Asbesto poveikis žmogaus sveikatai
Asbestas yra gamtinis, pluoštinis mineralas, pasižymintis inertinėmis savybėmis. Jis netirpsta vandenyje, šarmuose, rugštyse, nedegus, neskyla šviesoje, negaruoja. Skadinavijoje atlikti archeologiniai kasinėjimai parodė, kad asbestą žmonės naudojo jau 3 tūkst. metų prieš Kristų. Jo panaudojimas įvairiuose kultūrose buvo gana platus. Asbestą naudodavo keramikoje, kaip statybinę medžiagą rąstų plyšiams užtaisyti, nedegių audinių net rūbų, apsauginių riterio šarvų audinių gamybai. Įdomu tai, kad romėnai viešose gyventojų maitinimosi vietose naudodavo asbestines staltieses, egiptiečiai šviestuvus su asbestu, o persai gamindavo asbesto turinčius audinius, kuriuose įvyniodavo mirusiuosius.
Šio mineralo platų panaudojimą nulėmė jo techninės savybės: tvirtumas, lankstumas, ilgaamžiškumas bei atsparumas karščiui. Įvairių šaltinių teigimu Lietuvoje veikusiose dviejose pagrindinėse gamyklose per 40 metų galėjo būti pagaminta apie milijoną tonų gaminių, kurių sudėtyje panaudotas asbestas. Pagrindinė dalis (apie 95 %) tenka šiferinei stogo dangai. Šis gamtinis mineralas buvo plačiai naudojamas statybos pramonėje (stogo danga, vamzdžiai, asbocementinės plokštės, glaistų, dažų, grindų plytelių, koklių sudėtinė dalis, termoizoliacinė vamzdynų, katilų medžiaga), laivų statyklose, transporto priemonėse ir kituose agregatuose kaip trinties medžiaga stabdžių, sankabų dangose. Dabar asbesto turinčių gaminių naudojimas draudžiamas.
Tad kuo pavojingas šis gamtinis mineralas žmogui, koks poveikis jo sveikatai? Kol asbesto turintys gaminiai ar statiniai yra nejudinami, neapdorojami, neardomi jie jokio pavojaus žmogaus sveikatai neturi. Tačiau tvarkant įrengimus, ardant statinius, vamzdynų, katilų izoliaciją į aplinką pasklinda labai smulkūs, akimi nematomi, plaušeliai. Žmogui įkvepiant asbesto plaušelių, jie susminga į kvėpavimo takų audinį ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių kvėpavimo ligų ir vėžinių susirgimų priežastimi. Nors žmogaus apsauginė sistema siekia juos suardyti bei pašalinti, tačiau daug plaušelių lieka (dėl atsparumo cheminiams junginiams) ir tampa potencialiu ligą sukeliančiu veiksniu. Dažniausios asbesto sukeliamos ligos – asbestozė, plaučių vėžys, pleuros pažeidimai. Atskirais atvejais jis gali būti gerklų, virškinimo trakto organų, inkstų vėžio, imuninės sistemos nusilpimo priežastimi. Šios ligos pasireiškia gana vėlai, praėjus 20 – 30 metų laikotarpiui. Didžiausią riziką susirgti turi asmenys, kurių darbas susijęs su asbesto turinčių medžiagų, gaminių tvarkymu ar utilizavimu.
Dirbant su asbesto gaminiais ar statybinėmis medžiagomis būtina naudoti kvėpavimo takų apsaugos priemones respiratorius, kaukes, dėvėti spec. drabužius, pirštines. Ardant stogų dangas, vamzdynų termoizoliaciją, nenaudoti elektrinių prietaisų, šalinamus paviršius ar gaminių dalis drėkinti vandeniu, siekiant išvengti dulkių, vengti laužyti, daužyti ar mėtyti asbesto turinčias medžiagas, nešluoti, nevalyti susidariusių nuolaužų, atliekų ar dulkių sausu būdu. Jeigu dulkių surinkimui naudojamas dulkių siurblys jis turi būti H kategorijos.
Susidariusios atliekos turi būti išvežamos į pavojingų atliekų surinkimo bei tvarkymo aikšeles ar sąvartynus. Negalima asbesto turinčių medžiagų panaudoti kelio duobių, pravažiavimų ar įvažų remontui bei įrengimui. Nuo sodybų stogų, dengtų asbocementiniais šiferio lakštais, surinktas lietaus vanduo neturėtų būti naudojamas skalbiant, prausiantis ar grindims plauti.
Saugus darbas su asbesto gaminiais padės išvengti galimo neigiamo poveikio sveikatai.
