Ugniagesiai ragina gyventojus šildytis saugiai

Per 9 šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 9426 gaisrai. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo 6,4 proc. Tačiau gaisruose žuvo 109 žmonės (pernai per tą patį laikotarpį – 96), iš jų 1 vaikas (1), o 167 gyventojai (178) buvo traumuoti.

Miestuose gaisrai pasiglemžė 44 gyventojų gyvybes, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 65. 14 žmonių žuvo Vilniuje, 10 – Kaune, 8 – Klaipėdoje, po 7 – Lazdijų ir Vilniaus rajonuose, 6 – Prienų rajone. Net 33 gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 30 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 15 – dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų (pernai per tą patį laikotarpį – 5).
Įvertindami tai, jog miesteliuose ir kaimo vietovėse žūva daug daugiau žmonių negu miestuose, ugniagesiai su nerimu laukia netrukus prasidėsiančio intensyvaus šildymo sezono. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Todėl Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba prašo gyventojų iš anksto rūpintis savo būsto saugumu.
Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius, palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose išbalinti sienas su dūmų kanalais. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat, kai prakurams naudojami degalai bei kiti degūs skysčiai.
Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų prakuros durelių. Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.
Kūrenant krosnis, ypač pavojingos smalkės, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių, nes galima jomis apsinuodyti. Iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės, norėdami, kad krosnis per greitai neatvėstų. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi. Pirmieji apsinuodijimo požymiai – lengvas apsvaigimas, suima mieguistumas, netenkama sąmonės. Smalkės yra bespalvės ir bekvapės, tai pavojingiausia. Apsvaigusį nuo smalkių žmogų išveskite į gryną orą ir nedelsiant kvieskite medikus (tel. 112), o patalpas gerai išvėdinkite.
Kita aktuali problema – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. Atminkite, kad pavojinga į elektros tinklą įjungti kelis tokius elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl to dažnai ir kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti toliau nuo užuolaidų bei baldų. Nepalikite ant jų padžiautų drabužių, o išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite.
Nemažėja gaisrų ir dėl savo gamybos elektrinių šildymo prietaisų. Dėl šios priežasties ypač dažnai dega statybininkų vagonėliai, sodo nameliai, garažai.
Kad būtų išvengta žmonių žūčių, ir ugniagesiai galėtų laiku atskubėti į pagalbą, užtikrinkite gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatykite jų transporto priemonėmis, o atokiose kaimo vietovėse išeikite jų pasitikti. Įsigykite bei gyvenamosiose patalpose įsirenkite autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.

 Klaipėdos APGV Palangos PGT
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyris