Mariaus Čepulio knygos „Metai. Gamtos fotografo dienoraštis II“ pristatymas
Kviečiame į susitikimą su fotografu, gamtininku Mariumi Čepuliu ir jo naujausios knygos „Metai. Gamtos fotografo dienoraštis II“ pristatymą.
Jono Šliūpo muziejuje pristatomas žydiškos silkės kelias ir klasikiniais tapę receptai
Ar galite įsivaizduoti, kad silkės istorija skaičiuoja daugiau nei tūkstantį metų. Ją nuodugniai dokumentuoja „silkės maniakai“, Clupea harengus mėgėjai, kurie jaučia aistrą šioms nedidelėms, sūrioms žuvims. Ir dėl rimtų priežasčių – ši maža žuvytė turi ilgą istoriją, veikiančią pasaulio geopolitiką ir ekonomiką jau visą tūkstantmetį. Prie šios istorijos populiarindami silkę daug prisidėjo žydai prekeiviai ir kulinarai. Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus spalio 23 d. 17 val. kviečia į susitikimą su edukatore Dovile Rūkaite, kuri pristatys žydiškos silkės kelią iki mūsų stalo.
Siūlo žaisti su „atliekomis“– rado naują būdą mokyti lietuvius rūšiuoti. Pristatomas pirmasis Lietuvoje interaktyvus žaidimas, kuris lietuvius mokys tinkamai rūšiuoti
Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ pristato pirmąjį Lietuvoje interaktyvų žaidimą, kuris padės gyventojams geriau rūšiuoti ir vengti dažnai pasikartojančių klaidų. Nors apklausos rodo, kad atliekas dažnai arba visada rūšiuoja 79 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau ne visada tai atliekame teisingai. Interaktyvus žaidimas su linksmais personažais leis svarbiausias žinias įsisavinti patraukliu ir įtraukiančiu būdu. Žaidėjus motyvuos ir galimybė kiekvieną savaitę laimėti edukacinius ir praktiškai pritaikomus, rūšiavimą skatinančius prizus.
Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje pasklis žydiškų skanėstų kvapai, bus pristatomos šventės ir tradicijos
Šiltą vasaros popietę, rugpjūčio 14 d. 17 val., Palangos žydų bendruomenė kviečia pasinerti į žydų litvakų virtuvės istoriją ir skonius Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje. Kartu su edukatore Dovile Rūkaite keliausime laiku ir patirsime, kaip legendinis beigelis iš mūsų kraštų užkariavo pasaulį. Prisiminsime senus ir išgirsime naujus receptus, sužinosime apie žydiškų švenčių tradicijas ir pasimėgausime autentiškomis žydiškomis vaišėmis tiesiai iš „Beigelių krautuvėlės“ ir „Bella Toscana“.
Jubiliejines, 25-ąsias, „Aurum 1006 km lenktynes“ pradės 20 komandų
Šios akimirkos ir varžybų organizatoriai, ir jose dalyvausiantys sportininkai, ir žiūrovai laukė ištisus metus – Palangoje prasideda jubiliejinių, 25-ųjų, „Aurum 1006 km“ lenktynių renginiai, Ketvirtadienį jiems startą davė tradicinės, itin dinamiškos „Dynami:t Super Sprint lenktynės“ Vytauto gatvėje, o pagrindinis renginys – lenktynės – startuos šeštadienio vidurdienį.
Joninės Šventojoje: kur šiemet pražys paparčio žiedas?
Trumpiausią metų naktį pasitinkant, Šventoji pakvies į smagią, stebuklingą ir kupiną aktyvių pramogų Joninių šventę. Birželio 21-24 dienomis čia šurmuliuos Joninių mugė, kurioje daugiau nei 130 tautodailės, paveldo ir išskirtinių produktų kūrėjai kvies susipažinti su savo gaminiais.
Palangos vasaros skaitykla kviečia užsukti į svečius
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla vėl atveria duris ir kviečia kartu pasitikti jau 58-ąją vasarą. Dešimtmečius menančioje erdvėje galėsite jaukiai įsitaisyti ąžuolo paunksmėje, pavartyti sudominusią knygą, pasklaidyti laikraščių, žurnalų ar tiesiog pailsėti. Lauksime ir mūsų renginiuose – parodose, kūrybinėse dirbtuvėse, knygų pristatymuose, susitikimuose su kūrėjais. Palangos vasaros skaitykla duris lankytojams atveria nuo birželio 11 d.
Lankytojų lauks naujos ir skaitytojų pripažinimą jau pelniusios lietuvių ir užsienio autorių knygos, naujausi periodiniai leidiniai, penkios kompiuterizuotos darbo vietos, lauko ir vidaus erdvės maloniam ir naudingam laikui.
Palangos delegacija miestą partnerį Kobuleti pasveikino Sakartvelo Nepriklausomybės dienos proga
Gegužės 25-28 dienomis Palangos miesto savivaldybės delegacija – Savivaldybės tarybos nariai Arvydas Martinkėnas ir Eimutis Židanavičius bei Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas – miesto partnerio Kobuleti (Sakartvelas) mero Levan Zoidze kvietimu lankėsi Kobuleti bei dalyvavo gegužės 26 d. minimos Sakartvelo Nepriklausomybės dienos paminėjimo renginiuose.
Žydiškosios Palangos atspindžiai istorijos puslapiuose ir jaudinančiuose prisiminimuose
Palangoje kasmet gausėja iniciatyvų, skatinančių atminti turtingą Palangos štetlo istoriją: pernai atidengta atminimo lenta dedikuota Palangos sinagogoms, o šiemet gydytojui prof. Lazariui Gutmanui. Žydiškosios Palangos istorijos faktai jau keleri mėnesiai kaip pristatomi naujai atsikūrusios Palangos žydų bendruomenės socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose. Iki šiol paviešinta per 20 unikalių istorijų, kurios pasakoja apie iš Palangos kilusius žydų šeimų likimus, jaudinantys holokaustą išgyvenusiųjų prisiminimai, pristatomas ir žydiškasis paveldas. Socialiniuose tinkluose jau pristatyti palangiškių žydų gintaro verslo istoriniai faktai, Didžiosios ir Mažosios sinagogų, Palangos miesto elektrinės, brolių Kanų gintaro dirbtuvių, Didžiojo gaisro (1938 m.), brolių Levijų vaisvandenių dirbtuvės, vilos „Danutė“ („Danusia“), Palangos pionierių stovyklos (1941 m.), gintaro firmos „Santien & Becke“ istorijos. Lazario Gutmano, Arono Funko šeimų, brolių Bruckų gyvenimo istorijos, žydų gelbėtojų Straupų prisiminimai. Pirmą kartą viešai pristatytos Palangos miesto rabinų biografijos. Su žemėlapiais pateikta informacija apie pirmąsias Palangos žydų kapines, buvusias Birutės parko teritorijoje, šiaurinėje dalyje, greta pagrindinio įėjimo į parką.
Istorinis Palangos žydų kvartalas buvęs rytinėje Vytauto gatvės dalyje nuo buvusios autobusų stoties (Kretingos g.) iki Žvejų gatvės, iki šiol slepia aibę paslapčių, o vos keletas išlikusių pastatų primena tarpukarį bei tuo metų gyvavusią Palangos žydų bendruomenę. Palangiškiai žydai savo veiklos kryptimi mažai skyrėsi nuo kitų regiono štetlų žydų – užsiėmė prekyba ir amatais, tačiau ilgainiui dėl Palangos – miesto prie Baltijos jūros – specifikos Palangos žydų prekeiviai ir amatininkai pradėti glaudžiai sieti su gintaro apdirbimu ir pardavimu. Žinoma, žydų bendruomenės nariai Palangoje ne tik dirbo – tarpukariu čia buvo tiek visa religinė bendruomenės infrastruktūra, tiek vietos žydams buvo prieinamas pradinis sekuliarus mokymas, veikė žydų smulkaus kredito bankas, įvairios labdaros organizacijos. Vytauto gatvė buvo toji centrinė Palangos žydų gyvenimo arterija, tad bendruomenė itin išgyveno, kai Palangoje 1938 m. gegužę kilęs gaisras sunaikino beveik visą žydų gyvenamąjį kvartalą. Po kelerių metų, 1941 m., Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, Palangoje prasidėjo masinės žydų žudynės, didžioji dalis Palangos žydų buvo nužudyta, likusieji – perkelti į getus ar koncentracijos stovyklas, kur jų laukė toks pat likimas.
Žydiškoji Palangos istorija neatsiejama nuo tokių pavardžių, kaip Alšvangeris, Basas, Benjaminovičius, Bernšteinas, Bobė, Brikas, Bruckus, Buršteinas, Cauzmeras, Dribinas, Elkinas, Feinšteinas, Fridmanas, Funkas, Gutmanas, Itmanas, Judelmanas, Kacas, Kaganas, Kanas, Klompusas, Korpusas, Lenkimieras, Levijas, Levinas, Margolis, Mešulamas, Rubelis, Šalminis, Šmiras, Šmolenskis, Šochotas, Šrotas, Talmonas ir daugelis kitų.
Palangos žydų bendruomenės istorijoje galima aptikti ne vieną asmenybę kilusią iš šio miesto ir savo veikla išryškėjusią politinėje, mokslinėje, kultūrinėje ar kitose sferose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tarp jų broliai Julius ir Borisas Bruckai (kita pavardės forma Brutzkus). J. Bruckus gydytojas, tarpukario Lietuvos politikas, sionistas, B. Bruckus ekonomistras, publicitas. Taip pat broliai Samuelis, Lazaris ir Todresas Gutmanai. S. Gutmanas pirmosios Palangos valsčiaus tarybos (1921 m.) narys, gintaro dirbtuvių savininkas, L. Gutmanas medicinos daktaras, profesorius, pirmojo neurologijos vadovėlio lietuvių kalba autorius ir T. Gutmanas gydytojas, fizioterapijos vadovėlio vertimo bendraautoris.
Pastatai bylojantys Palangos žydų palikimą
Vienas iš išlikusių pastatų, priklausiusių žydams, yra Vytauto gatvėje Nr. 57 - priešais centrinę Palangos miesto aikštę. 1929–1930 m. namą statė žydai broliai Motelis ir Geršonas Kanai ir Juozas Viltrakis. Naujai pastatytame name įsikūrė Kanų šeimos gintaro dirbinių parduotuvė. Jų gaminami gintaro dirbiniai buvo tokie populiarūs, kad juos eksportavo į daugelį Europos šalių ar net Jungtines Amerikos Valstijas. 1937 m. tarptautinėje Paryžiaus amatų ir menų parodoje palangiškiai broliai Kanai laimėjo premijas, jiems buvo įteikti sidabro medaliai.
Pastatas Jono Basanavičiaus g. Nr. 6 - buvusi Palangos elektrinė, kuri priklausė žydei Etai Libaitei-Gutmanienei. Apie 1926 m. iš miesto valdybos buvo gautas leidimas statyti elektrinės stotį Palangoje. E. Libaitė-Gutmanienė įsigijo vokišką 70 arklio jėgų galingumo variklį, varomą gazoliu, 45 kilovatų galingumo generatorių - elektrinė veikė visu pajėgumu. Palangos mieste užsižiebė apie 20 lempų, kurios apšvietė Vytauto g., Jūratės g., Jono Basanavičiaus g., Birutės alėjos, Simono Daukanto g., Kretingos g. Elektros stulpai stovėjo gana retai, o tik ant kas penkto kabojo lemputės, tad galima tik įsivaizduoti kaip menkai buvo apšviesta miesto centrinė dalis. Palangiškiai ir džiaugėsi bei tuo pačiu piktinosi, nes elektrinė miesto centre skleidė triukšmingą garsą. 1937 m. E. Libaitė-Gutmanienė pardavė elektros stotį Palangos miesto savivaldybei už 37 000 litų. 1940 m. elektrinė perėjo komunalinio ūkio žinion. Visų palangiškių namų languose elektros lemputės sužibo tik 1947 m.
Palangos miesto gyventojų surašymo (1922 m.) duomenys bei planai patvirtina Palangos kraštotyrininkų pasakojimą, jog name adresu Kretingos g. Nr. 14 (pastatas išlikęs) gyveno priešpaskutinis, ilgametis Palangos miesto rabinas Samuelis Mendelis Kacas. Būdamas našlys, 1940 m. išvyko į Izraelį, kur tęsė rabino darbą Tel Avive. Taip pat Izraelyje ėjo vyriausiojo rabinato nario pareigas bei dirbo rabinų teisme. S. M. Kacas mirė 1954 m. Paskutinįjį Palangos miesto rabiną Aroną Kacą kartu su Kretingos rabinu Benjaminu Perskiu ir kitais vietos žydais suėmė ir mirtinai nukankino naciai. Palangos žydų bendruomenės istorija siejama ir su ypač garsiais rabinais pasaulyje, vienas jų – Ezekielis Faivelis, kuris buvo garsiojo Vilniaus Gaono mokinys. E. Faivelis gimė 1755 metais Palangoje. Būdamas jaunas ėjo rabino pareigas gimtojoje Palangoje, kiek vėliau dirbo Deretschine (miestelis dabartinės Baltarusios teritorijoje). Įgijęs patirties kaip magidas (pamokslininkas) keliavo per Vokietiją, Vengriją. Kurį laiką gyveno Breslau (dab. Vroclavas, Lenkija), galiausiai grįžo į Palangą ir atsidavė literatūriniam darbui. E. Faivelis parašė įvairių religinės tematikos darbų, kurie ypač vertinami rabinų iki šių dienų, vienas jų - „Toledot Adam“.
Palanga kviečia švęsti – savaitgalį šurmuliuos festivalis „Jurgi, paimk raktus“
Jau tapo tradicija, kad balandžio pabaigą Palangoje vainikuoja smagi, pavasariu dvelkianti Jurginių šventė. Festivalis „Jurgi, paimk raktus“ jau ne vieną dešimtmetį į didžiausią šalies kurortą sukviečia folkloro kolektyvus iš visos Lietuvos, kurie į Jurginių linksmybes įsitraukti paragina visus palangiškius ir kurorto svečius.
