Informacija apie savivaldybės teikiamą paramą neįgaliesiems

Negalią turintis žmogus gali gauti įvairialypę valstybės ir savivaldybės teikiamą pagalbą ir paramą. Žemiau pateikiama informacija apie Palangos miesto savivaldybės administracijos, Palangos miesto socialinių paslaugų įstaigų, nevyriausybinių organizacijų teikiamas paslaugas, pinigines išmokas ir kitą pagalbą bei paramą. 

Įvertinus suaugusio žmogaus ar vaiko specialiuosius poreikius, gali būti paskiriamos ir mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, žmonės su negalia gali gauti paramą būstui pritaikyti, turi teisę į socialinio būsto nuomą, gali pasinaudoti kitomis lengvatomis ir kompensacijomis. Savivaldybėje teikiamos socialinės paslaugos negalią turintiems žmonėms, kuriems nepakanka gebėjimų ir reikalinga pagalba, taip pat ir jų šeimos nariams. 

SOCIALINĖS PASLAUGOS

Norintys gauti socialines paslaugas, kurias skiria ir iš dalies finansuoja savivaldybė, negalią turintys asmenys, jų šeimos nariai, globėjai ar artimieji turi kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrių, į Palangos miesto socialinių paslaugų centrą arba nevyriausybinę organizaciją.

Pagal socialinio darbuotojo nustatytus neįgaliojo ir jo šeimos socialinių paslaugų poreikius gali būti skiriamos ir teikiamos bendrosios ar specialiosios socialinės paslaugos. Socialinės paslaugos gali būti teikiamos asmens namuose, savivaldybės  socialinių paslaugų įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose.

 KUR KREIPTIS: į Palangos miesto socialinių paslaugų centrą, tel. (8 460) 48 412.

Specialiosios socialinės paslaugos

Jeigu įvertinus žmonių su negalia socialinių paslaugų poreikius bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka, jie gali pasinaudoti specialiosiomis socialinėmis paslaugomis. Šios paslaugos yra dviejų rūšių – socialinės priežiūros ir socialinės globos.

KUR KREIPTIS: į Palangos miesto socialinių paslaugų centrą, tel. (8 460) 48 412.

Laikino atokvėpio paslauga

Nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų ir suaugusių žmonių su negalia artimieji dėl darbo ar asmeninių reikalų tam tikrą laikotarpį negalintys skirti laiko savo prižiūrimam asmeniui, gali gauti laikino atokvėpio paslaugas. Paslauga teikiama Palangos miesto socialinių paslaugų centre.

Atsižvelgiant į prižiūrimo asmens poreikius, negalią, reikalingą atokvėpio terminą ir kitas aplinkybes, gali būti pasirenkamos kelių rūšių laikino atokvėpio paslaugos – pagalbos į namus ir trumpalaikės socialinės globos.

Bendra šių paslaugų trukmė vienai šeimai per metus negali viršyti 720 valandų. Išimtinais atvejais, esant krizinei situacijai, trumpalaikė socialinė globa gali būti nepertraukiamai teikiama iki 90 parų.

Sprendimas dėl laikino atokvėpio paslaugų suteikimo galioja 24 mėnesius. Tai reiškia, kad šeima 2 metus gali naudotis laikino atokvėpio paslaugomis: planuoti asmeninį ir darbinį gyvenimą, išvykas, jai nereikia nuolat kreiptis į savivaldybę.

 KUR KREIPTIS:

• į Palangos miesto socialinių paslaugų centrą – dėl bendrųjų socialinių paslaugų ar socialinės priežiūros paslaugų, (8 460) 48 412;
• į Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrių – dėl socialinės globos, (8 460) 48 720.

Mokėjimas už socialines paslaugas

Kai sprendimą skirti socialines paslaugas priima savivaldybė, dalį socialinių paslaugų kainos apmoka paslaugos gavėjas, kitą dalį – savivaldybė. Jei kreipiamasi tiesiogiai į socialinių paslaugų įstaigą, pavyzdžiui, į privačius globos namus nepateikus prašymo savivaldybei, mokama visa paslaugos kaina.

Mokėjimo už socialines paslaugas dydis priklauso nuo asmens gaunamų pajamų, paslaugų rūšies, jų teikimo trukmės, asmens šeimyninės padėties. Kai socialines paslaugas skiria savivaldybė, mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas įvertinus asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, tačiau asmens mokėjimo dydis negali viršyti lentelėje nurodytų dydžių.

Socialinės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems

Siekiant gerinti neįgaliųjų socialinę integraciją į bendruomenę bei teikti neįgaliesiems reikalingą pagalbą, kuri padėtų atkurti ir palaikyti neįgaliųjų socialinius įgūdžius, didintų jų galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime Savivaldybėje teikiamos socialinės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems.

Neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos neįgaliesiems teikia įvairias paslaugas bendruomenėje: 

•    dienos užimtumo,

•    individualią pagalbą,

•    pagalbą atkuriant ar didinant darbinius įgūdžius,

•    meninių gebėjimų lavinimą būreliuose, kolektyvuose, klubuose, 

•    skatina neįgaliųjų aktyvumą ir sveiką gyvenseną,  

•    teikia pagalbą neįgaliųjų šeimos nariams.

Socialinės reabilitacijos paslaugos finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir neįgaliesiems teikiamos nemokamai.

KUR KREIPTIS: į Palangos miesto neįgaliųjų nevyriausybines organizacijas – Palangos neįgaliųjų draugiją, tel. 8 610 66809 arba Palangos sutrikusios psichikos žmonių globos bendriją, tel. 8  61607647.

PINIGINĖS IŠMOKOS NEĮGALIESIEMS

Tikslinės kompensacijos

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai įvertinus suaugusio žmogaus ar vaiko specialiuosius poreikius, gali būti paskiriamos ir mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos. 

Tikslinė kompensacija – tai mėnesinė piniginė išmoka, skiriama asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė slauga ar nuolatinė priežiūra (pagalba). Kiekviena iš jų turi du lygius. 

Nuolatinė slauga:

• I lygio nuolatinė slauga – 312 eurų
• II lygio nuolatinė slauga – 228 eurų

Nuolatinė priežiūra (pagalba):

• I lygio nuolatinė priežiūra (pagalba) – 132 eurų
• II lygio nuolatinė priežiūra (pagalba) – 72 eurų

Specialieji poreikiai dėl nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos yra nustatomi kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę ir galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje.

Tikslines kompensacijas skiria ir moka Savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius.

Tikslinės kompensacijos negalią turintiems vaikams

Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta sunki ar vidutinė negalia, arba vaikams, kuriems iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas sunkus arba vidutinis neįgalumo lygis, iki jiems nustatytos negalios termino pabaigos skiriamos ir mokamos netaikant reikalavimo nustatyti specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį. 

Šiuo atveju priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija vaikams yra 120 eurų, o vaikams, kuriems nustatyta vidutinė negalia arba vidutinis neįgalumo lygis – 60 eurų.

Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, iki jiems nustatyto visiškos negalios termino pabaigos skiriamos ir mokamos netaikant reikalavimo nustatyti specialųjį nuolatinės slaugos poreikį yra 300 eurų.

Tikslinė kompensacija iki negalios, kuri buvo nustatyta iki 2005 m. birželio 30 d., arba specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikio, kuris buvo nustatytas iki 2018 m. gruodžio 31 d., termino pabaigos išsaugoma šiems asmenims:

• neįgaliesiems, kuriems nustatytos negalios priežastis „nuo vaikystės“; 
• neįgaliesiems, pripažintiems tokiais iki jiems sukako 24 metai, taip pat tiems, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios, iki jiems sukako 24 metai, padarinių neįgaliais pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukako 26 metai; 
• 60 proc. ir daugiau darbingumo netekusiems asmenims ar senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems specialusis nuolatinės slaugos arba nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatytas iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusia tvarka.

KUR KREIPTIS: Dėl tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo – į Socialinės rūpybos skyrių, tel. (8 460) 34 163, (8 460) 34 165 arba prašymą pildyti spis.lt. 

Parama nepasiturintiems

Negalią turintys gyventojai, kaip ir bet kurie kiti piliečiai, gali gauti socialinę pašalpą, jeigu vidutinės mėnesio pajamos asmeniui nuo 2021 m. sausio 1 d. neviršija 140,8 eurų, neįskaičiuojant vaiko pinigų bei dalies su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo ir darbo paieškos išmokų (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), taip pat neįskaitomos neįgaliesiems mokamos priežiūros (pagalbos) bei slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos. 

Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, laikinai nevertinamas šeimos ar asmens nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino atšaukimo. Pasibaigus šiam laikotarpiui, jeigu šeimos arba asmens nuosavybės teise turimo turto vertė viršys nustatytą ribą, į turtą bus neatsižvelgiama 3 mėnesius, kai dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams po paramos gavimo.

Konkretų socialinės pašalpos dydį lemia besikreipiančio asmens šeimos sudėtis, vaikų skaičius, darbo užmokesčio dydis, jeigu dirbama ir kt.

SVARBU! Socialinės pašalpos gavėjui įsidarbinus, jis gali gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius – 100 proc., 4–6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.

Nepasiturintys taip pat gali kreiptis dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų.

KUR KREIPTIS: į Socialinės rūpybos skyrių, tel. (8 460) 34 164, (8 460) 34 166, (8 460) 48 719, o prašymą dėl socialinės pašalpos ar kompensacijų galima pateikti ir internetu spis.lt.

Vienkartinė socialinė pašalpa

Nepasiturintiems gyventojams, išnaudojusiems visas kitas pajamų gavimo galimybes, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu iš Savivaldybės biudžeto lėšų vieną kartą per metus gali būti skiriama socialinė parama (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą ir kita).

Ligos ar traumos atveju, kai reikalingiems medikamentams ar kitoms priemonėms įsigyti asmens turimos ir gaunamos lėšos yra nepakankamos, pateikus sveikatos priežiūros įstaigos išduotą susirgimą ar traumą patvirtinantį dokumentą, pašalpa mokama, jei vidutinės mėnesio pajamos, tenkančios vienam asmeniui, skaičiuojant šeimos 3 mėnesius iki kreipimosi mėnesio gautas pajamas vienam šeimos nariui yra mažesnės negu 5 VRP dydžio (640 eurų). Kitais atvejais, kai asmeniui (šeimai) yra būtina pagalba, – jei vidutinės mėnesio pajamos, tenkančios vienam asmeniui, skaičiuojant asmens (šeimos) 3 mėnesius iki kreipimosi mėnesio gautas pajamas vienam šeimos nariui yra mažesnės negu 2,5 VRP dydžio (320 eurų).

KUR KREIPTIS: į Socialinės rūpybos skyrių, tel. (8 460) 34 166.

Papildoma išmoka negalią turinčiam vaikui

Jeigu vaikas turi negalią, jam skiriama ir mokama didesnio dydžio išmoka vaikui (vaiko pinigai). Nuo 2021 m. sausio 1 d. ši suma siekia 111 eurų per mėnesį. Tokie vaiko pinigai skiriami neįgaliam vaikui nuo gimimo iki 18 m., iki nepilnametis neįgalus vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 m.

KUR KREIPTIS: – į Socialinės rūpybos skyrių, tel. (8 460) 34 163, (8 460) 34 165  arba prašymą pildyti spis.lt.

Piniginė parama asmenims su negalia, auginantiems vaiką 

Kas mėnesį mokama 20 proc. bazinės socialinės išmokos dydžio parama neįgaliesiems, auginantiems vaikus, kad būtų padengtos komunalinių paslaugų, elektros, degalų ar telefono išlaidos. Nuo 2021 m. sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis – 40 eurų, 20 proc. BSI –  8 eurai. 

Asmuo su negalia turi atitikti šiuos reikalavimus: 

• jo darbingumas turi būti įvertintas 0–25 proc.; 
• turėti jaunesnį nei 18 m. vaiką (24 metų, jei jis yra studentas); 
• neturėti darbingų šeimos narių.

KUR KREIPTIS: į Socialinės rūpybos skyrių, tel. (8 460) 34 164, (8 460) 34 166, (8 460) 48 719.

KITA PARAMA

Parama būstui pritaikyti

Yra dvi programos, pagal kurias skiriama parama:

• pirmoji – skirta organizuoti būsto ar aplinkos pritaikymą žmonės, turintiems negalią;
• antroji – šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, būstui ir gyvenamajai aplinkai pritaikyti.

Būsto ar aplinkos pritaikymas asmenims su negalia

Skiriamas lėšas galima panaudoti pritaikant tiek būsto vidaus, tiek išorės aplinką, o keičiant nepritaikytą būstą į pritaikytą, pvz., kai parduodamas neįgaliajam nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas, gali būti padengiamas kainų skirtumas. 

Teisę į būsto pritaikymą turį asmenys su negalia, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar intelekto negalios.

Asmeniui dengiamos šios būsto pritaikymo išlaidos:

Būsto pritaikymui (išskyrus liftų ir keltuvų pirkimą ir įrengimą) iš valstybės biudžeto skiriama 6200 eurų, iš savivaldybės biudžeto – ne mažiau kaip 4133 eurai.

Parama liftų ir keltuvų įrengimui:

• bet kurio tipo mobiliam keltuvui ar laiptų kopikliui. Iš valstybės biudžeto gali būti skiriama iki 4200 eurų, iš savivaldybės biudžeto – ne mažiau nei 2800 eurų;
• jei keltuvo (lifto) pirkimą ir įrengimą organizuoja savivaldybė, iš valstybės biudžeto gali būti skiriama 6800 eurų, iš savivaldybės – ne mažiau kaip 4533 eurai;
• kai įrengiamo keltuvo ar lifto kėlimo aukštis siekia pirmąjį namo aukštą ir jo įrengimą organizuoja pats asmuo, iš valstybės biudžeto gali būti skiriama 3600 eurų, iš savivaldybės – ne mažiau kaip 2400 eurų;
• kai keltuvo ar lifto kėlimo aukštis yra didesnis nei namo pirmasis aukštas ir jei darbus organizuoja pats asmuo, iš valstybės biudžeto gali būti skiriama 6800 eurų, iš savivaldybės – ne mažiau kaip 4533 eurai. 

Galimi būsto pritaikymo darbai

Būsto vidaus pritaikymas apima perkėlimo įrangą asmeniui su negalia pakelti, sanitarinius įrenginius, atlenkiamo dušo staliukus ar vonios kėdutes, elektrinius vandens šildytuvus, įvairių buities įrenginių pastatymą, prijungimą ar baldų kabinimą, slenksčių pažeminimą ar išardymą, durų platinimą, grindų pakėlimą, balkono apsaugas nuo iškritimo, turėklus, jungiklių ar čiaupų pažeminimą iki pasiekiamo lygmens, saugos priemones, pavyzdžiui, sienų dangos paminkštinimą, automatinio apšvietimo įrengimą, dujų nuotėkio signalizatoriaus, keltuvų (liftų) individualiuose namuose tarp aukštų įrengimą.

Būsto išorės pritaikymas reiškia buitinių biologinio valymo įrenginių, vandentiekio įrengimą, būsto durų platinimą, slenksčių, išorės laiptų pritaikymą, turėklų įrengimą, papildomą apšvietimą, specialų ženklinimą, prievažų ir nuovažų įrengimą, išorės keltuvų, liftų įrengimą taip pat privažiavimo prie automobilio saugojimo vietos įrengimą.

Pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Jame turi būti deklaruota ir faktinė neįgaliojo gyvenamoji vieta, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.). Būsto savininkas, jei būstas nepriklauso pačiam neįgaliajam, turi sutikti su būsto pritaikymu neįgaliajam, nuosavybė į būstą negali būti apribota, būstas negali būti išnuomotas, išskyrus, jeigu tai socialinis būstas arba kai savininkas – savivaldybė.

Kai neįgaliajam yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą.

Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas neįgaliajam nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas. Tokiu atveju skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies. Keitimo kompensaciją gali gauti asmenys, kuriems reikia bet kurio tipo vežimėlio ar kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija nustato būsto pritaikymo poreikį. Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, darbus galima atlikti savarankiškai ir pateikti prašymą, kad patirtos išlaidos būtų kompensuotos tuomet, kai būstas bus įtrauktas į pritaikomų būstų sąrašą.

KUR KREIPTIS: į Socialinės rūpybos skyrių, tel. (8 460) 48 720.

Būsto ar aplinkos pritaikymas vaikui su sunkia negalia

Iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų galima pritaikyti tiek būsto vidaus, tiek išorės aplinką, taip pat pirkti techninės pagalbos priemones vaikams su sunkia negalia, jeigu vaikui reikiamomis techninės pagalbos priemonėmis neaprūpina Techninės pagalbos neįgaliesiems centras.

Galimi būsto pritaikymo darbai

Būsto vidaus pritaikymas apima perkėlimo įrangą neįgaliam vaikui pakelti, sanitarinius įrenginius, atlenkiamo dušo staliukus ar vonios kėdutes, elektrinius vandens šildytuvus, įvairių buities įrenginių pastatymą, prijungimą ar baldų kabinimą, slenksčių pažeminimą ar išardymą, durų platinimą, grindų pakėlimą, balkono apsaugas nuo iškritimo, turėklus, jungiklių ar čiaupų pažeminimą iki pasiekiamo lygmens, saugos priemones, pavyzdžiui, sienų dangos paminkštinimą, automatinio apšvietimo įrengimą, dujų nuotėkio signalizatorius, keltuvų (liftų) individualiuose namuose tarp aukštų įrengimą.

Būsto išorės pritaikymas reiškia buitinių biologinio valymo įrenginių, vandentiekio įrengimą, būsto durų platinimą, slenksčių, išorės laiptų pritaikymą, turėklų įrengimą, papildomą apšvietimą, specialų ženklinimą, prievažų ir nuovažų įrengimą, išorės keltuvų, liftų įrengimą, taip pat privažiavimo prie automobilio saugojimo vietos įrengimą.

Pritaikant aplinką vaikams su sunkia negalia, galima pirkti ir būtinas sensorikos ar kitos technines pagalbos priemones, kuriomis neaprūpina Techninės pagalbos neįgaliesiems centras. Tai gali būti balansavimo priemonės, pavyzdžiui, batutai, specialios lentos ir pagalvėlės, taip pat judesius varžantys įrengimai – antklodės, liemenės, kojų ar rankų svareliai, kūno kojinės. Vaikams su sunkia negalia gali būti finansuojamos vaizdinės stimuliacijos priemonės, tai yra šviesų projektoriai, šviesos pluoštai, šviesos stalai ir kita įranga, lietimo taktilinė įranga – smėlio stalai, kilimėliai-dėlionės, paviršiai, skirti liesti, įvairūs kramtukai, vibruojantys dantų šepetukai ir panašiai. Prie finansuoti galimų techninių priemonių priskirta ir supimo, garso slopinimo įranga, automobilinės kėdutės ir apsaugantys šalmai, skirti epilepsija sergantiems vaikams.

Šių techninės pagalbos priemonių poreikį vaikui su sunkia negalia turi nustatyti gydytojas, todėl reikia pateikti išrašą iš asmens medicinos dokumentų. Komisijai nustačius, kad vaikui su sunkia negalia reikia techninės pagalbos priemonių, artimieji minėtas priemones perka patys, o savivaldybė pareiškėjui apmoka priemonių įsigijimo išlaidas – tereikia pateikti dokumentus, patvirtinančius techninės pagalbos priemonių įsigijimą.

Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybę, kurios sudaryta komisija nustato būsto pritaikymo poreikį. Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, darbus galima atlikti savarankiškai ir pateikti prašymą, kad patirtos išlaidos būtų kompensuotos tuomet, kai būstas bus įtrauktas į pritaikomų būstų sąrašą.

KUR KREIPTIS: į Socialinės rūpybos skyrių, tel. (8 460) 48 720.

Lengvatos

KUR KREIPTIS:

• dėl terminuotų vardinių važiavimo bilietų – į Palangos autobusų stotį (tel. (8 460) 30 200);
• dėl antrinės teisinės pagalbos – į Juridinį ir personalo skyrių, tel. (8 460) 34 149, (8 460)34 148, (8 460)48 707.

Socialinis būstas 

Neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, turi teisę į socialinio būsto nuomą. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ne eilės tvarka asmenims, kuriems:

• nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis;
• senatvės pensijos sulaukusiems asmenims, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
• šeimoms, kuriose abiem sutuoktiniams yra nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis ir kurios augina vaiką ar vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa;
• neįgaliesiems, vieniems auginantiems vaiką ar kelis vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa;
• šeimoms, auginančioms vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa, kai ne mažiau kaip dviem iš jų yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis;
• šeimoms, kuriose ne mažiau kaip 2 šeimos nariams yra nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis, kai šeimos nariai yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus, jeigu šie asmenys ar šeimos Lietuvoje nuosavybės teise neturi kito būsto. 

Nuomojant socialinį būstą šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų, neįgaliesiems turi būti suteikta galimybė turėti atskirus kambarius.

Neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, ar senatvės pensijos sulaukęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis, gali kreiptis dėl paramos būstui įsigyti ar turimo būsto rekonstravimui jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams, t. y., gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą. 

Neįgaliam ir šeimos neturinčiam asmeniui kreditas būsto įsigijimui negali būti didesnis nei 53 tūkst. eurų, dviejų asmenų ar didesnei šeimai – iki 87 tūkst. eurų. Nuosavybės teise asmens turimam būstui rekonstruoti, neatsižvelgiant į šeiminę padėtį, kreditas negali būti didesnis kaip 35 tūkst. eurų. 

Neįgaliesiems ar šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų, apmokama 20 proc. suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito sumos. Suteikta subsidija gali būti panaudota kredito pradiniam įnašui padengti. 

KUR KREIPTIS: į Ūkio ir turto skyrių, tel. (8 460) 34 174.

Bendrą informaciją apie valstybės ir savivaldybių teikiamą paramą galite rasti www.kasmanpriklauso.lt.

___________________