Palangiškiai Seime paminėjo Nepriklausomybės Akto signataro A. V. Ulbos 75-ąsias gimimo metines

Palangos miesto atstovai – Seimo narys Pranas Žeimys, miesto mero pavaduotojas Saulius Simė ir Savivaldybės tarybos narys Albinas Stankus Seime paminėjo Nepriklausomybės Akto signataro, Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputato Algimanto Vinco Ulbos 75-ąsias gimimo metines.

Minėjime įžanginį žodį tarė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, kalbas sakė Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatas, Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Narcizas Rasimas-Rasimavičius, Seimo narys P. Žeimys. Renginyje taip pat dalyvavo A. V. Ulbos artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai, kiti svečiai.
A. V. Ulbos atminimas pagerbtas ne tik Seimo posėdžio metu – Parlamento galerijoje atidaryta paroda, skirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro 75-osioms gimimo metinėms paminėti. Parodoje apžvelgiamas A. V. Ulbos gyvenimas, eksponuojamos fotografijos iš Seimo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų, A. V. Ulbos asmeninio šeimos archyvo, Nepriklausomybės Akto signataro Leono Milčiaus asmeninio archyvo.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras A. V. Ulba gimė 1939 m. kovo 10 d. Kaune. Vaikystės ir jaunytės metus praleido Žemaičių Kalvarijoje. Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime A. V. Ulba dirbo Agrarinėje komisijoje. „Po 1992 m. visam laikui vėl sugrįžęs į jam gerai pažįstamą Vakarų Lietuvą, A. V. Ulba atrado naują politinės veiklos sritį – savivaldą. 1993–1995 m. ėjo Palangos mero pareigas bei tris kadencijas – 1995–2003 m. dirbo Palangos miesto taryboje. Paskutiniais gyvenimo metais buvo aktyvus Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo narys, šio klubo renginių dalyvis. Palaikė glaudžius ryšius su Žemaičių Kalvarija, jos mokyklos bendruomene, kur dažnai lankėsi ir viešėjo“, – kviesdama tylos minute pagerbti šviesų signataro A. V. Ulbos atminimą sakė L. Graužinienė.
Seimo narys P. Žeimys pabrėžė, kad A. V. Ulba džiaugėsi tuo, jog Lietuvos istorija ir jį iškėlusieji darbo kolektyvai bei Priekulės 65-osios rinkimų apygardos rinkėjai suteikė galimybę kartu su kitais 123-ais Lietuvos Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatais atkurti Lietuvos nepriklausomybę. „Tai jis padarė neabejodamas ir vertindamas mūsų tautos ėjimą nepriklausomybės link. A. V. Ulba visada ir nuolat sakydavo: „Būti signataru, ir dar iš Palangos – didelė garbė“, – kalbėjo Seimo narys.
Nepriklausomybės Akto signataro L. N. Rasimas-Rasimavičius sakė, kad A. V. Ulba gerai suprato, jog painus darbo reglamentavimas gali būti bet kokio grupinio darbo pabaiga, kaip kad atsitiko su Aukščiausiąja Taryba. „Todėl vėliau, kur bedirbtų – žemės ūkyje ar savivaldybėse, visada siekė, kad jo ar kitų darbą reglamentuojantieji dokumentai būtų aiškūs ir savo formaliais reikalavimais netrukdytų suprasti ar siekti esmės. Būdamas žemės ūkio specialistas ir matydamas, kas darosi su žemės grąžinimu savininkams – kaltino ne kolūkių griūtį, kaip kiti, bet tuos, kurie tokia painia padėtimi pasinaudojo. Buvo žemės ūkio bendrovių šalininkas“, – teigė L. N. Rasimas-Rasimavičius.
Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentės, Nepriklausomybės Akto signatarės Birutės Valionytės nuomone, A. V. Ulba buvo tikras lietuvis, tikras žemaitis, tikras žemės vaikas, visom šiom prasmėm suteikiant tiesioginę sampratą. „Algimantas buvo tas žmogus, kuris niekada nekėlė savo interesų aukščiau valstybės ir tautos. Jam tai buvo tie idealai ir jis jautė, ir suprato savo pareigą dirbti tėvynei“, – sakė B. Valionytė, įteikdama signataro artimiesiems atminimo ženklą.