Valstybinės darbo inspekcijos informacija
2011-02-10
Valstybinės darbo inspekcijos informacija
Dėl 2010 metais šalyje ir Klaipėdos apskrities įmonėse įvykusių nelaimių darbe
Valstybinės darbo inspekcijos preliminariais duomenimis, pernai šalyje darbe žuvo 51, o sunkias traumas patyrė 120 darbuotojų. Nors nedarbo lygis šalyje vis dar gana aukštas ir nemaža dalis įmonių dirba ne visu pajėgumu arba neveikia iš viso, žuvusiųjų darbe skaičius 100 tūkst. darbuotojų, lyginant su 2009 metais, išaugo beveik 11,6 proc. Palyginus su 2006 metais šis rodiklis sumažėjo apie 33,3 procento.
Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 100 tūkst. darbuotojų, lyginant su 2009 metais, pernai padidėjo 22,8 proc.
Tad 2010 metais įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe priežastys bei aplinkybės kelia nerimą.
Klaipėdos apskrities įmonėse pernai fiksuotas mirtinų nelaimių darbe šuolis: jų skaičius, lyginant su 2009 metais, padidėjo nuo 3 (2009 m.) iki 7 atvejų (2010 m.) arba 2,3 karto (skaičiuojant 100 tūkst. darbuotojų, 2,5 karto).
Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius Klaipėdos apskrities įmonėse pernai buvo tik 1 atvejų mažiau, nei 2009 metais.
Nurodytieji mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičiai leidžia daryti prielaidą, kad Klaipėdos apskrities įmonių vadovai nevertina arba nepakankamai vertina visų pavojų ir rizikų, galinčių pakenkti darbuotojų sveikatai ir gyvybei.
Iš bendro mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų, įvykusių 2010 metais Klaipėdos apskrities įmonėse, skaičiaus beveik pusė jų (arba 41 proc.) įvyko mažose ir vidutinėse įmonėse, kuriose dirba mažiau kaip 30 darbuotojų.
Dažniausiai nelaimingi atsitikimai įvyko tvarkant krovinius, naudojant darbo įrenginius ir transporto priemones.
Sausio 19 d. Ukrainoje, statybvietėje, vairuodamas keltuvą, neturint tam teisių, įvažiavo į naujai klojamos lauko kanalizacijos trasos šulinį UAB „Paslaugų lietus“ apdailininkas V. J. Ši įmonė registruota Šilutyje (Klaipėdos apskr.). Darbuotojas buvo nukreiptas dirbti į Ukrainą subrangos pagrindais. Atkreiptinas dėmesys, kad siunčiant dirbti į užsienį darbuotoją, su kuriuo rangos ar darbo sutartis sudaryta čia, Lietuvoje, atsakomybė dėl jo netinkamo apmokymo ir instruktavimo atitenka Lietuvos darbdaviui, pasiuntusiam jį dirbti į užsienį.
Sausio 22 d. UAB ,,Krovilita‘‘ (Klaipėda), vykdant jūrinių konteinerių pakrovimo darbus, priėmėjas-prižiūrėtojas M. A. lipdamas žemyn nuo stačiai pastatyto konteinerio, nukrito ant žemės iš 5 m. aukščio ir sunkiai susižalojo.
Įmonėje nenustatyta konteinerių apžiūros tvarka, kaip ir kokioje padėtyje turi būti tikrinami konteineriai. Pareigines funkcijas atlikti buvo pavesta neapmokytam, tinkamai neinstruktuotam darbuotojui.
Vasario 19 d. Klaipėdoje, Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume, montuojant apie 2,5 m aukštyje esantį vamzdyną, nuo metalinių pristatomų kopėčių nukrito ir susižalojo remontininkas P.V.P. Užduoties atlikimui - vamzdyno montavimui aukštyje, netinkamai parinkta darbo priemonė – vietoje pastolių ar kitos saugios paaukštinimo priemonės pasirinktos kopėčios.
Birželio 4 d. Klaipėdoje, AB „Baltijos laivų statykloje“, ant statomo laivo bloko tiltiniu kranu leidžiant suvirinimo aparatą, nuo jo nusimovė suvirinimo vielos ritė ir krisdama sužalojo suvirintoją A. S. Krovinys buvo nuleidžiamas, esant darbuotojui po kroviniu. Stropavimo darbus atliko tam neapmokytas darbuotojas.
Liepos 26 d. Vievyje (Elektrėnų sav.) pjaustant į metalo laužą savaeigį kraną, pasvirusi metalo konstrukcija prispaudė galvą ir mirtinai traumavo UAB „MG Antrinės žaliavos“ (Klaipėda) metalo pjaustytoją N. J. Šis darbuotojas buvo nukreiptas į Vievio įmonę supjaustyti autokrano platformą ir paruoštą metalo laužą atvežti į Klaipėdą. Prieš pradedant pjaustyti krano važiuoklę nebuvo parinktos ir įgyvendintos priemonės demontuojamos važiuoklės stabilumui užtikrinti. Pažeistas darbų eiliškumas, įgalinantis išvengti pjaustomų detalių kritimo.
Rugpjūčio 19 d. Klaipėdoje, UAB „Trastila“ garaže, ruošdamasis dažyti vilkiko priekabos ratlankį su pripūsta padanga, mechanikas M. B. surūdijusį ratlankį kaitino dujų degikliu. Padanga, joje pakilus oro slėgiui, sprogo, oro banga bloškė darbuotoją į pastato sieną ir mirtinai sužalojo. Atlikti automobilių ratlankių remontą, šlifavimą galima tik išleidus orą iš padangos.
Išsamesnę informaciją apie mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe galima surasti Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje, rubrikoje Nelaimių pėdsakais/Valstybės darbo inspekcijos informacija apie mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, įvykusius 2010 metais.
Pirminės analizės duomenimis, didžioji dalis šalyje 2010 metais įvykusių mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyko mažo ir vidutinio dydžio įmonėse, nors tokiose įmonėse kaip tik turėtų būti lengviau užtikrinti saugą, darbo vietose įgyvendinti prevencines priemones. Tradiciškai didžioji dalis nelaimingų atsitikimų įvyko neturintiems profesinės patirties darbuotojams – tiems, kurių darbo stažas įmonėje mažesnis negu 1 metai.
Akivaizdu, kad įmonių, padalinių ir darbų vadovai, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai mažiau rūpinasi darbuotojų sauga ir sveikata, nevykdo jiems teisės aktais nustatytų pareigų identifikuoti darbo vietose esančius pavojus, įvertinti riziką, tinkamai instruktuoti darbuotojus, įgyvendinti būtinas darbuotojų traumavimui išvengti priemones. Daugelis darbdavių nereaguoja į Valstybinės darbo inspekcijos teikiamą informaciją, rekomendacijas bei nurodymus, nesiima veiksmingų priemonių, kad darbuotojai žinotų ir vykdytų saugos ir sveikatos reikalavimus.
Valstybinė darbo inspekcija savo interneto svetainėje www.vdi.lt nuolat talpina įvairią nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai skirtą informaciją. Artimiausiu laiku ji bus papildyta dar smulkesne mirtinų bei sunkių nelaimingų atsitikimų darbe analize, rekomenduojamomis prevencinėmis priemonėmis bei papildomomis metodinėmis rekomendacijomis rizikos vertinimo klausimais.
Pastebėtina, kad Valstybinė darbo inspekcija gauna tūkstančius paklausimų dėl darbo santykių, tačiau dėl darbuotojų saugos ir sveikatos srities teiraujamasi kur kas mažiau. Ragintume aktyviau klausti šia tema, tuo labiau, kad paklausimus galima pateikti tiesiogiai Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje www.vdi.lt, nuorodoje ELEKTRONINIS PAKLAUSIMAS.
Dėl 2010 metais šalyje ir Klaipėdos apskrities įmonėse įvykusių nelaimių darbe
Valstybinės darbo inspekcijos preliminariais duomenimis, pernai šalyje darbe žuvo 51, o sunkias traumas patyrė 120 darbuotojų. Nors nedarbo lygis šalyje vis dar gana aukštas ir nemaža dalis įmonių dirba ne visu pajėgumu arba neveikia iš viso, žuvusiųjų darbe skaičius 100 tūkst. darbuotojų, lyginant su 2009 metais, išaugo beveik 11,6 proc. Palyginus su 2006 metais šis rodiklis sumažėjo apie 33,3 procento.
Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 100 tūkst. darbuotojų, lyginant su 2009 metais, pernai padidėjo 22,8 proc.
Tad 2010 metais įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe priežastys bei aplinkybės kelia nerimą.
Klaipėdos apskrities įmonėse pernai fiksuotas mirtinų nelaimių darbe šuolis: jų skaičius, lyginant su 2009 metais, padidėjo nuo 3 (2009 m.) iki 7 atvejų (2010 m.) arba 2,3 karto (skaičiuojant 100 tūkst. darbuotojų, 2,5 karto).
Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius Klaipėdos apskrities įmonėse pernai buvo tik 1 atvejų mažiau, nei 2009 metais.
Nurodytieji mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičiai leidžia daryti prielaidą, kad Klaipėdos apskrities įmonių vadovai nevertina arba nepakankamai vertina visų pavojų ir rizikų, galinčių pakenkti darbuotojų sveikatai ir gyvybei.
Iš bendro mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų, įvykusių 2010 metais Klaipėdos apskrities įmonėse, skaičiaus beveik pusė jų (arba 41 proc.) įvyko mažose ir vidutinėse įmonėse, kuriose dirba mažiau kaip 30 darbuotojų.
Dažniausiai nelaimingi atsitikimai įvyko tvarkant krovinius, naudojant darbo įrenginius ir transporto priemones.
Sausio 19 d. Ukrainoje, statybvietėje, vairuodamas keltuvą, neturint tam teisių, įvažiavo į naujai klojamos lauko kanalizacijos trasos šulinį UAB „Paslaugų lietus“ apdailininkas V. J. Ši įmonė registruota Šilutyje (Klaipėdos apskr.). Darbuotojas buvo nukreiptas dirbti į Ukrainą subrangos pagrindais. Atkreiptinas dėmesys, kad siunčiant dirbti į užsienį darbuotoją, su kuriuo rangos ar darbo sutartis sudaryta čia, Lietuvoje, atsakomybė dėl jo netinkamo apmokymo ir instruktavimo atitenka Lietuvos darbdaviui, pasiuntusiam jį dirbti į užsienį.
Sausio 22 d. UAB ,,Krovilita‘‘ (Klaipėda), vykdant jūrinių konteinerių pakrovimo darbus, priėmėjas-prižiūrėtojas M. A. lipdamas žemyn nuo stačiai pastatyto konteinerio, nukrito ant žemės iš 5 m. aukščio ir sunkiai susižalojo.
Įmonėje nenustatyta konteinerių apžiūros tvarka, kaip ir kokioje padėtyje turi būti tikrinami konteineriai. Pareigines funkcijas atlikti buvo pavesta neapmokytam, tinkamai neinstruktuotam darbuotojui.
Vasario 19 d. Klaipėdoje, Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume, montuojant apie 2,5 m aukštyje esantį vamzdyną, nuo metalinių pristatomų kopėčių nukrito ir susižalojo remontininkas P.V.P. Užduoties atlikimui - vamzdyno montavimui aukštyje, netinkamai parinkta darbo priemonė – vietoje pastolių ar kitos saugios paaukštinimo priemonės pasirinktos kopėčios.
Birželio 4 d. Klaipėdoje, AB „Baltijos laivų statykloje“, ant statomo laivo bloko tiltiniu kranu leidžiant suvirinimo aparatą, nuo jo nusimovė suvirinimo vielos ritė ir krisdama sužalojo suvirintoją A. S. Krovinys buvo nuleidžiamas, esant darbuotojui po kroviniu. Stropavimo darbus atliko tam neapmokytas darbuotojas.
Liepos 26 d. Vievyje (Elektrėnų sav.) pjaustant į metalo laužą savaeigį kraną, pasvirusi metalo konstrukcija prispaudė galvą ir mirtinai traumavo UAB „MG Antrinės žaliavos“ (Klaipėda) metalo pjaustytoją N. J. Šis darbuotojas buvo nukreiptas į Vievio įmonę supjaustyti autokrano platformą ir paruoštą metalo laužą atvežti į Klaipėdą. Prieš pradedant pjaustyti krano važiuoklę nebuvo parinktos ir įgyvendintos priemonės demontuojamos važiuoklės stabilumui užtikrinti. Pažeistas darbų eiliškumas, įgalinantis išvengti pjaustomų detalių kritimo.
Rugpjūčio 19 d. Klaipėdoje, UAB „Trastila“ garaže, ruošdamasis dažyti vilkiko priekabos ratlankį su pripūsta padanga, mechanikas M. B. surūdijusį ratlankį kaitino dujų degikliu. Padanga, joje pakilus oro slėgiui, sprogo, oro banga bloškė darbuotoją į pastato sieną ir mirtinai sužalojo. Atlikti automobilių ratlankių remontą, šlifavimą galima tik išleidus orą iš padangos.
Išsamesnę informaciją apie mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe galima surasti Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje, rubrikoje Nelaimių pėdsakais/Valstybės darbo inspekcijos informacija apie mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, įvykusius 2010 metais.
Pirminės analizės duomenimis, didžioji dalis šalyje 2010 metais įvykusių mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyko mažo ir vidutinio dydžio įmonėse, nors tokiose įmonėse kaip tik turėtų būti lengviau užtikrinti saugą, darbo vietose įgyvendinti prevencines priemones. Tradiciškai didžioji dalis nelaimingų atsitikimų įvyko neturintiems profesinės patirties darbuotojams – tiems, kurių darbo stažas įmonėje mažesnis negu 1 metai.
Akivaizdu, kad įmonių, padalinių ir darbų vadovai, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai mažiau rūpinasi darbuotojų sauga ir sveikata, nevykdo jiems teisės aktais nustatytų pareigų identifikuoti darbo vietose esančius pavojus, įvertinti riziką, tinkamai instruktuoti darbuotojus, įgyvendinti būtinas darbuotojų traumavimui išvengti priemones. Daugelis darbdavių nereaguoja į Valstybinės darbo inspekcijos teikiamą informaciją, rekomendacijas bei nurodymus, nesiima veiksmingų priemonių, kad darbuotojai žinotų ir vykdytų saugos ir sveikatos reikalavimus.
Valstybinė darbo inspekcija savo interneto svetainėje www.vdi.lt nuolat talpina įvairią nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai skirtą informaciją. Artimiausiu laiku ji bus papildyta dar smulkesne mirtinų bei sunkių nelaimingų atsitikimų darbe analize, rekomenduojamomis prevencinėmis priemonėmis bei papildomomis metodinėmis rekomendacijomis rizikos vertinimo klausimais.
Pastebėtina, kad Valstybinė darbo inspekcija gauna tūkstančius paklausimų dėl darbo santykių, tačiau dėl darbuotojų saugos ir sveikatos srities teiraujamasi kur kas mažiau. Ragintume aktyviau klausti šia tema, tuo labiau, kad paklausimus galima pateikti tiesiogiai Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje www.vdi.lt, nuorodoje ELEKTRONINIS PAKLAUSIMAS.
