Šylant orams - ugniagesių įspėjimas atsargiai elgtis su ugnimi

Orai vis labiau ir labiau šiltėja, prasidėjo švaros ir tvarkymosi metas. Kaip ir kasmet, deginamos senos šakos, žolė, šiukšlės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per tris šių metų mėnesius šalyje jau kilo 885 žolės gaisrai, vien kovo mėnesį ugniagesiai užgesino 816 tokių gaisrų. Jų metu sudegė per 1 300 ha pievų.

Gaisrai siaubia ne tik pernykštę žolę, nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o liūdniausia, kad degančiose pievose beveik kasmet žūsta ir žmonės. Aitrūs dūmai apsvaigina, žmogus praranda sąmonę ir nukritęs ant žemės, užsidegus drabužiams, mirtinai apdega. Deginant žolę, pernai žuvo vienas gyventojas, o dar vienas apdegė. Taip pat, nuo karščio žūva augalų šaknys, smulkūs gyvūnai, naudingi mikroorganizmai.
Pasak Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyresniosios inspektorės Sandros Vasiliauskaitės, žmonės dažnai klausia, kokiu atstumu galima kūrenti laužus, deginti augalinės kilmės atliekas: „Visų geriausia, augalinės kilmės šiukšles kompostuoti arba krauti į specialius konteinerius ir išvežti. O jei norima deginti, tai laužas turėtų būti kuriamas ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastato ir ne mažiau kaip 100 metrų nuo miško, miškingos vietos ar durpyno. Prieš kuriant laužus, būtina atsižvelgti į oro sąlygas, kad nebūtų pernelyg vėjuota ar karšta diena. Taip pat, gyventojas negali palikti degančio laužo be priežiūros ir turi apgalvoti veiksmus, kaip gesintų ugnį, jei netikėtai pradėtų plisti. Patariama šalia turėti vandens, gesintuvą ar kastuvą, kad būtų galima apkasti žemėmis, kad gaisras neišplistų. Griežtai draudžiama deginti nenupjautą žolę ar ražienas. O jeigu matote, kad ugnies nepavyks užgesinti, nedelsiant kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.“
Miškuose, pušynuose gausu sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kurios užsiliepsnoja ir dega labai greitai. Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį būtina užgesinti greitai, o laužus ir šašlykines kūrenti galima tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse arba tam tikslui tinkamose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Tai iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų.
S. Vasiliauskaitė primena, kad už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 57 eurų iki 289 euro bauda, o pareigūnai nuo 115 iki 347 eurų bauda. Be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį eurų. Už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus piliečiai gali būti baudžiami įspėjimu arba bauda nuo 28 iki 57 eurų, pareigūnai – nuo 86 iki 173 eurų. Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi užtraukia piliečiams baudą nuo 579 iki 1158 eurų, pareigūnams – nuo 1158 iki 2316 eurų.
Nepaisant griežtumo, įstatymų tikslas geranoriškas – mažinti nelaimių skaičių. Sąžiningai laikydamiesi gaisrinio saugumo taisyklių, ne tik išvengsime pelnytų baudų, bet svarbiausia – daug saugiau gyvensime.
• Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami kol liepsna išplis į didesnius plotus.
• Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis.
• Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.
• Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.
• Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius.