Kaip pasiruošti artėjančiam šildymo sezonui, gyventi šilčiau ir mokėti mažiau
Esant nepalankiai situacijai energetikos sektoriuje dėl nuolat augančių energijos kainų ir riboto kiekio energijos išteklių, siūlome vartotojams patiems nuspręsti kokia patalpų temperatūra turėtų būti jų daugiabutyje name šildymo sezono metu.
Primename, kad pagal dabar galiojančią Lietuvos higienos normą, gyvenamųjų patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės yra:
|
Eil. Nr. |
Mikroklimato parametrai |
Ribinės vertės |
|
|
Šaltuoju metų laikotarpiu |
Šiltuoju metų laikotarpiu |
||
|
1. |
Oro temperatūra, °C |
18–22 |
18–28 |
|
2. |
Temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų, ne daugiau kaip °C |
3 |
3 |
|
3. |
Santykinė oro drėgmė, % |
35–60 |
35–65 |
|
4. |
Oro judėjimo greitis, m/s |
0,05–0,15 |
0,15–0,25 |
Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančią Lietuvos higienos normą, gyvenamųjų patalpų žemiausia oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi būti ne žemesnė nei 18°C, siūlome gyventojams patiems nuspręsti kokia oro temperatūra turėtų būti palaikoma jų daugiabučio mano gyvenamosiose patalpose. Pirmas svarbus darbas yra inicijuoti daugiabučio gyventojų susirinkimą, kurio metu bus aptartos galimybės sumažinti Jūsų daugiabučio mano gyvenamųjų patalpų oro temperatūra žemiau ribinės 18°C temperatūros. Toks sprendimas gali būti priimtas didesne nei 50 proc. + 1 balsų dauguma.
Išlaidos šildymui ir karštam vandeniui sudaro didžiąją dalį mokesčių už būstą. Šilumos energijos nuostolius pastate galime įvertinti taip:
- pro sienas prarandame apie 35%;
- pro langus – 37%;
- pro stogą – 15%;
- pro rūsio perdangą – 13% šilumos.
Praktika rodo, kad racionaliai šeimininkaudami galime sutaupyti 10 ir daugiau procentų šilumos energijos ir atitinkamai sumažinti sąskaitas už ją. Tam, kad šilumą vartotume efektyviai, nebūtinos didelės investicijos. Kartais pakanka pakeisti įpročius.
►Didžiausi šalto oro srautai į patalpas patenka pro nesandarius langus ir duris. Tad natūralu, kad pirmiausia reiktų juos užsandarinti. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos galima užsandarinti silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Sandarinti reikia ne tik lango rėmus, bet ir stiklą. Tuo pačiu principu galima užsandarinti ir buto ar laiptinės lauko duris.
►Nereikėtų užstatyti radiatorių baldais ar uždengti jų dekoratyvinėmis grotelėmis ar užuolaidomis. Didelių gabaritų baldus statykite prie išorinių sienų. Taip padidinsite galimybes šilumai iš radiatorių sklisti į kambario vidų, o šalčiui iš lauko – sumažinsite.
►Saulėtomis šaltojo sezono dienomis atitraukite užuolaidas ar žaliuzes. Taip leisite saulės spinduliams apšviesti ir pašildyti Jūsų būstą.
►Kambariuose už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus, kurie atspindi iki 90 % infraraudonųjų spindulių ir sąlygoja patalpos oro temperatūros padidėjimą 1 – 2ºC.
►Patalpas vėdinkite plačiai atidarę langus ir sukūrę trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpas, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu pamažu, bet ilgą laiką. Tokiu būdu į patalpas įeis pakankamai šviežio oro, bet nespės išeiti šiluma.
►Išeidami, uždarykite langus ir orlaides. Prieškambarių, laiptinių ir kitų šaltų patalpų duris laikykite uždarytas.
►Domėkitės savo namo bendro naudojimo patalpose esančiais langais, durimis. Jeigu pastebėjote nesandarius, neužsidarančius langus, duris, per kuriuos gali išeiti šiluma, informuokite apie tai savo namo administratorių.
►Viena didžiausių klaidų, kurią dauguma gyventojų daro manydami, kad sumažins šildymo kaštus, tai šildymo atjungimas laiptinėse. Tai labai blogas sprendimas, kadangi pertvarinė siena tarp buto ir laiptinės yra gerokai plonesnė už namo išorines sienas, dėl to žemutinių aukštų gyventojai pajunta šaltį, drėgmę ir nukritusią temperatūrą butuose. Atrodo lyg taupytumėte šilumą, bet kai kurie kaimynai kenčia. Be to gali atsirasti drėgmė ir pelėsis.
Jei Jūsų daugiabutis namas dar nėra renovuotas, patariame nedelsti ir žengti pirmąjį žingsnį Jūsų būsto atnaujinimo link. Pirmas svarbus darbas yra inicijuoti daugiabučio gyventojų susirinkimą, kurio metu bus aptartos galimybės atnaujinti pastatą.
Renovuoti – verta, nes:
►Apsaugosite pastato konstrukcijas ir atnaujinsite inžinerines sistemas – prailginsite pastato ilgaamžiškumą ir išvengsite netikėtų išlaidų įvykus avarijoms ar vykdant remonto darbus.
►Pagerės gyvenimo kokybė, kuri tiesiogiai priklauso nuo namų ir aplinkos, kurioje gyvename.
►Padidės būsto vertė – atnaujintas būstas tampa daug patrauklesne investicija.
►Sutaupysite – už šildymą mokėsite 25 – 60 proc. mažiau, nei prieš daugiabučio renovaciją.
►Prisidėsite prie energijos vartojimo mažinimo.
Energinį efektyvumą didinančios atnaujinimo priemonės:
- Išorinių sienų, rūsio perdangos ir cokolio šiltinimas leis sutaupyti nuo 10 iki 30 proc.
- Langų keitimas ir balkonų stiklinimas leis sutaupyti nuo 5 iki 15 proc.
- Laiptinių lauko durų keitimas leis sutaupyti nuo 5 iki 10 proc.
- Stogo ar perdangos šiltinimas leis sutaupyti nuo 5 iki 20 proc.
- Šildymo ir karšto vandens sistemos atnaujinimas leis sutaupyti nuo 5 iki 20 proc.
- Atlikus renovaciją galėsite džiaugtis ne tik šilto būsto jaukumu, bet ir mažesnėmis sąskaitomis už šildymo paslaugas.
