Aplinkosaugiinkai kovą vykdo akciją "Atliekų deginimo prevencija"

Šiltėjant orams gyventojai tvarkosi savo namų kiemus, sodybas ir neretai surinktas ar sugrėbtas šiukšles degina. Dažnai pasitaiko ir pernykštės žolės deginimo atvejų, kurie kenkia aplinkai, sukelia grėsmę savo turtui, sveikatai ar net gyvybei. Todėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros specialistai kartu su Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio pareigūnais nuo 2015 m. kovo mėnesio vykdo aplinkosauginę akciją „Atliekų deginimo prevencija“.

Akcijos metu yra organizuojami reidai Palangos miesto gyvenamuosiuose rajonuose, sodų bendrijose, bendraujama su visuomene, nustatant biologiškai skaidžių (sodo, daržo ir pan.) atliekų tvarkymo (deginimo) pažeidimus bei žiūrima, ar laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių. Akcijos tikslas – aplinkos oro taršos mažinimas, tinkamai sutvarkytų biologiškai skaidžių atliekų kiekio didėjimas.
Nustačius atliekų deginimą, gyventojams bus taikomos nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 83 straipsnį, kuris numato, kad „Atliekų deginimas nesilaikant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų – užtraukia baudą piliečiams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų, pareigūnams – nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto penkiolikos eurų“.
Už sausos žolės, lapų, šiaudų bei kitų laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą administracinė atsakomybė bus taikoma pagal ATPK 83¹ straipsnį, kuriame nurodoma, kad „Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus – užtraukia baudą piliečiams nuo dvidešimt aštuonių iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro ir pareigūnams – nuo penkiasdešimt septynių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų“.
Ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas – užtraukia baudą piliečiams nuo penkiasdešimt septynių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams – nuo vieno šimto penkiolikos iki trijų šimtų keturiasdešimt septynių eurų. Žemės savininkų, naudotojų ir valdytojų nesiėmimas priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje žolės, ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, – užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų“.
Be administracinės nuobaudos, net ir deginant mažą atliekų kiekį, bus skaičiuojama žala aplinkai, kurios minimalus dydis – 100 eurų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi deginti atliekas draudžiama.
Palangos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba primena, kad iš gyvenamųjų namų, garažų, sodų bendrijų teritorijų turi būti reguliariai šalinamos šiukšlės ar kitos degios atliekos. Šiukšlių ir atliekų konteinerius leidžiama statyti ne arčiau kaip 2 m nuo statinių. Laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo statinių, palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes draudžiama. Kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo statinių.