Ką turėtume žinoti apie gripą?
Gripas – viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ūmių ligų, nepaprastai pavojinga dėl sukeliamų komplikacijų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Šios infekcijos epidemijos Lietuvoje paprastai kyla gruodžio – vasario mėnesiais, todėl artėjant pavojingiausiam sezonui, kuomet tikėtina didžiausia tikimybė susirgti, specialistai ragina pasisaugoti patiems ir pasirūpinti savo artimųjų sveikata.
Specialistai primena, kad ši ūmi kvėpavimo takų infekcija, plinta oro lašeliniu būdu todėl prasidėjus ligos pikui reikėtų vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, vengti masinio žmonių susibūrimo vietų, kosint ir čiaudint prisidengti burną, neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, gerai vėdinti patalpas.
Skirtingai nuo peršalimo, gripui būdinga staigi ligos pradžia, aukšta temperatūra, raumenų skausmai. Gripas gali sukelti komplikacijų, pavojingų gyvybei, kurios dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis.
Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
Pagrindinių gripo simptomų, pasireiškiančių staiga, atmintinė:
- karščiavimas (paprastai temperatūra būna aukšta);
- raumenų (ypač nugaros, galūnių), sąnarių skausmas;
- bendras silpnumas, nuovargis;
- liguista išvaizda: šilta, paraudusi oda, paraudę ašarotos akys;
- galvos skausmas;
- sausas kosulys;
- gerklės skausmas, sloga;
- apetito sumažėjimas;
Jei neišsivysto gripo komplikacijų, ligoniai pasijunta geriau po 7-10 dienų.
