Valstybinė kalba

Vasario pradžioje Lietuvoje ir pasaulio lietuvių bendruomenėse prasideda 11-osios Lietuvių kalbos dienos, truksiančios ilgiau kaip du mėnesius. Šiuo laiku šalies kultūros, švietimo ir mokslo įstaigose, visuomeninėse organizacijose vyks beveik pusketvirto tūkstančio renginių, skatinančių domėjimąsi lietuvių kalba, stiprinančių kartų ryšį per kalbą. Į Lietuvių kalbos dienas entuziastingai įsitraukia ir užsienyje veikiančios lituanistinės mokyklos, lietuvių bendruomenės, Lietuvos ambasados. Dalyvių geografija plati – nuo Lenkijos, Airijos, Jungtinės Karalystės ar Ispanijos – iki Maroko, Čilės, Urugvajaus, Australijos, Naujosios Zelandijos. Lietuvių kalbos dienos rengiamos nuo 2016 m., remiantis LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nutarimu. Jas kasmet inicijuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).

Kaip primena Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė, šių dienų tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje. „Džiugu matyti, kad ši iniciatyva jau tapo tvirta tradicija, o lietuvių kalbos dvasia šiemet sklinda beveik 30-yje užsienio valstybių. Pradėdami jau antrąjį šios gražios iniciatyvos dešimtmetį, siekiame, kad ryšys su lietuvių kalba būtų perduodamas iš kartos į kartą, taip užtikrinant mūsų tautinio identiteto tęstinumą“, – teigia J. Šukevičienė.

Šiemet Lietuvių kalbos dienų sostinė – Rokiškis. Rokiškio r. savivaldybė ir Juozo Keliuočio viešoji biblioteka, parengusi VLKK konkursą laimėjusią plačią ir bendruomenišką programą „Anys kalbes žodžiais“, kvies kalbą ne tik saugoti, bet ir ja kurti, improvizuoti, sieks įtraukti jaunąją kartą. Iki kovo pabaigos Rokiškio mieste ir rajone bus gausu renginių, rokiškėnų programoje – teminės dienos, skirtos tarmėms, kūrybai, bendrystei, diskusijoms ir poezijai. „Rokiškis yra labai gražus šiaurės Lietuvos kraštas, kuriame telpa keturios Lietuvos: mūsų rajono, salos viename ežere ir aikštės formos atkartoja Lietuvos kontūrą“, – kviesdama atvykti į savo kraštą sako Rokiškio r. savivaldybės administracijos atstovė Aušra Linkevičienė ir tikina, kad Rokiškyje kiekvienas atvykęs ras ką pamatyti, išgirsti, o galbūt kuo ir nustebti. Be tradicinių sumanymų, čia suplanuota ir inovatyvių dalykų. Štai bibliotekos kieme iškils lietuviškiems žodžiams įprasminti skirta instaliacija „Liežuvautojai“, sostinės atidarymo renginyje vasario 6 d. instaliaciją pristatys kūrybinė komanda – iš šio krašto kilęs skulptorius Rimvydas Pupelis ir Rokiškio mašinų gamyklos atstovai. Prieš tai Rokiškio r. savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas ir VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė bibliotekoje iškilmingai pasirašys sostinės projekto įgyvendinimo susitarimą. Vėliau bus atidarytos senųjų lietuviškų kalendorių bei istorinių vadovėlių (iš prof. Liberto Klimkos privačios kolekcijos) ir ilgiausio kaligrafinio rankraščio lietuvių kalba (autorius Jokūbas Zovė) ekspozicijos. Juozo Keliuočio bibliotekos direktorė Daiva Vilkickienė teigia, kad ir pasibaigus sostinės renginiams „lietuvių kalbos įsiūbuotos bangos dar sūkuriuos iki metų pabaigos“, nes mieste bus daug literatūrinės gyvybės: vyks kūrybiniai konkursai, viešose vietose atsiras aukštaitiški posakiai, į bibliotekos kiemą vilios minėta instaliacija.

Lituanistinių mokyklų asociacija diasporai telkti jau ketvirtus metus išsirenka Mažąją lietuvių kalbos dienų sostinę. Šiemet ja skelbiamas Norvegijos vakaruose, netoli Bergeno esantis Osioiro (Osøyro) miestelis ir ten gyvuojanti lituanistinė mokykla „Rytmetys“. Tęsdama kelerių metų akciją „Lietuvių kalbos naktys“, kurios šūkis „Lietuvių kalba nemiega niekada!“, asociacija kartu su JAV lietuvių bendruomenės Švietimo taryba pakvietė skirtingose laiko juostose įsikūrusias mokyklas dalyvauti visą parą truksiančioje lietuvių kalbos pamokoje. Pamoka prasidės vasario 21 d. 12 val. (Lietuvos laiku) ir baigsis vasario 22 d. vidudienį. „Šią pamoką ves mokytojai iš viso pasaulio – nuo Graikijos, Čilės, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos – įvairiausiomis temomis: sužinosime ir apie studentų draugijas, ir dainuosime daineles mažiesiems, su Graikijos kūrybine mokykla darysime eksperimentus, su Prancūzijos mokykla sužinosime, kodėl žmogus žagsi, su Lietuvos šauliais kalbėsime apie pilietiškumą, o su Vilniaus lietuvių namais – apie Čiurlionį“, – idėją pristato Lituanistinių mokyklų asociacijos vadovė Donata Simonaitienė. Organizatoriai netrukus skelbs tvarkaraštį ir kvies norinčiuosius prisijungti, nes pamoka bus atvira visiems. Kaip pasakoja Mažąja sostine išrinktos „Rytmečio“ mokyklos įkūrėja ir vadovė Nerija Cymermonienė, jų bendruomenė šiuos metus paskelbė knygų skaitymo metais. „Mums labai svarbu, kad vaikai ne tik kalbėtų, bet ir skaitytų lietuviškai, todėl labai svarbu išugdyti skaitymo įprotį“, – aiškino, kaip gimė idėja pakviesti viso pasaulio lituanistines mokyklas priimti skaitymo iššūkį. Anot jos, svarbu, kad vaikai skaitymo džiaugsmu dalytųsi tarpusavyje. „Tam reikia pasiimti mėgstamą knygą, nufilmuoti trumpą vaizdo įrašą, kuriame papasakotum, ką skaitai tu, tuomet pasidalyti tuo įrašu mokyklos „Facebook“ paskyroje ir perduoti iššūkį kitam“, – pasakoja šios idėjos sumanytoja N. Cymermonienė.

Sveikindama 11-ųjų Lietuvių kalbos dienų dalyvius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė J. Šukevičienė akcentuoja, kad lietuvių kalba yra galinga jėga, visų tautiečių širdis jungiantis elementas. „Lietuvių kalba mums yra pati gražiausia, bet ji pilna paslapčių, todėl turime nenustoti į jas gilintis, palaikyti vieni kitus, padrąsinti, įkvėpti ir čia, Lietuvoje, ir ypač diasporą užsienio šalyse mokytis lietuvių kalbos, kad ji gyvuotų ir stiprėtų“, – teigia Komiteto pirmininkė.

VLKK pirmininkę dr. Violetą Meiliūnaitę džiugina jau septintus metus Kalbos komisijos organizuojama Lietuvių kalbos dienų viktorina, kurioje dalyvaus per 120 tautiečių bendruomenių iš beveik trisdešimties užsienio valstybių, net iš Naujosios Zelandijos, Čilės, Urugvajaus. „Viktorinos tikslas – nebūtinai atsakyti į visus klausimus, bet susidomėti, pasižiūrėti, ko aš galbūt dar nežinau ar jau spėjau pamiršti, prisiminti ir užmegzti stipresnį ryšį su savo šaknimis, tokį stiprų, kad mes būtume Lietuva ne tik čia, įrėminti valstybės sienų, bet kad Lietuva iš tikrųjų būtų Pasaulio Lietuva“, – sako Kalbos komisijos vadovė.

Lietuvių kalbos dienų dalyvių renginių planus rasite VLKK svetainėje, žr. čia. Naujienas kviečiame sekti „Facebook“ paskyrose „Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka“ ir „VLKK. Lietuvių kalbos dienos“.

Daugiau informacijos:

Aurelija Baniulaitienė
VLKK ryšių su visuomene vyr. specialistė
Mob. +370 695 48899

Audronė Vainauskaitė
Rokiškio r. savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos
kultūrinės ir projektinės veiklos organizatorė
Mob. +370 627 32 561

Jau tradicija tapusių Lietuvių kalbos dienų tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje.
Kviečiame aktyviai dalyvauti.
Renginių sąrašas

Apie tai, ar kultūrinis pamatas, grindžiamas kalba ir tradicijomis, vis dar yra lietuvio tapatybės esmė, diskutuota paskutiniame 2025 metų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) forume „Iš kur kilusi lietuvių kalba ir kultūra? Ką papasakoti svečiui?“. Jame mokslinėmis įžvalgomis ir savo samprotavimais dalijosi visas būrys įvairių sričių pašnekovų. Mat norėdami suvokti savo išskirtinumą ir tinkamai prisistatyti kitiems, pirmiausia patys sau turime atsakyti į kirbančius klausimus. O jų gali būti ir tokių: kodėl užsieniečiui lietuvių kalba skamba panašiai kaip rusų kalba ir gali atrodyti, kad lietuviai neturi savo kalbos, arba kokiais keliais į lietuvių kalbą pateko žodžiai, kuriuos randame ir kaimynų slavų žodynuose. Pasaulyje, kuriame ribos tarp kultūrų sparčiai trinasi, senosios lietuviškos tradicinės šventės ima prarasti pirminę reikšmę, įsišaknija svetimos kilmės kultūriniai reiškiniai. Specialistai turi savo paaiškinimus, o mes kiekvienas, kaip forume užsiminė VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė, esame išsinešę iš gimtųjų namų savo santykį su kalba ir tradicijomis.

Kad lietuvių kalba yra viena iš senesnių kalbų, kilusi iš indoeuropiečių prokalbės ir priklausanti baltų kalbų grupei, girdėta daugeliui. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Baltų kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros docentas dr. Vytautas Rinkevičius patvirtino, kad šiuo metu pasaulyje gyvai vartojamos dvi baltų kalbos – lietuvių ir latvių. Bet tai toli gražu ne visos kada nors egzistavusios baltų grupei priskiriamos kalbos. „Prieš gerus penkis šimtus metų teritorijoje į pietvakarius nuo Lietuvos, tuometinėje Prūsijos kunigaikštystėje, gyvai skambėjo dar kita baltų kalba. Tai prūsų kalba, ji vėliau išnyko, asimiliavosi, jos vartotojai perėjo prie vokiečių kalbos“, – aiškino mokslininkas ir atkreipė dėmesį, kad dar XVI a. prūsų kalba funkcionavo, ja buvo rašomi tekstai. Analizuodami išlikusius tekstus šių dienų lingvistai gali rekonstruoti prūsų kalbos gramatiką ir žodyną, lyginamuoju metodu nustatyti giminiškų baltų kalbų dėsningumus. Anot baltisto, XII–XIII a. istoriniuose šaltiniuose minimos įvairios baltų gentys, tokios kaip jotvingiai, kuršiai, žiemgaliai, sėliai. „Reikia manyti, kad kiekviena iš jų galėjo turėti ir savo atskirą kalbą, tik tos kalbos irgi išnykusios, susiliejusios su kitomis kalbomis“, – pasakojo VU Baltistikos katedros docentas. Deja, apie šias kalbas žinoma labai nedaug, galima bandyti išsiaiškinti vos pavienes ypatybes iš, tarkim, įvairių vietovardžių, asmenvardžių, paminėtų istorinėse kronikose ir pan. Visas baltų kalbas sieja bendra kilmė iš bendro šaltinio, kurį šių dienų mokslininkai vadina baltų prokalbe. Tai prieš keletą tūkstančių metų vartota kalba, iš kurios vėliau susiformavo vėlesnės šiuolaikinės ar iš istorinių šaltinių žinomos baltų kalbos.

Apie baltų kalbų kilmę daugiau VU mokslininkų parengtų pasakojimų „Youtube“ kanale „Baltistikos miniatiūros“ (su anglų k. subtitrais).

VU Kauno fakulteto vyresnioji mokslo darbuotoja, VDU Kultūrų studijų katedros docentė dr. Dalia Senvaitytė pripažino, kad lietuvių šventės bėgant amžiams labai keitėsi. Deja, pati ankstyviausia informacija mus pasiekė tik iš XV–XVI a. ir yra labai fragmentiška. Galima daryti prielaidas, sakė tyrėja, kad tada buvo paplitusios agrarinės šventės, susijusios su svarbiausiais ūkio darbais ir dažniausiai žymėjo jų pradžią arba pabaigą. Vienas iš pirmųjų šaltinių, anot mokslininkės, yra 1426 m. Sembos vyskupo įsakas, kuriame pateikiami nuostatai, kurių turi laikytis prūsai. Ten minimas draudimas giriose rengti susirinkimus ir apeigas, šauktis savų demonų ir atlikti jiems aukojimus bei puotas, neaukoti gyvulių, neatlikinėti apeigų prie kapų ir t. t. Saviti lietuvių bendruomeniniai šventimai, pasakojo dr. D. Senvaitytė, pirmą kartą aprašomi XV a. II p. Jono Dlugošo istorijoje. Kronikos autorius mini, kad lietuviai, prisirinkę žemės duodamų vaisių, spalio mėnesio pradžioje drauge su žmonomis, vaikais ir šeimynykščiais eidavo į miškus, kuriuos laikė šventais, ir tris dienas iš eilės savo dievams aukodavo jaučius, avinus bei kitus gyvulius, sudegindavo juos, o pasibaigus trijų dienų aukojimo apeigoms, imdavo puotauti. Iš visų aukojimų šis, esą, buvęs pats svarbiausias. Etnologė priminė, kad palaipsniui senosios religijos elementai nyko, pradėjo vis labiau plisti krikščioniškos tradicijos ir nuo XVIII a. jau svarbiausios buvo krikščioniškos šventės. Pasak jos, visas šventes galima rasti išvardytas pirmuose ir vėlesniuose lietuviškuose kalendoriuose. Tarpukariu pačiomis svarbiausiomis išliko krikščioniškos šventės – Velykos, Sekminės, Kalėdos. Šventės smarkiai keitėsi sovietinės Rusijos okupacijos laikotarpiu. „Tada šventinis kalendorius buvo perdarytas, pradėjo labai skirtis viešos ir privačios erdvės šventės. Buvo siekiama viešoje erdvėje minimizuoti religines tradicijas ir tautiškumą bei sukurti bendrą sovietinį identitetą“, – pasakojo mokslininkė. Tarp naujai įvestų kalendorinių švenčių svarbiausios tapo gegužės pirmoji ir didžiosios spalio socialistinės revoliucijos minėjimai, o anksčiau švęstos šventės ignoruotos. „Buvo galima kalbėti tik apie krikščioniško atspalvio neturėjusią šventę – Naujuosius Metus, kurių diskursas turėjo šiokį tokį tęstinumą su senesniais laikais“, – teigė ji. Daug ką stengtasi daryti kitu laiku, kad neatitiktų senųjų tradicijų: rekomenduota eglutę puošti ne per Kūčias, bet per Naujuosius Metus; Kalėdų Senelis pakeistas Senio Šalčio personažu ir kt. Brandžiojo socializmo laikotarpiu populiarėjo ir kovo aštuntoji kaip moterų dienos šventė, raudonosios armijos diena, kuri buvo pažymima kaip vyrų diena. Tačiau, pabrėžė dr. D. Senvaitytė, nepaisant stiprios propagandos, privačioje erdvėje ir toliau buvo švenčiamos ir Kalėdos, ir Velykos, lankomi kapai, nors dėl didelio religinio gyvenimo suvaržymo kai kurių katalikiškų švenčių populiarumas sumenko. Po 1990-ųjų vėl buvo stengiamasi atgaivinti lietuviškas tradicijas, įvesti valstybines šventes. Populiariausios iki šiol išlieka Kalėdos, Velykos. Atsiranda ir naujos šventės – Valentino diena, Helovynas. Mokslininkė daro išvadą, kad švenčių kaitai įtakos turėjo daug priežasčių, pagrindinė – pasikeitęs gyvenimo būdas, įsivyravusi miesto gyvensena, sekuliarizacijos procesai, šventes veikia globalizacija ir komercializacija.

VU Filologijos fakulteto Polonistikos centro prof. dr. Kristina Rutkovska teigė neabejojanti, kad baltiškos lietuviškos etninės sąmonės pagrindas yra kalba ir tradicinė kultūra. Ji teigė galinti pateikti daug pavyzdžių, kas atsitinka su lietuviškais žodžiais, kai jie patenka į kaimynų kalbas. „Už tokių žodžių kelionių matau bendraujančius žmones, bendruomenes, kurios per ilgą laiką, būdamos kartu, faktiškai gali turėti net panašią artikuliacinę sistemą“, – dėstė savo pastebėjimus VU profesorė, du dešimtmečius ekspedicijose užrašinėjusi gyvąją kalbą. Be jokių abejonių, sakė ji, svečiui papasakotų apie tai, kaip lietuvių kalba gražiai prasiskverbusi į slavų tarmes ir kad pagrindinis turtas yra gyvoji kalba, tarmės.

Suomijoje apsistojusi daugiau kaip keturias užsienio kalbas mokanti vertėja, publicistė, tinklaraštininkė Saulė Kubiliūtė teigė įžiūrinti tarp suomių ir baltų kalbų netikėtų panašumų, nors suomių kalba priklauso kitai, finougrų kalbų, grupei. Pavyzdžiui, suomiai turi lietuvišką Sekminių pavadinimą primenantį žodį ir jis reiškia terminą, iki kada jaunimas turi susirasti porą. Gana panašios Suomijoje Joninių tradicijos ir apskritai, sakė ji, tarp suomių ir lietuvių kultūrų daugiau bendrumų negu skirtumų. Pastaraisiais metais dėstydama lietuvių kalbą užsieniečiams Saulė stengiasi įrodyti, kad lietuvių kalba nėra „Olimpo dievų kalba“, kurios neįmanoma išmokti. Ji ieško sąlyčio taškų ir yra pastebėjusi, kad, pavyzdžiui, iš Irano kilęs ir farsi kalba kalbantis žmogus greičiausiai supras lietuvišką „aštuoni“, o suomis asmenuodamas nesunkiai pastebi panašius daugiskaitos galūnės sąskambius. Jos pačios supratimą apie kalbas smarkiai praplėtė maori kalbos mokymasis. Anot Saulės Kubiliūtės, visada vyko kultūrų ir kalbų mainai, keliaudami pirkliai išmokdavo kokį žodį, o dabar labiausiai veikia technologijos.

„Daug kam vis dėlto nėra taip lengva perkąsti mūsų kalbą“, – mano lietuvių ir anglų kalbų mokytojas, tinklalaidžių „Lithuanian with Paulius“ autorius Paulius Juodis. Jis teigė nesiliaujantis stebėtis skirtingomis priežastimis, dėl ko žmonės mokosi lietuvių kalbos. Daugiausia galvojama, kad tai meilės migrantai ar giminaičių turintys žmonės, tačiau jis žino ir tokių, kurie tiesiog mėgsta keliauti, dažnai lankosi Lietuvoje ir dėl to nori pramokti kalbą. Kitam patinka lietuviška muzika ir nors jis niekada nėra buvęs Lietuvoje, gyvena Jungtinėse Valstijose, bet turi užtektinai motyvacijos dvejus metus iš eilės prisijungti prie kalbos pamokų, savo mokinių istorijomis dalijosi Paulius.

Prancūzijos lituanistinių mokyklų švietimo tarybos pirmininkė, Strasbūro lituanistinės mokyklos „Gandriukai“ vadovė ir mokytoja Jolita Šilanskienė sakė Prancūzijoje irgi jaučianti lituanistinio švietimo atgimimą. Sulaukiama ir suaugusių užsieniečių, kurie nori mokytis lietuvių kalbos, nors kol kas tokios galimybės nėra. „Mes esame įdomūs, unikalūs, ir čia, Prancūzijoje, patraukia tokios šventės kaip Joninės, Užgavėnės“, – sakė mokyklos vadovė. Anot jos, tai kaip kultas – jaunimas užauga ir atsimena tokias šventes, nes jos yra kitokios nei vietinės. Pasak Jolitos, užsieniečiams didžiausią įspūdį daro mūsų istorija, pavyzdžiui, pasakojimai apie knygnešius, jiems įdomi lietuviškų pavardžių darybos tradicija, žavi mažybiniai maloniniai žodžiai ir pan. Lietuvė pastebi, kad jau keleri metai Prancūzijos mokyklose imtasi gaivinti tarmes, kurios čia, kaip ir kitur, sparčiai nyksta. Elzaso kraštas, kur ji gyvena, garsėjo savitu dialektu, bet juo dabar kalba nebent senjorai. „Aš pati kaip dzūkė vertinu ir žinau, koks tai yra turtas, todėl stengiuosi perteikti tarmę ir savo vaikams, ir mokiniams“, – pasakojo lituanistinio švietimo Prancūzijoje atstovė.

Užsienyje daug kurianti ir koncertuojanti elektroninės muzikos kūrėja, prodiuserė, vokalistė Miglė Palkevičiūtė-Migluma savo kūryboje neretai naudoja lietuvių liaudies dainų skambesį, motyvus. Jai artimas liaudies dainoms būdingas atviras dainavimas – be dirbtinio užspaudimo, kai balsas skamba plačiai, tarsi tiesiai iš krūtinės. Kompozitorė pasakojo, kad dažnai įterpia disonansus, kurie yra liaudies muzikoje, ir nors tokie sąskambiai, anot jos, kelia įtampą, tačiau juos naudojant saikingai galima pridėti kūriniui didesnio emocinio svorio. Trečia, ką ji teigė mėgstanti, yra sutartinių kompoziciniai elementai, kai frazės nuolat kartojamos kanonu ir skamba „tarsi kaip kokia mantra, nukelianti į tam tikrą nesvarumo būseną kažkur tarp sapno ir realybės“. Koncertuodama užsienyje – nuo Islandijos iki Ispanijos, Vokietijos, ji pastebėjusi, kad klausytojams tikrai įdomu girdėti kūrinius lietuvių kalba, net nesuprasdami kalbos jie pradeda dainuoti kartu. „Mūsų kalba labai daininga, tikrai turime daug balsių, kurias galima gražiai ištęsti ir tai tikrai fonetiškai labai gražiai skamba“, – sakė muzikos kūrėja.

Patyrimų po atviru dangumi muziejaus „Vikingų kaimas“ bendrakūrėjis edukatorius Mindaugas Korsakas pasakojo, kad jam edukacijų metu patinka aiškinti lietuviškus žodžius ne iš mokslinės, bet iš romantinės pusės, nes taip paprasčiau ir daro įspūdį. „Visi žinome, kas yra kalavijas, bet iš tikrųjų pačiame žodyje yra atskleista technologija, kaip jisai yra daromos“, – pasakojo jis.

Forumą „Iš kur kilusi lietuvių kalba ir kultūra? Ką papasakoti svečiui?“ vedė žurnalistas Edvardas Kubilius. Kviečiame pasiklausyti! Įrašas prieinamas VLKK „Youtube“ kanale, žr. čia.

VLKK ryšių su visuomene atstovė Aurelija Baniulaitienė
Mob. +370 695 48 899, el. p. aurelija.baniulaitiene@vlkk.lt

Nuo 2026-01-01 visi tiesiogiai parduodantys prekes ir teikiantys paslaugas turi mokėti valstybinę kalbą.

Valstybinės kalbos įstatymo 7¹ straipsnyje nurodoma, kad informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas turės būti teikiama valstybine kalba. Tai reiškia, kad prekes parduodantys ar paslaugas teikiantys ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys privalės užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu. Šis reikalavimas nebus taikomas šalyje laikinai prekes parduodantiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie šia veikla nesiverčia nuolat, pavyzdžiui, kai prekės parduodamos mugių metu arba kai prekiaujama jų pačių surinktomis miško gėrybėmis. Darbuotojai, tiesiogiai bendraujantys su klientais, privalo atitikti Vyriausybės patvirtintus numatytus kalbos lygius ir įgyti lietuvių kalbos žinias patvirtinantį pažymėjimą.

Kalbos lygio reikalavimai įvairioms pareigybių kategorijoms nustatyti Vyriausybės nutarimu Nr. 1688 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Šiame nutarime nustatytos kalbos mokėjimo kategorijos: bazinė (žemiausia), pirmoji, antroji ir trečioji (aukščiausia).

Bazinė valstybinės kalbos kategorija taikoma:
1. dvejus metus užsieniečiams, kurie parduoda prekes ir (ar) teikia paslaugas Lietuvos Respublikoje ir kuriems Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme yra nustatytas reikalavimas mokėti valstybinę kalbą ir aptarnauti gyventojus valstybine kalba. Dvejų metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai užsieniečiui pirmą kartą išduodamas dokumentas, patvirtinantis ar suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
2. užsieniečiams, turintiems leidimą dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respublikoje, kurie parduoda prekes ir (ar) teikia paslaugas Lietuvos Respublikoje ir kuriems Valstybiniame kalbos įstatyme yra nustatytas reikalavimas mokėti valstybinę kalbą ir aptarnauti gyventojus valstybine kalba.

Pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (A2 kalbos mokėjimo lygis) taikoma paslaugų, gamybos, prekybos, transporto ir kitų sričių darbuotojams (pvz., vairuotojams, padavėjams, pardavėjams), jeigu jie darbo reikalais turi bendrauti su klientais.

Antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (B1 kalbos mokėjimo lygis) taikoma švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų sričių darbuotojams, valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams, kuriems būtinas ne aukštesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas, iki 2009 m. įgytas aukštesnysis išsilavinimas arba iki 1995 m. įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas, jeigu jie darbo reikalais turi nuolat bendrauti su asmenimis ir (ar) pildyti tipinių dokumentų formas (išskyrus mokytojus, ugdančius valstybine kalba).

Trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (B2, C1, C2) taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovams, valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams, kuriems būtinas aukštasis universitetinis arba lygiavertis išsilavinimas, valstybine kalba ugdantiems mokytojams, aviacijos specialistams, užtikrinantiems skrydžių saugą (skrydžių vadovams ir orlaivių įguloms), jūrų ir vidaus vandenų  transporto specialistams, atsakingiems už krovinių ar keleivių ir bagažo vežimą (laivų, vežančių keleivius ir (ar) krovinius į (iš) Lietuvos Respublikos jūrų uostus (uostų), kapitonams arba bent vienam iš tokių laivų kapitonų padėjėjų, uostų kapitonams, locmanams), ir panašiai.

Įgijusiais trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją ir ne žemesnį kaip lietuvių kalbos mokėjimo B2 lygį laikomi asmenys, atitinkantys bent vieną iš toliau nurodytų reikalavimų:
– įgiję pagrindinį, vidurinį, aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, arba specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą lietuvių kalba;
– Lietuvos Respublikoje baigę užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų švietimo programas, jeigu buvo mokoma lietuvių kalbos;
– įgiję vidurinį išsilavinimą užsienyje veikiančioje švietimo įstaigoje, jeigu buvo mokomasi lietuvių kalba arba mokoma lietuvių kalbos;
– 1991 m. ar vėliau Lietuvos Respublikoje baigę vidurinio ugdymo programą, suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, pirminio profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa ne lietuvių mokomąja kalba ir išlaikę mokyklos baigimo ar brandos egzaminą, įrodantį lietuvių kalbos mokėjimą.

Įgijusiais pirmąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją ir ne žemesnį kaip lietuvių kalbos mokėjimo A2 lygį laikomi asmenys, įgiję vidurinį išsilavinimą tautinės mažumos kalba iki 1991m., jeigu buvo mokoma lietuvių kalbos.

Asmenys, išlaikę valstybinės kalbos egzaminą Lietuvos Respublikos pilietybei gauti, laikomi įgiję pirmąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją ir ne žemesnį kaip lietuvių kalbos mokėjimo A2 lygį.

Lietuvos Respublikoje parduodantys prekes ir (ar) paslaugas teikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, išskyrus Lietuvos Respublikoje laikinai parduodančius fizinius asmenis ir fizinius asmenis, kurie prekių pardavimo veikla nesiverčia nuolat, taip pat išskyrus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 55 straipsnyje numatytus atvejus, turi užtikrinti, kad jų darbuotojai, kurie aptarnauja gyventojus, turi turėti kalbos mokėjimo pažymėjimą arba kitą dokumentą, patvirtinantį, kad asmens kalbos žinios atitinka pagal einamas pareigas nustatytą kalbos mokėjimo kategoriją.

Lietuvių kalbos kursų baigimo pažymėjimas neprilygsta valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimui.

Baigus lietuvių kalbos kursus turi būti laikomas egzaminas.

Užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, įdarbinti ir (ar) dirbti savarankiškai valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos.

Registracija į egzaminus vykdoma Nacionalinės švietimo agentūros e. paslaugų sistemoje https://www.nsa.smsm.lt/for-foreigners/registracija-i-egzaminus/.

Bazinių mokyklų, kuriose vyksta egzaminai, sąrašą rasite https://vki.lrv.lt/public/canonical/1757929459/983/S%C4%85ra%C5%A1as.pdf.

2026 m. egzaminų tvarkaraštį rasite https://www.nsa.smsm.lt/wp-content/uploads/2025/06/LKNL_2026m_egzaminu_tvarkarastis_2025-10-21.pdf.

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ rašoma: „adventas bažn. keturių savaičių laiko tarpas prieš Kalėdas“. Kadangi tai ne šventės, o laikotarpio pavadinimas, žodis adventas rašomas mažąja raide.
Plg. kitus išskirtinės reikšmės neturinčius religinius pavadinimus: gavėnia, šabas, ramadanas; dangus, rojus, skaistykla; krikščionybė, judaizmas, budizmas, islamas ir pan.
Parengta pagal www.vlkk.lt informaciją.

Pranešimas žiniasklaidai

2025-10-24

Informaciniame kare kalba yra ir ginklas, ir skydas

Ar gebame atpažinti kalbines manipuliacijas ir ar suprantame, kaip veika propagandos mechanizmai, ypač Rusijos melo kampanijos, vadinamieji Kremliaus naratyvai? Kaip krizių metu kinta pati kalba, kokių ypatybių ir vaidmenų įgauna? Tokiomis temomis diskutuota rugsėjo 24 d. vykusiame Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) surengtame forume „Kalba kaip ginklas: ar esame atsparūs manipuliacijoms?“.

Kaip nuo „kovido karo“ puolėme į tikrąjį karą, kokie šių realijų leksikos bendrumai ir skirtumai lietuvių, latvių ir rusų kalbose, pristatė kalbininkė ir vertėja iš Rygos Evija Lipartė, Vilniaus universiteto lietuvių filologijos magistrė. Anot pranešėjos, kovido pandemijai apibūdinti visame pasaulyje dažniausiai buvo vartojama karo metafora, ypač oficialiojoje valdžios, medicinos darbuotojų, žiniasklaidos kalboje; atitinkamai vartota ir leksika: „mūšis“, „karas“, „kova“, „frontas“, „fronto linija“, „ginklai“, „aukos“. „Pandemijos fonas buvo gera dirva įvairiems reikšmės perkėlimams. Ne tik karo, bet ir kitoms metaforoms, kurios pabrėžė grėsmės, nekontroliuojamumo aspektą“, – pasakojo E. Lipartė. Nors tokia leksika universali, kai kas pripažino, kad pandemijos prilyginimas karui smarkiai perdėtas. Ypač Lietuvoje buvo susigriebta aiškintis tokios leksikos vartojimo pandemijos diskurse priežastis ir pasekmes. Daugelyje kalbų koronovirusas buvo personifikuojamas, tarsi jis turėtų žmogiškųjų savybių, tokia kalbos savybė pasireiškė įvairiais eufemizmais, pvz.: „nekviestas svečias“, „skubantis keliautojas“, „draugas iš užsienio“. Tai susiję su tabu, kai bijoma kažką pavojingo pavadinti tikruoju vardu. Visuomenė poliarizavosi į dvi priešingas stovyklas, viena kitą suvokiančias kaip priešus, todėl pradėjo plisti žodinė agresija, imta kurti naujus žodžius naujoms realijoms pavadinti, pvz., žodis „kovidiotas“. Kalbininkė atkreipė dėmesį, kad karo metu daugiau pasirodo nešvankios leksikos, keiksmažodžių, kartais vengiant tiesmukiškumo užraše raidės keičiamos žvaigždutėmis ir pan. Nenaujas reiškinys ir paties karo personifikavimas: frontas „kvėpuoja“, „alsuoja“, „kažkas kažką atima“. Reikia atskirai kalbėti apie Rusijos oficialiąją komunikaciją, teigė E. Lipartė. Uždraudus žodį „karas“, vietoj jo vartojant „specialioji operacija“, „denafikacija“, „deokupacija“, „demilitarizacija“, „valymas“, „geros valios aktas“ ir kitus, buvo maskuojami tikrieji agresoriaus ketinimai.

Forumo moderatorė Dovilė Filmanavičiūtė kvietė forumo dalyvius padiskutuoti, ką visi kaip visuomenės nariai turime padaryti, kad šiame interneto amžiuje būtume kuo saugesni. Ar įmanoma pergudrauti manipuliatorius, kurie, atrodytų, ištobulinę savo schemas taip, jog tampa sudėtinga susigaudyti ir išlavintą kritinį mąstymą turinčiam žmogui.

Viešosios organizacijos „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ direktorius, vienas jos įkūrėjų Tomas Kazulėnas siūlė kitaip pažiūrėti į šių laikų saugumą ir dezinformacijos iššūkius. Jo organizacija siekia tam tikromis inovatyviomis įtraukiančiomis priemonėmis stiprinti ypač jaunosios kartos geopolitines žinias, skaitmeninio atsparumo įgūdžius. Ji nuolat dirba su visuomene, organizuoja mokymus. „Lietuva kovoja su nuolatinėmis dezinformacijos kampanijomis, nukreiptomis į mūsų pagrindinius sąjungininkus ir organizacijas, tai, žinoma, Europos Sąjunga, Lietuvos kariuomenė, NATO ir Lietuvoje dislokuoti kariai. Šiose kampanijose Lietuva dažnai pozicionuojama kaip nepavykusi valstybė, stengiamasi mažinti pasitikėjimą ja, skaldyti visuomenę, mažinti jos pilietinį aktyvumą“, – pasakojo jis. Todėl organizacija atlieka nuoseklų kasdienį darbą analizuodama, tirdama ir viešindama prokremliškos vadinamosios alternatyvios medijos skleidžiamus melus. Bendradarbiaujant su šios srities ekspertais, yra parengtas praktinių rekomendacijų kovos su dezinformacija DI amžiuje gidas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto absolventas Deividas Zaicevas, ieškodamas atsakymo, ar Lietuvos žmonės turi pakankamą imunitetą susidoroti su dezinformacija, rėmėsi „Spinter“ tyrimo duomenimis. Pagal juos, 44 proc. Lietuvos gyventojų teigia gebantys atpažinti dezinformaciją, bet tik kas dešimtas tikrina internete randamą informaciją. Kiti du tyrimai atskleidžia, kad labiausiai propagandos pažeidžiami socialiai silpnesni žmonės ir kad net apie tris šimtus tūkstančių gyventojų vis dar pasiekia Kremliaus informacija. „Vienas iš propagandos pavyzdžių – tai gelbėtojų mitas, kuriame Putinas vaizduojamas kaip vienintelis galintis apginti Rusiją ir vadinamuosius „tėvynainius“, – pasakojo Rusijos propagandos mechanizmus, nukreiptus į kitų šalių rusakalbių auditoriją, tyręs D. Zaicevas. Pasak jo, Lietuva yra sukūrusi veiksmingų priemonių, kad ir internetinį kanalą „Demaskuok.lt“, kuriame yra demaskuojamos aktualios melagienos. Veiksmingiausia, priminė ekspertų siūlymus diskusijos dalyvis, būtų integruoti medijų raštingumo kursą į mokyklų ugdymo programas, plėtoti neformalųjį švietimą šia tema, skatinti žmones naudotis įvairiais šaltiniais, gerinti žiniasklaidos kokybę.

Kad skaitmeninio raštingumo įgūdžių trūksta ir jaunimui, teigė Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Patricija Lenčiauskienė, vykdyto tyrimo metu apklaususi šešias dešimtis 15–17 m. jaunuolių iš skirtingų Lietuvos mokyklų. Dauguma jų teigė labiau pasitikintys „TikTok“ programėlėje informaciją skelbiančiais mokiniais nei žurnalistais. Todėl, anot forumo dalyvės, apie tokių programėlių kaip „TikTok“, „Snapchat“, „Instagram“ poveikį būtina kalbėti, bendradarbiauti aiškinant, kokiais principais veikia oficialioji žiniasklaida. Kodėl, pavyzdžiui, LRT naujiena pasirodo kiek vėliau negu „TikTok“ programėlėje. „Tai, kokią informaciją jaunuoliai gauna, kur jie būna, prisideda prie jų pasaulio suvokimo ir prie jų kalbos vartojimo“, – darė išvadą P. Lenčiauskienė.

Pastaruosius penkerius metus LRT Televizijos naujienų tarnybos reportere dirbanti žurnalistė Gabrielė Kloniūnaitė priminė, kad per tą laiką teko tvarkytis ne tik su kovido pandemija, Rusijos karu prieš Ukrainą, bet ir hibridiniu karu, migrantų krize, pačiomis įvairiausiomis diversijomis ir provokacijomis. „Mums tenka atsakomybė ne tik objektyviai pateikti informaciją, bet ir dar aktyviau kovoti su dezinformacija, su kuria susiduriame turbūt kiekvieną dieną. Tenka ir dar viena didelė atsakomybė – nesukelti panikos visuomenei, kurios ir taip daug susikuriame aptarinėdami įvykius su draugais ir artimaisiais“, – sakė ji. Žurnalistė neslėpė, kad kalbinių nesklandumų gali atsirasti vien dėl to, jog daug naujos informacijos imama iš užsienio agentūrų, todėl atsiranda tiesioginių vertinių iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Kartais tenka kreiptis į tos srities specialistus, kartais mokytojais būna patys klausytojai, žiūrovai. Kai pasauliniai įvykiai vyksta nakties metu, turima itin mažai informacijos – po vieną du sakinius, pripažino LRT rytinėje naujienų laidoje besidarbuojanti reporterė. Todėl ji pabrėžė, kad labai svarbu akcentuoti šaltinius, iš kur tą informaciją žiniasklaida ima. Dar vienas iššūkis, itin išryškėjęs migrantų krizės metu, – nestigmatizuoti žmonių, stengtis tiksliai apibūdinti situaciją.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vadovas Dainius Radzevičius patvirtino, kad daugiausia skundų jo įstaiga gauna ne dėl profesionaliosios žiniasklaidos veiklos, bet dėl populiariausių šalyje socialinių tinklų „Facebook“ ir „TikTok“. Čia daug manipuliacijų ir neapykantos kalbos, kai kurie pasisakymai iš kvailumo, kai kurie – veikiant sąmoningai. Pasitaiko ir išmaniųjų vaizdo klastočių, kai panaudojami žinomų žurnalistų vardai, veidai siekiant informacijos vartotojų patiklumo. Lietuvoje jau yra užblokuotos kelios tokios interneto svetainės su kai kuriais žinomais prekių ženklais. Bet šitie dalykai veikia, teigė D. Radzevičius, jeigu auditorija arba neturi imuniteto, arba, priešingai, turi suformuotą poreikį naudoti sąmokslo teorijas, melus, įžeidinėjimus kitų žmonių ar valstybių atžvilgiu. Dažnai toks suformuotas skonis neįvardijamas kaip žalinga priklausomybė, bet iš tiesų tai nesiskiria nuo kitų žinomų priklausomybių.

Klaipėdos universiteto filosofijos profesorius dr. Aldis Gedutis suabejojo, ar nusakyti ir perteikti tikrovę kitiems, kad ir kalbinėmis priemonėmis, yra apskritai įmanoma. Tokią mintį perša ne tik jo cituotų filosofų įžvalgos, bet ir pasaulinių įvykių, tokių kaip „Brexit“ ar prezidento Trumpo atėjimas, stebėjimas. „Pastaruoju metu vienas aspektas – savo minties pagrindimas – yra kažkur prapuolęs“, – pastebėjo filosofas. Šaltiniai visiškai nesvarbūs, dingsta empatija, susiduriama su radikalių nuomonių skirtumais, diskusija neįmanoma dėl visko priėmimo juodomis ir baltomis kategorijomis. Be to, žmonėms būdingas nenoras pripažinti klydus. Politikos analitikai yra pastebėję, kad pastaruosius 10–15 metų politikai retai pripažįsta savo klaidas, dažniausiai laikomasi įsikibus savo teiginių, nes klaidos pripažinimas neduoda politinių dividendų. „Bet jeigu mumis galima manipuliuoti, jei mes patys galime manipuliuoti kitais, vadinasi, tas susikalbėjimas visgi yra įmanomas“, – darė prielaidą profesorius, kalbėdamas apie šį reiškinį plačiąja prasme.

Visą forumo įrašą kviečiame žiūrėti VLKK „Youtube“ kanale, žr. čia.

VLKK ryšių su visuomene atstovė Aurelija Baniulaitienė

Mob. +370 695 48 899, el. p. aurelija.baniulaitiene@vlkk.lt

Mandagumo žodelis prašom žodynuose apibūdinamas kaip jaustukas, vartojamas reikšme „malonėkite, teikitės“ (mandagiai kviečiant, prašant, raginant), pvz.: Prašom sėstis. Prašom, sveteliai, valgykite, linksminkitės! Prašom pro šalį! (sakoma juokais, kai nujaučiama, kad beldžiasi geras pažįstamas), žr. LKŽ.

„Kanceliarinės kalbos patarimuose“ priduriama, kad prašom, kaip mandagumo forma ir skatinamasis jaustukas, gali būti sakomas tiek vieno asmens, tiek kolektyvo vardu, pvz.: Prašom dalyvauti posėdyje. Atkreiptinas dėmesys, kad šis jaustukas vartojamas su bendratimi ir eina prieš ją: Prašom palaukti – netinka (!) nei Prašom, palaukite, nei Palaukite, prašom ar Palaukite, prašau.

Norint pabrėžti mandagumą ir nekategoriškumą, vartotina tariamosios nuosakos forma, prašyčiau, prašytume, pvz.: Prašyčiau susipažinti su nutarimo projektu. Tačiau nepeikiami ir kiti asmeniniai esamojo laiko pasakymai, pvz., Prašau skirti žemės sklypą. Prašome pateikti ataskaitą.

Kalbininkas Juozas Balčikonis visada teikė tik prašom (ne prašau ar prašome).

Žodžių junginiai prašyti ką ir prašyti ko yra lygiaverčiai normos variantai, pvz.: Prašyk mamą (mamos), kad tau paaiškintų. Paprašysiu direktorių (direktoriaus), kad išleistų (žr. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 60). Todėl taisyklinga ir Prašom Jus atsakyti, ir Prašom Jūsų atsakyti.

Parengta pagal Valstybinė lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banko informaciją.

Prieveiksmis pilnai netinka tomis reikšmėmis, kuriomis nevartojamas būdvardis pilnas: Pilnai (Visiškai) sutiko su šia nuomone. Tikrintojai pilnai (nuodugniai, išsamiai) ištyrė pareiškimą. Stengiamės kuo pilniau (kuo geriau) patenkinti gyventojų poreikius.
Pilnutinai – nevartoti tomis reikšmėmis, kur netinka prieveiksmis pilnai: Planas pilnutinai (visiškai) įvykdytas. Dokumentas pilnutinai (iki galo, galutinai) suderintas su ministerija.
Taip pat kaip pilnai keistinas ir prieveiksmis nepilnai: Nepilnai (nevisiškai, ne iki galo) įvykdyti nurodymai. Nepilnai (ne visai, nevisiškai) atitiko techninę dokumentaciją.
Pi̇̀lnas – kanceliarinėje kalboje paplitęs visumos nusakymo reikšme, t. y. vartojamas žymint ištisinį, nesutrumpintą dalyką: pilnas vardas, pilnas parašas, pilnas adresas, pilnas dokumento pavadinimas (priešinga reikšmė – sutrum̃pintas). Tokia vartosena klaida nelaikytina, bet tikrai lietuviškai čia vietoj žodžio pilnas būtų sakoma vi̇̀sas: visas vardas, visas parašas, visas adresas, visas pavadinimas.
Nevartojamas šiaip baigtinio kiekio reikšme, kai priešingas dalykas nereiškia sutrumpinimo, – tokiais atvejais turi būti ne pilnas, o visas: Sumokėjo visą (ne pilną) kelialapio kainą. Susirinko visa (ne pilnos sudėties) komisija. Taip pat vartotina: visas (ne pilnas) etatas, visas (ne pilnas) darbo krūvis.
Nevartojamas, kai kalbama ne apie visumą, o šiaip apie išsamumą, tikrumą, tvirtumą ar kitokias ypatybes: Reikia pilnesnių (išsamesnių) duomenų. Turime pilną (tvirtą) pagrindą tikėtis sėkmės. Kelia nerimą nepilnas (nenašus) įrenginių naudojimas.
Pilna pensija – paprastojoje kalboje vartojama visa pensija, oficialiojoje kalboje rūšinę ypatybę nusako viso dydžio pensija.
Tomis reikšmėmis, kur netinka būdvardis pilnas, nevartoti ir pilnutinis: ne pilnutinis, o visiškas žalos atlyginimas; ne pilnutiniai, o išsamūs (arba galutiniai) duomenys.

Parengta remiantis „Kanceliarinės kalbos patarimais“ (elektroninė versija).

Kaip pastebi Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), veiksmažodis amžėti, amžėja, amžėjo pasirodė vartosenoje vengiant, kai kurių žmonių nuomone, įžeidaus pasakymo (pa)senti, (pa)sensta, (pa)seno. Amžėjimas vartojamas tarsi platesne reikšme „sukakti tam tikrą amžių“, pvz., „Juk daug maloniau ne senti, o pamažu maloniai amžėti nuo pat gimimo dienos“, – savo požiūrį išreiškė Povilas Sigitas Krivickas, publicistas,“ – sakoma VLKK pareiškime. Dauguma vedinių reiškia procesą, kurio metu darosi ar savaime atsiranda pamatiniu žodžiu pasakytas daiktas, asmuo ar reiškinys, teigia „Lietuvių kalbos gramatika“ (T. 2, Vilnius, 1971, p. 258). Amžėti atveju – atsirandanti ypatybė – amžius.

Vis dėlto amžėti, amžėjimas – dirbtiniai įprastų senti, senėjimo, senatvės pakaitai, vieni iš tų, kurie sukuriami vengiant politiškai nekorektiškų pasakymų, ieškant švelnesnių, netiesioginių pakaitų (plg. senjoras, -ė vietoj pensininkas, -ė).

Beje, tikroji žodžio „pensija“ reikšmė yra „reguliari išmoka“, o senyvo amžiaus asmuo – sukakęs socialinio draudimo senatvės pensijos amžių asmuo, kuris dėl amžiaus iš dalies ar visiškai netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime (Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, 2 str. 12 p.).

Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko informaciją.

Susidūrus dvejoms kabutėms ar skliaustams, rašomos vienos kabutės, vieni skliaustai (kaip ir susidūrus dviem kableliams, taškams ar kitiems skyrybos ženklams), pvz.:
Vertinimui pateiktas projekto įgyvendinimo planas „Ugdymo prieinamumo didinimas atskirtį patiriantiems vaikams Palangos miesto savivaldybėje: naujų vietų plėtra l.-d. „Ąžuoliukas“.
Literatūros šaltinis gali būti nurodomas įvairiai (išnašoje, skliaustuose (www.vlkk.lt), svarbu, kad skaitytojas gautų reikiamą informaciją.

Kartais dėl aiškumo ar prasmės sudėtinguose tekstuose gali būti dedami dvigubi skliaustai:
((0,990 – 1,18)/0,12 = –1,6)
poli(oksi(dimetilsililenas))
Ši sutartis (Europos Sąjungos bei Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS)) pasirašyta 1992 m. vasario mėn.
[...] susidomėta tik XX a. (A. Žigaitytė, opera „Mažvydas“ (1987), „Žilvinas ir Eglė“, (2002))

Dvigubos kabutės nerekomenduojamos, bet prireikus gali būti rašomos.
Galimi trys variantai:
1. Viengubos kabutės (rekomenduojama skyryba):
Komisijos narys pažymėjo, kad „kilo ginčų dėl bendrovės „Microsoft“.

2. Dvigubos kabutės:
Komisijos narys pažymėjo, kad „kilo ginčų dėl bendrovės „Microsoft““.Cituojamas visas sakinys:

3. Komisijos narys pažymėjo: „Kilo ginčų dėl bendrovės „Microsoft“.“

Susidūrus kabutėms vieną iš skirtinų dalykų siūloma rašyti kitu šriftu:
Komisijos narys pažymėjo, kad „kilo ginčų dėl bendrovės Microsoft“.

Pastaba.
Jei kabutėmis išskirtas pavadinimas, kurio pabaigoje yra klaustukas, šauktukas ar daugtaškis, atsiduria sakinio gale, tie ženklai atliks ir sakinio galo funkciją – papildomo sakinio galo ženklo po kabučių nereikia:
Pasirodė e. knyga „Kaip priversti internetą dirbti Jūsų naudai?“

Sakinio pabaigoje susidūrus sutrumpinimo taškui (pvz., sutrumpinimai kt., t. t., pan.) ir sakinio pabaigos taškui, taip pat dedamas vienas taškas. Delegacija išvyks birželio 27 d. (ne 27 d..)

Parengta pagal Valstybinė lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banko informaciją.

Ar taisyklingas žodžių junginys „jūsų žiniai“?

Netaisyklingas. Tai verstinis adresavimo reikšmės kanceliarizmas.
Keistinas: susipažinti, pvz.: Siunčiame raštą jūsų žiniai (taisoma: Siunčiame raštą jums susipažinti). Jei vieno veiksmažodžio susipažinti nepakanka, šalia galima pridėti reikiamą dalyką pasakantį kitą žodį – vadovautis, vykdyti, pvz., vietoj Siunčiame raštą jūsų žiniai geriau – Siunčiame jums susipažinti ir vadovautis.

Sustabarėjęs žinių skleidimo reikšmės pasakymas „kieno žiniai“ skelbimuose galimas, pvz.: Gyventojų žiniai; Skyrių vadovų žiniai (žr. Kanceliarinės kalbos patarimai, Vilnius, 2002, p. 332).
Kita vertus, nereikia pamiršti ir kito pasakymo – Gyventojams žinotina.

Parengta pagal VLKK konsultacijų banką.

Pareigoms įvardyti vartojama tik įvardžiuotinė žodžių vyriausias, vyresnis forma, pvz.: vyriausiasis buhalteris, vyriausiasis inžinierius, vyresnysis specialistas. Žodžiai vyriausias ir vyresnis apibūdina žmogų ne pagal rangą, o pagal amžių.

Beje, žodis pėstysis yra tarminė forma, vartojama šnekoje, laisvuosiuose stiliuose. Oficiali, prestižinė forma yra pėsčiasis, pėsčioji (vns. galininkas pėsčiąjį, ne pėstįjį). Pėsčiasis, pėsčioji yra sudaiktavardėjęs įvardžiuotinis būdvardis (plg. tuščias / tuščiasis (ne tuštysis), trečias / trečiasis (ne tretysis).

Spėjama, kad formos įvairavimą įstatymuose – trečiasis asmuo ir tretysis asmuo – lėmė dažniau vartojama daugiskaitos kamieno forma tretieji asmenys. Vis dėlto bendrinėje kalboje vartotina vienaskaitos vardininko forma trečiasis asmuo (tretysis gali būti vartojama tik citatose).

Parengta pagal VLKK konsultacijų banką.

Jau septynioliktą kartą Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga rengiamo Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso organizatoriai skatina verslininkus įmonėms suteikti lietuviškus vardus. Naujienų portalas delfi.lt ir Valstybinė kalbos inspekcija (VKKI) kviečia išrinkti labiausiai patinkantį įmonės pavadinimą.
Konkurso tikslas – skatinti verslininkų kūrybiškumą ir sąmoningumą, pagarbą Lietuvos kultūrai ir kalbai. Originalus, patraukiantis dėmesį lietuviško pavadinimo skambesys gali tapti privalumu ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje rinkoje, kurioje dominuoja anglų kalba.

VKKI sudaryta komisija į laureatus iš 2024 m. Registrų centre įregistruotų verslo įmonių pavadinimų išrinko ir mažosios bendrijos „Langočius“ iš Palangos pavadinimą.
Konkurso laureatai bus pagerbti Gimtosios kalbos dienos išvakarėse vasario 20 dieną 14 valandą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Portalo delfi.lt skaitytojų išrinkta įmonė nugalėtoja bus apdovanota specialiu „Delfi“ prizu. Skaitykite daugiau čia.

Balsavimas vyksta iki vasario 19 dienos 12 valandos.

Lietuvių kalbos dienų tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) jau dešimtą kartą kviečia minėti Lietuvių kalbos dienas Lietuvoje ir visame pasaulyje.

Kviečiame aktyviai dalyvauti: renginių sąrašas.

Gatvių, kelių, plentų pavadinimai

Gatvių pavadinimams taikoma geografinių ir topografinių objektų tikrinių vardų rašymo taisyklė: visi žodžiai, išskyrus tarnybinius (jungtukus, prielinksnius) ir gimininius, arba nomenklatūrinius, žodžius, rašomi didžiąja raide (Lietuvių kalbos rašybos taisyklės, 2022 m. sausio 6 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas Nr. N-1(190), Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. gruodžio 2 d. rekomendacijos „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“).

Gatvės tipo nuoroda rašoma mažąja raide. Daugelį gatvės tipo nuorodų įprasta trumpinti: gatvė – g., skersgatvis – skg., akligatvis – aklg., alėja – al., prospektas – pr., aikštė – a, skveras – skv. Paprastai netrumpinamos rečiau vartojamos nuorodos; prireikus trumpinama taip: takas – tak., plentas – pl., kelias – kel., kl., aplinkkelis – aplinkl., vieškelis – vieškl., krantinė – krant.

Todėl rašytina taip: Birutės alėja, Meilės alėja, Senojo Turgaus gatvė, S. Dariaus ir S. Girėno gatvė, Žiogupio gatvė, Mėtų skersgatvis, Saulėtekio takas, Virbališkės takas, Klaipėdos plentas, Baltijos aikštė.

Skaitvardžiai gatvių pavadinimuose reiškiami arabiškais skaitmenimis su linksnio galūne po brūkšnelio (be tarpelių), pvz.: Vasario 16-osios g., Kovo 11-osios g.

Gatvėms gali būti suteikiami garsių, kraštui ir Lietuvai nusipelniusių žmonių vardai ir pavardės, slapyvardžiai, pvz., Roberto Badeno-Pauelio alėja, tačiau neteikiami gyvų asmenų vardai.

Kampinio pastato adresą sudaro du gatvių pavadinimai ir numeriai, skiriami įžambiuoju brūkšniu, pvz., Pirties g. 1 / Ganyklų g. 8.

Pastato, buto ar patalpos numeris rašomas skaičiumi (-iais) arba skaitmens (-ų) ir didžiosios raidės kombinacija, pvz.: Malūnų g. 1A-1; Vytauto g. 112-102; J. Simpsono g. 16-1.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informaciją.

Skaičiai, žymintys daiktų kiekį, rašomi arabiškais skaitmenimis: 2024 metai (du tūkstančiai dvidešimt ketvirtieji metai); 7 (septinta) savaitė; 12 (dvylikta) diena; 8 (aštunta) valanda; 4 (keturi) darbuotojai; 11 (vienuoliktas) puslapis; 3 (trys) vnt.; Nr. 1.

Skaičiai, žymintys daiktų eilę, gali būti rašomi ir arabiškais, ir romėniškais skaitmenimis: 1 priedas, 2 lentelė, 3 pavyzdys; IV dalis, V skyrius.

Prie romėniškų skaitmenų galūnės nededamos.

Teisės aktų skyrių, įvairių renginių, konferencijų, šimtmečių ir pan. eilė paprastai žymima romėniškais skaitmenimis, o metų, dienų, valandų, puslapių, numerių eilė – tik arabiškais skaitmenimis. Arabiškais skaitmenimis žymimi dideli skaičiai.

Dokumentų dalys, punktai, papunkčiai numeruojami arabiškais skaitmenimis su taškais. Taškai taip pat rašomi po skaitmenų, žyminčių eilės numerius – ypač lentelėse, sąrašuose.

Rišliame tekste tarp skaičiaus ar skaičių grupės, žyminčios tam tikrą skyrių, dalį, punktą, papunktį, ir žodžio taškas nerašomas: I tikslas, 2.2 uždavinys, 3.3 priemonė ir pan.

Punktas gali būti pažymėtas skaitmenimis, rodančiais skyrių, poskyrį, punktą ir papunktį: 1 punkto 1.1 papunkčio 1.1.1 papunktis.

Žymint eilę arabiškais skaitmenimis, prie jų po brūkšnelio gali būti pridedamos kelintinio skaitvardžio galūnės, ypač sakinyje: 1-a, 2-a kategorija; 25-osios metinės, 1-asis asmuo, 2-asis pulkas, 100-asis koncertas, Liepos 6-oji. Galūnė pridedama kartu su kamiengalio minkštumo ženklu: 3-iasis (ne 3-asis).

Dideli skaičiai, pradedant tūkstančiu, gali būti žymimi:
grupuojamais skaitmenimis: 1 000, 10 000, 100 000, 1 000 000, 1 000 000 000 (tarp skaitmenų grupių nededamas nei kablelis, nei taškas);
skaitmenimis ir žodžiais arba jų sutrumpinimais: 10 tūkstančių arba 10 tūkst.; 5 milijonai arba 5 mln.; 1 250 100 arba 1 mln. 250 tūkst. 100.

Dešimtainės ir šimtainės skaičiaus dalys skiriamos kableliais: 1,5 kg (ne 1.5 kg), 0,25 g (ne 0.25 g).

Dydžių išraiškose vieneto simbolis turi būti rašomas po skaitinės vertės, o tarp skaitinės vertės ir vieneto simbolio paliekamas tarpelis, pvz.: 10 km, 100 V, 1000 Pa (V. Valiukėnas, P. J. Žilinskas. Penkiakalbis aiškinamasis metrologijos terminų žodynas, Vilnius, 2006).

Tarp skaičiaus ir procento ženklo daromas tarpas, pvz.: 21 %, 99,9 %. Procentas – nesisteminis santykinio dydžio matavimo vienetas, žymimas % arba proc., lygus vienai šimtajai nedimensinio matavimo vieneto. Naudoti simbolį ar santrumpą proc. yra susitarimo reikalas. Lietuvos statistikos departamentas beveik visur naudoja santrumpą proc., kad būtų lengviau skaityti rišlų tekstą. Visur bandoma išlaikyti vieningą rašymą.

Kurio nors kiekio ar skaičiaus šimtosios dalys (nuošimčiai) raštu ir žodžiu reiškiami taip:
0,50 proc. – nulis procentų ir penkios dešimtosios dalys arba nulis ir penkios dešimtosios procento (pusė procento);
1,23 proc. – vienas procentas ir dvidešimt trys šimtosios dalys arba vienas ir dvidešimt trys šimtosios procento;
4,567 proc. – keturi procentai ir penki šimtai šešiasdešimt septynios tūkstantosios dalys arba keturi ir penki šimtai šešiasdešimt septynios tūkstantosios procento.

Žymint plokščiojo kampo vienetus laipsnius tarp skaičiaus ir vieneto simbolio tarpelis nededamas – 45°.

Žymint temperatūrą tarpas paliekamas prieš Celsijaus laipsnio simbolį °C, pvz., 15 °C.

Pinigų sumos paprastai rašomos skaičiais, išskyrus ypatingo tikslumo reikalaujančius atvejus, kai būna nurodyta, kad pinigų sumą reikia rašyti žodžiais.

Šimtosios piniginio vieneto dalys rašomos po kablelio (be tarpo), specialiais atvejais nesamų reikšmių vietoje rašomi nuliai, pvz.: 0,25 Eur; 5,00 Eur; 10,55 Eur.

Pinigų suma gali būti žymima rašant ir piniginio vieneto, ir jo sudedamosios dalies santrumpas, pvz.: 25 ct; 5 Eur; 10 Eur 55 ct.

Teisiniuose tekstuose bendros Europos Sąjungos valiutos pavadinimo vienaskaitos vardininko forma turi būti „euro“. Visuose kituose linksniuose turi būti išlaikyta žodžio šaknis „eur“:
vienas euro;
suma eurais.

Neteisiniuose tekstuose bendros Europos Sąjungos valiutos pavadinimas vartojamas adaptuotas – su lietuviškomis linksnių galūnėmis:
vienas euras;
keliolika eurų.

Kai nurodoma suma eurais, ISO kodas (EUR) rašomas po skaitmenimis išreikštos sumos ir tarpo (privaloma visuose teisiniuose tekstuose):
Reikalinga suma – 10 000 EUR.
Nustatytas 1 000 EUR skirtumas.
Pasisavinta 1 000 000 EUR suma.

Euro ženklas rašomas grafinėse teksto dalyse. Tačiau jį taip pat galima vartoti populiariuose leidiniuose ir reklaminėje medžiagoje (pvz., pardavimo kataloguose).

Data lietuviškuose tekstuose rašoma pradedant metais ir baigiant diena. Yra du datos rašymo būdai: mišrusis (ilgasis), kai mėnesio pavadinimas rašomas žodžiu, o metų ir dienos – grafine santrumpa, ir skaitmeninis (trumpasis), kai data žymima skaitmenų grupėmis.

Rašant datą skaitmenų grupėmis pirmieji keturi skaitmenys žymi metus, kiti du – mėnesį ir paskutiniai du – dieną. Dokumentuose tarp skaitmenų grupių dedami brūkšneliai be tarpų, kitur (mokslinėje literatūroje ir laisvesnio stiliaus tekstuose) – arba brūkšneliai, arba paliekami tarpai, pvz.: 2024-01-01, 2024-02-02, 2024 01 01, 2024 02 02. Rašant datą skaitmenų grupės gali būti skiriamos ir taškais, pvz.: 2024.01.01, 2024.02.02. Skaitmenų grupėmis rašoma data į kitą eilutę nekeliama.

Rašant datą mišriuoju būdu po skaičiaus, žyminčio metus, nurodoma žodžio metų grafinė santrumpa m., visas mėnesio pavadinimas kilmininko linksniu, skaičius, žymintis dieną, ir žodžio diena santrumpa d., pvz.: 2024 m. kovo 7 d.; 2024 m. balandžio 14 d. Tarp skaitmenų ir grafinių santrumpų m. ir d. paliekami tarpai.

Laikas valandomis ir minutėmis nurodomas taip:
a) rašoma valanda ir minutės po taško be tarpo tokio pat dydžio skaitmenimis, pvz.: 8.00 val.; 12.30 val.; 0.15 val.; 19.05 val.;
b) po skaičių rašomos ir valandos, ir minučių, jei reikia, ir sekundžių grafinės santrumpos, pvz.: 7 val. 05 min.; 12 val. 30 min. 45 sek.

Pagal tarptautinį standartą, galiojantį ir Lietuvoje, laiką galima nurodyti valandas, minutes, sekundes žyminčius skaičius skiriant dvitaškiais, pvz.: Žinios – 21:00. Autobusas išvyksta 12:30:45.

Parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais, Kalbos konsultacijų duomenų baze, Lietuvių kalbos instituto mokslininkų darbais, Kalbos inspekcijos, kitų institucijų interneto tinklalapių informacija.

„Moterų pavardžių rašybos su galūne -a įteisinimas neigiamai paveiktų šalies kalbinį ir kultūrinį tapatumą. Toks siūlymas nedera su lietuvių kalbos tradicija“, – taip Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino Seimo narės Ievos Pakarklytės Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimo projektą. Jame numatoma, kad pavardė, suteikta sutuoktinio kitam sutuoktiniui arba vieno ar abiejų tėvų suteikta vaikui, piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose bei civilinės būklės aktų įrašuose rašoma „lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus (…) kai norima suteikti moterišką pavardę su galūne -a ar -ia, daromą iš vyriškos pavardės, turinčios galūnę -a ar -ia“.

Taigi, nors galūnės -a ir -ė rodo gramatinę moteriškąją giminę ir tas leidžia puikiai skirti vyrų ir moterų vardus, pvz.: Aldona ir Aldonas, Birutė ir Birutis, tačiau pavardžių lauke yra kitaip: Garšva, Laučka, Mažeika ir taip pat Kerpė, Lingė, Zubė pirmiausia atpažįstamos kaip vyrų (giminės) pavardės. Taip pat iš moters pavardės formos nesunkiai atpažįstame, kuri lietuviška: Kovalevska, Kovalevskaja ar Kovalevskė; Petkevič, Petkeviča ar Petkevičė. Šiuo atveju svarbu ne pavardės etimologinė kilmė, o daryba (etimologiniu požiūriu didžioji lietuvių pavardžių dalis ne baltiškos kilmės). Nebūdingų lietuvių kalbai moterų pavardžių formų tuo tarpu nutarta į taisykles netraukti, o tarp piliečių pavardžių pasitaikančios įvairios moterų pavardžių formos atspindi ir tautinę šalies gyventojų įvairovę, ir istorijos posūkius (kas gimęs tremtyje, kas išeivijoje, kas grįžęs su užsienine pavarde). Nė vienai tradicijai neužkertamas kelias.

Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba rekomendavo Kabos komisijai nustatyti tokį moterų pavardžių darybos variantą, kuris „neteiktų galimos informacijos apie jų vedybinį statusą“. Dar 2003 m. Kalbos komisijai greta tradicinių priesaginių, šeiminį statusą žyminčių pavardžių su priesagomis -ienė, -uvienė ir -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, įteisinus šeiminio statuso nerodančias moterų pavardžių formas vien su galūne -ė, pvz.: vyr. Urba – mot. Urbė; Gudonis – Gudonė; Girėnas – Girėnė; Naudžius – Naudžė.

Parengta vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos bei kitų institucijų interneto tinklalapių informacija.

Nuo 2024 m. kovo 1 d. nacionalinio ryšio numerių priekyje buvusį 8 pakeitė 0.
Taip pat numatyta, kad 8 bus išjungtas 2025 metų kovo 1 d., bet dar kurį laiką, iki gruodžio 1 d., vartotojai gaus pranešimus, jog toks telefono numeris negalioja ir jį reikia pakoreguoti.

Šiuo metu nacionaliniai ryšio numeriai rašomi taip, pvz.:
Tel. (0 460) 12 34 56
Mob. 0 123 45 678
Faks. (0 460) 12 34 56 (faksimilinio ryšio numeris, kai naudojamas viešasis fiksuotojo ryšio tinklas)
Faks. 0 123 45 678 (faksimilinio ryšio numeris, kai naudojamas viešasis mobiliojo ryšio tinklas).

Paslaugų ryšio numeris iš serijos 7XX XX XXX, 8XX XX XXX ir 9XX XX XXX (X – bet koks skaitmuo nuo 0 iki 9) rašomas taip:
Tel. 0 7XX XX XXX.

Nacionalinį ryšio numerį sudaro 1, 2 ar 3 skaitmenų paskirties kodas ir atitinkamai 7, 6 ar 5 skaitmenų viešojo elektroninių ryšių tinklo galinio taško numeris. Prieš nacionalinį ryšio numerį rašomas nacionalinis prefiksas 0. Skliaustais suskliaučiami tik nacionalinis prefiksas ir geografinių numerių paskirties kodo skaitmenys, pvz.: (0 5), (0 46) ir t. t.

Tarptautiniai ryšio numeriai rašomi taip, pvz.:
Tel. +370 460 12 34 56
Mob. +370 123 45 678
Faks. +370 460 12 34 56.

Tarptautinį ryšio numerį sudaro tarptautinis Lietuvos kodas 370 (toliau – šalies kodas) ir nacionalinis ryšio numeris, kuris yra sudarytas iš paskirties kodo ir viešojo elektroninių ryšių tinklo galinio taško numerio. Tarptautinio prefikso ženklas + (pliusas) rašomas prieš šalies kodą (be tarpo). Tarp šalies kodo ir paskirties kodų paliekamas tarpas, pvz., +370 460 12 34 56.

Paslaugų ryšio numeris iš serijos 7XX XX XXX, 8XX XX XXX ir 9XX XX XXX (X – bet koks skaičius nuo 0 iki 9) rašomas taip:
Tel. +370 7XX XX XXX

Tam, kad ryšio numerius būtų galima lengviau įsidėmėti, išgirsti ir (ar) pamatyti, jų skaitmenys gali būti grupuojami tarpais, pvz.: 1234, 12 345, 12 34 56, 123 4567. Du tarpai paliekami tarp paskirties kodo (jeigu jis rašomas skliaustuose – tarp uždaromųjų skliaustų) ir viešojo elektroninių ryšių tinklo galinio taško numerio, pvz.: (0 460) 123 4567, +370 460 123 4567.

Nurodant ryšio numerį rašomi šie žodžiai arba jų grafinės santrumpos:
fiksuotojo ryšio numerio dėstymo atveju – žodis „Telefonas“ arba jo grafinė santrumpa „Tel.“;
mobiliojo ryšio numerio dėstymo atveju – žodis „Mobilusis telefonas“ arba jo grafinė santrumpa „Mob.“;
faksimilinio ryšio numerio dėstymo atveju – „Faksas“ arba jo grafinė santrumpa „Faks.“, arba „Fax.“.

Kartu nurodomi nacionalinis ir tarptautinis ryšio numeriai rašomi taip, pvz.:
Tel. nacionalinis (0 460) 12 34 56
tarptautinis +370 460 12 34 56

arba

Tel.: (0 460) 12 34 56, +370 460 12 34 56.

Kartu nurodomi fiksuotojo, mobiliojo ryšio ir faksimilinio ryšio numeriai nacionalinių ryšio numerių dėstymo atveju rašomi taip:
Tel. (0 460) 12 34 56
Mob. 0 123 45 678
Faks. (0 460) 12 34 56

Tarptautinių ryšio numerių dėstymo atveju:
Tel. +370 460 12 34 56
Mob. +370 123 45 678
Faks. +370 460 12 34 56.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos pateiktas Nacionalinių ir tarptautinių ryšio numerių rašymo rekomendacijas.

Bendrinėje lietuvių kalboje įvardis keletas yra vyriškosios giminės įvardis, giminėmis nekaitomas, nederinamas žodis. Jis pats yra kilmininką valdantis junginio narys, pvz.: keletas berniukų, keletas mergaičių. Taigi teiktina vartoti forma yra vyriškosios giminės: keletas, keleto, keletui, keletą, keletu, kelete, pvz.: Išvyksime už keleto dienų. Egzamino nepavyko išlaikyti keletui moksleivių. Ne po keletos, o po keleto dienų.

Moteriškosios giminės įvardžio keleta vartosena atėjusi iš tarmių, tačiau bendrinėje kalboje vertinama kaip vengtina tarmybė.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informaciją.

Vardininkas nevartotinas:

1. Neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko) su veiksmažodžiais: (atsi)rasti(s), atvykti, būti, daugėti (gausėti), įvykti, kilti, mažėti, pasitaikyti, pvz.: Mieste atsirado valkataujančios katės (= valkataujančių kačių). Kolektyve vėl atsirado nesutarimai (taisoma nesutarimų). Gal jūsų šeimoje yra kokios problemos (= kokių problemų)? Į minėjimą atvyko tremtiniai (taisoma tremtinių) iš gretimų rajonų. Vykdant projektą buvo nesklandumai (taisoma nesklandumų). Susirgimai (= Susirgimų) gripu padaugėjo (pagausėjo). Per tą laiką įvyko ir nelaimės (taisoma nelaimių); Posėdyje dažnai kyla ginčai (taisoma ginčų). Laisvos darbo vietos (taisoma Laisvų darbo vietų) mažėja. Darbe pasitaiko įvairūs nesusipratimai (taisoma įvairių nesusipratimų).

2. Kreipiniui reikšti, pvz.: Direktorius (taisoma Direktoriau), atsiliepkite. Vedėjas (taisoma Vedėjau), jus kviečia direktorius. Gerbiamasis pranešėjas (taisoma pranešėjau), pateikite daugiau faktų. Pastaba. Priedėliu einančio daiktavardžio ponas vardininkas – ne klaida: Pone pirmininke / Ponas vedėjau, čia reikia jūsų parašo.

Kilmininkas nevartotinas:

1. Veiksmo objektui reikšti su veiksmažodžiais: prieiti ko, siekti ko. Prieiti ko taisoma prieiti ką, prieiti prie ko: Priėjome išvados (taisoma išvadą, prie išvados), kad sąrašas bus keičiamas. Priėjome bendros nuomonės (taisoma bendrą nuomonę, prie bendros nuomonės), kad klausimą reikia atidėti. Įsigilinę mes prieisim geresnio sprendimo (taisoma prie geresnio sprendimo; geresnį sprendimą, geriau nuspręsim). Mes nepriėjome galutinio rezultato (taisoma prie galutinio rezultato). Siekti ko (kiekio reikšme) taisoma siekti ką, pvz.: Žuvies svoris siekė kilogramo (taisoma kilogramą). Jo ūgis siekia dviejų metrų (taisoma du metrus). Pelnas pasiekė milijono (taisoma milijoną).

2. Skaitvardžių kilmininkas – lyginamajai kiekybei ir lako trukmei reikšti su aukštesniojo laipsnio prieveiksmiais (ne) daugiau, (ne) mažiau, (ne) anksčiau, (ne) vėliau, (ne) ilgiau, (ne) trumpiau ir pan., pvz.: Kreipimąsi pasirašė daugiau šimto (taisoma daugiau kaip šimtas, daugiau negu (nei) šimtas, per šimtą, šimtas su viršum) žmonių. Išvykusi būsiu mažiau savaitės (taisoma mažiau kaip savaitę; mažiau negu (nei) savaitę). Teko laukti ilgiau valandos (taisoma ilgiau kaip valandą; ilgiau negu (nei) valandą). Svečias kalbėjo ne trumpiau 10 (taisoma ne trumpiau kaip 10; ne trumpiau negu (nei) 10) minučių.

Naudininkas nevartotinas:

1. Veiksmo objektui reikšti su žodžiais: atitikti kam taisoma atitikti ką, pvz.: Nuorašas atitinka originalui (taisoma atitinka originalą); neatitikti kam taisoma neatitikti ko, pvz.: Pasiūla dar neatitinka paklausai (taisoma neatitinka paklausos); atsilaikyti kam taisoma atsilaikyti prieš ką, pvz.: Reikia stengtis atsilaikyti priešų puolimui (taisoma prieš priešų puolimą); godus kam taisoma godus ko, pvz.: Jis godus turtui (taisoma turto); kreipti dėmesį kam taisoma kreipti dėmesį į ką, pvz.: Daugiausia dėmesio kreipiame pažangumui (taisoma į pažangumą; skiriame pažangumui). Dėmesys nekreiptas reformoms (taisoma į reformas); linkti kam taisoma linkti į ką, pvz.: Jis labai linkęs mokslui (taisoma į mokslą); panašus kam taisoma panašus į ką, pvz.: Sūnus labai panašus tėvui (taisoma panašus į tėvą); prisitaikyti kam taisoma prisitaikyti prie ko, pvz.: Visiems sunku prisitaikyti naujoms sąlygoms (taisoma prie naujų sąlygų); sutelkti dėmesį kam taisoma sutelkti dėmesį į ką, pvz.: Vertėtų sutelkti dėmesį šiam klausimui (taisoma į šį klausimą); taikstytis kam taisoma taikstytis su kuo, pvz.: Jie taikstosi esamai padėčiai (taisoma su esama padėtimi); tikėti kam, tikėti į ką taisoma tikėti ką, pvz.: Daug žmonių tiki Dievui (taisoma Dievą). Jis netiki Dievui (taisoma Dievo); užjausti kam taisoma užjausti ką, pvz.: Visi užjautėme kolegei (taisoma užjautėme kolegę).

2. Daiktui apibūdinti, kai nereiškiama paskirtis, pvz.: Jis yra čempionas 50 km distancijai (taisoma 50 km distancijos čempionas). Padarytas nuostolis 800 eurų sumai (taisoma 800 eurų (sumos) nuostolis). Atlikta darbų 10 000 eurų sumai (taisoma už 10 000 eurų).

3. Konkretaus laiko ribai arba momentui reikšti, kai nežymima paskirtis, pvz.: Šiai dienai (taisoma Šiandien; Iki šios dienos) įregistruoti 58 asmenys. Lapkričio 25-ai dienai (taisoma Iki lapkričio 25-os dienos) panaudota 35 proc. fondo lėšų. Šiai valandai (taisoma Šią valandą; Iki šios valandos) rinkimų rezultatai dar nepatikslinti. Šiai minutei (taisoma Šią minutę; Dabar; Kol kas) situacija neaiški. Metų pradžiai (taisoma pradžioje) įstaiga skolų neturėjo. Rugsėjo pirmai dienai (taisoma Iki rugsėjo pirmos dienos) mokykla bus suremontuota. Metų planas įvykdytas gruodžio penkioliktai dienai (taisoma iki gruodžio penkioliktos dienos). Pastaba. Veiksmo trukmei bei paskirčiai reikšti naudininkas – ne klaida: Išvažiavo vienai dienai. Posėdį atidėjo kitai savaitei. Lėšų skyrė tik šiam mėnesiui.

4. Su slinkties, siekimo, judėjimo reikšmės veiksmažodžiais (eiti, rinktis, važiuoti, vykti ir pan.) tikslui reikšti, pvz.: Išėjo pietums (taisoma pietų; pietauti; pietų valgyti). Šie ligoniai tyrimams (taisoma tirtis; išsitirti; į tyrimus) neatvyko. Tarybos nariai susirinko posėdžiui (taisoma į posėdį, posėdžiauti). Vykstame oficialiam vizitui (taisoma su oficialiu vizitu, oficialaus vizito). Kvalifikacijai kelti (taisoma Kvalifikacijos kelti) buvo pasiųsti du žmonės. Rinkomės Konstitucijos dienai (taisoma dienos) paminėti. Gavau kvietimą iškilmingai vakarienei (taisoma į iškilmingą vakarienę). Meras kvietė glaudesniam bendradarbiavimui (taisoma glaudžiau bendradarbiauti).

5. Paskirčiai su aiškiu tikslo atspalviu reikšti. Tokiu atveju veiksmažodiniai daiktavardžių naudininkai vengtini, pvz.: Pastatas netinkamas gyvenimui (taisoma gyventi). Namą atidavė naudojimui (taisoma naudoti). Telefonas pasiteiravimui (taisoma pasiteirauti). Neužtenka lėšų projekto vykdymui (taisoma projektui vykdyti).

Veiksmažodis atstovauti reikalauja naudininko, o ne galininko. Todėl ne atstovauti Lietuvą, mokyklą, universitetą, komisiją, o atstovauti Lietuvai, mokyklai, universitetui, komisijai ir pan.

Galininkas nevartotinas:

1. neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko), pvz.: Reikalinga sekretorė, mokanti užsienio kalbas (taisoma kalbų). Visi mes darome klaidas (taisoma klaidų). Prašom atnešti dvi juodas kavas (taisoma du juodos kavos) ir vieną arbatą (taisoma vieną {puodelį, stiklinę} arbatos). Karštą vandenį (taisoma Karšto vandens) turime kartą per savaitę; Nekenksmingų dozių nėra. Bet kokia dozė gali sukelti atsitiktinius reiškinius – genetinius pokyčius ar vėžinius susirgimus (taisoma – ... atsitiktinių reiškinių – genetinių pokyčių ar vėžinių susirgimų);

2. tiesioginiam objektui reikšti greta neigiamojo veiksmažodžio (vietoj kilmininko), pvz.: Nedarinėk duris (taisoma durų)! Kodėl neužsisakėte mūsų žurnalą (taisoma žurnalo)? Šiuos užrašus (taisoma Šių užrašų) nevadinčiau reportažu;

3. su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui arba siekimui reikšti, kai tas galininkas vienas be bendraties neįmanomas, pvz.: Išėjo linus (taisoma linų) rauti. Atvyko skaityti paskaitas (taisoma paskaitų). Nuvažiavo atsiimti dokumentus (taisoma dokumentų). Išjojo tėvynę (taisoma tėvynės) ginti.

4. Su bendratimi paskirčiai reikšti, nes tam reikalui įprastesnis naudininkas su bendratimi, pvz.: Įstaigai stinga pinigų pirkti kurą (taisoma kurui pirkti). Išlaikyti įmonę (taisoma Įmonei išlaikyti) reikia daug lėšų. Bendruomenei reikalingos patalpos organizuoti renginius (taisoma renginiams organizuoti). Sudaryta darbo grupė peržiūrėti visus siūlymus (taisoma siūlymams peržiūrėti). Leidiniai skiriami informuoti gyventojus (taisoma gyventojams informuoti).

Įnagininkas nevartotinas:

1. Objektui reikšti su pilnumą žyminčiais veiksmažodžiais daugėti, gausėti, prigrūsti, prikimšti, prikrauti, pripildyti ir pan., pvz.: Fonoteka gausėja įrašais (taisoma Fonotekoje gausėja, daugėja įrašų). Kišenės prikimštos pinigais (taisoma pinigų). Lentynos prikrautos knygomis (taisoma knygų). Širdis prisipildė sielvartu (taisoma sielvarto).

2. Kokybės turiniui reikšti su gausą žyminčiais būdvardžiais (dosnus, -i, gausus, -i, turtingas, -a ir pan.), pvz.: Jis dosnus pažadais (taisoma pažadų; daug žada; švaistosi pažadais). Kraštas gausus miškais ir upėmis (taisoma Krašte gausu miškų ir upių). Ar esi turtingas pinigais (taisoma pinigų; Gal pinigingas; turi daug pinigų)?

3. Veikėjui ar būsenos sukėlėjui (bet ne priemonei) reikšti su neveikiamosios rūšies dalyviais, pvz.: Bičiulis buvo priblokštas tuo įvykiu (taisoma to įvykio). Buvome nuliūdinti tokiu jo elgesiu (taisoma: tokio jo elgesio; Mus nuliūdino toks jo elgesys). Mes sukrėsti jo nelaimėmis (taisoma nelaimių).

4. Daiktavardžių įnagininkas su veiksmažodžio būti formomis – nuolatiniam (nekintamam) būviui reikšti, pvz.: Šio leidinio steigėju (taisoma steigėja) yra mūsų įstaiga. Sprendžiant iš akcento, jis galėjo būti prancūzu (taisoma prancūzas). Kas buvo šio nesusipratimo priežastimi (taisoma priežastis)? Finansavimo šaliniu (taisoma šaltinis) yra paramos fondas.

5. Būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) įnagininkas – būviui reikšti vietoj vardininko, pvz.: Pagrindine (taisoma Pagrindinė) derybų tema bus šilumos ūkio investicijos. Kiekvienas nori būti laimingu (taisoma laimingas). Kas nenori tapti turtingesniu (taisoma turtingesnis)? Pirmu (taisoma Pirmas; Pirmiausia) bus svarstomas klausimas dėl lėšų skyrimo; vietoj kilmininko, pvz.: Vien pinigai nepadaro žmogaus laimingu (taisoma laimingo). Visa tai nepalieka mūsų abejingais (taisoma abejingų). Niekas negali versti kito būti visada atsakingu (taisoma atsakingo); vietoj naudininko, pvz.: Lengva žmogui būti geru (taisoma geram), sunkiau – teisingu (taisoma teisingam). Tai padėtų jam tapti profesionalesniu (taisoma profesionalesniam); Gera būti sveikais (taisoma sveikiems); Malonu būti pagirtais (taisoma pagirtiems). Jiems grėsė pavojus būti sulaikytais (taisoma sulaikytiems). Tai jam padėtų tapti profesionalesniu (taisoma profesionalesniam); vietoj galininko, pvz.: Sunkumai privertė ją būti taupesne (taisoma taupesnę) ir išradingesne (taisoma išradingesnę). Kas jį tokiu (taisoma tokį) padarė? Šių reikalavimų nesilaikymas daro sutartis negaliojančiomis (taisoma negaliojančias; Jei šių sutarčių nesilaikoma, sutarys negalioja). Mes stengiamės renginį padaryti linksmesniu, įdomesniu (taisoma linksmesnį, įdomesnį). Sprendimą jie paliko nepakeistu (taisoma nepakeistą). Visus kviečiame būti vieningus (taisoma vieningais; vienytis, laikytis vienybės). Baudos verčia vairuotojus būti drausmingais (taisoma drausmingus; vairuotojus drausmina).

Įnagininkas vengtinas vartoti su veiksmažodžiu skirti būviui reikšti, kai jis nusakomas būdvardžiu arba būdvardiškuoju žodžiu, pvz.: Ką paskyrė atsakingu (taisoma atsakingą) už projekto priežiūrą? Posėdyje nuspręsta jos neskirti atsakinga (taisoma atsakingos) už plano vykdymą. Pastaba. Su veiksmažodžiais laikyti, skelbti, paskelbti, vadinti, pavadinti, pripažinti įnagininkas – ne klaida, pvz.: Jį laikė gražiu, bet lengvabūdišku. Jis padėtį pavadino pavojinga. Teismas jį pripažino nekaltu. Po dvejų metų jaunuolį paskelbė dingusiu be žinios.

Tau reikėtų drąsesne (taisoma – drąsesnei) būti. Svarbu būti sąžiningu (taisoma – sąžiningam). Nelabai užteks vien noro būti kitokiu (taisoma – kitokiam).

Vietininkas nevartotinas:

1. Būsenos patyrėjui reikšti, pvz.: Jame (taisoma Jam) netikėtai kilo puiki mintis. Reikia ugdyti vaikuose (taisoma vaikų) pagarbą tėvams. Ko jame daugiau – humoristo ar žurnalisto (taisoma Kas jis labiau – humoristas ar žurnalistas)?

2. Veikimo, būsenos ar požymio sričiai (bet ne vietai) reikšti, pvz.: Ji gabi ir moksle, ir sporte, ir muzikoje (taisoma ir mokslui, ir sportui, ir muzikai). Ekonomikoje (taisoma Apie ekonomiką) jis gerai nusimano. Kame (taisoma Kuo) jis kaltas? Asmuo įtariamas sunkiame nusikaltime (taisoma sunkiu nusikaltimu; padaręs sunkų nusikaltimą; sunkiai nusikaltęs).

3. Daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti, pvz.: Atlikome tyrimus plačioje apimtyje (taisoma plačios apimties, didelius tyrimus). Namas yra avarinėje būklėje (taisoma avarinis; avarinės būklės; Namo būklė avarinė). Šis įstatymas tebėra galioje (taisoma tebegalioja). Apsvarstykime tolesnius veiksmus įvairiuose variantuose (taisoma įvairiais variantais; įvairius veiksmų variantus). Įmonė jau bankrote (taisoma Įmonei jau bankrotas). Inventorius yra mokyklos nuosavybėje (taisoma yra mokyklos nuosavybė; priklauso mokyklai). Kieno priklausomybėje (taisoma Kam priklauso) šis pastatas? Tie namai yra mūsų organizacijos pavaldume (taisoma pavaldūs mūsų organizacijai). Jau viskas tvarkoje (taisoma Jau viskas gerai; Jau tvarka). Problema ne kiekybėje, o kokybėje (taisoma Problema – ne kiekybė, o kokybė). Statybai skirta 9 mln. litų, tame skaičiuje (taisoma iš jų; iš to skaičiaus) 5 mln. litų montavimo darbams. Projekte dalyvavo apskrities savivaldybių mokiniai, tame tarpe (taisoma tarp jų) ir 5 mūsų rajono mokyklų atstovai. Reikalas tame (taisoma tas, toks), kad klausimas liko neišspręstas. Esmė yra tame (taisoma ta; tokia), kad trūksta lėšų.

4. Būsenos priežasčiai, pagrindui reikšti, pvz.: Pervargimo išdavoje (taisoma Nuo pervargimo; Dėl pervargimo; Pervargęs) organizmas nusilpsta. Sausros įtakoje (taisoma Dėl sausros) derlius bus menkesnis. Tokio apsileidimo rezultate (taisoma Dėl tokio apsileidimo) darbai dar nevykdomi. Tokio elgesio pasėkoje (taisoma Dėl tokio elgesio; Taip elgiantis) gali kilti kivirčų. Galutiniame rezultate (taisoma Pagaliau; Galiausiai, Galų gale) buvo prieita prie bendros nuomonės. Sąryšyje su priimtu nutarimu (taisoma Dėl priimto nutarimo; Priėmus nutarimą) darbai bus sustabdyti. Ryšyje su sunkia ekonomine situacija (taisoma Dėl sunkios ekonominės situacijos) finansavimas sumažėjo.

5. Veiksmo būdui reikšti, pvz.: Keliuose egzemplioriuose (taisoma Kelis egzempliorius, Keliais egzemplioriais) išspausdinti? Tokiose sąlygose (taisoma Tokiomis sąlygomis) sunku dirbti. Kokioje sumoje pateikta sąskaita (taisoma Kokia (Kokios sumos) sąskaita pateikta)? Su svečiais šnekėjomės rusų kalboje (taisoma rusiškai, rusų kalba). Kokioje formoje (taisoma Kokia forma; Kaip) bus atsiskaitoma? Jis dirba dviejuose etatuose (taisoma turi du etatus; dirba dviem etatais). Jis laikinai dirba direktoriaus pareigose (taisoma direktoriumi, eina direktoriaus pareigas). Dirbs tas pats žmogus, tik naujame statuse (taisoma tiks įgaus, turės naują statusą; tiks statusas bus naujas).

6. Kaip prielinksnis ar polinksnis laiko tarpui reikšti, pvz.: Sprendimas gali būti apskundžiamas laike 10 dienų (taisoma per dešimt dienų). Atsakymą gausite 20 dienų laikotarpyje (taisoma 20 dienų laikotarpiu; per 20 dienų). Laikotarpyje kelių mėnesių (taisoma Per kelis mėnesius; Po kelių mėnesių) projektas bus baigtas. Atsikaityti reikia savaitės bėgyje (taisoma per savaitę). Laiko bėgyje (taisoma Laikui bėgant; Ilgainiui) pastatas apgriuvo. Darbą turime baigti metų bėgyje (taisoma per metus; šiais metais). Pirmoje eilėje (taisoma Pirmiausia, Pradžioje) svarstysime pagrindinį klausimą.

7. Vietoj lietuviškų prieveiksmių: abstraktūs vietininkai pagrinde, daugumoje, tikrumoje, pilnumoje, visumoje, esmėje, principe – lietuvių kalboje nevartotini, pvz.: Statybos darbai pagrinde (taisoma apskritai; iš esmės) baigti. Susitikime daugumoje (taisoma beveik) visi numatyti klausimai buvo aptarti. Tikrumoje (taisoma Iš tikrųjų; Iš tikro; Iš tiesų) viskas buvo kitaip. Remontas baigtas pilnumoje (taisoma visiškai; iki galo). Renginys visumoje (taisoma apskritai) pavyko. Esmėje (taisoma Iš esmės) šis pakeitimas neturės jokios įtakos. Principe (taisoma Iš principo) su pranešėju sutinkame.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informaciją bei kitų institucijų interneto tinklalapių informaciją.

Lietuvių kalbos dienos – tai daugybė visoje Lietuvoje ir užsienyje organizuojamų renginių, skirtų Valstybės šimtmečiui paminėti, lietuvių kalbos sklaidai ir kalbos prestižui didinti.
Kviečiame aktyviai dalyvauti.

Renginių sąrašas

Nemažai ukrainiečių dėl tebevykstančio karo apsistoja ir Palangos mieste. Atvykusių asmenų vardai ir pavardės, rengiant raštus, įsakymus ar kitus dokumentus, turėtų būti linksniuojami, tačiau šalia (pirmą kartą minint vardą ir pavardę) turėtų būti užrašomas ir originalus asmenvardis, pvz.: Tarasas Hryhorovyčius Ševčenka (ukr. Тара́с Григо́рович Шевче́нко), Vladimiras Jeremčenka (ukr. Влади́мир Никола́евич Еремченко arba Vladimir Jeremčenko). Tai įpareigoja Lietuvos Respublikos teisės aktai ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai:

• Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1991 m. lapkričio 25 d. protokolinis nutarimas „Dėl Lietuvos ukrainų pavardžių ir vardų rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklių patvirtinimo“. Prieiga per internetą Perraša iš ukrainų (ukrainiečių) kalbos – Valstybinė lietuvių kalbos komisija (vlkk.lt);
• Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2016 m. gegužės 26 protokolinis nutarimas Nr. PN-3 „Rekomendacija dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“. Prieiga per internetą Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo – Valstybinė lietuvių kalbos komisija (vlkk.lt);
• Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas. Prieiga per internetą XIV-903 Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas (lrs.lt).

Lietuviškos linksnių galūnės prie autentiškų asmenvardžių dedamos trimis būdais: po apostrofo (siekiant asmenvardžio tikslumo), pvz.: Andreas (Andrėjasas) – Andreas’as, Andreas’o, Andreas’ui..., tiesiai prie baigmens arba keičiant baigmenį (kai tikslumas nėra svarbus ar siekiant grafinio paprastumo), pvz.: Andreas – Andreasas, Andreaso, Andreasui... Apie tokių asmenvardžių gramatinimą žiūrėti Valstybinės kalbos komisijos interneto svetainėje, prieiga per internetą Apie skyrių „Svetimvardžiai“ – Valstybinė lietuvių kalbos komisija (vlk.lt).

Rišliame tekste ar žodžių junginyje negramatinami:

• asmenvardžiai, kurie baigiasi kirčiuotu balsiu (grafiškai toks baigmuo gali būti išreikštas balse, keliomis balsėmis arba balse ir priebalse), pvz. pvz.: Debussy (Debiusi̇̀), Hugo (Hugò), Camus (Kamiù);
• asmenvardžiai, kurie baigiasi balsių sandūra ar dvibalsiu (adaptuoti jie nekaitomi), pvz.: Romeo (Romeo), Peltrow (Peltrou);
• moterų pavardės (išskyrus pavardes, kurios baigiasi -a), pvz.: Vanda Kravčionok, Vandos Kravčionok, Vandai Kravčionok ir t. t.

Pagal nurodytus šaltinius informaciją parengė Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Klevaitytė. 

Vis dar pasitaiko jungtuko „bei“ netinkamo vartojimo

Šis jungtukas būdingesnis rašomajai kalbai, t. y. grožiniuose kūriniuose, o ypač dažnas moksliniuose tekstuose, taip pat kanceliarinėje kalboje, įvairiuose raštuose. Jungtukas „bei“ tikrai naudingas dviem atvejais: jungiant artimas sąvokas ir vengiant per dažnai vartoti jungtuką „ir“. Įprasta, kad jungtukas „bei“ laikomas jungtuko „ir“ sinonimu, tačiau ne visada vieną galima pakeisti kitu. Jungtukas „ir“ gali jungti ir sakinio dalis, ir sakinius, jungtukas „bei“ jungia tik sakinio dalis, dažniausiai išreikštas bendriniais daiktavardžiais (rečiau – būdvardžiais ir veiksmažodiniais žodžiais). Jungtukas „ir“ jokių apribojimų neturi, yra stilistiškai neutralus, o „bei“ gali būti vartojamas stiliui paįvairinti.

Yra keletas atvejų, kai be „bei“ neišsiverčiame. Tai posakiai: „šen bei ten“ ir „šis bei tas“.

Parengta pagal Ritos Miliūnaitės straipsnį „Jungtuko bei normos – užtemimui prasidedant“. Parengė Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Klevaitytė.

Tekstas lentelėse

Informacinių dokumentų turinys, atsižvelgiant į jų rūšį ir paskirtį, gali būti dėstomas tekstu, lentele, kitais būdais arba mišriai. Kai turinys dėstomas lentele, rašomi visi privalomi dokumento rekvizitai. Lentelėje informacija išdėstoma skiltimis (vertikaliai) ir eilutėmis (horizontaliai). Skilčių ir eilučių pavadinimai vadinami añtraštėmis, smulkesnių dalių pavadinimai – paañtraštėmis. Antraštės pradedamos didžiąja raide, paantraštės, gramatiškai priklausančios antraštės pavadinimui – mažąja.

Lentelių pirmajai grafai pavadinti ir (ar) į sąrašą įtraukiamų daiktų eilei įvardyti vartojamas eilės numeris, lentelėse įprasta trumpinti Eil. Nr., bet lentelės skiltyje galima ir rekomenduojama rašyti Eil. nr. (eilės numeris). Po skaitmenų, žyminčių eilės numerius – ypač lentelėse, rašomi taškai. Tekstas lentelėse gali būti rašomas mažesniu šrifto dydžiu (pvz., 10 ar 11) nei rišlus tekstas (dažniausiai naudojamas 12 dydis) dokumente.

Sumuojamajai eilutei vartojamas pasakymas „iš viso“. Jei visas kiekis (pažymėtas pasakymu „iš viso“) skirstomas dalimis, jos nurodomos žodžiais „iš jų“, „iš to kiekio“, „iš to skaičiaus“ ir pan. Taip pat lentelėse po apibendrinamojo junginio „iš viso“ arba „bendra suma“ dvitaškis nerašomas.

Jei dokumente nėra kito teksto, tik lentelė, tokio dokumento pabaiga žymima horizontaliu brūkšniu, kuris brėžiamas po lentele, ties jos viduriu. 

Nautota literatūra:

Vladarskienė, R., Zemlevičiūtė, P. (2022). Lietuvių kalbos rašyba: taisyklės, komentarai, patarimai. Lietuvių kalbos instituto leidykla. Prieiga internete https://www.vlkk.lt/media/public/Lietuviu_kalbos_rasyba.pdf

Kniūkšta, P. (Ed.). (2007). Kanceliarinės kalbos patarimai. Internetinis leidimas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete http://kanceliariniaipatarimai.lki.lt

Drukteinis, A. (Ed.) (2020). Lietuvių kalbos skyryba: taisyklės, komentarai, patarimai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Prieiga internete https://www.vlkk.lt/media/public/file/Leidiniai/Liet_k_skyryba.pdf?lang=uk

Parengė Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Klevaitytė.

Žymiai, ženkliai ar labai

El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003) teikiama būdvardžio ženklus reikšmė „lengvas pažinti, žymus“. Į būdvardžio ženklus lizdą įtrauktas ir prieveiksmis ženkliai. 

Kanceliarinėje kalboje ženkliai vartojamas kaip prieveiksmio žymiai sinonimas. Nors minėtame žodyne ir teikiama knyginė prieveiksmio žymiai reikšmė „daug, labai“, nei šis prieveiksmis, nei palyginti neseniai pradėjęs plisti dirbtinis žodis ženkliai nėra reikalingi, juolab kad iš vartosenos jie stumia sinonimus daug, labai, smarkiai, itin, gerokai, kur kas, nemažai.

Taigi prieveiksmis ženkliai gali būti keičiamas įvairiai, pavyzdžiui: smarkiai blogina sveikatos sistemos būklę, labai didinamos valdymo išlaidos, pelną gaus daug mažesnį ir pan.

El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003) teikiama knyginė prieveiksmio žymiai reikšmė „daug, labai“. Taigi bendrinėje kalboje vietoj prieveiksmio žymiai geriau vartoti prieveiksmius daug, labai, gerokai: Viskas pasidarė žymiai (geriau daug, gerokai) aiškiau. Dokumentų kalba žymiai (geriau labai) pagerėjo.

Dalinai ar iš dalies

Būdvardinis prieveiksmis dalinai turi knyginį atspalvį, todėl geriau vartoti žodžių junginį iš dalies, pvz.: Mokiniai dalinai (geriau iš dalies) atsakė. Žinoma, dalinai (geriau iš dalies) reikia su tuo sutikti. Sumani vadovybė galės tik dalinai (geriau iš dalies) išspręsti mūsų tautos problemas. Dalinai (geriau Iš dalies) atlygino trūkumus.

Parengė Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Laurinavičienė pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainės informaciją (http://www.vlkk.lt/),„Kanceliarinės kalbos patarimus“, Vilnius, 2002.

Šiuo metu pagrindinė įmonių komunikacijos priemonė internetu – elektroninis paštas. Rašant elektroninį laišką reikia laikytis tokių pačių etiketo taisyklių kaip ir bendraujant.
Bendravimas internetu yra toks pat svarbus kaip ir pokalbiai telefonu. Kartais tenka gauti „tuščių“ laiškų su pridėtu dokumentu. Neaišku, nei kas rašė, nei ko tikisi iš skaitytojo. Tokiu laišku galima sudaryti netinkamą įvaizdį (tiek savo, tiek įstaigos, kuriai atstovaujame) visam laikui. Tačiau tereikia užtruki keletą minučių, apgalvoti ir tinkamai parašyti laišką.
Pirmiausia, svarbu tinkamai adresuoti savo siunčiamus laiškus, jiems suteikti informatyvią ir aiškią temą. Beveik kiekviena programa turi tris skirtingus laukelius: Kam laukelis skirtas tiesioginiam žinutės gavėjui ar gavėjams, iš kurių dažnai tikimasi atsakymo, CC laukelis skirtas papildomiems gavėjams, kurie turėtų gauti siunčiamą informaciją, tačiau nėra įpareigoti į ją reaguoti, ir BCC – analogiškam informavimui, tačiau neparodant adreso kitiems laiškų gavėjams. Taigi, atsižvelgdami į laiško turinį ir adresatus turime apdairiai naudotis Kam, CC ir BCC laukeliais.
Negalima palikti tuščio temos (antraštės) laukelio – toks laiškas nesulauks dėmesio ir negausite greito atsakymo. Laiško tema turi būti aiški, trumpa, bet informatyvi, kad gavėjas suprastų, ko iš jo norėsite, ir galėtų pasirinkti laiką atsakyti.
Elektroniniame laiške būtina laikytis visų bendrinės lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisyklių. Reikia rašyti taisyklingai, lietuviškomis raidėmis, nešvepluoti! Klaidos parodo mūsų neišprusimą, skubėjimą ir nepagarbą sau ir adresatui. Dalykiniame laiške turėtų būti išlaikomi dalykinio bendravimo ypatumai.
Laiško turinys turi būti paprastas, aiškus, trumpas – panašiai kaip su tema. Žinutes rašykite glaustai – apsiribokite keliais sakiniais, neperkraukite teksto nereikšminga informacija, pastebėjimais.
Dalykiniuose elektroniniuose laiškuose reikėtų vengti šypsenėlių ir jaustukų, kurie pagyvina laišką, tačiau nesuteikia didelės reikšmės. Nevartokime nesuprantamų, neaiškių žodžių sutrumpinimų arba iš anksto juos paaiškinkime.
Laiško pabaigoje mandagu parašyti pabaigos formules: Su pagarba arba Pagarbiai. Šie žodžiai rašomi iš naujos eilutės didžiąja raide. Po jų jokių skyrybos ženklų nerašome. Laišką reikia pasirašyti. Oficialų darbuotojo elektroninį parašą turėtų sudaryti: vardas, pavardė, pareigos, darbovietė, adresas, telefonas, faksas, interneto svetainės adresas. Kad būtume įsitikinę, jog parašėme visą informaciją suprantamai, aiškiai, taisyklingai ir gausime tinkamą atsakymą, būtina laišką perskaityti prieš jį išsiunčiant.
Parengė Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Laurinavičienė pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainės informaciją (http://www.vlkk.lt/), Jono Šukio knygą „Kalbos kultūra visiems“, Ričardo Šmaižio straipsnį „Etiketas rašant elektroninius laiškus“.

Terminas stilius turi keletą reikšmių. Pirmiausia jis žymi individualų minties reiškimo būdą žodžiu arba raštu. Mes matome, girdime ir galvojame kiekvienas savaip. Jeigu taip ir kalbame arba rašome – padarome savo stilių. Terminas stilius turi keletą reikšmių. Pirmiausia jis žymi individualų minties reiškimo būdą žodžiu arba raštu. Mes matome, girdime ir galvojame kiekvienas savaip. Jeigu taip ir kalbame arba rašome – padarome savo stilių.

Stilius – tai pirmiausia pats žmogus, jo asmenybė, charakteris, temperamentas, išsilavinimas, skonis, estetiniai polinkiai, jo mėgstama išraiškos priemonių atranka bei vartosena.

Bendrieji stiliaus reikalavimai: logiškumas, aiškumas, tikslumas, glaustumas.

Aiškumas

Kalbėdami turime stengtis dalyką padaryti aiškesnį, o ne jį aptemdyti. Šis reikalavimas kalbai keliamas visose jos vartojimo srityse: įstaigų raštuose, mokslo veikaluose, grožinėje literatūroje, publicistikoje.

Paprastumo, paprastumo, paprastumo!

Rašydami tekstą turėtume klausti savęs: ar negalėčiau šios savo minties pasakyti paprasčiau? ar negalėčiau išsiversti be tų itin specialių terminų, įmantrių frazių, pernelyg sudėtingų konstrukcijų? Svarbu atsiminti – jeigu gebame paprastai kalbėti net apie tai, kas „nepaprasta“, parodome stilistinį savo meistriškumą.

Tikslumas

Kalbėdami ar rašydami visuomet klauskime savęs: o ar tai tas žodis? o ar tai toji forma? o ar toji konstrukcija? Ar jie perteikia tą informaciją, kurią turiu galvoje?

Pavyzdžiui, žodžiai rėžimas, ir režimas yra taisyklingi skirtingų reikšmių žodžiai.

Daiktavardis rėžimas padarytas iš veiksmažodžio rėžti (1. aštriu įrankiu dalyti, pjauti; 2. skersti, pjauti; 3. labai skaudėti; 4. labai erzinti (jutimo organus); 5. skrieti, brėžti; 6. kirsti, trenkti, daužti; 7. šnek. atvirai, tiesiai sakyti; 8. prk. smarkiai ką daryti, žr. „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“), pvz., Miško biržės rėžiamos laikantis biržių rėžimo nurodymų.

Tarptautinis žodis režimas [pranc. régime] vartojamas reikšmėmis: 1. tiksliai nustatyta darbo, poilsio, maitinimosi tvarka; 2. sistema taisyklių, priemonių, reikalingų vienokiam ar kitokiam tikslui pasiekti; 3. valst. santvarka, tvarka; valdymo forma (ypač pagrįsta prievarta); valdžia, vyriausybė; 4. gamtos reiškinių, objektų parametrai, jų kaita (žr. Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 713), pvz.: Patalpoje palaikomas tinkamas oro temperatūros ir drėgmės režimas. Lankstus sutrumpinto darbo laiko režimas nepažeidžia Konstitucijos ir Žmonių saugos darbe įstatymo.

Glaustumas 

Jeigu norime, kad mūsų kalba būtų glausta, pirmiausia mokėkime atrinkti, kas reikalinga ir kas nebūtina. Jei norime kalbėti glaustai, venkime žodžių pertekliaus sakinyje, taupiai vartokime įvardžius, be reikalo nekartokime žodžių. Ypač stilių sunkų daro daugybė veiksmažodinių daiktavardžių.Parengė Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Laurinavičienė pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainės informaciją (http://www.vlkk.lt/).

Kalbant apie laiką, žymint  datą dokumentuose daroma nemažai klaidų.

Data gali būti rašoma sutrumpintai tik skaitmenimis (2021-02-02) ir mišriuoju būdu skaitmenimis ir žodžiais (2021 m. vasario 2 d.).

Dokumentuose (tvarkomuosiuose, organizaciniuose, informaciniuose ir kt.) tarp datos metus, mėnesį ir dieną reiškiančių skaitmenų grupių rašomi brūkšneliai, Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2001 m. gegužės 3 d. nutarė, kad kitose kalbos vartojimo srityse datą rašant trumpuoju būdu metus, mėnesį ir dieną reiškiančios skaitmenų grupės skiriamos brūkšneliais arba tarpeliais, pvz.: 2021-06-12, 2021 06 12.

Datą rašant skaitmenų grupėmis, trumpinys d. nerašomas, pvz., 2021-10-10 d. (= 2021-10-10).

Datą rašant ilgesniu būdu, po mėnesio pavadinimo nerašoma mėn., pvz., 2021 m. gegužės mėn. 7 d. (= 2021 m. gegužės 7 d.). Tarp skaitmenų ir sutrumpinimų m. ir d. paliekami tarpeliai, pvz., 2021m. gegužės 7d. (= 2021 m. gegužės 7 d.).

Oficialiuosiuose stiliuose (informaciniame, administraciniame, moksliniame) mėnuo paprastai nusakomas ne galininku (birželį, rugsėjį), o žodžių junginiu birželio mėnesį, rugsėjo mėnesį: Įstatymas priimtas 2021 m. liepos mėnesį. Rangovas pažadėjo darbus baigti spalio mėnesį.

Laikas žymimas taip: 3 val. 15 min. arba 3.15 val. (arba tik 3.15). Pvz.: Pradžia 19.30 val.; Įėjimas nuo 11.30 iki 18 val. (arba nuo 11.30 iki 18.00); 18.00 – Žinios.

(Kartais laikas žymimas valandas ir minutes atskiriant dvitaškiu, pvz.: Žinios – 18:45.)

Kai nurodomas laikotarpis, vartojamas brūkšnys (ne brūkšnelis), pvz.: 2020–2021 m. programa, spalio 6–7 d., 14.00–17.00.

Nurodant laiko tarpą, laikotarpį, laiko ribą ar momentą nevartojami vietininko ir naudininko linksniai:

• vietininkas nevartojamas kaip prielinksnis ar polinksnis laiko tarpui reikšti,: Darbą turime baigti metų bėgyje (= per metus; šiais metais). Laiko bėgyje (= Laikui bėgant; Ilgainiui) tiltas apgriuvo. Pretenzijos priimamos mėnesio bėgyje (= mėnesį; visą (šį) mėnesį; per mėnesį). Sprendimas gali būti apskundžiamas laike 10 dienų (= per dešimt dienų). Atsakymą gausite trijų dienų laikotarpyje (= trijų dienų laikotarpiu; per tris dienas).

• naudininkas nevartotinas konkretaus laiko ribai arba momentui reikšti, kai nežymima paskirtis, pvz.: Šiai dienai (taisoma Iki šios dienos) įregistruoti 775 laikraščiai. Spalio 25-ai dienai (taisoma Iki spalio 25-os dienos) nukasta atlikti visi planuoti darbai. Šiai valandai (taisoma: Šią valandą; Iki šios valandos) rinkimų rezultatai dar nepatikslinti. Metų pradžiai (taisoma pradžioje) savivaldybėje dirbo 83 darbuotojai.

Jeigu iškyla kalbos vartojimo klausimų, rekomenduojama naudotis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku (http://www.vlkk.lt/konsultacijos), elektroniniu lietuvių kalbos žodynu (www.lkz.lt), Lietuvos Respublikos terminų banku (http://terminai.vlkk.lt/) arba kreiptis el. paštu kalba@palanga.lt, tel. (8 460) 34 124.

Atskirai rašomi neiginiai, susiję su skiriamosios reikšmės žodžių junginiu, pvz.: ne ginčo metu (plg. ginčo metu), ne konkurso tvarka (plg. konkurso tvarka), ne darbo valandos (plg. darbo valandos), ne darbo metu (plg. darbo metas).

Su įvardžiais ne rašomas skyrium, taigi ne visas, -a, todėl ne visai. nevisiškas, nevisiškai; ne visai.

Su prieveiksmiais neiginys ne paprastai rašomas taip, kaip ir tie žodžiai, iš kurių prieveiksmiai yra padaryti, pvz.: negeras, -a – negerai, nevienodas, -a – nevienodai ir pan.

Nevisiškai, Rašoma kartu nes tai prieveiksmis, padarytas iš kartu rašomo būdvardžio nevisiškas, -a.

Kai kuriais atvejais neiginį galima rašyti, ir  kartu ir skyriumi. Pavyzdžiui nenuolatinis ir ne nuolatinis gyventojas abu variantai galimi. Neiginio ne rašymas su būdvardžiais kartu ar skyrium nelaikytinas klaida tais atvejais, kai jis su būdvardžiu gali sudaryti priešingos reikšmės žodį (pvz., amžinas – neamžinas) arba paneigti paties būdvardžio reikšmę (pvz.: Naudokis proga – ji neamžina / ne amžina. Nealkani / Ne alkani jie buvo).

Parengė Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Laurinavičienė pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainės informaciją (http://www.vlkk.lt/).

Iki 2013 m. žodžiai parkuoti, parkingas, parkomatas, parkometras buvo vertinami kaip vengtinos vartoti svetimybės.

Atsižvelgiant į viešosios kalbos polinkius, vartoseną 2013 m. sausio 24 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdyje buvo svarstoma dėl minėtų žodžių „įteisinimo“.

Šiuo metu tik parkingas vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė. Vartotina (automobilių) aikštelė.

Neturintys tikslių lietuviškų atitikmenų parkomatas ir parkometras įvertinti kaip vartotini tarptautiniai žodžiai, parkuoti – kaip šalutinis veiksmažodžio statyti (automobilį) variantas.

Parengė Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Laurinavičienė pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainės informaciją (http://www.vlkk.lt/).

Pasvirojo (įžambiojo) brūkšnio (angl. slash) vartojimą yra aptarusi habil. dr. Nijolė Sližienė (Gimtoji kalba, 1999, Nr. 3, p. 16), taip pat D. Vainauskienė (Kalbos kultūra, 2000, Nr. 73, p. 109–112).
Pasvirasis (įžambusis) brūkšnys paprastai vartojamas tam tikrai alternatyvai žymėti (atitinka jungtuką arba). Pvz., tarp telefono ir fakso sutrumpinimų, jei jų numeris tas pats, galima rašyti: Tel. / faks. 212 65 75; tarp alternatyvių gramatinių formų ar konstrukcijų, galinčių viena kitą pakeisti: Jis atsikratė įkyraus pašnekovo / įkyriu pašnekovu / nuo įkyraus pašnekovo; tarp pasakymų keliomis kalbomis, pvz., valgiaraštyje (meniu): Sriuba / Soup. Atkreiptinas dėmesys, kad vartojant pasvirąjį brūkšnį tarp žodžių ar jų sutrumpinimų abipus brūkšnio paliekami tarpai.
Vis dėlto rišliame tekste alternacijai reikšti pirmiausia vartotinos žodinės raiškos priemonės – jungtukai ar, arba, pvz., Jums kavos ar arbatos?; iš ženklų pirmiausia – skliaustai, pvz., Sunkiasvorių ir (ar) didžiagabaričių transporto priemonių kontrolė spalio mėnesį... Tokiais atvejais pasvirasis brūkšnys netinka, taip pat ir norint pateikti abiejų giminių formas – ta, tinka skliaustai, pvz.: Reikalingi padavėjai (-os).
Taip pat pasvirasis (įžambusis) brūkšnys vartojamas žymint tam tikras dimensijas, kai reikia nurodyti kokio nors fizinio dydžio santykį su pasirinktos vienetų sistemos pagrindiniais dydžiais, pvz., Vėjas 6–8 m/s (metrų per sekundę).
Pasviruoju brūkšniu atskiriama tam tikra informacijos dalis dokumentų indeksuose, kompiuterių programose, bibliografiniuose aprašuose, pvz.: rašto Nr. 35/509; Europos Tarybos direktyva 76/308/EEB.
Ar taisyklinga rašyti su pasviruoju brūkšniu „0,53 ct/kWh“?
Aptariamu atveju norima pasakyti, kad viena kilovatvalandė kainuoja 0,53 ct, taigi minėtasis brūkšnys netinka, reikėtų rašyti taip: 1 kWh – 0,53 ct; už 1 kWh 0,53 ct; 0,53 ct už 1 kWh.
Parengė Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Laurinavičienė pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainės informaciją (http://www.vlkk.lt/).

Valstybinės kalbos komisijos apsvarstytame „Vietovardžių žodyne“ nurodoma 13 gyvenamųjų vietovių įvairiuose Lietuvos kraštuose vardu Kunigiškiai, „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne“ (1975, t. 2, p. 146) šiuo vardu nurodyta 21 gyvenamoji vietovė (kaimai, kaimo dalys). Abiejuose šaltiniuose vietovardžio kirčiavimas vienodas – visi Kunigìškiai 2-osios kirčiuotės. Vardas daugiskaitinis, taigi kaitant kirtis į galūnę krenta tik galininke: Kunigìškių kaimas, ties Kunigìškiais, aplankė Kunigiškiùs.
Palangos miesto dalies, buvusio Kunigiškių kaimo, pavadinimo autentiškas kirčiavimas kitoks: Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje saugomose „Vietovardžių bylose“ iš vietinių gyventojų tarpukariu užrašytas 1-osios kirčiuotės variantas – Kùnigiškiai (k., Kretinga, Palangos vlsč.). Vadinasi, kirtis pastovus visuose linksniuose: buvęs Kùnigiškių kaimas, pravažiavome Kùnigiškius, atostogausime Kùnigiškiuose.
Dabartinėje Vilniaus miesto teritorijoje, Grigiškių apylinkėse, būta kaimo vardu Kùnigiškės. Vietovardis užrašytas, kai, Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, Švietimo ministerijos sudaryta lietuvių kalbos specialistų komisija, vadovaujama Antano Salio, važinėjo po Vilniaus kraštą ir iš vietinių žmonių užrašinėjo vietovardžius (iš surinktų vietovardžių, nustačius jų lietuviškas formas, buvo parengta knyga „Vilniaus srities vietovardžiai“ – neišleista, 2 egz. saugomi Lietuvių kalbos institute). Šis vietovardis pastovaus kirčiavimo, todėl Kùnigiškių gatvė ir Kùnigiškių stotelė.
Yra dar keletas šio kamieno vietovardžių variantų – Kunigìškis (2-osios kirčiuotės) Molėtų r. ir Kunigiškė: Kelmės ir Švenčionių r. 2-osios kirčiuotės Kunigìškė, o Šilalės r. Laukuvos apylinkėse 1-osios kirčiuotės Kùnigiškė.

Parengė Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Laurinavičienė pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainės informaciją (http://www.vlkk.lt/).

Kalbant apie laiką, žymint  datą dokumentuose daroma nemažai klaidų.

Data gali būti rašoma sutrumpintai tik skaitmenimis (2020-02-02) ir mišriuoju būdu skaitmenimis ir žodžiais (2020 m. vasario 2 d.).

Dokumentuose (tvarkomuosiuose, organizaciniuose, informaciniuose ir kt.) tarp datos metus, mėnesį ir dieną reiškiančių skaitmenų grupių rašomi brūkšneliai, Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2001 m. gegužės 3 d. nutarė, kad kitose kalbos vartojimo srityse datą rašant trumpuoju būdu metus, mėnesį ir dieną reiškiančios skaitmenų grupės skiriamos brūkšneliais arba tarpeliais, pvz.: 2020-06-12, 2020 06 12.

Datą rašant ilgesniu būdu, po mėnesio pavadinimo nerašoma mėn., pvz., 2020 m. gegužės mėn. 7 d. (= 2020 m. gegužės 7 d.). Tarp skaitmenų ir sutrumpinimų m. ir d. paliekami tarpeliai, pvz., 2020m. gegužės 7d. (= 2020 m. gegužės 7 d.).

Oficialiuosiuose stiliuose (informaciniame, administraciniame, moksliniame) mėnuo paprastai nusakomas ne galininku (birželį, rugsėjį), o žodžių junginiu birželio mėnesį, rugsėjo mėnesį: Įstatymas priimtas 2020 m. liepos mėnesį. Jie pažadėjo darbus baigti spalio mėnesį.

Laikas žymimas taip: 3 val. 15 min. arba 3.15 val. (arba tik 3.15). Pvz.: Pradžia 19.30 val.; Įėjimas nuo 11.30 iki 18 val. (arba nuo 11.30 iki 18.00); 18.00 – Žinios.

(Kartais laikas žymimas valandas ir minutes atskiriant dvitaškiu, pvz.: Žinios – 18:45.)

Kai nurodomas laikotarpis, vartojamas brūkšnys (ne brūkšnelis), pvz.: 2020–2021 m. programa, spalio 6–7 d., 14.00–17.00.

Nurodant laiko tarpą, laikotarpį, laiko ribą ar momentą nevartojami vietininko ir naudininko linksniai:

• vietininkas nevartojamas kaip prielinksnis ar polinksnis laiko tarpui reikšti,: Darbą turime baigti metų bėgyje (= per metus; šiais metais). Laiko bėgyje (= Laikui bėgant; Ilgainiui) tiltas apgriuvo. Pretenzijos priimamos mėnesio bėgyje (= mėnesį; visą (šį) mėnesį; per mėnesį). Sprendimas gali būti apskundžiamas laike 10 dienų (= per dešimt dienų). Atsakymą gausite trijų dienų laikotarpyje (= trijų dienų laikotarpiu; per tris dienas).

• naudininkas nevartotinas konkretaus laiko ribai arba momentui reikšti, kai nežymima paskirtis, pvz.: Šiai dienai (taisoma Iki šios dienos) įregistruoti 775 laikraščiai. Spalio 25-ai dienai (taisoma Iki spalio 25-os dienos) nukasta atlikti visi planuoti darbai. Šiai valandai (taisoma: Šią valandą; Iki šios valandos) rinkimų rezultatai dar nepatikslinti. Metų pradžiai (taisoma pradžioje) savivaldybėje dirbo 83 darbuotojai.

Jeigu iškyla kalbos vartojimo klausimų, rekomenduojama naudotis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku (http://www.vlkk.lt/konsultacijos), elektroniniu lietuvių kalbos žodynu (www.lkz.lt), Lietuvos Respublikos terminų banku (http://terminai.vlkk.lt/) arba kreiptis el. paštu kalba@palanga.lt, tel. (8 460) 34 124.

Parengė Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Laurinavičienė pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainės informaciją (http://www.vlkk.lt/).

Po beveik visų skyrybos ženklų turi būti tarpas, po žodžio prieš skyrybos ženklą tarpas nededamas, pvz.: Projektų vykdymo terminas – nuo sutarties su Palangos miesto savivaldybe pasirašymo dienos iki 2020 m. gruodžio 1 d. Projektų paraiškos finansuoti priimamos iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. (imtinai) adresu Vytauto g. 112, Palanga. Tarpų nereikia, jei kableliu skiriamos sudėtinio skaičiaus dalys, pvz., 3,5; 2.5.1. Kartais su tarpais rašomi ilgesni skaičiai, kad juos būtų lengviau suvokti ir perskaityti. Įsidėmėtina, kad tokiais atvejais skaičiai negali būti skiriami kableliais ar taškais, pvz. NEGERAI – 35. 230 Eur.

                  Reikalingi tarpai po santrumpos ir kito žodžio, pvz.: J. Simpsono; doc. dr. V. Vardenis; t. y.; š. m. Jei sakinys baigiasi sutrumpinimais, pvz. pan., kt., po jų rašomas vienas, o ne du taškai, taip pat yra ir su skliaustais bei kabutėmis. Negalima žodžių junginių sutrumpinimų skirti įstrižuoju brūkšneliu, pvz. a. k., ne a/k. Pasviru brūkšniu žymimas dviejų žodžių santykis, pvz. m/ sek. (metrų per sekundę) arba du lygiaverčiai dalykai 130/80 (spaudimas).

                  Reikia įsidėmėti, kad po tarptautinių matų sutrumpinimo nerašomi taškai, pvz.: cm, km, m, ha, kg, g.

Taigi:

metras – m;

metai – m.

Kalbos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. posėdyje nutarta teikti euro santrumpą – Eur. Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR arba simbolį €.        Piniginio vieneto dalies pavadinimo santrumpa ct (be taško).

       Atkreiptinas dėmesys, kad santrumpa, kodas ar simbolis vartojami po skaitmeninės raiškos (darant tarpą), pvz.: 250 eurų, 250 Eur, 250 EUR, 250 €.

Lietuviškų kabučių forma

Lietuviškų kabučių grafinė raiška yra „ABC“ (apačioje devynetukai, viršuje – šešetukai). Tokia lietuviškų kabučių grafinė raiška yra apibrėžta Lietuvių kalbos skyrybos taisyklėse (žr. 2019-11-07 Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimą Nr. N-8 (178) „Dėl Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių“). Tokios pat kabutės vartojamos čekų, islandų, slovakų ir vokiečių kalbose, tačiau kitose kalbose ženklai kitokie, pavyzdžiui, anglų kalboje “ABC”, rusų – «ABC», kai kuriose kitose kalbose – „ABC”.

Sulietuvintose programos „Word“ laidose lietuviškos kabutės automatiškai pakeičiamos vietoj angliškųjų. Prireikus lietuviškas kabutes galima surinkti kodu: nuspaudus klavišą Alt surenkamas atidaromųjų kabučių kodas 0132 arba uždaromųjų – 0147. Tai universalus būdas, tinkamas visoms tekstų apdorojimo programoms. 

Tarp kabučių ir žodžio neturi būti tarpų.

                  Brūkšnys ir brūkšnelis

Brūkšnelis ir brūkšnys yra skirtingi ženklai.

Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą (pvz.: lopšelis-darželis, paskaita-koncertas ir kt.).

Brūkšnys yra skyrybos ženklas, juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba, pvz.,  Mažosios valstybės siela – laisvė.

Brūkšnys taip pat rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas (pvz.: Traukinys Vilnius–Kaunas išvyks laiku. Lankytojai priimami 12.30–16.30 valandomis. Bibliotekoje lankausi 2–4 kartus per savaitę).

Jeigu iškyla kalbos vartojimo klausimų, rekomenduojama naudotis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku (http://www.vlkk.lt/konsultacijos), elektroniniu lietuvių kalbos žodynu (www.lkz.lt), Lietuvos Respublikos terminų banku (http://terminai.vlkk.lt/) arba kreiptis el. paštu kalba@palanga.lt, tel. (8 460) 34 124.

Parengė Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Laurinavičienė pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainės informaciją (http://www.vlkk.lt/).

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO STRAIPSNIAI, PAGAL KURIUOS SAVIVALDYBĖS KALBOS TVARKYTOJAS TURI TEISĘ SKIRTI ADMINISTRACINES NUOBAUDAS

497 straipsnis. Valstybinės kalbos nevartojimas

 2. Šio straipsnio

1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.

ATMINTINĖ VIEŠŲJŲ UŽRAŠŲ SAVININKAMS

Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

Viešieji užrašai – tai bet kokia rašytinė informacija patalpų viduje, išorėje ar kitoje visiems matomoje vietoje. Taigi, kadangi šie užrašai – matomose vietose, jie kuria gyvenamosios vietovės veidą, yra miesto įvaizdžio dalis. Didžioji viešųjų užrašų dalis – tai  reklaminiai užrašai.

Savivaldybės teritorijoje veikiantys reklaminės veiklos subjektai, projektuodami, įrengdami ir skleisdami išorinę reklamą, privalo vykdyti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimus ir vadovautis Leidimo įrengti išorinę reklamą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), numatančiu leidimo įrengti išorinę reklamą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo, atsisakymo jį išduoti, įspėjimo apie galimą leidimo galiojimo panaikinimą ir leidimo galiojimo panaikinimo tvarką. Reklaminės veiklos subjektas, norintis įrengti išorinę reklamą, turi pateikti paraišką ir gauti leidimą. Savivaldybės specialistai pagal kompetenciją (Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistai, Bendrojo skyriaus savivaldybės kalbos tvarkytojas, Rinkliavų skyriaus specialistai), vadovaudamiesi teisės aktais, įvertina, ar tinkamai pateikta paraiška su dokumentais, ar planuojama įrengti išorinė reklama tinkama, ar būtent toje vietoje ją galima įrengti, ar informacija teisiškai pagrįsta, ar tekstas taisyklingas. Leidimas išduodamas, kai išorinės reklamos projektas atitinka nustatytų teisės aktų reikalavimus.

Pagal Aprašo 13 punktą, savivaldybės kalbos tvarkytojas, gavęs paraišką su dokumentais, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas patikrinęs, ar laikomasi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo projekte pateikti užrašai atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų reikalavimų:

• suderina nurodytus reikalavimus atitinkančius užrašus ir perduoda paraišką su dokumentais Rinkliavų skyriui;
• apie reikalavimų neatitinkančius užrašus raštu informuoja paraiškoje nurodytu būdu pareiškėją ir nustato 5 darbo dienų terminą užrašams pataisyti, taip pat informuoja, kad terminas leidimui išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos. Jei pareiškėjas per 5 darbo dienas nepateikia pataisyto projekto, kalbos tvarkytojas parengia pareiškėjui Administracijos direktoriaus vardu motyvuotą atsakymą dėl leidimo išdavimo procedūros nutraukimo.

Taigi, jei reklamos tekste yra kalbos klaidų arba tekstas neatitinka valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų, leidimas (juridinis dokumentas, suteikiantis teisę asmenims savivaldybės teritorijoje leidime nurodytoje vietoje įrengti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę ir ant jos skleisti reklamą arba skleisti reklamą ant pritaikytos išorinės reklamos pateikimo priemonės) neišduodamas. Būtina ištaisyti klaidas ir pateikti dokumentus iš naujo.

Teisės aktai, reglamentuojantys išorinės reklamos ir viešųjų užrašų kalbą:

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas

17 straipsnis. Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

18 straipsnis. Tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis. Užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.

23 straipsnis. Visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas

5 straipsnis. Vartotojo informavimas

1. Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes. Kituose įstatymuose gali būti nustatyta gamintojo, pardavėjo, paslaugos teikėjo pareiga Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją vartotojams pateikti valstybine ir kita kalba.
2. Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus.
3. Interneto svetainėse, kuriose vartotojams siūlomos prekės ar paslaugos, prieš pradedant prekių ar paslaugų užsakymą, turi būti aiškiai ir įskaitomai pateikiama informacija apie bet kokius pristatymo apribojimus ir galimus mokėjimo būdus.
4. Pardavėjo ir paslaugų teikėjo interneto svetainėje, jeigu turi, privalo būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektus, kurie yra kompetentingi spręsti vartojimo ginčus: subjekto pavadinimas (vardas, pavardė), adresas ir interneto svetainės adresas. Ši informacija turi būti pateikta aiškiai, suprantamai ir lengvai prieinamu būdu.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. N-5(136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“ 

1. Tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji rašytinė ir garsinė informacija transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis.
2. Rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.

Jeigu iškyla kalbos vartojimo klausimų, rekomenduojama naudotis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku (http://www.vlkk.lt/konsultacijos), elektroniniu lietuvių kalbos žodynu (www.lkz.lt), Lietuvos Respublikos terminų banku (http://terminai.vlkk.lt/) arba kreiptis el. paštu kalba@palanga.lt, tel. (8 460) 48 70.

JURIDINIŲ ASMENŲ PAVADINIMAI

JURIDINIŲ ASMENŲ PAVADINIMAI (Lietuvos rytas, 2004-04-13, Nr. 84)

Iki praėjusių metų pabaigos juridinių asmenų pavadinimus (firmų vardus) registravo Valstybinis patentų biuras, ten buvo atliekama ir tų pavadinimų kalbos ekspertizė. Tačiau Firmų vardų įstatymas panaikintas, o į Juridinių asmenų registro nuostatus nebuvo įtrauktas Kalbos komisijos ir Kalbos inspekcijos siūlymas dėl privalomos pavadinimų kalbos ekspertizės. Taigi valstybės įmonei Registrų centrui ar jos filialams dokumentus teikiantys asmenys patys privalo rūpintis, kad jų steigiamų įmonių, įstaigų, organizacijų pavadinimai būtų taisyklingi, arba kreiptis patarimo į savivaldybių kalbos tvarkytojus.

Kalbiniai juridinių asmenų pavadinimų reikalavimai suformuluoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnyje, išsamiau jie išdėstyti Kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2 (91) patvirtintose Įmonių įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklėse. Renkantis pavadinimą pirmiausia reikia žinoti, kad jis turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų. Vadinasi, kai kurių verslininkų trokštami nelietuviški pavadinimai negalimi, išskyrus atvejus, kai užsienio juridinis asmuo Lietuvoje steigiamai įmonei ar organizacijai leidžia vartoti savo pavadinimą.

VĮ Registrų centre nuo balandžio 19 d. bus galima gauti išvadą, ar registruojamas pavadinimas atitinka lietuvių bendrinės kalbos reikalavimus. Primintina, kad už Kalbos komisijos nutarimų nesilaikymą skiriamos administracinės nuobaudos.

Jūratė Palionytė,
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2 (91)

ĮMONIŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANIZACIJŲ SIMBOLINIŲ PAVADINIMŲ DARYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šios taisyklės reglamentuoja Lietuvos Respublikos steigiamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei jų filialų simbolinių pavadinimų darymą ir rašymą.

2. Simboliniai pavadinimai daromi iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme.

3. Įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimams, daromiems iš žodžių ar žodžių junginių, turinčių tiesioginę reikšmę, taikomi kitais teisės aktais nustatyti darymo ir rašymo reikalavimai.

II. TEIKTINI SIMBOLINIAI PAVADINIMAI

4. Simboliniais pavadinimais gali eiti bendrinėje lietuvių kalboje vartojami žodžiai ir tam tikri žodžių junginiai.

4.1. Vienažodžiai simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš upių ar ežerų vardų, žmonių ir mitologinių vardų, augalų, gyvūnų, gamtos reiškinių pavadinimų ar kitokių daiktavardžių, pvz.: „Šešupė“, „Nijolė“, „Žemyna“, „Vėjopatis“, „Sedula“, „Stumbras“, „Nektaras“, „Aušra“, „Vasara“, „Kaitra“, „Forumas“, „Elektronas“, „Kometa“, „Klumpė“.

4.2. Simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš daiktavardžių su pažyminiais – daiktavardžiais, būdvardžiais (paprastai įvardžiuotinės formos), skaitvardžiais, pvz.: „Lietuvos spauda“, „Nemuno baldai“, „Rokiškio pienas“, „Ūkininkų viltis“, „Vilniaus prekyba“, „Turto investicijos“, „Baltoji lelija“, „Pirmoji kregždutė“, „Trys riešutėliai“. Pažyminiu einantys kiekiniai skaitvardžiai gali būti rašomi skaitmenimis, pvz.: „7 meno dienos“, „33 laipteliai“.

4.3. Simbolinius pavadinimus galima daryti iš nelinksniuojamų lietuvių kalbos žodžių, įvairių žodžių formų, daiktavardžių su prielinksniais ir kitokių prasmingų konstrukcijų, pvz.: „Iki“, „Ačiū“, „Užsuk“, „Dviese“, „Šalia kelio“, „Prie universiteto“, „Tik tau“.

5. Galimi dirbtiniai simboliniai pavadinimai, gramatine sandara panašūs į lietuvių kalbos žodžius.

5.1. Dirbtiniai simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš bendrinėje lietuvių kalboje vartojamų žodžių su įvairiomis priesagomis ar galūnėmis, pvz.: „Aukštuva“, „Rieduva“, „Grindukas“, „Alaušė“.

5.2. Galimi iš sutrumpinimų ar kitaip dirbtinai sudaryti ir lietuviškomis raidėmis rašomi simboliniai pavadinimai, kurių pabaiga atitinka lietuvišką galūnę, pvz.: „Eksma“, „Sodra“, „Teksa“, „Sekoma“, „Alfeksas“, „Elmatronas“, „Gantas“, „Ulgis“, „Manselis“.

5.3. Galimi pavadinimai, sudaryti iš dirbtinio žodžio su jam priklausomais gramatiškai susijusiais dėmenimis, pvz.: „Viralitos gyvybės draudimas“, „Ganto statyba“, „Manselio langai“, „Naujoji ringuva“.

6. Simboliniais pavadinimais gali eiti antikinių (senovės graikų ir lotynų) kalbų žodžiai, ypač jei įmonės, įstaigos, organizacijos veikla yra kultūrinio ar humanitarinio pobūdžio, pvz.: „Alfa“, „Libra“, „Lingua“, „Littera“, „Caritas“.

7. Iš susijungusių įmonių, įstaigų ar organizacijų simbolinių pavadinimų gali būti sudarytas jungtinis simbolinis pavadinimas, pvz.: „Pavasaris-Gelma“, „Santara-Šviesa“, „Tachema-Rida“.

8. Simboliniai pavadinimai rašomi su kabutėmis ir pradedami didžiąja raide. Daugiažodžių pavadinimų didžiąja raide rašomas tik pirmasis žodis (ir į pavadinimą įeinantys tikriniai daiktavardžiai), pvz.: „Naujoji rūta“, „Sėkmingos investicijos raktas“, „Pas Juozapą“.

PASTABA. Prieš simbolinį pavadinimą einantis žodis ar žodžių junginys, žymintis įmonės, įstaigos ar organizacijos teisinę formą arba rūšinį pavadinimą, sakinio viduje rašomas mažosiomis raidėmis, pvz.: akcinė bendrovė „Ragutis“, viešoji įstaiga „Užupio takas“, uždaroji akcinė bendrovė leidykla „Muzika“. Teisinę formą galima nurodyti santrumpa, pvz.: AB „Ragutis“, VšĮ „Užupio takas“. Teisinė forma ar jos santrumpa gali būti rašoma ir po simbolinio pavadinimo, pvz.: „Ragutis“, akcinė bendrovė arba „Ragutis“, AB.

III. NETEIKTINI SIMBOLINIAI PAVADINIMAI

9. Simboliniai pavadinimai nedaromi tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių), pvz.: „Batai“, „Pienas“, „Automobilių taisymas“, „Draudimas“, „Investicijos“, „Prekyba“.

10. Simboliniai pavadinimai nedaromi iš gyvenamųjų vietų vardų be papildomų žodžių, pvz.: „Kaunas“ „Palanga“, „Virbalis“; šiais vardais žymima įmonės, įstaigos ar organizacijos buveinės vieta.

11. Simboliniai pavadinimai negali būti sudaryti iš nenorminių žodžių (arba su jais) ar nenorminės darybos būdu.

11.1. Simboliniai pavadinimai nedaromi iš lietuvių kalbos klaidomis laikomų svetimybių (barbarizmų) ar hibridų, kitų nenorminių žodžių, pvz.: „Bantas“, „Cementovkė“, „Čipsas“, „Gerbūvis“, „Rinkė“.

11.2. Neteiktini lietuvių kalbos žodžių darybos taisyklėms prieštaraujantys sudurtiniai simboliniai pavadinimai, pvz.: „Lietūkprekyba“, „Pienocentras“, „Metaloprekyba“.

11.3. Neteiktini simboliniai pavadinimai iš begalūnių dirbtinių žodžių, pvz.: „Teko“, „Kage“, „Mansel“, „Galarg“, „Grigen“, „Intaks“.

11.4. Neteiktini simboliniai pavadinimai, kuriuos sudarantys žodžiai nesusieti gramatiškai (linksniu, gimine, skaičiumi), pvz.: „Ranga investicijos“, „Arnika draudimas“.

11.5. Neteiktini simboliniai pavadinimai su rašybos klaidomis, pvz.: „Varijantas“, „Bilijardo oazė“, „SeKoMa“, „MeBeTa“, „ATiLa“.

12. Simboliniais pavadinimais nelaikytini tokie pavadinimai, kurių pagrindinis žodis yra įmonės, įstaigos ar organizacijos rūšinis pavadinimas, pvz.: „Joniškio pieninė“, „Klaipėdos vaikų ligoninė“, „Žirmūnų vaistinė“, „Architektų dirbtuvės“, „Kompiuterijos centras“, „Klaipėdos kelionių agentūra“. Tokie pavadinimai yra tiesioginės reikšmės ir rašytini be kabučių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis: Valstybinė kalba – lietuvių kalba.

Iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1 dalies 2 skyriaus 3 skirsnio: Užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų atstovybėms ir filialams, įregistruotiems Lietuvos Respublikoje, taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 2 straipsnis: Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnis: Lietuvos Respublikos viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

Remiantis Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų laikinosiomis taisyklėmis, valgiaraščių įrašai greta valstybinės kalbos gali būti teikiami tradicinėmis tarptautinio bendravimo kalbomis, tačiau jų formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.

Viešojo maitinimo įmonėse (baruose, kavinėse, restoranuose, užkandinėse) kitų šalių patiekalų valgiaraščiai pirmiausia rašomi taisyklinga valstybine kalba.

PASTABA. Be lietuvių ir anglų kalbų, valgiaraščiai galėtų būti skelbiami ir tos šalies, įkūrusios savo virtuvės viešąją maitinimo įmonę, kalba.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1340 „Dėl svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarkos“ 5 ir 6 punktai: Prekių gamintojai (paslaugų teikėjai), įvežėjai ir platintojai, nerandantys bendrinės lietuvių kalbos žodžio (žodžių junginio) gaminiui, prekei ar paslaugai (gaminių, prekių ar paslaugų rūšiai) pavadinti, kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje gaminama arba parduodama ta prekė ar teikiama paslauga, kalbos tvarkytoją.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, savivaldybių ir apskričių kalbos tvarkytojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys visais svetimžodžių vertinimo ir keitimo lietuviškais atitikmenimis klausimais gali kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnio 4 punktas: Visa informacija apie prekes bei paslaugas vartotojams turi būti pateikta raštu valstybine kalba, išskyrus atvejus, kai prekių ir paslaugų vartojimo būdas yra tradiciškai žinomas. Prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai savo veiklai skirtų patalpų išorėje turi valstybine kalba nurodyti parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų klasės arba rūšinį prekybos ar paslaugos teikimo vietos pavadinimą.

Iš „Lietuvos higienos normos HN 119:2002“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-12-24 įsakymas Nr. 677): nei prekės ženklas, nei registruotasis produkto pavadinimas, nei išgalvotas pavadinimas negali būti vartojami vietoj parduodamo maisto produkto pavadinimo.

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

Lietuviškuose valgiaraščių įrašuose kitų šalių:

1. Bendriniai (rūšiniai) patiekalų pavadinimai turi būti verčiami, pvz.: gravy, salsa = padažas; caneloni = ragučiai; guakomole = avokadų tyrė; tarta = apkepas, pyragas ir t. t.

PASTABA. Negalima rašyti pramaišiui (vieną žodį – lietuviškai, antrą – angliškai): pica funghi, salotos pepperoni, barbecue padažas, beane salotos, grill dešrelės (= grybų pica arba pica su grybais, paprikų salotos, kepsnių arba kepsninis padažas, pupelių salotos, ant iešmo (grotelių) keptos dešrelės arba iešmo (grotelių) dešrelės) ir t. t.

2. Simboliniai patiekalų vardai rašomi originalo kalba su kabutėmis arba kitu šriftu, pvz.: salotos „Gaidelis“ arba salotos GAIDELIS; majonezas „Vilnius“ arba majonezas VILNIUS ir t. t.

3. Įvairių gėrimų (rūšių ir porūšių) pavadinimai, išskyrus simbolinius vardus, rašomi be kabučių ir pagal lietuvišką tarimą, pvz.: amaretas, benediktinas, burbonas, činzanas, kahoras, kabernė, martinis, muskatas, rislingas, vermutas ir kt.

4. Vietoj vienaskaitos turi būti vartojama daugiskaita, pvz.: ne citrinos rūgštis, mėtos arbata, kepsnys su paprika, sojos padažas, tuno salotos, bet citrinų rūgštis, mėtų arbata, kepsnys su paprikomis, sojų padažas, tunų (tunienos) salotos ir t. t.

5. Rašant karštuosius patiekalus turi būti nurodoma ne mėsos pavadinimas, bet iš tos mėsos gaminami patiekalai: kepsniai, pjausniai, maltiniai, muštiniai, troškiniai ir t. t. (ne kepta jautiena, troškinta kiauliena, įdaryta vištiena, malta žuvų filė, bet jautienos kepsnys (didkepsnis), kiaulienos troškinys (troškinti jautienos gabaliukai), vištienos suktinukai (įdaryti vištienos suktinukai, vištienos suktinukai su įdaru), žuvų (žuvienos) maltiniai (maltinukai) ir t. t.

6. Taisytinas vietininkas: ne dešrelės apvalkale, silkės marinate, duona formoje, žuvis tešloje (žuvis, kepta tešloje), bet dešrelės su apvalkalu, marinuotos silkės arba silkės su marinatu (jei tiekiama su marinatu), forminė duona, žuvų arba žuvienos kepsneliai (pjausneliai) su gruzdžia (trapiąja, sluoksniuota, sūrio) plėvele (ne tešloje, bet dažniausiai aliejuje kepama).

PASTABA. Pateisinama: ledai krepšelyje (nes valgomas vaflinis krepšelis) arba dešrelės apvalkale (jei apvalkalas būtų valgomas).

7. Tradiciniai (etnografiniai) patiekalų pavadinimai rašomi be kabučių ir pagal lietuvišką tarimą, pvz.: čeburekai, kebabas, pica, šašlykas ir t. t.

PASTABOS:

1. Vietoj ragu, basturma, pita, lavašas, charčio galima rašyti: troškinys, vytinta jautiena, sirų duonutė, armėniška duona, gruziniška sriuba ir t. t.

2. Tradiciniais (etnografiniais) valgiais nelaikomi įvairiose šalyse panašiai gaminami, bet skirtingai vadinami patiekalai, pvz.: lietuviškai – mėsėčiai, virtiniai, pyragėliai, paplotėliai, itališkai – ravioli, torteline, gnochi, rusiškai – pelmeni (zavertuški), turkiškai – manti ir t. t.

PASTABA. Šalia lietuviškų įrašų nedraudžiama patiekalų pavadinimus rašyti ir originalo kalba, pvz.: Makaronai su špinatais / Makaroni me spanaki (graikiškai!); Ispaniškas žuvų (žuvienos) troškinys / Zarzuela (o ne: Ispaniškas žuvų troškinys zarzuela); Vegetariški balandėliai / Djachnun; Daržovių ir sūrio apkepas / Quiche ir t. t.

3. Simboliniais valgių pavadinimais nelaikytini registruoti prekių / paslaugų ar firmų ženklai, taip pat iš kitų kalbų verčiami bendriniai maisto produktų pavadinimai (žr. Lietuvos higienos normą).

KALBOS KONSULTACIJOS

Kalbos taisyklingumo klausimais galima pasitarti su Valstybinės kalbos komisijos konsultantu telefonu (8  5) 272 45 20 arba el. paštu konsultacijos@vlkk.lt.
Galima skambinti kalbos konsultacijos telefonais:

Vilniuje (8 5) 272 45 20 (8.30–12.30)
Kaune (8 37) 32 78 42 (9.00–14.00)
Klaipėdoje (8 46) 39 85 22 (13.00–16.00)
Šiauliuose (8 41) 52 40 73 (8.00–12.00, penktadieniais 8.00–11.00)

Palangoje kalbos taisyklingumo klausimais galima pasitarti telefonu 34 124.

KALBOS INSTITUCIJOS

I. KALBOS TVARKYTOJO UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

  1. Kalbos tvarkytojas:

1.1. kontroliuoja valstybinės kalbos vartojimą ir jos taisyklingumą mieste;
1.2. kontroliuoja, kaip mieste vykdomas Valstybinės kalbos įstatymas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai ir kiti valstybinės kalbos vartojimą ir jos taisyklingumą reglamentuojantys teisės aktai, vykdo specialius Valstybinės kalbos inspekcijos nurodymus;
1.3. kontroliuoja, kaip mieste vykdomi Savivaldybės tarybos sprendimai, Savivaldybės mero potvarkiai ir Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai dėl valstybinės kalbos;

  1.4. kontroliuoja, ar miesto įmonėse, įstaigose ir organizacijose (toliau - įmonės) raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai bei techniniai dokumentai tvarkomi valstybine kalba;

  1.5. kontroliuoja, ar mieste esančių valstybės, savivaldybės įmonių vadovai ir kiti darbuotojai moka valstybinę kalbą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacines kategorijas;

  1.6. tikrina, ar oficialūs miesto renginiai vyksta valstybine kalba, ar kitomis kalbomis vykstantys renginiai verčiami į lietuvių kalbą tais atvejais, kai įstatymų nustatyta tvarka turi būti užtikrinamas jų vertimas į valstybinę kalbą;

  1.7. kontroliuoja, ar kitomis kalbomis viešai transliuojamos miesto radijo ir televizijos stočių programos verčiamos į lietuvių kalbą tais atvejais, kai įstatymų nustatyta tvarka turi būti užtikrinamas jų vertimas į valstybinę kalbą;

  1.8. kontroliuoja, ar gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose vartojama valstybinė kalba, ar ji taisyklinga;

  1.9. kontroliuoja, ar taisyklingos mieste vartojamos oficialios Lietuvos Respublikos vietovardžių formos;

  1.10. kontroliuoja, ar miesto visuomenės informavimo priemonės, knygų ar kitų leidinių leidėjai laikosi taisyklingos lietuvių kalbos normų;

  1.11. kontroliuoja, ar valstybinė kalba vartojama miesto viešuosiuose užrašuose, ar tų užrašų kalba taisyklinga, derina viešųjų užrašų bei reklamos projektus;

  1.12. rengia Savivaldybės tarybos sprendimų, Savivaldybės mero potvarkių, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų kalbos klausimais projektus;

  1.13. konsultuoja miesto įmonių darbuotojus bei kitus asmenis kalbos klausimais;

  1.14. savo iniciatyva rengia metodinius patarimus, straipsnius, pranešimus kalbos klausimais;

  1.15. derina Savivaldybės tarybos sprendimų ir jais tvirtinamų dokumentų projektus ir Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais tvirtinamų dokumentų projektus;

  1.16. surašo įstatymų nustatyta tvarka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 911–917 straipsniuose, protokolus, nagrinėja bylas ir skiria administracines nuobaudas pagal savo kompetenciją.

  1.17. teikia Savivaldybės administracijos direktoriui informaciją ir siūlymus dėl valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo pažeidimų bei administracinio poveikio priemonių taikymo.

  1.18. priima interesantus, nagrinėja įstaigų, įmonių, organizacijų, fizinių asmenų prašymus, skundus, siūlymus, imasi priemonių nurodytiems ar rastiems kalbos pažeidimams šalinti.

  II. KALBOS TVARKYTOJO TEISĖS

   2. Kalbos tvarkytojas turi teisę:

  2.1. susipažinti ir gauti iš Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių reikiamus dokumentus;

  2.2. reikalauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų pateikti dokumentus, susijusius su Savivaldybės kalbos tvarkytojo tiesioginių pareigų atlikimu;

  2.3. perspėti įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovus, privačių firmų savininkus dėl Valstybinės kalbos įstatymo ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų pažeidimų, reikalauti nurodytu laiku juos ištaisyti;

  2.4. reikalauti, kad nustatyta tvarka su Savivaldybės kalbos tvarkytoju būtų derinami įstaigų, įmonių, organizacijų ir privačių firmų viešųjų užrašų projektai;

  2.5. įstatymų nustatyta tvarka taikyti administracinio poveikio priemones;

  2.6. pagal įgaliojimus atstovauti Savivaldybei kitose institucijose.

Kalbos tvarkytojo pareigybės aprašymas patvirtintas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A1-1607 6 punktu.

Konsultacijos kalbos klausimais, reklamos projektų derinimas

Kalbos klausimais konsultuoja ir reklamos projektus derina darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 17.00 val. Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus savivaldybės vyriausioji specialistė Ramunė Klevaitytė, Vytauto g. 112, Palanga.

Tel.: (8 460) 48 709, 8 602 11 794, faks. (8 460) 34 124, el. paštas kalba@palanga.lt.

Ar taisyklingas sakinys „Siunčiame raštą jūsų žiniai“?

Ne, netaisyklingas. Tai verstinis adresavimo reikšmės kanceliarizmas, keistinas pasakymu su veiksmažodžiu susipažinti. Todėl vietoj Siunčiame įmonių ir organizacijų žiniai geriau – Siunčiame įmonėms ir organizacijoms susipažinti. Jei vieno veiksmažodžio susipažinti nepakanka, šalia galima pridėti reikiamą dalyką pasakantį kitą žodį – vadovautis, vykdyti, pvz., vietoj Siunčiame raštą jūsų žiniai geriau – Siunčiame jums susipažinti ir vadovautis.

Sustabarėjęs žinių skleidimo reikšmės pasakymas „Kieno žiniai“ skelbimuose galimas, pvz.: Gyventojų žiniai; Skyrių vadovų žiniai. Kita vertus, nereikia pamiršti ir teiktinesnio pasakymo – Gyventojams žinotina.

Vis dar pasitaikančios klaidos – didžiųjų ir mažųjų raidžių painiojimas rašant institucijų ir teisės aktų pavadinimus. Didžiosiomis po „Lietuvos Respublika“ rašomi tik aukščiausių valstybės institucijų ir svarbiausių teisės aktų pavadinimai: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas; Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.

Todėl:

Logopedo pagalba progimnazijoje teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos vyriausybės (= Vyriausybės) nutarimais.

Bet:

Remiantis Lietuvos Respublikos Švietimo (= švietimo) ir mokslo ministro... įsakymu patvirtintu aprašu veikia Vaiko gerovės komisija.

Foto [gr. phōs (kilm. phōtos) – šviesa] – pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti sąsają su šviesa arba su fotografija (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2001, p. 249). Tai, kad foto-, kaip ir kiti nelietuviškos dėmenys (agro-, auto-, avioa-, bio-, geo-, pseudo-, vice- ir kt.), vieni nevartojami, bet visuomet eina sudurtinių žodžių pirmuoju dėmeniu ir rašomi kartu su antruoju, nurodoma 58-uoju VLKK nutarimu norminiu paskelbtame leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, § 121, 123.

Taigi foto nevartotinas kaip atskiras žodis, pvz.: foto terapija (taisoma fototerapija), foto laboratorija (taisoma fotolaboratorija), foto kopija (taisoma fotokopija) ir foto tapetai (taisoma fototapetai).

Atsižvelgiant į kontekstą ir stilių, teikiami šios žodžio dalies pakaitai: 1. nuotrauka; 2. fotografavimas (Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2005, p. 51).

Ar žinote, kad SU TIKSLU + BENDRATIS yra neteiktinas verstinis pasakymas? Tikslui reikšti vartotina: kad + tariamoji nuosaka; norint (norėdamas, norėdama) + bendratis, siekiant (siekdamas, siekdama) + bendratis: Tai buvo daroma vien su tikslu pasipelnyti (taisoma tik(tai) dėl pelno; ieškant pelno; tik tam, kad pasipelnytų).

(Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 3. Įvairūs dalykai, Vilnius, 2003, p. 38).

Bendrinėje kalboje nėra daiktavardžio paseka (nei pasėka). Žodžių junginys ko pasekoje (pasėkoje) yra verstinis ir tai yra didelė klaida: To pasekoje projekto nepavyko įgyvendinti. Čia ydingą pasakymą tiktų taisyti tiesiog: Todėl projekto nepavyko įgyvendinti. Avarijos pasėkoje negaliu valdyti rankos: Dėl avarijos negaliu valdyti rankos. Negaliu valdyti rankos, nes patyriau avariją. Finansavimas padidės jau šįmet, ko pasėkoje (= todėl, tad) rinktinė sustiprės. Tyrimų pasekoje (= Tyrimais) gautą medžiagą taip pat reikia analizuoti.

„Aš aplamai mėgstu sportą“, „Aplamai šiandien šilta“. Tikriausiai net nepamanėte, kad žodžiai „aplamai“ ir „apskritai“ yra ne sinonimai, o visiškai skirtingi žodžiai. Atsiverskime Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapį:

• Aplamai padarytas iš būdvardžio aplamas, o šis reiškia „paviršutiniškas; neapdairus, žioplas“. Vadinasi, išgirdę: Jis dirba aplamai, suprantame, kad jis dirba paviršutiniškai.
• Dabartinės lietuvių kalbos žodyne teikiama antroji prieveiksmio apskritai reikšmė „bendrais bruožais“: Apskritai kalbant, darbu esu patenkintas; Apskritai, jis išsilavinęs žmogus.

O gal vietoj apskritai vartojate žodį bendrai? Irgi negerai.

• Bendrai padarytas iš būdvardžio bendras, o jo antroji reikšmė „kartu daromas, atliekamas“. Pvz.: bendrai gyvename; darbą padarysime bendrai. Šis žodis nevartotinas išvadiniu (apibendrinamuoju) žodžiu: Bendrai (taisoma į apskritai) jis neblogas žmogus.

Taigi nepainiokime žodžių aplamai, apskritai ir bendrai, nes tai visiškai skirtingos žodžių reikšmės. Prieš ką nors sakydami, pasvarstykite, kuris žodis tinka pagal kontekstą. Na, o jei norite ką nors apibendrinti, nusakyti bendrais bruožais, vartokite žodį apskritai.

Dažnai nurodydami trečiojo tūkstantmečio metus sakome: „Du tūkstantis penkioliktaisiais metais priimtas įstatymas“. „Du tūkstantis šešioliktaisiais metais pasitvirtino banko prognozės“. „Kaip seksis du tūkstantis septynioliktaisiais?“ Tokia vartosena neteiktina – reikia linksniuoti visus (išskyrus dešimtis žyminčius) skaitvardžių junginio žodžius. Tad laukiame du tūkstančiai (ne du tūkstantis) septynioliktųjų metų!

Sakinio gale rašomas taškas, klaustukas, šauktukas arba daugtaškis. Ženklo pasirinkimą lemia sakinio prasmė ir intonacija.

! Po antraštinių sakinių taškas nededamas.

Gyvenimo aprašymas
Kaip sudaryti seniūnaitijų pavadinimus
Priegaidės ir tono sąvoka. Lietuvių kalbos priegaidžių sistema

Sakinio galo ženklai kabutėmis skiriamos tiesioginės kalbos ar citatos sakinio pabaigoje rašomi prieš uždaromąsias kabutes.

Jonas pasigyrė: „Vakar žiūrėjau puikų filmą.“
Šiandien klausia manęs:„Kur buvai?“
Kaimynas sušuko: „Dar pažiūrėsim, kaip viskas baigsis!“
Just. Marcinkevičius rašė: „Visa Lietuva šiandien susitelkė prie tos rankos, susirinko aplink savo KNYGĄ. Nors tik nedaugelis yra ją matę, tačiau visi tiki, kad ji yra. Ji turi būti, nes be jos nebūtų ir Lietuvos. Todėl ir galime sakyti, kad turime du karalius: Mindaugą, sukūrusį Lietuvos valstybę, ir Mažvydą, sukūrusį Lietuvos knygą.“

Kai tiesioginė kalba eina prieš autoriaus žodžius ir yra skiriama kabutėmis, jos galo ženklai – šauktukas, klaustukas, daugtaškis – rašomi prieš uždaromąsias kabutes, o kablelis – po kabučių.

„Ar dar susitiksime?“ – paklausė tėvas.
„Rytoj išvažiuoju“, – pasakė tėvas.

! Jei cituojamo ar kabutėmis skiriamos tiesioginės kalbos sakinio gale atsidūrė simbolinis ar koks kitas išskirtas kabutėmis pavadinimas, reikėtų dėti uždaromąsias pavadinimo kabutes, tašką ir uždaromąsias citatos kabutes.

Jonas pasigyrė: „Vakar žiūrėjau puikų filmą „Siena“.“

! Kai sakinio gale kabutėmis išskirtas simbolinis pavadinimas ar trumputė citata (ne citatos sakinys!), tada taškas rašomas po kabučių.

Kviečiame dalyvauti akcijoje „Išauskime Prienų miestui juostą“.
Just. Marcinkevičius rašė, „kad turime du karalius: Mindaugą, sukūrusį Lietuvos valstybę, ir Mažvydą, sukūrusį Lietuvos knygą“.
Taisyklių 1 punkte pasakyta, kad „pavadinimuose reikia vengti nebūtinos informacijos“.

! Jei sakinio gale atsidūrė koks nors kabutėmis išskirtas pavadinimas, kurio pabaigoje yra jaustukas, klaustukas ar daugtaškis, tai tie ženklai atliks  ir sakinio galo funkciją – papildomo sakinio galo ženklo po kabučių nereikia.

Šiauliuose pastatytas spektaklis „Kaip užmušti Jasoną?“
Šokių ir dainų ansamblis „Trapukas“ pakvietė į koncertą „Ir vieną kartą...“
Kultūros centre vyko paskaita-diskusija „Kokiais principais vadovaujantis valdoma valstybė?“

Remtasi Privalomosios skyrybos taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-2 (103), ir VLKK konsultacijų banku.

Elektroninio pašto adresai (pavadinimai) raštų blankuose, vizitinėse kortelėse, interneto svetainių puslapiuose, reklamoje gali būti rašomi:

Elektroninis paštas savzinios@aiva.lt
Elektroninis paštas Kalba@Vilnius.LT

Pastabos:

1. Dvitaškis rašomas, kai nurodomi du ar daugiau elektroninio pašto adresų: pvz.:

El. p.: savzinios@aiva.lt, Kalba@Vilnius.LT
El. p.: Diana.Vaiciuniene@Vilnius.LT, vaidia@one.lt (gale taškas nerašomas)

2. Nerašytina: E–paštas, el-p., e–p.
3. E–mail yra svetimybė, arba didžioji kalbos klaida!

Trumpinant junginius rašytina:

Trumpinant rašytinos mažosios raidės:

Pastaba. Tai nėra įstaigų pavadinimai, bet tiesiogiai su valstybės valdymu susijusių informacinių sistemų, teikiančių paslaugas internetu, pavadinimai.

SAVIVALDYBĖS DOKUMENTŲ KALBA

SUTRUMPINIMAI

SVETIMŽODŽIŲ ATITIKMENŲ SĄRAŠAS

KAIP RAŠYTI TELEFONŲ NUMERIUS?

APIE DOKUMENTŲ IR RAŠTŲ KALBĄ

BRŪKŠNELIS IR BRŪKŠNYS, TARPAI

Lietuviškos kabutės skiriasi nuo vartojamų kitose kalbose, pavyzdžiui, anglų kalboje vartojamos tokios kabutės – “ABC”, skandinavų – „ABC”, rusų – «ABC», kai kuriose kitose kalbose – „ABC”. Lietuviškų kabučių grafinė raiška yra „ABC“ (apačioje – devintukai, viršuje – šešetukai). Tokia raiška apibrėžta norminiame leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (Vilnius: Mokslas, 1992, p. 11).

Standartinėje lietuviškoje kompiuterio klaviatūroje (žr. http://aldona.mii.lt/pms/kalba/klav.html) kabutės yra. Jos renkamos spaudžiant kabučių klavišus. Tie, kurie naudoja amerikietišką klaviatūrą, šitaip įvesti lietuviškų kabučių negali – jų klaviatūroje nėra. Tokiu atveju kabutes, kaip ir bet kurį kitą simbolį, galima surinkti kodais šitaip: nuspaudus klavišą Alt surenkamas atidaromųjų kabučių kodas 0132 arba uždaromųjų – 0147. Tai universalus (tinka visoms tekstų apdorojimo programoms), bet gana lėtas būdas, nes vienam ženklui įvesti tenka spausti penkis klavišus. Kabutes galima rasti Įterpimo skyriuje Simboliai.

DĖL VALGIARAŠČIŲ KALBOS

Interneto svetainės ir naudingos nuorodos:

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Valstybinė kalbos inspekcija

Lietuvių kalbos institutas

Lietuvių kalbos draugija

 Kalbos namai

 Kanceliarinės kalbos patarimai

 Vietovardžių žodynas

 Europos terminų žodynas EUROVOC

 Terminų žodynas

 Kalbos pipirai

Naujažodžių tartuvas