Atsinaujinęs Palangos Kurhauzas šeštadienį nušvito nauja šviesa

Šeštadienį Palangos Kurhauzas vėl atvėrė duris visuomenei – čia vyko pirmasis po restauracijos iškilmingas renginys, kurio metu pristatyta restauruota Kurhauzo salė, suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas dviem nusipelniusiems asmenims – palangiškiui, buvusiam ilgamečiam pedagogui Jonui Brindzai bei švedui Larsui Thomui Larssonui, jubiliejiniais Palangos miesto 760-mečio medaliais apdovanoti miestui nusipelnę asmenys bei Lietuvos kultūros sostinės titulas perduotas 2014-ųjų Lietuvos kultūros sostinei – Panevėžio miestui.
Tą pačią dieną Kurhauzui suteiktas naujas adresas – kurorto simboliui iškilmingai suteiktas Grafų Tiškevičių alėjos 1-asis numeris.

Gaisro nuniokoto Kurhauzo restauracija užtruko pusantrų metų bei atsiėjo per 3,7 mln. litų. Kad kurorto Savivaldybei priklausanti mūrinė Kurhauzo dalis pagaliau pakiltų iš pelenų, daug pastangų įdėjo ne tik Palangos miesto savivaldybė, bet ir Vyriausybė, Kultūros paveldo departamentas, kitos institucijos.
Dešimt metų stūksoję griuvėsiai tvarkyto pradėti 2012m. gegužės 30 d. Lėšų kurorto simboliui prikelti skyrė Palangos miesto savivaldybė (per 1,6 mln.), Kultūros paveldo departamentas bei Kultūros ministerija.
„Dešimt metų kurorto centre stūksoję griuvėsiai badydavo akis – tiesiog sunku buvo paaiškinti Palangos svečiams, kodėl didžiausiame Lietuvos kurorte Kurhauzas, kurorto simbolis, nėra atstatomas. Todėl dabar labai malonu žiūrėti į restauruotą Kurhauzą“, – džiaugėsi Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Per pusmetį restauracijos darbų ėmęsi UAB „Pamario restauratorius“ specialistai atstatė mūrinės, Savivaldybei priklausančios, Kurhauzo dalies išorę, o šiemet imtasi vidaus tvarkymo ir pritaikymo visuomenės poreikiams darbų. Pagal išlikusią medžiagą buvo atkurti autentiški Kurhauzo lipdiniai, paklotas ąžuolinis parketas, sienas papuošė tapetai – tokie, kokie dabino Kurhauzą ir grafų Tiškevičių laikais. Prieš keletą savaičių į Kurhauzą buvo atgabentas 18 a. pabaigos sietynas. Jis, Palangos miesto garbės piliečio ir Lietuvos dailės muziejaus (LDM) direktoriaus Romualdo Budrio rūpesčiu, į Palangą atkeliavo iš LDM fondų.
Kurhauzo restauracija ir pritaikymas visuomenės reikmėms visiškai bus baigta kitų metų kovą.
Kalbėdamas apie atstatytą mūrinę kurorto simbolio dalį, Palangos meras Š. Vaitkus neslepia šypsenos. „Dešimt metų, nuo pat garsiojo gaisro dienos, turėjau svajonę šį pastatą prikelti iš pelenų. Juk Kurhauzas yra Palangos širdis, ir džiugu, kad šiandien ji jau plaka“, – džiaugėsi kurorto vadovas.  
Š. Vaitkus atkreipė dėmesį, jog Kurhauzas visuomenei duris atveria šiemet, Palangai esant Lietuvos kultūros sostine. „Šiemet sukako 125 metai, kai Palangai buvo suteiktas kurorto statusas. Tad labai simboliška, kad atsinaujinęs pagrindinis Palangos kurorto simbolis – Kurhauzas – dar šiais, Lietuvos kultūros sostinės metais atvėrė duris palangiškiams, kultūros puoselėtojams“, – pabrėžė Palangos meras.

Kurhauzo – kurorto simbolio – istorijos pradžia siejama su grafų Tiškevičių gimine. Grafas J. Tiškevičius maždaug 1877 m. šioje vietoje pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas bei čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis. Kurhauzą netruko pamėgti poilsiautojai, nes čia veikė ne tik restoranas, bet ir skaitykla, buvo įrengta biliardo, kitų žaidimų salė. Šiame pastate taip pat vykdavo šokiai, buvo rengiami spektakliai, koncertai. Taip Kurhauzas tapo besikuriančio kurorto širdimi.
Palangos simbolis sudegė 2002 m. rugpjūčio 25 d., jo restauracija pradėta 2012 m. gegužės 30 d.