebino ne tik visą motoaistruolių bendruomenę, bet ir iš įvairių Lietuvos kampelių suvažiavusius svečius.

Rugpjūčio 24 d. Palangos koncertų salė nusidažė mėlyna ir geltona spalvomis. Taip Palanga pagerbė Ukrainą ir jos tautą, šiandien mininčius Nepriklausomybės dieną.

Didžiausia ir labiausiai lankoma mūsų kurorto kultūros erdvė Ukrainos vėliavos spalvomis puošėsi iki savaitgalio. Palangos miesto savivaldybė, sveikindama su Nepriklausomybės diena, šiandien sveikinimo laiškus išsiuntė mūsų miestui partneriui Bučai bei Ukrainos ambasadai Lietuvoje. Ukrainos tautą, Bučą ir jos vadovus bei gyventojus su Nepriklausomybės diena pasveikino ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus. „Nuoširdžiai linkime Jums tvirtybės. Meldžiamės bei linkime Jums ir Jūsų tautai pergalės ir taikos, kad Jūsų miestai ir gyvenvietės kuo greičiau atsikurtų naujomis spalvomis, kad Jūsų žmonės šypsotųsi ir džiaugtųsi Nepriklausomybe, į kurią niekas ir niekada nebedrįstų kėsintis. Mes visada esame ir būsime su Jumis! Už Jūsų ir mūsų Pergalę!“, – sakoma Palangos mero Š.Vaitkaus ir Palangos savivaldybės sveikinime, adresuotame Ukrainos ambasadai ir Palangos miesto parteriui Bučai.

Rugsėjo 16-18 dienomis Palangos gatves užpildė neprofesionalaus sporto mėgėjai. #BeActive sporto festivalio metu per tris dienas įvyko daugiau nei 50 skirtingų fizinio aktyvumo užsiėmimų. Juose dalyvauti buvo kviečiami skirtingo fizinio pajėgumo bei amžiaus žmonės.

#BeActive sporto festivalis – Europos sporto savaitės renginių maratono Lietuvoje pradžia. Šią iniciatyvą nuo 2015 metų vykdo 41 Europos šalis, kurios savo gyventojus skatina būti aktyvius visus metus. Europos sporto savaitės atidarymo renginyje Lietuvoje kasmet sudalyvauja daugiau kaip 3000 unikalių dalyvių, o į Europos sporto savaitės renginius, vykstančius rugsėjo mėnesį, įsitraukia net 70 tūkst. dalyvių iš visos Lietuvos.

Džiaugsmingo laiko atrandant sporto naudą linkėjo Palangos miesto šeimininkai (Palangos miesto savivaldybė) bei renginio organizatorius ir Europos sporto savaitės koordinatorius Lietuvoje (Lietuvos asociacija „Sportas visiems“).

Palangos miesto savivaldybė prisideda prie Europos judumo savaitės renginių ir rugsėjo 22 d. organizavo renginį „Diena be automobilio“. Ta proga rugsėjo 22 d. viešojo transporto paslaugos Palangos miesto gyventojams ir svečiams Palangos miesto savivaldybės teritorijoje buvo teikiamos nemokamai.

Tarptautinę dieną be automobilio siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai, patiems prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo. Žmonės raginami bent šią dieną mieste išsiversti be automobilio, ieškoti kitokių susisiekimo priemonių – eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar rinktis visuomeninį transportą.

Palangoje buvo minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, kuri Lietuvoje minima nuo 1994-ųjų metų. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti šios dienos paminėjimus mokyklų bendruomenėms inicijuoja jau daugiau nei penkiolika metų. Palangos Vlado Jurgučio progimnazijoje bei Senojoje gimnazijoje ši diena tradiciškai minima jau 11 metų – nuo tada, kai mokykloje įkurtas Tolerancijos ugdymo centras. Vaikai buvo susipažindinti su žydų istorija, jos simbolika, sužinojo, ką reiškia Dovydo žvaigždė šiai tautai ir daugelį kitų dalykų. Vėliau mokiniai patraukė į Birutės parką pagerbti holokausto aukų. Minėjimo metu mokytoja pasakojo apie tai, kuo svarbi ši vieta, kur vyko žydų sušaudymai ir t. t. Kaip atminimą vaikai sukomponavo iš akmenukų šešiakampę Dovydo žvaigždę, o jos kampuose uždegė po liepsnelę. Taip pat papuošė ir patį paminklinį akmenį mūsų trispalvės spalvos žvakutėmis.

Ši skaudi data kiekvienais metais paskatina mus atsigręžti bei apmąstyti tuos tragiškus laikus, kai Holokausto metu buvo sunaikinta beveik visa Lietuvos žydų bendruomenė (iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 215.000–220.000 žydų).

Palangoje rugsėjo 16- 18 d. vyko tarptautinio folkloro festivalio „Palangos miestely“ renginiai.Vytauto gatvėje buvo  išsirikiavę prekybininkų palapinės – šurmuliavo kermošius..  Čia buvo  galima įsigyti tautodailės dirbinių, rankų darbo muilo, įvairių žolelių, netgi sodinukų. Gero skonio mėgėjai taip pat turėjo iš ko pasirinkti – kulinarinio paveldo meistrai siūlo gardžių saldumynų, duonos bei mėsos gaminių, netgi žvėrienos ir kt.

Pagrindiniai renginiai festivalio renginiai prasidėjo šeštadienį. Po vidurdienio miestą papuošė šventinė dalyvių eisena, lydima Sedos pučiamųjų orkestro „Griaustinis“ –pajudėję iš miesto Nepriklausomybės aikštės, festivalio dalyviai nužygiavo iki Kurhauzo, ir čia bendru šokiu Grafų Tiškevičių alėjoje prasidėjo festivalio atidarymas. Šis pasirodymas buvo išties įspūdingas, kadangi šokio sūkuryje vienu metu sukosi net keturi šimtai šokėjų iš Lietuvos ir užsienio.

Visą dieną kurorto viešosiose erdvėse skambėjo liaudiška muzika. Festivalio dalyvių pasirodymai vyko Nepriklausomybės aikštėje, ties Kurhauzu bei centrinėje miesto aikštėje. Čia galima buvo  išvysti ne tik lietuvių liaudies šokius, bet ir ispanų, latvių, totorių tradicinius šokius, kuriuos pristatė Lietuvos tautinių mažumų atstovai.

Baltų vienybės diena šiais metais buvo švenčiama Šventojoje nuo rugsėjo 22 d. Vyko paroda „Skarų kalba“, kurią pristatė Liepojos menų ir kultūros centro taikomosios dailės studija „Kursa“ ir šventojiškė tekstilininkė Audronė Bukauskienė. Parodą buvo galima aplankyti visas tris dienas iki rugsėjo 24 dienos Šventosios paviljone. Parodoje buvo galim pamatyti studijos „Kursa“ audėjų darbus, tai – pietų Kuržemės regiono etnografinių skarų kopijos. Šventojiškės menininkės Audronės Bukauskienės skaros – tai baltų simbolikos paieškos ant audinio, naudojant siuvinėjimo, aplikacijos ir skiautinių technikas. Rugsėjo 22 dienos vakare Šventosios centriniame paviljone buvo rodomas filmas „Tarp pilkų debesų“ (rež. Marius Markevičius). Tai jautrus prisilietimas prie Baltijos šalių istorinio skaudulio, ir ne tik prie istorinio – tai, kas tuo metu vyko žmonių gyvenimuose, galima pavadinti visos žmonijos skausmu, kurį apmalšinti teįstengia vienas vienintelis dalykas – begalinė meilė…

Nuo rugsėjo 24 d. ryto iki 25 d. vakaro šurmuliavo kuršiškas lietuvių ir latvių turgelis, kuriame buvo galima įsigyti lietuvių ir latvių tautinio paveldo maisto gaminių, papuošalų, mezginių ir pasigrožėti amatininkų dirbiniais. Visi svečiai buvo kviečiami dalyvauti šiandienos amatininkų siūlomose edukacijose, sužinoti viliojančias tradicinės virtuvės paslaptis. Šventosios pėsčiųjų aikštėje kūrenosi laužavietės, prie kurių buvo galima pasišildyti bei paskanauti karštos medžiotojų sriubos. Taip pat buvo galima pamatyti įvairių folkloro ansamblių ir tautinių šokių kolektyvų pristatymus ir pasirodymus.

Rugsėjo 24 dieną nuo 16 val. Šventosios pėsčiųjų aikštėje kuršių krašto bendruomenės ir visi lankytojai buvo kviečiami susėsti už bendro stalo. Žemaitijos krašto kulinarinio paveldo tradicijas pristatė ir apdainavo  Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis ,,Mėguva“. Jie įsikūrė 1988 metais ir pasivadino istorinės kuršių žemės, kurios centru buvo Palanga, pavadinimu – ,,Mėguva“. Jų pagrindinis tikslas – tęsti Palangos krašto tradicijas. Šventės svečiai Latvijos etnografinio ūkio ,,Zvanitaji“ šeimininkės siūlė senovės tradicijų su šiuolaikinėmis interpretacijomis. Supažindino su Rucavos krašto gyventojų valgiais, paveldėtais iš senųjų kuršių: rugine duona, baltuoju sviestu.

Rugsėjo pabaigoje vyko pažintinis vizitas į Brandenburgo žemes (Vokietija)/ jaunimo politikos specialistų mainai. Vizitą organizavo  Lietuvos Jaunimo reikalų agentūra, kartu su Palangos miesto savivaldybės administracija. Vokietijos Švietimo, jaunimo ir sporto ministerija rugsėjo 26 – 30 dienomis organizavo gerųjų patirčių dalinimosi seminarą su pažintinio vizito elementais tarp Brandenburgo ir Lietuvos specialistų.

Seminaro tikslas buvo - užtikrinti specialistų, dirbančių su jaunimu, jaunų žmonių iš Lietuvos ir Brandenburgo, pasikeitimą patirtimi analizuojant išmaniųjų darbo su jaunimo metodus bei įrankius, kelti savo kompetencijas šioje srityje. Seminare dalyvavo ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų koordinatorė L. Janušienė, kuri buvo viena iš vizito koordinatorių.

Palangos švietimo pagalbos tarnyba pradėjo vykdyti Erasmus+ KA1 projektą „IKT gebėjimų stiprinimas motyvuojant įsitraukti į skaitmeninį pasaulį”, kurį įgyvendinant Palangos švietimo pagalbos tarnybos darbuotojos vyko darbo stebėjimo vizito į Suomiją. Kadangi projekto tikslai susiję su Palangos Trečiojo amžiaus universiteto senjorų skaitmeninių įgūdžių gerinimu, buvo aplankyta Jyväskylän Summer University, kuriame, be kitų veiklų, veikia ir pirmasis Suomijoje įkurtas Trečiojo amžiaus universitetas (TAU). Buvo pasidalinta gerąja patirtimi, kaip motyvuoti senjorus naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir kaip organizuoti veiklas, susijusias su senjorų skaitmeninių įgūdžių mokymu. Buvo pristatytas Jyväskylän TAU konsultavimo informacinių technologijų klausimais modelis, kuriame aktyviai dalyvauja ir patys TAU senjorai. Panašų modelį planuojama įdiegti ir Palangos Trečiojo amžiaus universitete.

Palangos miesto partnerio – Vokietijos miesto Bergeno Riugene -  „Am Grünen Berg“ regioninėje mokykloje vyko moksleivių dainų konkursas „Singsturm“. Tai didžiausias tokio pobūdžio konkursas visame regione. Jaunieji atlikėjai koncertavo draugams, tėvams ir rėmėjams. Dvi dešimtys jaunųjų dainininkų demonstravo savo įgūdžius atlikdami roko, pop, miuziklo ir kino muzikos žanrų kūrinius pilnoje 130 klausytojų talpinančioje salėje. Taip pat dalyvavo dainininkai iš Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos. Lietuvai atstovavo Palangos Vl. Jurgučio progimnazijos mokiniai. Konkursas vyko trijose amžiaus grupėse. Jame dalyvavo trys mūsų mokyklos mokiniai. Tarp nugalėtojų pateko ir specialiu prizu už ekspresiją buvo apdovanota mūsų progimnazijos mokinė Mėta Visminaitė.

https://www.jurgucioprogimnazija.lt/2022/10/12/didziausias-moksleiviu-dainu-konkursas-riugeno-saloje/

Rugsėjo 30 - spalio 3 dienomis Palangos miesto savivaldybės delegacija lankėsi Prancūzijoje, Saint Gilles Croix de Vie mieste, bei su šio miesto vadovais aptarė galimo miestų bendradarbiavimo galimybes.

Galimas bendradarbiavimas

Apie tai, kad Saint Gilles Croix de Vie miestas ieško miesto partnerio Lietuvoje ir yra daug kuo labai panašus į Palangą, kurorto vadovus informavo bei abiejų miestų draugystę inicijavo Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. Po keleto nuotoliniu būdu vykusių abiejų miestų atstovų susitikimų, Saint Gilles Croix de Vie meras Francois Blanchet pakvietė Palangos delegaciją apsilankyti Prancūzijoje, jo vadovaujame mieste.

Palangai vizito metu atstovavo mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas, Savivaldybės tarybos narys Julius Tomas Žulkus, Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė ir Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Jūratė Mitkevičiūtė. Susitikime taip pat dalyvavo ir Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje N. Aleksiejūnas.

Saint Gilles Croix de Vie ir Palanga išties turi daug panašumų, tad abiejų miestų atstovai įžvelgia plačias bendradarbiavimo galimybes.

Saint Gilles Croix de Vie – prie De Vie upės, įtekančios į Atlanto vandenyną, įsikūręs miestas, turintis 8 tūkst. nuolatinių gyventojų. Tačiau vasarą gyventojų skaičius čia išauga iki maždaug 80 tūkst., kadangi labai daug Paryžiaus ir kitų didelių miestų gyventojų čia yra įsigiję antruosius būstus.

Sardinių šventė

Prie upės įsikūrusio miesto gyvenime vanduo bei su jas su ja susijusios veiklos užima labai svarbią vietą. Saint Gilles Croix de Vie turi uostą, kuris įsikūręs Šventosios uostui identiškoje vietovėje – su labai panašiu peizažu bei upės įsiliejimu į Atlantą – vartais į vandenyną su molais. Tiesa, dėl kas šešias valandas besikartojančių potvynių ir atoslūgių, miestelio gyvenimo ritmas yra priklausomas nuo gamtinių sąlygų – atstūgus vandeniui renkamos midijos, kriauklės, dumbliai ir kt. Pagal potvynių ir atoslūgių laiką gyvena ir žvejai ­– čia vykdoma priekrantės žvejyba, ji labai populiari.

Ne atsitiktinai sardinės yra itin populiarios Saint Gilles Croix de Vie – miestas turi sardinių konservų gamyklą, garsinančią miestą visoje Prancūzijoje, o pačios sardinės yra įtrauktos į Mėlynąjį žuvų paveldą.

Saint Gilles Croix de Vie didžiuojasi ir itin populiaria Sardinių švente, rengiama kiekvieną vasarą, yra įsteigę Sardinių broliją (analogišką Palangos Stintų ordinui), į kurią inauguruojami žinomi bei nusipelnę asmenys. Tad šioje srityje galimas Sardinių brolijos bei Stintų ordino bendradarbiavimas.

Kultūros srityje yra ir daugiau Saint Gilles Croix de Vie bei Palangos bendradarbiavimo galimybių. Netoli šio miesto gyveno žinomas Lietuvos menininkas Antanas Mončys, jo skulptūra iki šiol puošia miesto Draugystės tiltą, sujungiantį dvi abipus upės išsidėsčiusias miesto dalis.

Beje, 2024 metai Prancūzijoje paskelbti Lietuvos metais, tad paminint šiuos metus, galima būtų planuoti bendrus Saint Gilles Croix de Vie ir Palangos projektus kultūros srityje. Pavyzdžiui, surengti Palangos dienas Saint Gilles Croix de Vie mieste arba atvežti bei prancūzams pristatyti A. Mončio darbų parodą.

Folkloras ir Sodų naktys

Saint Gilles Croix de Vie turi savo folkoro ansamblį, atstovaujantį savo regioną, kuris galėtų bendradarbiauti su Palangos folkloro kolektyvais, dalyvauti mūsų miesto šventėse bei priimti Saint Gilles Croix de Vie šventėse palangiškius.

Ypatinga Saint Gilles Croix de Vie šventė, rengiama kiekvieną vasarą – Sodų naktys, kurių metu dalis miestelio gyventojų atveria savo sodus visuomenei – visi norintieji gali užeiti bei pasigrožėti išpuoselėta aplinka. Šią šventę kasmet praturtina ir joje dalyvauti kviečiami įvairūs menininkai. Pavyzdžiui, praėjusiais metais dalyvauti Sodų naktyse buvo pakviesta lietuvių menininkė, kurianti paveikslus iš savo pačios kepamos duonos – Kamilė Krasauskaitė. Ateityje tarp Sodų naktų svečių Saint Gilles Croix de Vie atstovai labai norėtų matyti ir palangiškius, pavyzdžiui, fotografus ar kitos srities menininkus.

Saint Gilles Croix de Vie gyventojai labai aktyvūs ir sporto srityje, tad palangiškiai iš karto sulaukė pasiūlymų bendradarbiauti abiejų miestų krepšinio klubams – organizuoti bendras varžybas ar stovyklas.

Buriavimas ir jėgos aitvarai

Ateityje, kai Šventojoje bus atstatytas uostas, Saint Gilles Croix de Vie atstovai galėtų surengti burinių laivų varžybas, kadangi Saint Gilles Croix de Vie turi vieną iš didžiausių ir iš seniausių pasaulyje burinių ir motorinių laivų gamyklų bei didžiuojasi jos įkūrėju - Saint Gilles Croix de Vie miestelio gyventoju Benjaminu Beneteau, 1887 m. pirmuoju įmontavusį variklį į laivą. Tad ne nuostabu, kad mieste yra viena iš stipriausių mokyklų, kurioje vaikai mokomi valdyti laivus

Patarimų, kaip kuo labiau išnaudoti uostas atveriamas galimybes, Saint Gilles Croix de Vie atstovai turi ir daugiau. Šiame mieste yra labai populiarios ne tik burinių laivų varžybos – miestas turi jėgos aitvarų ir banglenčių mokyklą, tad galėtų pasidalinti šioje srityje sukaupta patirtimi, juo labiau kad Palangoje šis sportas taip pat labai populiarėja.

Bendri projektai

Mokslo, švietimo srityje įžvelgiama ir daugiau galimų sąlyčio taškų – bendradarbiauti, organizuoti bendrus renginius, pavyzdžiui, Prancūzų kalbos dienas, galėtų abiejų miestų mokyklos. Juo labiau kad Palangoje aktyviai veikia frankofonų klubas „Pontas“.

Vizito Saint Gilles Croix de Vie mieste kalbėta ir apie galimybę rengi bendrus europinius projektus. Prancūzai jau dabar žino keletą europinių fondų programų, kuriose norėtų dalyvauti kartu su Palanga – urbanistikos srityje, miestų partnerių programoje, lygių galimybių ir teisių programoje, taip pat – švietimo bendradarbiavimo srityje.

Saint Gilles Croix de Vie miesto atstovai pakviesti apsilankyti Palangoje vasarą - vyksiančioje Kurorto šventėje. Šios šventės metu planuojama pasirašyti abiejų miestų bendradarbiavimo sutartį. 

Pirėjuje, Graikijoje vyko programos „Erasmus+“ kursai “ICT in Education”, kuriuos organizavo „IDEC S.A.“. Šiuose kursuose dalyvavo Palangos švietimo pagalbos tarnybos darbuotojos pagal „Erasmus+“ KA122-ADU projektą „IKT gebėjimų stiprinimas motyvuojant įsitraukti į skaitmeninį pasaulį”. Kursų metu Palangos miesto atstovės pakelė kvalifikaciją mokymo medžiagos rengimo ir mokymų vedimo naudojant skaitmenines technologijas srityje, sužinojo kaip identifikuoti įvairias technologines priemones ir mokymosi aplinkas bei suprasti jų ypatybes, kaip efektyviai taikyti programų ir mokymosi medžiagos atrankos kriterijus, taip pat kaip kurti ir įgyvendinti mokymosi programas bei parengti mokymo medžiagą naudojat IKT, patobulino anglų kalbos komunikacinius įgūdžius. Užsimezgė ryšiai su kitais kursų dalyviais, atvykusiais iš Lietuvos, Turkijos ir Austrijos.

Kasmet lapkričio 16-ąją minima tarptautinė Tolerancijos diena, kurios metu siekiama atkreipti dėmesį į savo aplinką, ar tolerantiški esame vienas kitam. Palangos senojoje gimnazijoje apie toleranciją taip pat kalbėta. Šių metų tolerancijos simbolis – Tolerancijos namas, tad gimnazijos fojė apsigyveno jaukus namelis/pašto dėžutė. Visa gimnazijos bendruomenė buvo kviečiama pasidalinti savo asmenine patirtimi apie (ne)toleranciją savo aplinkoje. Šiais metais gimnazistai buvo kviečiami rašyti ir kūrinius tolerancijos tema. Penktos pamokos metu Gimnazijos mažojoje aktų salėje rinkosi pirmų klasių gimnazistai bei mokiniai, sudalyvavę kūrybiniame konkurse (kūrė eilėraščius, esė, apsakymus, dalinosi pamąstymais tolerancijos tema). Visi mokinai, dalyvavę kūrybiniame konkurse tolerancijos tema, buvo apdovanoti. Vėliau mokiniai, pasiskirstę į tris komandas, atliko kelias rungtis: iš Tolerancijos namelio skaitė pasidalinimus apie toleranciją ir vėliau pateikė tolerancijos bei netolerancijos pavyzdžius. Po to mokiniai suvaidino situacijas, kuriose mato netoleranciją.

https://www.senojigimnazija.lt/2022/11/16/pamineta-tolerancijos-diena/

Palangoje buvo suorganizuotas labai šiltas ir bendruomeniškas vakaras Latvijos nepriklausomybės dienos proga. Skambėjo Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblio „Mėguva“ koncertas „Kuržemninkė man pasiūlė“, paremtas Šventosios ir Palangos latvių bei žemaičių prisiminimais, jų dainuotomis senosiomis latviškomis ir lietuviškomis dainomis. Susirinko gausi miesto bendruomenė, taip pat sulaukėme latvių kolektyvų iš Rucavos ir Liepojos. Netrūko ir visokiausių lietuviškų bei latviškų skanėstų. Nepaprastai šiltas bendravimas tarp lietuvių ir latvių, vienas kitą puikiai suprantant, dar kartą parodė, kad esame broliai ir sesės. Vakaro pabaigoje vienas kitam šiltai padėkoję, kvietėme vėl užsukti į svečius.

Gruodžio 6 d. Palangos miesto savivaldybėje lankėsi bei su kurorto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko Palangos miesto-partnerio Bergeno Riugeno saloje (Vokietija) atstovai – 3 moksleiviai, lydimi dviejų mokytojų.

Svečiai iš Vokietijos į Palangą atvyko dalyvauti V. Jurgučio progimnazijos rengiamame tradiciniame eilėraščių antrąja užsienio kalba (vokiečių, prancūzų, rusų, ispanų) deklamavimo konkurse „Kalėdiniai skaitymai“. Konkurse dalyvavo Klaipėdos miesto, Kretingos rajono, Palangos miesto mokyklų mokiniai ir Vokietijos Bergeno miesto „Am Grünen Berg“ mokyklos. Savivaldybėje vykusio susitikimo metu svečiams pristatyta Palanga, naujausi mieste įgyvendinti bei šiuo metu įgyvendinami projektai. 

Gruodžio 1 – 3 dienomis Eilato mieste Izraelyje, kuris yra Palangos miesto partneris, vyko tarptautinis bokso turnyras „RED SEA BOXING CUP 2022“. Šiame turnyre dalyvavo ir Palangos Sporto centro 8 auklėtiniai, kurie parsivežė 1 ir 2 vietos medalius.  Vaikai, lydimi savo trenerių, ne tik sėkmingai sudalyvavo turnyre, bet ir aplankė įžymias vietas bei susipažino su Izraelio kultūra.