Rugpjūčio 8 d. į Palangos žemę amžinojo poilsio sugrįžta Liudas Vaineikis

Rugpjūčio 8 d. į Palangos žemę amžinojo poilsio sugrįžta Lietuvos kultūros veikėjas, knygnešys, daktaras Liudas Vaineikis (1869–1938). Jo urna, beveik devynias dešimtis metų saugota Kaune, Anatomijos muziejuje, penktadienį 11 val. bus palaidota Palangos miesto civilinėse kapinėse, Vaineikių šeimos kapavietėje.

Palangoje apstu šio Lietuvos šviesuolio, varpininko, knygnešio, o palangiškiams pirmiausia – Palangos daktaro – atminimo ženklų. Jo vardu pavadintoje gatvėje kurorte galima pasivaikščioti šiek tiek daugiau negu šimtmetį – nuo 1924 m.

Palangai tenka turtinga sodrios L. Vaineikio biografijos dalis. 1897–1900 m. gyvendamas kurorte, jis vertėsi gydytojo praktika, dalyvavo lietuvių tautiniame judėjime: priklausė lietuvių draugijoms, surinko ir užrašė daug tautosakos, organizavo slaptus ratelius, drauge su kitais lietuvių inteligentais organizavo pirmąjį lietuvišką spektaklį, parengė Paryžiuje pasaulinės parodos lietuviškąjį skyrių.

Pasirašydamas slapyvardžiais Svirplys, S-lys, S-plys, Sv., L. V., Palangoje L. Vaineikis rengdavo straipsnius draudžiamosios lietuviškos spaudos leidiniams „Šviesa“, „Ūkininkas“, „Apšvieta“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Varpas“, rėmė uždraustų knygų gabenimą ir platinimą.

1900 m. per kratą Vaineikių sodyboje rasti du L. Vaineikio parengti straipsniai „Ūkininkui“, Vinco Kudirkos, Jono Jablonskio laiškai. To užteko užvesti bylai, įkalinti Mintaujos ir Liepojos kalėjimuose. Nuteistas už caro santvarkai priešiškos literatūros platinimą, L. Vaineikis 5 metams ištremtas į Jakutiją. Panaikinus spaudos draudimą, 1904 m. nuo likusios bausmės atleistas.

1905 m., gyvendamas Tilžėje, jis įsijungė į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) veiklą, populiarino ateizmo filosofiją.

1921 m. kartu su šeima grįžęs į Palangą, L. Vaineikis kurorto vidurinėje mokykloje dirbo mokytoju. 1928 m. dėl politinių priežasčių priverstas persikelti į Alsėdžius, nors jam ką tik už kultūrinę ir visuomeninę veiklą buvo paskirta visuomenės veikėjo pensija ir įteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinas. Vėliau leista grįžti į Palangą, buvo paskirtas kurorto gydytoju. 1933 m. išrinktas Palangos burmistro pavaduotoju, tačiau Kretingos apskrities viršininkas jo nepatvirtino.

1938 m. sausio 17 d. mirė Kaune.