II žydų kapinės

Palangos žydų antrosios senosios kapinės (u. k. 48576)

Faktai: yra žinoma, kad 1487 m. Palangoje veikė žydų laidojimo brolija Hevra Kadiša, kas leistų teigti, jog žydai Palangoje gyveno jau XV a. II pusėje. 1540 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis suteikė žydams privilegiją statyti pirmąją sinagogą ir kitus sakralinius statinius Palangoje. Teigiama, jog tais pačiais metais buvo įkurtos kapinės dabartinėje Palangos dvaro sodybos parko teritorijoje.

Kapinėse nebelaidojama nuo 1892 m. (prieš pradedant kurti grafų Tiškevičių parką). Jose aptikti sluoksniai, siekiantys daugiau nei 200 metų. Remiantis analogais, manoma, kad antkapinius paminklus (maceivas) puošė Jeruzalės šventyklos, Dekalogo, zodiako ženklai bei kiti sakraliniai judaistiniai simboliai.

Apsilankius šioje vietoje, kalnelio paslaptingumas bei čia įrengta parkams netipiška skulptūrinė kompozicija verčia susimąstyti. Šios 1981 m. Birutės parke įkurdintos skulptūros autorius – žymus skulptorius Steponas Šarapovas (1936–1981), o architektas – Algis Juozas Knyva (1934–2023).

Sovietmečiu, atgijus žydų judėjimui Lietuvoje, imta rūpintis, kad jų protėvių amžino poilsio vietos ir Palangoje būtų įamžintos. Veiklūs ir tokios vietos atitinkamu įamžinimu suinteresuoti žmonės pasirūpino, kad būtų gautas valdžios leidimas čia pastatyti skulptūrą. Jos sukūrimas užsitęsė gana ilgai. Šiandien jau sunku ir pasakyti, kiek tai, ką mes šiandien matome ant kalnelio, atitinka pirminį skulptoriaus sumanymą, nes, skulptūrą darant darbai buvo vilkinami ir vis tvirtinama, kad trūkinėja granitas. Pagaliau, kai reikėjo jau vietoje sumontuoti paminklą, buvo pasakyta, kad kai kurių skulptūros dalių trūksta. Vis dėlto skulptūros atidengimas įvyko. Na, o tada ne vienas prabilo, jog ji – žydų antkapių simbolikos rinkinys. Kokia skulptūros meninė vertė, ką ji simbolizuoja, spaudoje rašyta nemažai, ko gero, menotyrininkai apie tai ir dar rašys.

Skulptūros pavadinimo gimimo istorija taip pat įdomi ir įvairiai interpretuojama. Yra žinoma, kad iš pradžių jai buvo parinktas „Šaulio“ pavadinimas. Bet „Šaulys“ sovietiniais laikais daugeliui valdžios atstovų asocijavosi su tarpukariu Lietuvoje veikusia Šaulių organizacija. Tada ir buvo prisiminti M. K. Čiurlionio „Zodiako ženklai“.

1984 m. gruodžio 11 d. „Šaulio“ skulptūra paskelbta dailės paminklu. Ji 1993 m. balandžio 28 d. įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (unikalus numeris – 15334). Vertingosios savybės: tūris, forma, meninė išraiška - ant pamato su puslankio formos plane pagal žemės paviršiaus reljefą suformuotu betono cokoliu šlifuoto granito plokščių ir geometrinių tūrių kompozicija.

Iki šiol nėra aptikta nuotraukų su žydų kapų paminklais, tačiau yra išlikę nuotraukų, kuriose matyti buvusių kapinių tvoros fragmentas. Svarbiausia, jog yra išsaugotas ne vienas Palangos miesto ar Birutės parko planas, kuriuose ši vieta pažymėta ir įvardijama kaip Palangos miestelio žydų kapinės.

Nuotraukos:

1. Palangos žydų kapų tvoros ir vartelių fragmentas, XX a. pr.

2. Palangos Birutės parko planas, 1899 m. (dešinėje pusėje, apačioje matosi pažymėta kapinių teritorija)

3. Palangos Birutės parko planas, 1930 m. (pažymėta Palangos miestelio žydų kapinių teritorija)

4. Palangos miesto planas, 1936 m. (pažymėta kapinių teritorija)

5-7. Senosios Palangos žydų kapinės ir skulptūrinė kompozicija „Šaulys“, 2024 m.