Socialinė akcija „Pasimatuok neGalią“ Palangoje: ne apie ribas, o apie galimybes

Kas nutiktų, jei vienai dienai į įprastą aplinką pažvelgtume iš neįprastos pozicijos – sėdėdami asmens su negalia vežimėlyje? O kas, jei pasaulį trumpam tektų pažinti ne akimis, o klausa, lytėjimu, uosle ir pasitikėjimu kitu žmogumi?

Atsakymų į šiuos klausimus rugsėjo 15 - 16 dienomis Palangoje ieškojo socialinės akcijos „Pasimatuok negalią“ dalyviai. Dvi dienas trukusi iniciatyva kvietė visuomenę ne tik išgirsti apie žmonių su negalia kasdienybę, bet ir ją bent trumpam patirti praktiškai.

Akcijos tikslas - skatinti empatiją, mažinti stereotipus ir atkreipti dėmesį į tai, kad žmogaus galimybes dažnai riboja ne pati negalia, o nepritaikyta aplinka, informacijos trūkumas ir visuomenės požiūris.

Nuo teorinio supratimo - prie asmeninės patirties

Rugsėjo 15 d. Palangos jaunimo ir savanorystės centre svečiai iš Kauno organizacijos „NeRegĖjimo Galia“ (Pojūčių turizmas) pristatė įtraukią ir interaktyvią veiklą, leidžiančią geriau pažinti neregių pasaulį. Renginio dalyviai turėjo galimybę išbandyti, ką reiškia laikinai netekti regėjimo ir aplinką pažinti kitais pojūčiais bei susipažinti su asmenims, turintiems regėjimo negalią, pritaikytais prietaisais bei stalo žaidimais.

Patyriminėje edukacijoje dalyviams uždedami specialūs simuliaciniai akiniai, leidžiantys patirti visišką tamsą, į rankas duodama neregio lazdelė, o kelionėje juos lydi gidas, pats gyvenantis su regėjimo negalia. Šios patyriminės edukacijos metu galima iš naujo atrasti klausą, uoslę, lytėjimą, kūno pojūtį ir gebėjimą orientuotis erdvėje. Įprasta aplinka tampa kitokia – miesto garsai, gamtos kvapai, paviršiai, prisilietimai ir net paprastas pokalbis įgauna didesnę reikšmę. Edukacijos metu sudaryta galimybė atvirai kalbėtis su lydinčiu žmogumi, užduoti jam įvairius klausimus. Kaip teigia neregių ir silpnaregių bendruomenės nariai, čia nėra nepatogių klausimų – yra galimybė pažinti neregio pasaulį iš pirmų lūpų. Bendraudami su neregiu gidu dalyviai gali geriau suprasti, kad gyvenimas su regėjimo negalia nėra vien ribų istorija. Tai - ir galimybių, savarankiškumo, pasirinkimų bei pasitikėjimo istorija.

Kai nebegalime pasikliauti akimis, kur kas svarbesni tampa garsai, kvapai, prisilietimai, erdvės pojūtis, žmogaus balsas ir gebėjimas pasitikėti.

Renginyje buvo pristatyta taktilinių knygelių neregiams parodėlė. Knygas kūrė Palangos senosios gimnazijos moksleivės, joms talkino mokytoja Meilė Bukytė. Renginyje taip pat suteikta galimybė susipažinti su Lėjos fondui „Regiu širdimi” , kuris skirtas mergaitei su regėjimo negalia paremti.

„Atrodė, kad bus paprasta“ – iki pirmojo išbandymo

Rugsėjo 16-ąją savanoriai ir moksleiviai išbandė kitokią patirtį - dalyviai išbandė judėjimo negalią turintiems žmonėms pritaikytą vežimėlį ir leidosi link jūros. Prieš akciją dalyviams atrodė, kad judėjimas vežimėliu neturėtų būti itin sudėtingas.

Tačiau praktinė patirtis greitai pakeitė šį įsivaizdavimą.

Pirmasis atsisėdimas į vežimėlį kai kuriems sukėlė nejaukumo ir neįprastumo jausmą. Kiti dar prieš pradėdami kelionę mintimis nukeliavo iki tikslo - jūros. Buvo mąstančių, kad lygiu paviršiumi judėti vėžimėliu neturėtų būti sunku. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad net paprasti veiksmai - vežimėlio stūmimas rankomis, krypties išlaikymas, judėjimas į priekį ar kliūties įveikimas - reikalauja nemažai fizinių jėgų, susikaupimo ir nuolatinės kontrolės.

Vienas svarbiausių atradimų buvo tai, kad vežimėlis nėra tiesiog „kita transporto priemonė“. Galimybę juo judėti lemia ne tik paties žmogaus fizinės pastangos, bet ir aplinka. Didžiausi išbandymai dalyvių laukė susidūrus su nuolydžiais, kalniukais, nelygiu paviršiumi ir smėliu. Tai, kas einant pėsčiomis atrodo kaip visiškai nereikšminga aplinkos detalė, sėdint vežimėlyje gali tapti rimta kliūtimi.

Nelygus paviršius apsunkina judėjimą, nuolydis reikalauja papildomų jėgų, o smėlis tampa sudėtingu barjeru. Leidžiantis link jūros vienam iš dalyvių būtent smėlis tapo sunkiausiu kelionės etapu - vežimėlį buvo sunku kontroliuoti, reikėjo daugiau fizinių pastangų, o kartu atsirado ir nerimas dėl galimo nuslydimo.

Kiekviena kliūtis reikalavo ne tik fizinių pastangų, bet ir sprendimo: kaip ją įveikti, kuria kryptimi judėti, kaip išlaikyti pusiausvyrą ir jėgas.

Fizinis išbandymas tapo ir emociniu. Atsirado nerimas, pasimetimas, neapibrėžtumas. Kai kuriomis akimirkomis teko galvoti ne apie tai, kaip greičiau pasiekti tikslą, o kaip saugiai įveikti konkretų kelio ruožą. Tačiau kartu atsirado ir ryžtas nepasiduoti. Kiekviena įveikta kliūtis tapo mažu asmeniniu laimėjimu.

Pasiekti jūrą akcijos dalyviams tapo emociniu kulminacijos tašku.

Po įveikto sudėtingo kelio atsirado džiaugsmas, palengvėjimas ir pasididžiavimas savimi. Tikslas buvo pasiektas nepaisant fizinių sunkumų ir kliūčių. Tačiau kartu šis momentas privertė susimąstyti: jeigu vienkartinė kelionė prie jūros pareikalavo tiek pastangų, kaip jaučiasi žmogus, kuris su panašiomis kliūtimis susiduria kiekvieną dieną?

Ši patirtis padėjo geriau suprasti, kad prieinamumas nėra tik patogumas. Nuo jo priklauso žmogaus galimybė savarankiškai judėti, pasiekti norimą vietą ir visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Prieinamumas – ne tik apie rampas ir takus.

Po akcijos dalyviai pripažino, kad jų požiūris į žmonių su negalia kasdienybę pasikeitė. Tai, kas anksčiau galėjo atrodyti kaip paprastas kasdienis veiksmas, įgavo visai kitą prasmę. Nuvažiuoti taku, įveikti nuolydį, patekti į pastatą, pereiti tam tikrą paviršių ar pasiekti jūrą gali tapti rimtu iššūkiu, jeigu aplinka nėra pritaikyta skirtingų žmonių poreikiams. Tačiau akcija atskleidė ir kitą - socialinę - prieinamumo pusę. Žmogui su negalia gali būti nemalonu, kai aplinkiniai nuolat į jį žiūri, pernelyg globėjiškai vertina jo situaciją ar siūlo pagalbą, kurios tuo metu visai nereikia.

Todėl pagarbi ir įtrauki visuomenė prasideda ne tik nuo patogių takų ar tinkamų nuolydžių. Ne mažiau svarbus yra gebėjimas matyti žmogų, o ne jo negalią, gerbti jo savarankiškumą ir, prieš suteikiant pagalbą, tiesiog paklausti, ar jos reikia.

„Pasimatuok negalią“ – ne apie ribas, o apie galimybes

Dvi akcijos dienos Palangoje tapo skirtingomis, tačiau viena kitą papildančiomis patirtimis. Vieni dalyviai pasaulį bandė pažinti be regėjimo, kiti - judėdami vežimėliu. Abiem atvejais teorinį supratimą pakeitė asmeninė patirtis.

Akcija parodė, kad norint geriau suprasti žmogaus su negalia kasdienybę kartais neužtenka apie ją perskaityti ar išgirsti pasakojimą. Reikia patirti. Ir būtent patirtis leidžia pastebėti tai, ko anksčiau nepastebėdavome: per aukštą bortelį, per statų nuolydį, nelygų taką, smėlį, nepatogų įėjimą ar net žvilgsnį, kuris žmogui gali būti nemalonesnis už pačią fizinę kliūtį.

„Pasimatuok neGalią“ - tai kvietimas ne gailėti, o suprasti, ne matyti ribas, o pastebėti galimybes. Ne spręsti už kitą žmogų, o suteikti jam galimybę pačiam pasirinkti ir veikti.

Galbūt po šios patirties kitą kartą eidami gatve, lankydamiesi viešoje erdvėje ar planuodami kelionę pastebėsime tai, ko anksčiau nepastebėdavome. O nuo pastebėjimo ir prasideda pokytis.

Pojūčiai – neįkainojami. Patirtis – keičianti. 

Nuoširdžiai dėkojame:

Palangos miesto socialinių paslaugų centrui;

NeRegĖjimo Galia (pojūčio turizmas) atstovams;

Palangos aklųjų ir silpnaregių bendruomenei LASS ir bendruomenės vadovei Dainai Vitkauskienei;

Palangos jaunimo ir savanorystės centrui.

Informaciją parengė Palangos miesto socialinių paslaugų centro padalinių vedėja socialinėms paslaugoms Gražina Diemintienė