Baltų vienybės raštai – bendros kultūros ženklai. Kviečiame apsilankyti Savivaldybėje vykstančioje parodoje

Ketvirtadienį Palangos miesto savivaldybėje, antrojo ir trečiojo aukšto fojėse, atidaryta paroda „Baltų vienybės raštai“, skirta Baltų vienybės dienai paminėti. Joje susipina dviejų artimų baltų tautų – lietuvių ir latvių – tradicijos, menas, tekstilė ir kultūrinis paveldas. Parodą organizavo Palangos krašto etnoklubas „Mėguva“ (vadovė Zita Baniulaitytė), Liepojos (Latvija) Liaudies meno ir kultūros centras (kuratorė – liaudies meno meistrė Ilma Rubene) ir Palangos rankdarbių meistarnė.

Skirta Baltų vienybės dienai

Baltų vienybės šventės išvakarėse ši paroda kviečia šiltai ir giminiškai pažvelgti į artimiausius mūsų kaimynus bei draugus iš Latvijos Kuržemės krašto ir paieškoti atsakymo į klausimą: kas mus sieja? Kokie ne tik žodžiai, bet ir simboliai yra bendri lietuviams ir latviams?

Atsakymų galima rasti tekstilėje – raštuose, ornamentuose, spalvose ir kruopščiai rankomis sukurtuose darbuose. Į Palangą atkeliavę latvių tautodailininkų kūriniai eksponuojami kartu su pajūrio krašto lietuvių meistrių darbais ir kviečia iš arčiau pažvelgti į mūsų kultūrų panašumus bei savitumą.

Parodos atidaryme susirinkusiuosius pasveikino Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ir Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas. Šventinę nuotaiką kūrė Palangos kultūros centro folkloro ansamblio „Mėguva“ muzikantai (vadovė Diana Šeduikienė).

Pristatydama parodą Zita Baniulaitytė pabrėžė, kad jos atidarymu simboliškai pradedamas Baltų vienybės dienos minėjimas. Ji pasidžiaugė galimybe Palangoje susitikti su kolegomis iš Latvijos ir kartu pristatyti abiejų tautų tautodailę.

Ilma Rubene atkreipė dėmesį, kad etnografija yra neatsiejama kiekvienos tautos istorijos ir tapatybės dalis. Lietuvių ir latvių tautodailininkų darbai leidžia ne tik pasigrožėti kūriniais, bet ir geriau pažinti abiejų tautų kultūrą – pamatyti tai, kas mus sieja, ir atrasti tai, kuo esame saviti.

Latviškos tekstilės tradicijos

Antrojo aukšto fojė eksponuojamos Liepojos miesto Liaudies meno ir kultūros centro liaudies taikomosios dailės studijos „Kursa“ narių austos lovatiesės ir vilnonės skaros. Studijos kūrėjos semiasi įkvėpimo iš liaudies meno, ypatingą dėmesį skirdamos Pietų Kuržemės tradicijoms.

Šiuo metu studijoje „Kursa“ darbuojasi apie 30 narių – audėjų, mezgėjų, pynėjų, gintaro meistrų. Jų darbai eksponuojami ne tik Latvijoje, bet ir įvairiose pasaulio šalyse – Japonijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Skandinavijos valstybėse, Lenkijoje, Sakartvele ir kitur. Studijos meistrai puoselėja etnografines tradicijas, tačiau kartu seka ir šiuolaikinės mados tendencijas, todėl tradiciniai motyvai jų darbuose įgauna naują, šiuolaikišką pavidalą.

Palangos krašto meistrių darbai

Trečiojo aukšto fojė pristatomi pajūrio krašto moterų rankdarbiai. Ekspozicijos rengėjos nesiekė parodyti kuo daugiau darbų – svarbiau buvo atrinkti įdomiausius, šiandien aktualius dirbinius, kuriuose gyvena mūsų krašto tradiciniai raštai ir ornamentai.

Lankytojai gali susipažinti su Ramunės Našlėnienės Klaipėdos krašto delmonais ir juostomis, UAB „Marė audė“ skarų kolekcijos pavyzdžiais, kuriuos audė Metilda Garjonienė ir Ramunė Našlėnienė. Eksponuojamos ir palangiškes garsinančios riešinės, kurias mezgė Silva Sendrauskienė, Irena Gačionienė, Audronė Rinkevičiūtė-Vosylienė ir Loreta Daukšaitė.

Parodoje taip pat galima pamatyti pajūrio krašto pirštines iš Klaipėdos etnocentro tekstilės kolekcijos bei Loretos Daukšaitės megztas pirštines. Ekspozicijai vientisumo ir spalvingumo suteikia palangiškių skiautinių klubo „Viskas marga“ darbai.

Vienos šių moterų yra tautodailininkės, kitos – sertifikuotų tautinio paveldo produktų kūrėjos, dar kitos neturi titulų, tačiau tai nėra svarbiausia. Jas visas vienija meilė amatui, pagarba tradicijai ir nepaprastas kruopštumas. Tai auksarankės iš mūsų pajūrio krašto, savo darbais saugančios ir šiandienai pritaikančios senąsias tradicijas.

Veiks iki lapkričio 13 d.

„Baltų vienybės raštai“ – tai ne tik tekstilės ir tautodailės paroda. Tai pasakojimas apie bendras šaknis, kultūrinę atmintį ir žmonių ryšį. Raštuose, ornamentuose ir spalvose galima atrasti tai, kas lietuvius ir latvius sieja, o kartu – ir savitus kiekvienos tautos bruožus.

Galbūt todėl į šią parodą verta žvelgti ne tik akimis. Sustojus prie austos lovatiesės, spalvingos skaros, riešinių ar skiautinio, galima pabandyti perskaityti juose užkoduotą istoriją – apie mūsų kraštą, jo žmones, tradicijas ir bendrystę.

Paroda Palangos miesto savivaldybėje veiks iki lapkričio 13 d. Kviečiame apsilankyti ir atrasti baltų kultūros bendrystę, slypinčią raštuose, spalvose ir darbščiose žmonių rankose.