Kuo gali būti pavojingi karščiai, kurie pastaruoju metu užklupo Lietuvą?
Saulės spinduliai reikalingi kiekvienam žmogui, nes jų poveikyje stimuliuojama medžiagų apykaita, aktyvėja žmogaus psichikos veikla, gaminasi laimės hormonas bei vitaminas D, tačiau nereikia pamiršti ir apie saulės žalingą poveikį žmogaus organizmui: oro temperatūros svyravimai gali lemti lėtinių neinfekcinių ligų, ypač širdies kraujagyslių ligų paūmėjimą, o ultravioletiniai (UV) saulės spinduliai skatina ne tik pigmento melanino gamybą, bet sukelia ir odos pažeidimus, gali skatinti odos vėžio susirgimą. Žalingą karščio poveikį dažniau patiria kūdikiai, maži vaikai, vyresni žmonės (vyresni nei 65 m.) taip pat asmenys, sergantys lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis: širdies kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, onkologinėmis ir kitomis ligomis. Karščius sunkiai pakelia asmenys, kurie turi viršsvorio, taip pat aktyviai sportuojantys, sunkiai dirbantys ir geriantys mažai skysčių.
Kokie pavojai tyko karštomis dienomis?
Vasaros sezono metu ypač aktualu - odos nudegimai, perkaitimas, šiluminis ir saulės smūgis. Perkaitimo negalavimai: gausus prakaitavimas, raumenų mėšlungis, silpnumas, pykinimas, galvos skausmas, dažnas pulsas, mieguistumas. Jei šie požymiai tęsiasi ilgiau nei valandą, pagalbos reikia kreiptis į gydytoją. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogus gali nualpti ir jį gali ištikti šiluminis smūgis. Perkaitimas dažniausiai ištinka vyresnio amžiaus žmones, kuriuos vargina aukštas kraujospūdis (požymiai gali pasireikšti net po kelių dienų). Žmogaus kūnas prakaituodamas vėsinasi, tačiau kai nebesugeba išgarinti šilumos, ima kilti temperatūra ir gali ištikti gyvybei pavojingi šiluminis ar saulės smūgis.
Kuo pasireiškia saulės smūgis?
Saulėtomis vasaros dienomis, nedėvint galvos apdangalo, gali ištikti saulės smūgis, kurio metu vargina galvos skausmas, svaigimas, aukšta temperatūra, silpnumas, pykinimas, vėmimas, zvimbimas ausyse, mirgėjimas akyse, išbalusi oda, šaltas prakaitas, sąmonės netekimas.
Kaip elgtis ištikus šilumos ar saulės smūgiui?
Būtinai kvieskite medikus! Nukentėjusįjį paguldykite vėsioje vietoje, šešėlyje. Vėsinkite kūną – uždėkite vėsų drėgną rankšluostį ant galvos, nurenkite, apšlakstykite vėsiu vandeniu, suvyniokite į šaltu vandeniu sudrėkintą antklodę. Kai temperatūra nukris iki 37,5ºC, drėgną antklodę pakeiskite sausa. Jei nukentėjusysis sąmoningas, duokite jam daug gerti. Jokiu būdu neduokite alkoholinių gėrimų!
O jeigu žmogui prasidėjo traukuliai, kaip jam padėti?
Jei dėl šilumos ar saulės smūgio žmogus prarado sąmonę arba jam prasidėjo traukuliai, nieko nekiškite į burną, neduokite vaistų, negirdykite, paguldykite jį ant šono.
Kaip išvengti saulės ir karščio žalingo poveikio?
Nepalikite ilgai vienų mažamečių vaikų, vyresnio amžiaus ir silpna sveikata besiskundžiančių žmonių automobilyje – valandą išbuvus tvankiame automobilyje, gali ištikti šilumos smūgis. Gerkite ir tada, kai nejaučiate troškulio. Saugokite odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio naudodami apsauginius kremus pagal odos tipą, kuriais reikia pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę, būnant saulėje rekomenduojama kremu teptis kas 2 val. Perkaitus naudokitės vėsinimo priemonėmis: vėsiu dušu ar apsitrynimu drėgna kempine. Renkitės lengvais, nesintetiniais rūbais, naudokite galvos apdangalus. Tinkamiausias laikas poilsiui saulėje iki 11 valandos ryto, po pietų – nuo 16 val.
Ką turėtų žinoti širdies kraujagyslių ligų kamuojami žmonės?
Esant karštiems orams padidėja širdies kraujagyslių ligų rizika, vargina ritmo sutrikimai, arterinio kraujospūdžio svyravimai, lėtinės išeminės širdies ligos pavojus. Karštomis vasaros dienomis, kai žmogaus organizmas bando atvėsti prakaituodamas, tirštėja žmogaus kraujas, apsunkinamas širdies darbas, taip pat netenkama vitaminų bei mineralinių medžiagų kalio, magnio, būtinų normaliai širdies veiklai.
Kokios rekomendacijos širdies kraujagyslių ligų profilaktikai?
Gerkite mineralinį vandenį, sultis arba vandenį su citrina (gurkšnokite po truputį, skalaukite burną). Sergant širdies nepakankamumu išgertas vandens kiekis turi būti lygus šlapimo kiekiui. Stenkitės būti pavėsyje, venkite didelių fizinių krūvių. Ribokite arba atsisakykite kavos, nes ji šalina skysčius, mineralines medžiagas iš organizmo, tirštėja kraujas. Jei vis dėl to geriate kavą, būtinai išgerkite ir stiklinę vandens. Atsisakykite alkoholio, gėrimų su saldikliais, nes jie skatina skysčių pasišalinimą. Nerūkykite – rūkymas didina kraujo klampumą ir skatina vidinių trombų susidarymą bei „blogojo“ cholesterolio padidėjimą.
Koks maistas tinkamiausias per karščius?
Per karščius patartina valgyti kuo mažiau mėsos ir gyvulinių riebalų, daugiau vaisių, žalių daržovių. Stenkitės valgyti dažniau, bet mažomis porcijomis (5–6 kartus), gaminant maistą dažniau virkite ir troškinkite, bet ne kepkite. Valgykite jūrų žuvies patiekalus 1–2 kartus per savaitę (labiausiai tinka jūrinės žuvys: menkė, plekšnė, lašiša). Rekomenduojamos Omega 3 tipo rūgštys – jų turi brokoliai, žalialapės daržovės, graikiniai riešutai. Vartojant daug grūdinių produktų, turinčių daug maistinių skaidulų, mažėja IŠL ir arterinės hipertenzijos rizika. Atminkite, kad keičiantis orams, gali svyruoti ir jūsų kraujospūdis, todėl nuolat jį pasimatuokite. Jei sergate arterine hipetenzija, vasaros karščių metu ilgai nedirbkite pasilenkę, kad išvengtumėte insulto pavojaus. Vartokite kuo mažiau druskos (iki 5mg per dieną) ir daugiau kalio turinčių maisto produktų, kurio yra daržovėse, vaisiuose, bulvėse, ankštiniuose produktuose. Vartokite gydytojo paskirtus antihipertenzinius bei kraują skystinančius vaistus. Būdami saulėje, dėvėkite galvos apdangalus ir akinius nuo saulės. Jei tenka ilgai būti karštyje, atsivėsinti užsukite į patalpas, kur veikia oro kondicionierius (pvz. parduotuvė). Jei sergate širdies ar kitomis lėtinėmis ligomis, nešokite į vandenį išsikaitinę saulėje.
