Sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis

Įprastai Lietuvoje sergamumo gripu pikas stebimas žiemos (gruodžio–sausio) mėnesiais, tačiau gripo aktyvumas gali prasidėti ankstyvą spalio mėnesį ir tęstis iki vėlyvo gegužės mėnesio. Kasmet gripo sezonas prasideda 40-ąją kalendorinę metų savaitę ir tęsiasi iki kitų metų 20-osios savaitės. Šiemet gripo sezonas prasidėjo 2016 m. spalio 3 d., o baigsis, prognozuojama, 2017 m. gegužės 14 d.

Šaltuoju metų laiku labai padaugėja sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) atvejų, todėl svarbu stebėti sergamumo gripu ir ŪVKTI kitimą ir žinoti esamą situaciją, kad būtų galima laiku imtis atsargumo priemonių. Primename, kad gripo epidemija skelbiama, kai gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius per savaitę pasiekia 100 atvejų tenkančių 10 tūkst. gyventojų, o gripas sudaro 30 proc. susirgimų.

Sergamumas gripu ir ŪVKTI Palangos miesto savivaldybėje

Š. m. 49–ąją metų savaitę (gruodžio 5–11 dienomis) sergamumas gripu ir ŪVKTI Palangos m. sav. siekė 27,8 atvejų 10 tūkst. gyventojų (43 atvejai). Gripo atvejų nebuvo registruota, ŪVKTI buvo registruota 43 (iš jų 35 atvejai sirgo vaikai, t.y. 81,4 proc. visų sirgusiųjų).
50–osios metų savaitės (gruodžio 12–18 dienomis) duomenimis, sergamumas gripu ir ŪVKTI Palangos m. sav. siekė 34,9 atvejai/ 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Gripo atvejų buvo registruota – 1 (suaugęs asmuo), ŪVKTI buvo registruota 54 (iš jų 39 atvejai susirgo vaikai, t.y. 72,2 proc. visų sirgusiųjų).
Palyginus dviejų paskutiniųjų savaičių sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklius, matome, kad sergamumas Palangos m. sav. didėja. Palyginus 49-ąją savaitę su 50-ąją – sergamumas išaugo apie 20 proc. arba 1,25 karto.

Sergamumas Klaipėdos apskrityje

Didžiausias sergamumas š. m. 50-ąją savaitę Klaipėdos apskrityje buvo užregistruotas Kretingos rajone – 122 atvejai / 10 tūkst. gyventojų, mažiausias – Skuodo rajone – 24,1 atvejis / 10 tūkst. gyventojų. Klaipėdos apskrityje š. m. 50 savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 1,6 karto didesnis už praėjusių metų to paties laikotarpio sergamumo rodiklį, kuris pernai siekė 43,3 atvejo / 10 tūkst. gyventojų.

Kaip užsikrečiama gripu ir kokie pagrindiniai gripo infekcijos simptomai?

Gripo virusas gali plisti trimis pagrindiniais būdais:
- tiesioginiu (kai infekuotas asmuo nusičiaudi kitam tiesiai prie akių, nosies ar burnos);
- oro lašeliniu;
- nuo rankos į burną, nosį ar akis (nuo užterštų paviršių ar tiesiogiai paspaudžiant rankas).
Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24–72 val. (vidutiniškai 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Apie tai, kad gripas – ne juokai, išduoda ir praėjusių metų statistika. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyta daugiau kaip 300 asmenų, buvo mirčių.

Specifinė profilaktika           

Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta kaip veiksmingiausią gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė.
Nemokama gripo vakcina gali pasiskiepyti asmenys, priklausantys šioms rizikos grupėms:
- nėščiosios (bet kuriuo nėštumo laikotarpiu);
- asmenys sergantys lėtinėmis ligomis nepriklausomai nuo jų amžiaus (taip pat ir vaikai);
- asmenys, gyvenantys socialinės slaugos ir globos įstaigose (taip pat ir vaikų globos įstaigose);
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai;
- asmenys nuo 65 m. amžiaus ir vyresni.
Šios rizikos grupės išskirtos atsižvelgiant į mokslu pagrįstą informaciją, kad susirgus gripu, ligos eiga gali būti sunkesnė, dažnesnės komplikacijos, kai prisideda bakterinė infekcija, paūmėja lėtinė liga, galimi net mirties atvejai. Gyventojai, priklausantys rizikos grupėms ir norintys pasiskiepyti, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Rekomenduojama sezonine gripo vakcina pasiskiepyti rudens–žiemos mėnesiais. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūniai, kovai su gripo virusu.

Nespecifinė profilaktika                       

Svarbu, kad susirgus gripu ar ŪVKTI, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, nevykti į darbą, mokyklą, sergančių vaikų nevesti į darželius. Visiems asmenims rekomenduojama kuo dažniau plauti rankas, kosint, čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartine nosinaite. Neplautomis rankomis stengtis neliesti burnos, nosies ir akių. Dažnai vėdinti ir valyti drėgnu būdu patalpas (ypač jei jose gyvena, dirba ar lankosi daug žmonių). Saugotis peršalimo bei vengti kontakto su sergančiaisiais asmenimis (nuo sergančiojo laikytis 1 m atstumu).