Šventosios seniūnija

ŠVENTOSIOS SENIŪNIJA

Adresas: Šventosios g. 14, LT-00306 Palanga
Telefonas/faksas: (0 460) 45 257, 45 004
El. paštas: seniunija@palanga.lt

• Informacija apie Šventosios parapiją  ir virtualus turas po Šventosios bažnyčią
• www.pazenklai.blogspot.com/

ŠVENTOSIOS HIMNAS

www.youtube.com/watch?v=2f0hI1LxQQQ&feature=related 

Žodžiai Vidmantės Jasukaitytės.
Muzika Ramūno Tamošausko.

Vėl mazgojasi vakaras kojas,-
O naktis jas nušluosto plaukais
Vinguriuojanti upė Šventoji
Sidabrinėmis pievom, laukais.

Sklaidos dūmas ir žvaigždės nubunda
Žėri jūra karoliais žvynų
Tik gelmė nenurimsta ir dunda
Tarp žvaigždynų ir tarp vandenų.

Šventas krantas, šventos bangos,
Šventos seno žvejo rankos,
Kurios atveria kas kartą
Šių šventų namų duris

Šventas mūsų senas žodis,
Kuris tiesų kelią parodys,
Lyg audringą šaltą naktį
Gimto kranto švyturys.

Jūros raitelis viesulu joja,
Auksu plakasi žuvys tinkluos,
Kartos čia ir likimai kartojas
Pro istorijos vingiuos akluos

Čia gyvenom, čia ašaras braukėm,
Gynėm krantą ir skalsą namų,
Tarsi gintarus kūdikius gaudėm
Prie širdies nuo visų svetimų.

Šventas šitos žemės balsas
Šventas jūros paukštis baltas
Ir šventi prieš saulės laidą
Ketera bangos balta

Šventas šis dangus, o rytas
Šventos durys atidarytos
Pro kurias palinkus žiūri
Saulė - motina šventa

Pro kurias palinkus žiūri
Saulė - motina šventa...

Šventa jūra, šventas kelias
Šventas, kurs parpuolęs kelias

Ir nors klupdamas, bet eina
Į gimtų namų duris

Šventas mūsų senas žodis
Kuris tiesų kelią parodys

Lyg audringą šaltą naktį
Gimto kranto švyturys

Šventas krantas, šventos bangos,
Šventos seno žvejo rankos,

Kurios atveria kas kartą
Šių šventų namų duris

Šventas mūsų senas žodis,
Kuris tiesų kelią parodys,

Lyg audringą šaltą naktį
Gimto kranto švyturys
Lyg audringą šaltą naktį
Gimto kranto švyturys...

Šventoji – kurortinė gyvenvietė Baltijos pajūryje, Palangos miesto savivaldybės šiaurėje, 12 km nuo Palangos centro. Šventosios seniūnija. Gyvenvietė išsidėsčiusi Šventosios upės kairiajame krante (per ją nutiesti 3 tiltai), jai įtekant į Baltijos jūrą.

Gyvenvietėje stovi 39 m aukščio Šventosios švyturys, Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės, bažnyčia, bendrojo lavinimo pagrindinė mokykla, ambulatorija, paštas. Yra daug viešbučių, upės pakrantėje (gyvenvietės rytuose) yra Šventosios estrada, miške prie kelio Klaipėda-Liepoja – Šventosios kapinės. Šiauriniame Šventosios pakraštyje, kur baigiasi gyvenvietės ir viso Palangos miesto riba, yra Būtingės naftos terminalas. Pro čia kelias veda į Latvijos miestus Liepoją ir Rygą.

Šventoji – sena žvejų gyvenvietė, įsikūrusi prie upės žiočių. Čia randami archeologiniai radiniai, siekiantys 3000 m. pr. m. e. Spėjama, kad Šventosios žiotyse prekyvietė ir uostas buvo jau prieš 1000 metų. 1422 m. Melno taika nustatė sieną tarp LDK ir Livonijos, kuri ėjo per Šventosios upę.

1520 m. pastatyta Šventosios evangelikų liuteronų bažnyčia. Vietos gyventojai daugiausia buvo kuršiai žvejai. Šventoji pažymėta 1542 m. H. Celijaus žemėlapyje. XIV–XVII a. Šventoji minėta Hanzos pirklių maršrutuose Karaliaučius–Ryga. Ilgą laiką Šventoji buvo strategiškai svarbesnė už Palangą – XVI a. Šventosios uostas buvo žymimas žemėlapiuose, konkuravo su Klaipėda, čia buvo laivų dirbtuvės, prekybos centras, tvirtovė, parkas. XVI–XVIII a. Šventąją lankė anglų, olandų ir švedų laivai, kurie iš čia išveždavo javus, kailius, medų, o atveždavo geležies, manufaktūros dirbinių, druskos, vyno, silkių, ginklų. Anglų pirkliai gavo privilegiją įrengti uostą, į kurį galėtų įplaukti dideli prekybiniai laivai.

1589 m. Abiejų Tautų Respublikos seimo nutarimu Šventosios uostas išplėstas. Užsienio laivai Šventosios uostą ypač intensyviai lankė Vladislovo Vazos (1632–1648) ir Jono Kazimiero (1648–1668) valdymo laikotarpiu, kai 1655 m. Karolis X Gustavas buvo užėmęs ne tik Lietuvos pajūrį, bet ir visą Vakarų Lietuvą. Tuo metu Šventosios uostas pasidarė rimtu Klaipėdos ir Karaliaučiaus uostų konkurentu.

Vladislovas Vaza 1639 m. vasario 16 d., paveiktas Klaipėdos pirklių, per Brandenburgo markgrafą kurfiurstą Georgą Vilhelmą išleido įsakymą, nukreiptą prieš tuos, kurie iš Lietuvos pajūrio siunčia prekes per Dancigą, o ne per Klaipėdą, tuo būdu nutraukdami pajamas karaliaus iždui (karalius gaudavo 2 % prekių vertės muito) ir Klaipėdos miestui, kuris dėl karo buvo labai nuskurdęs, bei atkreipia Žemaičių seniūnų dėmesį, kad vykstanti intensyvi prekyba per Šventąją. 1639 m. žemaičiai sudegino anglų prekybos kontorą Šventosios uoste, taip pat laivus, trobesius ir dirbtuves.

1679 m. Jonas Sobieskis dovanojo anglų pirkliams privilegiją įrengti didelių laivų prieplauką, o 1685 m. suteikė ir Magdeburgo teises. 1685 m. Šventosios gyvenvietei buvo leista savarankiškai prekiauti ir vystyti jūrų verslą, čia anglų pirklys Horst vėl įsteigė savo prekybos kontorą. Po to Šventosios uostas vėl atsigavo ir dėl jo konkurencijos Klaipėdos pirkliai skundėsi 1687 m. ir 1690 m.

Dėl konkurencijos, Rygos pirkliai nusamdė švedus, kad šie užverstų uostą akmenimis ir 1701 m. Šiaurės karo metu Šventosios uostas buvo sugriautas. XVIII a. pabaigoje Lietuvos-Lenkijos atstovas Bukota, tardamasis su Anglija, pažadėjo atstatyti Šventosios uostą, bet po valstybės padalinimo (1772–1795 m.) šie planai sužlugo. Rusijos imperijos (1795–1915 m.) laikotarpiu Šventosios uostas merdėjo.

Viltis atstatyti Šventosios uostą ruseno visada. Jau XVIII a. buvo teikiami įvairūs uosto atstatymo projektai. 1891 m. įsteigta pirmoji Lietuvoje jūros mokykla. 1921 m. kovo 30 d. kartu su Palanga Šventoji atiteko Lietuvai. Lietuvai priklausęs Aknystos miestelis buvo iškeistas į Šventosios pajūrį.

1923–1925 m. pradėti uosto atstatymo darbai, pritaikant daugiausia žvejams. 1939–1940 m. buvo tvarkomi pietinis ir šiaurinis molas. Tačiau didelės gramzdos laivai į šį uostą negalėdavo įplaukti, kadangi smėlis užnešdavo uosto vartus. Didesniu uostu Šventoji taip ir netapo. Po karo uosto teritorija priklausė žvejybos ūkiui „Pajūris“. 1939 m. įkurta biblioteka.

1970 m. Šventoji prijungta prie Palangos.
2006 m. lapkričio 16 d. priimtas LR Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymas, numatantis uosto atkūrimą.
2008 m. patvirtintas Šventosios herbas.
2011 m. birželio 11 d. Šventosios uostas atidarytas.
2011 m. liepos mėn. pabaigoje pristatytas oficialus himnas „Šventas krantas (Šventosios himnas)“ (teksto autorė – žinoma rašytoja ir poetė Vidmantė Jasukaitytė, muzikos – kompozitorius Ramūnas Tamošauskas), kurį įdainavo operos solistas Mindaugas Rojus. [1][2]

Istorinis priedas
Kraštotyrininkas M. Balčius, Šventoji, 2008 m. lapkričio 21

MINĖTINI ĮVYKIAI ŠVENTOSIOS ŽEMĖJE

Sudaryta pagal M. Balčiaus informacią, Šventoji, 2007 m.

1. ŠVENTOSIOS UPĖ PABALTIJO GEOPOLITINĖJE ERDVĖJE

III – II tūkstantmetis prieš Kristų - Prakuršiai pajūrio ežerėliuose ir upės senvagėse tveria užtvaras „miegas“, gaudo žuvis ir medžioja žvėris.
I tūkstantmetis po Kristaus - kuršiai lenkiasi dievams ir upei, plukdančiai šventą vandenį, duoda Sventavos vardą.
XI amžius Vikingai išsilaipina Sventavos žemupyje.
1253 m. Livonijos ordino broliai ir Kuršo vyskupas dalijasi Kuršo žemes, tarp jų prie Heilige Aa esančią Mėgavą ir Duizarę.
1372 m. žemaičiai prie Šventosios patykoja ir užpuola „šviesiuoju keliu“ pajūriu į Rygą keliaujantį Livonijos ordino magistrą.
1426 m. Žemaitijos seniūnas ir Dobelės komtūras Šventosios upe brėžia Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės bei Livonijos konfederacijos sieną.
1819 m. Rusijos senatas naikina Lietuvos valstybingumo pėdsakus ir Šventosios upės žemupį su Palangos valsčiumi priskiria Baltijos generalgubernijai bei Kuršo gubernijai.
1921 m. Tarptautinės arbitražo komisijos pirmininkas anglas J. Simpsonas pripažįsta Palangos valsčių buvus Lietuvos žeme ir prideda Rucavos valsčiuje esančią Būtingę, indant Lietuva galėtų statyti jūrų uostą.
1972 m. komunistinės Lietuvos ministrai plečia Palangos kurortą ir šiaurinę jo ribą nukelia iki sienos su Latvija.

2. MIESTELIS DEŠINIAJAME UPĖS KRANTE

1431 m. Livonijos ordino brolis, kranto vaitas, ir Elijos kuršiai gelbsti sudužusio dancigiečių prekinio laivo turtą.
XVI a. pr. elijiečiai stato bažnyčią.
XVI a. vid. Elijoje prekiauja danų ir švedų pirkliai.
1637 m. Elijos miestelėnai aprauda jūros nuplautus maldos namus ir statosi naujus.
1638 m. uostų statybos meistras olandas Hadrianas Kuršo ir Žemgalos hercogystėje ieško vietos jūrų uosto statybai ir randa ją Liepojoje.
1809 m. elijiečiai karčiamoje aprauda sugriuvusius maldos namus.
1998 m. žemaitis Augustis ant senovinės Elijos bažnyčios pamatų stato ‚Žemaičių alką“.

III. MIESTELIS KAIRIAJAME UPĖS KRANTE

1639 m. dancigiečiai išsilaipina Šventojoje ir prekiauja Žemaitijoje.
1648 m. žemaičių bajorai Bilevičiai Šventosios prekybinėje kolonijoje stato svečių namą.
1662 m. Prūsijos pirklys A. J. Hornas planuoja nuo Šventosios iki Kauno iškasti laivybai tinkamą kanalą.
1679 m. pirklys anglas R. Borini gauna Lenkijos karaliaus leidimą įsikurti Šventosios prekinėje kolonijoje.
1689 m. pirklys anglas J. Horstas gauna karališkąją privilegiją statyti Šventojoje miestą ir uostą.
1701 m. švedų jūreiviai verčia iš karo laivų akmenis į statomo uosto akvatoriją.
1891 m. šventojiškiai Palangos jūreivystės mokykloje mokosi laivavedybos ir ruošiasi darbui 1892 m. prekiniuose laivuose Baltijos jūroje.
1966 - 1972 m. lietuviai pajūryje vasaros poilsiui statosi medinius namukus.

IV. KURŠIŲ BENDRUOMENĖ ŠVENTOSIOS ŽEMUPYJE

XVI a. kuršiai „Karu kalne“ per vidurvasario šventę seka sakmes ir degina aukštai iškeltus laužus.
XVII a. kuršiai per viduržiemio šventę apie kaimą velka „bluką“.
XVIII a. kuršiai Velykų rytą pajūryje prieš saulėtekį mazgojasi jūros vandeniu.
XIX a. kuršiai per Jurgines sutinka Perkūno metą ir Jurgio (Birutės) kalne aukoja aukas.
XIX a. kuršiai per Mykolines sutinka Vėlių metą ir užbaigia žemes darbus.
1970 - 1990 m. Ažmariuose tris kuršininkės Kerstos tautosakininkams dainuoja senovines apeigines ir darbo dainas.