Šventoji – Joninių sostinė pelnytai

Joninės Šventojoje buvo neeilinės. Kurorto miestelis, paskelbtas Joninių sostine, dar kartą patvirtino šį garbingą titulą. Šventę įgyvendino Palangos kultūros centras, suvienijęs jėgas su Šventosios bendruomene.

Tris dienas praūžusi renginių fiesta pradžiugino tiek miesto svečius, tiek vietinius gyventojus. Nestokota gyvos muzikos, žaidimų, dovanų, barų šou, gurmaniškų degustacijų, vandens atrakcijų ir, žinoma, fejerverkų. Buvo atliekamos ir senovinės apeigos, pagerbti Lietuvai svarbūs asmenys bei istorinės datos. Oras buvo ypač palankus – visas tris dienas švietė saulė.
Šventėje žaismingai įpinta ir istorinių detalių – atgaivinta XVII a. Janmarienburgo uosto idėja. Šia proga birželio 21 d. miestelis išsirinko naująjį burmistrą – juo paskelbtas pajūrio krašto istorijos tyrinėtojas Mikelis Balčius. Savo kalboje tyrinėtojas priminė, kad klestintis to meto Šventosios uostas  pirkliams galėjo uždirbti tūkstančius auksinių. Pažymint šią idėją, šventės metu kiekvienas norintis galėjo pats nusikalti proginę Janmarienburgo monetą, sukurtą Šventosios menininko Petro Barono.
Šventoji – Joninių sostinė – Jonams ir Janinoms suteikė specialius pažymėjimus, pasirašytus paties naujai išrinkto burmistro. Šie paso dydžio dokumentai leido pasinaudoti įvairiomis nuolaidomis baruose ir restoranuose. Jonai galėjo gardžiuotis nemokamu alumi, o Janinoms liejosi šampanas. Dosniausias baras kiekvieną, švenčiantį vardadienį, apdovanojo įteikdamas net po butelį šio putojančio gėrimo.
Scenoje savo vasaros programą trumpai pristatę garsiausi Šventosios restoranai, visus be išimties vaišino ką tik suplaktais kokteiliais, gardžiais užkandžiais ir atlikusius užduotis apdovanojo bilietais į koncertus bei nemokamais pietumis ar vakariene.
Visos šventės metu miesto aikštėje dūzgė kermošius – teminis turgus. Prekymečio metu buvo galima įsigyti kvapnių naminių delikatesų, įsigyti rankų darbo dirbinių, tautodailės kūrinių bei pačiam iš molio nusilipdyti puodynę.
Koncertinė programa stebino įvairove. Tris dienas, nuo ryto iki vakaro šventės svečiai galėjo mėgautis gyva muzika ir šokiais. Scenoje pasirodė mažos ir didelės žvaigždės. Garsiausi iš jų: televizijos projekto “Muzikos akademija“ dalyvis Nerijus, klaipėdiečiai Jazzmaitija bei Gyvata, Lietuvos Vaikų Eurovizijos nugalėtoja Paulina Skrabytė, į Dainų šventėje Palangai atstovausiantys išvykstantys kultūros centro ansambliai „Guboja“, „Bočiai“ ir „Banguolis“. Žiūrovus linksmino Palangos pučiamųjų orkestras, scenoje pasirodė ir gerai žinoma kamerinės muzikos atlikėja Judita Leitaitė bei vietiniai atlikėjai. Smagius tautinius šokius atliko kolektyvas “Banguolis“, grakštumu stebino orkestro šokėjos, o su moderniu šokiu supažindino buvusi Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblio „Žuvėdra“ narė Monika Kažienė ir jos vadovaujamas Šventosios pagrindinės mokyklos šokių studijos kolektyvas „Viva Dance“.
Meno mėgėjai galėjo apsilankyti Joninių proga atidarytose dailės parodose ir pamatyti naujai sukurtą meninės dokumentikos filmą „Semme“. Parodas „Šventosios žemės atminties ženklai“ bei „Šventosios marinistinis paveldas“ surengė vieni iš aktyviausių miestelio bendruomenės narių: A. Bukauskienė, P. Baronas, K. Oginskas. Parodoje buvo galima susipažinti su Šventosios uosto planu, dabartimi, istorija ir vizijomis.
Kiekvienas iš mūsų po savęs paliekame ženklus – atliktus darbus, užaugintus vaikus ar pastatytus namus, kurie mums išnykus primins, kad kažkada buvome. Šiuo tikslu buvo sukurtas ir filmas „Semme“, kurį po atviru dangumi turėjo progą išvysti šventės žiūrovai. Filmas pasakoja apie tris senąsias tradicijas puoselėjančius lietuvius ir svarsto, ką mums reiškia tradicijos ir kaip jas reikėtų išsaugoti. Iš Vilniaus atvykęs, jaunatviškas filmo  kolektyvas, maloniai pasidalino kūrybos proceso detalėmis ir pabrėžė, kad labai norint, viskas yra įmanoma.
Šventės metu nepamirštos ir senovinės apeigos. Šventė prasidėjo garsiniu signalu, pažyminčiu, kad saulė keletą dienų nepajudės iš vieno taško ir mus džiugins trumpiausia naktis. Teigiama, kad senovės kuršiai, gyvenę Šventojoje, šį momentą laikė svarbiausiu. Įžiebti simbolinę Joninių ugnį ir atidaryti šventę atvyko Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus bei miestelio seniūnas Eugenijus Čilinskas.
Neapsieita ir be tradicijų ant Šventosios Alkakalnio. Norintieji galėjo sudalyvauti „Devynių pievų“ kupoliavime – vaistinių žolelių rinkime. Kaip žinia, Joninės senovės Lietuvoje buvo švenčiamos pagoniškai. Tad  birželio 21 d. naktį buvo atliekamas įspūdingas Rasų šventės ugnies pagarbinimas, kuriam vadovavo Augustas Narmontas – ilgametis „Žemaičių draugijos“ seniūnas.
Rekordinio vainiko pynimas atidėtas kitiems metams. Praėjusiais metais Šventoji nustebino nupindama ilgiausią pasaulyje Joninių vainiką. „Nusprendėme palaukti ir pamatyti, ar mus kas nors aplenks“, –  pasakojo miesto seniūnas E. Čilinskas. Pynimas, subūręs ne tik miestelėnus, bet ir miesto svečius, džiugino originalia idėja ir smagia pramoga, o už sunkų darbą nė vienas neliko neįvertintas. „Šiais metais mes prisimename rekordiškai trumpo uostamiesčio gyvenimą“, – apie Janmarienburgo paminėjimą Joninių metu šmaikščiai kalbėjo M. Balčius.
Laivų paradas, savo kelione sujungęs senąjį Janmarienburgo uostą su naujuoju, tapo šventės kulminacija. Sutemus Šventosios upe praplaukė senovės laikus menantis laivas, kurį palydėjo vietiniai žvejai su ugnies fakelais, plaukti kartu su jais galėjo daugelis norinčių. Praplaukiančius laivus pasitiko specialiai įrengti „degantys“ tiltai. Jonines užbaigė laužas prie Šventosios upės žiočių, muzikiniai pasirodymai bei fejerverkų šou.