Pagrindiniai demografiiniai ir sveikatos būklės faktai bei pokyčiai Palangos miesto savivaldybėįe 2005–2012 m.

Pirminės visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas Palangos miesto savivaldybėje pagal bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe teikia Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras. 2009–2011 m. Palangos miesto visuomenės sveikatos stebėsena vykdoma pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-281 patvirtintą Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2009–2011 metų programą.

• Gyventojų skaičius. Visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2012 m. pradžioje Palangoje gyveno 15 538 gyventojai, tai yra 233 (1,5 proc.) gyventojais mažiau nei 2011 m. pradžioje. 2012 m. pradžioje Palangoje moterų buvo 1 843 (5,5 proc.) daugiau negu vyrų (atitinkamai 9 422 ir 7 579), jos sudarė 55,5 procento visų Palangos gyventojų. Per pastaruosius aštuonerius metus (2005−2012 m.) gyventojų skaičius Palangoje sumažėjo 1 119 (6,4 proc.).
• Gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastys. 2005−2011 m. Palangos gyventojų skaičius mažėjo dėl dviejų priežasčių – neigiamos natūralios gyventojų kaitos (mirė 233 daugiau žmonių negu gimė kūdikių) ir neigiamo migracijos saldo (išvyko 604 daugiau žmonių nei atvyko).
• Gyventojų amžiaus struktūra. 2012 m. pradžioje Palangoje gyveno 2 136 (13,7 proc.) vaikai (0–14 m.). 2005−2010 m. procentinė vaikų dalis sumažėjo nuo 16,2 proc. iki 13,4 proc., o 2011−2012 m. išliko stabili – 13,7 proc., lyginant su bendru gyventojų skaičiumi. Darbingo amžiaus žmonių (15–59 m.) 2012 m. pradžioje buvo 9 243 (59,5 proc.). Per 2005−2010 m. laikotarpį šio amžiaus žmonių procentinė dalis buvo stabili, tačiau 2011 m. ir 2012 m. pradžioje itin sumažėjo (atitinkamai 60,5 proc. ir 59,5 proc.), lyginant su bendru gyventojų skaičiumi. 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonių 2012 m. pradžioje gyveno 4 159 (26,8 proc.). Per 2005−2012 m. laikotarpį šio amžiaus žmonių procentinė dalis padidėjo nuo 20,4 proc. iki 26,8 proc., lyginant su bendru gyventojų skaičiumi. Pagrindinis senėjimo procesą apibūdinantis demografinis rodiklis (60 m. ir vyresnių amžiaus gyventojų dalis visuomenėje) parodė, kad Palangos miesto gyventojai senėja.
• Gimstamumas. 2011 m. Palangoje gimė 178 kūdikiai, tai 3 kūdikiais mažiau nei 2010 m. (atitinkamai 2005 m. – 138, 2006 m. – 151, 2007 m. – 153, 2008 m. – 180, 2009 m. – 170, 2010 m. – 181), per 2005−2011 m. laikotarpį gimė 1 151 kūdikis.
• Mirtingumas. 2011 m. mirė 201 žmogus, tai 2 žmonėmis mažiau nei 2010 m. (atitinkamai 2005 m. – 178, 2006 m. – 185, 2007 m. – 195, 2008 m. – 236, 2009 m. – 186, 2010 m. – 203), per 2005–2011 m. laikotarpį mirė 1 384 žmonės.

• Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. 2011 m. Palangoje gyvenančių žmonių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 76,53 metai (moterų – 82,64 metai, o vyrų – 69,59 metai). Palangiškių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2005−2011 m. laikotarpiu buvo stabili, tačiau vyrų ir moterų –skyrėsi. Palangos mieste 2005–2008 m. išliko didelis skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės, o 2009 ir 2010 m. šis skirtumas sumažėjo ir buvo atitinkamai 6,86 metai ir 7,4 metai, o 2011 m. vėl išsiskyrė 13,05 metų skirtumu (skirtumas 2005 m. – 16,63, 2006 m. – 9,64, 2007 m. – 10,92, 2008 – 14,75, 2009 m. – 7,4).

• Mirties priežastys. Kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys Palangos miesto savivaldybėje 2011 m. sudarė 86,6 proc. visų registruotų gyventojų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 107 žmonės (53,2 proc.), nuo piktybinių navikų – 53 žmonės (26,4 proc.), o nuo išorinių mirties priežasčių – 14 žmonių (7 proc.).
• Sveikatos būklė. 2011 m. daugiausia Palangos miesto savivaldybės gyventojai sirgo kvėpavimo sistemos (27,8 proc. sergančiųjų), kraujotakos sistemos (20,5 sergančiųjų) ir akių (14,7 sergantieji) ligomis.

 

Informaciją parengė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo programą pagal sutartį su Palangos miesto savivaldybe.
Informacijos šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Higienos instituto Sveikatos informacijos centras.