Palangos miesto gyventojų nuomonės apie Palangos miesto savivaldybėje teikiamas kultūros paslaugas tyrimo apibendrinimas

Palangos miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su Klaipėdos universitetu, atliko gyventojų apklausą apie kultūros paslaugų kokybę ir poreikius. Tyrime dalyvavo 1020 gyventojų, kurie pateikė nuomonę apie renginių pasiūlą, sezoniškumo iššūkius ir kultūrinio gyvenimo tobulinimo galimybes.

Poreikiai.

Svarbiausia tai, kad Palangos miesto savivaldybės gyventojai iš esmės yra patenkinti kultūros  renginiais bei kultūros paslaugomis Palangoje. Svarbu ir tai, jog teigiami vertinimai yra tolygiai pasiskirstę  visoje savivaldybės teritorijoje – nenustatyta reikšmingo skirtumo tarp gyvenančių „Palangoje“ (Palanga,  Kontininkai, Vanagupė) ir „ne Palangoje“ (Nemirseta, Vilimiškė, Šventoji, Virbališkė-Medvalakis, Kunigiškiai,  Monciškės, Būtingė). Atskirties kategorija apskritai nėra būdinga tiriamam kultūriniam kontekstui. Nors yra  užfiksuoti skirtumai pagal demografines socialines charakteristikas – šie skirtumai greičiau byloja apie  gyventojų poreikių įvairovę, o ne apie grupes, kurių poreikiai yra marginalizuojami, ignoruojami, netenkinami  ar pan.  

Tikslinės grupės.

Tyrimas siekė įvertinti tikslinių grupių - vaikai, jaunimas ir senjorai – situaciją. Rezultatai  aiškiai rodo, kad Palangoje geriausiai „atrodo“ vyriausioji gyventojų grupė. Gyventojai mano, kad vaikų  kultūriniam lavinimui galėtų būti skiriama daugiau dėmesio, ypatingai atkreipiant dėmesį į kultūros renginių  pasiūlą jauniausiai palangiškių auditorijai. Vaikų tėvai įvardino pagrindines problemas: informacijos apie  renginius sklaida, kainos, ne visiems norintiems pakanka „vietos“, renginių laikas - kai renginiai vyksta darbo  metu, tėvams tai nepatogu. Jaunų suaugusių amžiaus kategorijai (18 – 35 metai) labiausiai trūksta edukacinių,  švietėjiškų renginių skirtų būtent jų amžiaus grupei. Tyrimo metu nustatyta, jog gyventojai pastebi, kiek daug  dėmesio Palangoje yra skiriama senjorams - ne visi yra tuo patenkinti. Demografiškai augančios vaikų ir jaunų  suaugusių amžiaus grupės Palangoje yra strateginis veiksnys - todėl planuojant, organizuojant ir teikiant  kultūros paslaugas reikėtų atsižvelgti į minėtų grupių specifinius poreikius.

Sezoniškumas.

Palanga yra kurortas – sezoniškumas yra normalus ir suprantamas dalykas. Turistinio sezono  metu Palanga pasižymi renginių gausa ir įvairove – kultūros įstaigos pastebi išaugusius lankytojų srautus – tiek vietiniai gyventojai, tiek poilsiautojai gali rasti veiklų ir renginių pagal poreikius. Sezoniniu laikotarpiu  vyrauja lengvo turinio pramoginiai renginiai – ne visiems vietos gyventojams tai patinka, ne visi patenkinti  tuo, kad Palangos įvaizdis yra siejamas su „greito vartojimo kultūra“ plačiąja prasme. Kalbant apie renginių  turinį, nepriklausomai nuo sezono, pastebimas lūkestis ir poreikis profesionaliojo meno renginiams, t. y.,  aukštos meninės vertės koncertams, spektakliams, parodoms ir pan. Svarbu pažymėti, jog Palangos  gyventojai bei kultūros srityje dirbantys profesionalai pastebi, kad pamažu sezoniškumas mažėja – atvykstančių lankytojų daugėja ir šaltuoju metų laiku, ypač savaitgaliais, ši tendencija yra strategiškai palanki  atliepti daugumos (79 proc.) vietos gyventojų lūkestį: „Miesto valdžia turėtų dėti daugiau pastangų, kad ne  sezono metu Palangoje būtų daugiau renginių“.  

Vietos bendruomenė.

Palangos miesto savivaldybės gyventojų pagrindinis lūkestis yra siejamas su ne  sezoninėmis paslaugomis ar paslaugomis „ištisus metus“. Iš bendruomenės yra aiškus poreikis mažo formato  renginiams, kurie skirti tiesiog susipažinti, bendrauti, telkti, kurti bendrystės jausmą tarp gyventojų,  nepretenduojant į aukštą pridėtinę kultūrinę vertę. Kultūros srities profesionalai pažymi, kad palangiškių  bendruomenei yra būdingas pasyvumas - iniciatyvos, pasiūlymų, įsitraukimo yra nedaug, dažniausiai  gyventojai tiesiog kritikuoja ar reiškia nepasitenkinimą. Kitas svarbus aspektas, pasak profesionalų, Palangoje  reguliariai besilankančių profesionalaus meno renginiuose žmonių yra nedaug: „renginiuose matome tuos  pačius veidus“ – tai svarbi aplinkybė, galimai ribojanti kultūros paslaugų plėtrą. Kultūros profesionalai kaip  vieną iš savo veiklos prioritetų įvardina poreikio kultūrai formavimą vietos gyventojams. Kita vertus,  daugumai gyventojų yra aktualu ne tiek profesionalaus menas, kiek edukacijos, susitikimai su įdomiais  žmonėmis ir pan.

Su išsamias tyrimo rezultatais galima susipažinti čia.