Palangoje skaičiuojami uragano „Feliksas“ padariniai

Dėl savaitgalį pajūryje siautusios audros, kuri Palangoje plovė kopas bei gadino paplūdimių infrastruktūrą, pirmadienio rytą Savivaldybėje sudaryta specialistų darbo grupė, kurios užduotis – užfiksuoti uragano „Feliksas“ padarinius bei įvertinti nuostolius. Į šią darbo grupę įtraukti kompetentingi Savivaldybės administracijos specialistai, Botanikos parko atstovai, miesto komunalininkai bei aplinkosaugininkai.

Kurorto komunalininkai bei Palangos meras Šarūnas Vaitkus dar sekmadienį apžiūrėjo audros nusiaubtus paplūdimius ir miestą. „Deja, kopas saugojęs paplūdimio smėlis daugelyje vietų yra nuplautas, bangos apgadino kopas, suformuodamos keleto metrų aukščio skardžius“, – kalbėjo Š. Vaitkus.
Labiausiai vanduo paplovė kopas paplūdimio atkarpoje nuo Ošupio upelio į šiaurę, taip pat – nuo senosios Nemirsetos Laivų gelbėjimo stoties iki Klaipėdos rajono ribos. Nemirsetos paplūdimiuose vietomis skardžių aukštis siekia 3,5 metro.
Audros metu ne tik paplautos kopos, bet ir gerokai apgadinti bei užpustyti mediniai takai ir į paplūdimius vedantys laiptai, sunaikinti kopas saugojęs žabtvorių pynimai bei šakų klojiniai. Vien pajūrio atkarpoje nuo centrinės gelbėjimo stoties iki jūros tilto uraganas pasiglemžė apie 800 metrų žabtvorių. Paplūdimio ruože nuo gelbėjimo stoties iki Ašarėlės upelio prarasta apie 150 metrų žabtvorių bei apie 70 kv. metrų klojinių.
Nuostolių audra pridarė ne tik paplūdimiuose – ištvinus Rąžės upei, krantinės prieigas užliejo vanduo. Pirmadienio rytą Rąžės vandens lygis vis dar pakilęs, atkarpoje nuo J. Basanavičiaus g. į šiaurę iki Jūratės g. upė išsiliejusi, užtvindyta dalis dviračių tako. „Neabejotinai išsiliejęs vanduo bus paplovęs daug šaligatvių grindinio pagrindą, tad išsiklaipiusias plyteles teks kloti iš naujo“, – teigė miestą tvarkančios UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus.
Apie esamą padėtį dar pirmadienio ryte buvo informuoti Aplinkos ministerijos specialistai, mokslininkai. Kiek smėlio uragano metu prarado Palangos paplūdimiai, mokslininkų teigimu, kol kas nustatyti neįmanoma – pirmiausia reikia sulaukti, kol nurims jūra. Tačiau tikslūs skaičiai bus žinomi tik pavasarį.
Vis dėlto, Palangos mero Š. Vaitkaus teigimu, nekyla abejonių, jog nuo gerokai skaudesnių uragano pasekmių Palangos paplūdimius apsaugojo tai, jog įgyvendinant Pajūrio juostos tvarkymo programą, Palangos paplūdimiai keletą kartų buvo papildytos smėliu bei trejus metus iš eilės kurorto Savivaldybės ir Aplinkos ministerijos lėšomis kopagūbris buvo tvirtinamas žabtvorėmis ir šakų klojiniais. „Jei ne ši valstybės investicija, audros padariniai būtų gerokai didesni“, – įsitikinęs Š. Vaitkus.