Prevenciniai veiksmai, siekiant apsaugoti žmones nuo galimų koronaviruso grėsmių

Nors Lietuvoje šiuo metu nei įtariamų, nei patvirtintų naujojo koronaviruso infekcijos atvejų nenustatyta, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ekstremalių situacijų operacijų centras (ESOC) toliau aktyviai imasi prevencinių veiksmų, siekiant apsaugoti žmones nuo galimų grėsmių. 

Mobilių operatorių vartotojams, šiuo metu esantiems Italijoje, arba tiems, kurie 14 dienų laikotarpyje nuo šiandien lankėsi Italijoje, bus išplatinta tokia žinutė: „SAM ir URM, atsižvelgdamos į nepalankią epidemiologinę COVID-19 situaciją Šiaurės Italijoje, maloniai prašo šiame regione keliavusių asmenų užpildyti anketą ir sekti rekomendacijas šioje nuorodoje: nvsc.lrv.lt/COVID-19. Nelaimės atveju konsulinės pagalbos tel.+37052362444 (visą parą)“.

Keliautojų bus prašoma pateikti kontaktinius duomenis, informaciją apie aplankytas vietas, skrydžių persėdimo vietas ir datas, kitą svarbią informaciją. Duomenys bus naudojami tik koronaviruso epidemiologinės priežiūros tikslais, kad virusas neišplistų šalyje. Asmens duomenys bus tvarkomi griežtai laikantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, reikalavimų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), reaguodama į tai, kad Europoje sparčiai daugėja naujojo koronaviruso (COVID-19) atvejų, kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) bei Lietuvos savivaldybes su prašymu imtis aktyvių prevencinių veiksmų ugdymo įstaigose. Esant poreikiui, mokinius, grįžusius iš Kinijos ar Šiaurės Italijos, prašoma mokyti nuotoliniu būdu, taip pat siūloma leisti iš namų dirbti ir mokytojams bei kitiems ugdymo įstaigų darbuotojams, apsilankiusiems pavojaus zonoje esančiose teritorijose.

• Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų: 0
• Iš viso atlikta tyrimų dėl įtariamo koronaviruso: 43
• Laukiama rezultatų dėl: 1 mėginio
• NVSC turimi duomenys apie keliavusius į Kiniją ir Šiaurės Italiją (stebima jų sveikatos būklė): 1903 asmenų 
• Dažniausiai užduodami klausimai dėl koronaviruso

• Iš kur atsiranda koronavirusai?

Koronavirusai yra virusai, kurie cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau žinoma, kad kai kurie iš jų sukelia infekcijas žmonėms. Sukėlę infekciją žmonėms, jie toliau gali būti perduoti nuo žmogaus žmogui. Koronavirusų infekcijos šaltinis gali būti daugybė gyvūnų. Pavyzdžiui, Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronaviruso (MERS-CoV) šaltinis buvo kupranugariai, o sunkaus ūmaus respiracinio sindromo (SŪRS) - civetės katės.

• Ar šis virusas panašus į SŪRS sukeliantį koronavirusą ar sezoninio gripo virusą?

Šis naujas Kinijoje aptiktas koronavirusas yra genetiškai glaudžiai panašus į SŪRS sukeliantį virusą.  SŪRS atsirado 2002 m. pabaigoje Kinijoje ir per aštuonis mėnesius 33 šalys pranešė apie daugiau nei 8 000 SŪRS atvejų. Tuo metu nuo šio viruso mirė kas dešimtas susirgęs asmuo.  Šiuo metu yra per mažai duomenų, kad būtų galima vertinti mirštamumą nuo COVID-19, tačiau preliminarūs duomenys rodo, kad jis yra mažesnis, nei nuo SŪRS. Nors gripo ir COVID-19 perdavimo keliai ir simptomai yra panašūs, šias infekcijas sukeliantys virusai yra labai skirtingi. Dar labai anksti daryti išvadas, kaip plinta naujasis koronavirusas, tačiau išankstinė informacija rodo, kad jo plitimo mechanizmas yra labiau panašus į SŪRS ar pandeminio gripo, negu į sezoninio gripo plitimo mechanizmą, nes žmonės niekada prieš tai nebuvo susidūrę šia infekcija. ECDC duomenimis, Europoje nuo gripo ir jo sukeltų komplikacijų kasmet miršta apie 40 000 žmonių.  

• Kaip žmogus gali užsikrėsti COVID-2019?

Tam tikri koronavirusai yra perduodami nuo žmogaus žmogui, dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiuoju koronavirusine infekcija metu, pavyzdžiui, namų ar darbo aplinkoje, gydymo įstaigoje. COVID-2019 taip pat gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui. Virusas plinta su per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami. Inkubacinis laikotarpis (t. y.  laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo) yra nuo 2 iki 12 dienų. Nors žmonės dažniausiai būna užkrečiami, kai pasireiškia simptomai, įtariama, kad kai kurie žmonės gali perduoti virusą dar iki simptomų atsiradimo. 

• Ar yra tikimybė, kad COVID-19 gali patekti į Lietuvą?

Tiesioginių skrydžių iš Kinijos į Lietuvą nėra. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikto rizikos vertinimo duomenimis, COVID-19 Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių gyventojams yra nuo žemos iki vidutinės. Panašių į Italijoje registruotų COVID-19 židinių atsiradimo ES/EEE šalyse rizika yra nuo vidutinės iki aukštos.

• Kokie simptomai pasireiškia žmonėms užsikrėtus COVID-19?

Simptomai yra panašūs į gripą – karščiavimas, kosulys, dusulys ir kiti kvėpavimo sutrikimai, raumenų skausmai ir nuovargis. Sunkesniais atvejais sukelia plaučių uždegimą, sepsį ir septinį šoką, inkstų nepakankamumą ar mirtį.

• Kas labiausiai rizikuoja užsikrėsti?

•  Sveikatos priežiūros darbuotojai, teikiantys medicinos pagalba sergantiems COVID-19; •    šeimos nariai ir kiti asmenys, artimai bendraujantys su užsikrėtusiais ar sergančiais žmonėmis; Įtariama, kad infekcija yra pavojingesnė vyresnio amžiaus asmenims bei sergantiems lėtinėmis ligomis.

• Ar Lietuva pasirengusi priimti ir gydyti pacientus, sergančius COVID-19?

Lietuvoje yra aktyvuoti visų institucijų, dalyvaujančių valdant koronaviruso infekcijos plitimo riziką – Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų, kitų ministerijų, gydymo įstaigų – ekstremalių situacijų operacijų centrai. Tai reiškia, kad specialistai pasirengę į galimą krizinę situaciją reaguoti nedelsiant. 5 ligoninės yra parengtos priimti tirti ir gydyti pacientus su COVID-19: Vilniaus universiteto Santaros klinikų Infekcinių ligų centras ir Vaikų ligoninė, Kauno klinikinė ligoninė, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė ir Respublikinė Šiaulių ligoninė. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija turi visus reikiamus reagentus, kad galėtų nedelsiant atlikti mėginių tyrimus dėl galimos COVID-19 infekcijos. Tyrimo atsakymas gaunamas per 6-8 valandas. Sveikatos apsaugos ministerija ir medikai atkreipia Lietuvos gyventojų dėmesį, kad šiuo metu šalyje yra gripo bei kitų kvėpavimo takų susirgimų sezonas, tad COVID-19 simptomai yra identiški kitų sezoninių virusų sukeliamiems negalavimams – aukšta temperatūra, sloga, kosulys, sąnarių ir raumenų skausmas ir pan. Tad jei juos pajutote, tačiau nebuvote paveiktuose regionuose (Kinijoje, Italijos Pjemonto, Lombardijos, Emilijos-Romanijos ir Veneto regionuose), nebendravote su žmonėmis, kuriems patvirtinta koronaviruso infekcija (Lietuvoje tokių nėra), kreipkitės į savo šeimos gydytoją – pagrindo įtarti COVID-19 nėra. 

• Ar yra gydymas nuo COVID-19 ligos?

Specifinio gydymo nuo COVID-19 ligos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas. Europos vaistų agentūra (EMA) bendradarbiauja su PSO ieškant veiksmingų antivirusinių vaistų ir jų derinių.

• Kaip taisyklingai plauti rankas?

Rankų plovimas yra svarbiausia profilaktinė priemonė, norint išvengti susirgimo. Rankas reikėtų plauti dažnai ir kruopščiai su vandeniu ir muilu bent 20 sekundžių. Jei muilo ir vandens nėra, taip pat galima naudoti alkoholio pagrindu pagamintą rankų antiseptiką su ne mažiau kaip 60% alkoholio. Virusas į organizmą gali patekti per akis, nosį ir burną, todėl nerekomenduojama liesti veidą nenuplaunamomis rankomis.