Įspūdžiai iš akcijos “Saugus poilsis pajūryje”

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras kartu su Palangos miesto savivaldybe Palangos ir Šventosios paplūdimiuose š. m. liepos 2 dieną vykdė akciją „Saugus poilsis pajūryje“. Šios akcijos tikslas – priminti poilsiautojams, kaip elgtis karštą vasaros dieną bei saugiai poilsiauti prie jūros.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai Palangos ir Šventosios paplūdimių pagrindinėse prieigose dalino informacinius laikraštukus  apie saulės poveikį organizmui, vandens naudą, saugų poilsį prie jūros su vaikais. Akcijos metu poilsiautojai galėjo pasimatuoti kraujospūdį, o saugodami mažuosius poilsiautojus nuo kaitrios saulės specialistai vaikams dalino skareles galvai pridengti. Akcijos metu Palangoje ir Šventojoje išdalinta 200 vnt. skarelių.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras linki visiems poilsiautojams sveikos ir saugios vasaros! Mėgaukimės vasara, bet nepamirškime:

Saulė ir oda. Oda – tai mūsų gynybinė siena, sauganti kūną nuo išorinės aplinkos. Daugėjant susirgimų odos vėžiu ir melanoma, reikėtų prisiminti žalingą ultravioletinių (UV) spindulių poveikį odai. Deginantis saulėje viena iš apsaugos nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių poveikio priemonių yra apsauginiai kremai su apsaugos nuo saulės faktoriais (SPF). Apsauga nuo saulės apibūdinama skaičiais. Kuo jie didesni (pvz.: SPF 30, SPF 50), tuo gaminio veiksmingumas didesnis. Veiksmingumo kategorijos: „mažas“ – iki 10 SPF, „vidutinis“ – 10-20 SPF, „aukštas“ – 25-35 SPF, ir „labai aukštas“ – 40-50 SPF. Apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) parodo, kiek jūs galite būti saulėje, nenukentėdami nuo UVB spindulių. Jei parašyta SPF 15, vadinasi, būti saulėje galima 150 minučių (15x100). Tai reiškia, kad kuo žmogaus oda šviesesnė, tuo turi būti didesnis SPF arba odą reikia dažniau tepti apsauginiu kremu.
Prieš įsigyjant apsauginį kremą nuo saulės atsižvelkite ir į savo odos tipą:
 I tipas – per 10 minučių oda neįdega, o nudega, atsiranda pūslelės (šviesiaodžiai, šviesiaplaukiai žmonės). Būtina apsaugos priemonė ne mažesnio kaip 30 SPF.
II tipas – oda truputį įdega, tačiau per 10-15 minučių dažniausiai nudega (rusvaplaukiai, šlakuoti, blyškios, strazdanotos odos). Būtina apsaugos priemonė ne mažesnio kaip 25 SPF.
III tipas – oda retkarčiais gali nudegti, tačiau visada įdega (tamsesnės odos, tamsių plaukų ir akių žmonės). Būtina apsaugos priemonė ne mažesnio kaip 15 SPF.
IV tipas – oda įdega stipriai ir greitai, beveik niekada nenudega (žmonės, kurių veido oda, akys ir plaukai yra tamsūs). Būtina apsaugos priemonė ne mažesnio kaip 8 SPF.
Apsauginiu kremu nuo UV spindulių rekomenduojama teptis kas dvi valandas, o jei maudotės - būtina pakartotinai teptis kremu po maudynių.
Karštis. Perkaisti galima net ir nelabai aukštoje temperatūroje, ypač esant didelei santykinei oro drėgmei. Perkaitus padės šiltas dušas, apsitrynimas rankšluosčiu, suvilgytu vėsiame vandenyje, vėsaus vandens ar sulčių gėrimas, ramybės būsena.
Perkaitimo simptomai:
-  aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 38 – 41 laipsnių);
-  odos paraudimas ir karščiavimas (oda neprakaituoja);
-  galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas;
-  stiprus ir padažnėjęs (iki 110-160 k/min.) pulsas ir kvėpavimas (per 20 k/min.);
-  troškulys;
-  mieguistumas, vangumas, nenoras judėti.
Užsitęsusi tokia būklė dažnai sukelia sąmonės aptemimą ir trumpalaikį sąmonės netekimą, todėl jei pajutote perkaitimo požymius pasitelkite pagalbai kitus asmenis.
Svarbu karštu oru laikytis rekomendacijų, kurios padės gerai jaustis ir išlikti darbingais net ir karštą dieną:
Apranga:
-  dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius;
-  venkite drabužių iš sintetinių audinių;
-  patartina rengtis šviesiais drabužiais, kad jie atspindėtų saulės spindulius;
-  avėkite natūralios odos avalynę;
-  pridenkite galvą apdangalu ar dėvėkite kepurę.
Ribokite fizinį aktyvumą karštyje:
-  karštuoju metų laiku fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti, pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 val.;
-  ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje;
-  pratinkite organizmą prie karščio palaipsniui, tai labai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms bei turintiems antsvorį;
-  kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose.
Saulės smūgis. Saulės smūgis ištinka žmogų šį veikiant tiesioginiais saulės spinduliais. Saulės spinduliai, kaitinantys nepridengtą galvą ir sprandą, dirgina galvos smegenų dangalus, todėl padidėja smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija.
Simptomai ( požymiai):
-  galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, mirgėjimas akyse, galimas sąmonės netekimas,
- išbalusi oda, šaltas prakaitas, bendras silpnumas;
-  pykinimas, vėmimas;
-  padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas;
-  aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 41 laipsnio);
-  galima mirtis nuo edemos (smegenų paburkimo), jei nukentėjusiajam nesuteikiama pirmoji pagalba.
Pirmoji pagalba esant saulės smūgiui:
-  skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią vietą;
-  paguldykite jį truputi pakelta galva arba pasodinkite, atlaisvinkite drabužius, ypač apykaklę;
-  vėdinkite vėduokle, ventiliatoriumi ar kita priemone, apipurkškite ar suvilgykite veidą vandeniu;
-  ant galvos dėkite šaltą kompresą, jei yra galimybė, su ledu, pasiūlykite vėsesnio gėrimo;
-  jei nukentėjusįjį pykina, duokite išgerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis);
-  jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite ant šono, vėdinkite, nieko negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.
Maistas ir vanduo. Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą - geriausiai – daug vaisių ir daržovių, liesų pieno produktų, atsigaivinti labiausiai tiks paprastas vanduo, vaisių ir daržovių sultys, arbatos.
-  gerti geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgšties vanduo (mineralinis, mineralizuotas ar pasūdytas), nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų;
-  labiau išprakaitavus patartina pavartoti kalio chlorido, magnio, pomidorų, citrusinių vaisių, slyvų sulčių;
-  venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, nes šie gėrimai skatina vandens pašalinimą iš organizmo;
-  negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai (kas 1-2 val.) po truputį, nelaukiant kol ims kankinti troškulys (pajutus troškulį, organizmas jau būna šiek tiek dehidratuotas);
-  gėrimai su ledu karštyje nemalšina troškulio, o gerdami ledinį skystį galite peršalti, troškulio nemalšina ir pienas.
Poilsis su vaikais. Norint apsaugoti vaiką nuo nudegimų, reikia aprengti medvilniniais rūbais, būtinai uždėti kepurę, pasirūpinti, kad vaikas žaistų po skėčiu ar pavėsyje. Būnant saulėje duoti gerti – negazuoto vandens, sulčių, prižiūrėti, kad vaikas nevalgytų neplatų vaisių ar daržovių.
Taisyklės prie vandens:
-neleiskite vaikui žaisti ten, kur jis netikėtai gali įkristi į vandenį − ant prieplaukos krašto, tiltelio.
-neleiskite maudytis ir nardyti nežinomoje vietoje tol, kol patys nepatikrinote telkinio dugno.
- mokykite vaiką drausmės vandenyje – negalima vandenyje žaisti „skenduolių“, negalima plaukti  už plūdurų ar toli nuo kranto net ir su pripučiamais čiužiniais, jiems subliūškus galima nugrimzti,
- negalima maudytis iškart po valgio,
-plaukiant valtimi būtina vilkėti gelbėjimosi liemenę.