Pasibaigė IV-ji vaikų bei jaunimo iš Bučos stovyklos pamaina

Neįtikėtinai greitai pasibaigė ir ketvirtoji vaikų bei jaunimo iš Bučos stovyklos pamaina. Gaila, kad karas nesibaigia taip greitai. Džiaugiamės, kad kartu su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi galėjome mūsų kurorto miesto partnerio Bučos (Ukraina) vaikams dovanoti saugų ir ramų poilsį Palangoje. „Išsimiegojome“ – neįtikėtina, bet taip stovykla pasidžiaugė viena iš jaunuolius atlydėjusių vadovių. Taip – tiesiog išsimiegojo. Nes kokius 3-4 kartus per naktį Bučoje tebesuskamba perspėjimo sirenos, ateina įspėjimai apie oro pavojų į mobiliuosius telefonus. Sutrikęs elektros tiekimas bei ribotas laikas, kada ji apskritai yra, nerimas dėl artėjančio šaltojo sezono, svarstymai keisti mokslo metų darbotvarkę – tai tik keletas ir ne pačių sunkiausių klausimų, kurie sukosi atvykstant į Palangą tiek suaugusiųjų, tiek vaikų ir jaunuolių mintyse. „Nepamiršome rūpesčių, tačiau gavome jėgų vėl su jais susidurti ir juos įveikti“, „Sunku džiaugtis jūra, kada tėtis kare. Tačiau žinau, kad jis saugesnis ir daugiau rūpinasi savimi, kada žino, kad aš turiu įprastą gyvenimą, esu saugi“, „Buvo galimybė rinktis vykti į stovyklą kitoje šalyje, tačiau antrą kartą pasirinkau Palangą. Nes jaučiuosi čia ypatingai“.

Tai tik keletas frazių iš apsilankiusiųjų minčių. 60 vaikų ir jaunuolių. 8 juos lydintys suaugusieji. 50 dienų, praleistų Palangoje, ir 10 dienų, kurias šios grupės praleido kelyje. Antri metai, kada mes galėjome dalintis mūsų ramybe, šiluma ir saugumu. Nuoširdi padėka rėmėjams, partneriams, savanoriams, stovyklos koordinatoriams ir organizatoriams – jūsų visų dėka mes turime tokią statistiką, kuria malonu dalintis. Tačiau kur kas daugiau, nei skaičiai, yra tai, kas liko mūsų svečių širdyse ir atmintyje. Jausmas, kad jie nėra vieniši, jausmas, kad turi palaikymą, mintys, kad norėtų studijuoti Lietuvoje, aiškus ryžtas nepasiduoti – tai kur kas svarbiau.

Ačiū.