Palanga - sveikatos šaltinis

SVEIKATOS SISTEMOS NAUDOJIMAS VŠĮ PALANGOS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRE

Sveikatos sistema sukurta įgyvendinant projektą „E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros plėtra“ (projekto Nr. VP2-3.1-IVPK-10-V-01-009). 2015 m. Lietuvoje taip pat įdiegtos posistemės – elektroninio recepto ir medicininių vaizdų archyvas. E. sveikatos sistemos finansuojamos Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos lėšomis.

VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centre yra įdiegta ir naudojama vidinė informacinė sistema, prisijungta prie bendros e. sveikatos informacinės sistemos.

Sveikatos priežiūros specialistai (po apmokymų) turi pakankamai žinių, įgūdžių, reikalingų darbuotis e. sveikatos informacine sistema. Specialistai teigia, kad su e. sveikata informacine sistema yra patogiau, greičiau teikti sveikatos priežiūros paslaugas. E. sveikatos informacinėje sistemoje yra „E. sveikatos istorija“ apie pacientus. Gydytojai, sveikatos specialistai greičiau sužino apie paciento taikytą gydymą, siuntimus pas kitus gydytojus / specialistus, receptus, atliktus ar numatytus tyrimus, medicininius vaizdus (t. y., elektroniniu formatu prieinami rentgenologinių, ultragarsinių tyrimų ir kiti vaizdai), informaciją apie skiepus bei pažymas.

VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centras naudojantis e. sveikatos informacine sistema išrašo pažymas: E027-1-I. Vaiko sveikatos būklės įvertinimas. I Fizinės būklės įvertinimas; E027-1-II. Vaiko sveikatos būklės įvertinimas. II Dantų ir žandikaulio būklės įvertinimas; E083-1. Vairuotojo patikrinimo medicininė pažyma; E106. Medicininis mirties liudijimas.

Einant pas gydytoją ar į vaistinę nebereikia neštis receptų knygelių ar popierinių receptų. Gydytojai vaistus skiria naudodamiesi elektroninėmis priemonėmis. O vaistininkas, į kurį kreipiamasi, mato receptus kompiuterio ekrane.

Pacientas e. sveikatos portale gali pažiūrėti jam išduotus siuntimus, taip pat pažiūrėti išrašytus elektroninius receptus ir informaciją apie vaistus, įsigytus pagal tuos receptus.

Daugiau informacijos apie e. sveikatos informacinę sistemą:

https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/atveriami-duomenys-apie-e-sveikatos-kurima
http://www.esveikata.lt/web/guest/about-pacientams

Parengė
Palangos miesto savivaldybės administracijos
savivaldybės gydytojas

ALERGIJOS PROGNOZAVIMO SISTEMA

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-565 „Dėl Su klimato kaita susijusių ligų (alerginių ir infekcinių) 2015—2020 metų profilaktikos programos patvirtinimo“ patvirtintas priemones, informuoja, kad žiedadulkių alergenų sukeliamas neigiamas poveikis jau gali būti sumažinamas ne tik naudojant gydytojo paskirtus vaistus, bet ir gaunant personalinę alergijos simptomų prognozę.

Šiaulių universiteto mokslininkai, bendradarbiaudami su Suomijos meteorologijos tarnyba, Vienos medicinos bei Latvijos universitetų mokslininkais, sukūrė unikalų produktą – personalinę alergijos simptomų prognozavimo sistemą (angl. Personal Allergy Symptoms Forecasting System (PASYFO)). Ši sistema yra inotyvus įrankis, leidžiantis gauti personalinę alergijos prognozę artimiausioms dienoms. Idėjos esmė – panaudoti Koperniko atmosferos monitoringo (angl. Copernicus Atmosphere Monitoring service (CAMS)) platformą ir oro žiedadulkių prognozavimo bazę kaip pagrindą sukurti aukštos raiškos personalizuotą alergijos simptomų prognozių sistemą. Tai pirmas tokio pobūdžio produktas pasaulyje.

Šis inovatyvus įrankis sukurtas gydytojams-praktikams ir alergijos pažeistiems asmenims bei jų artimiesiems. Programėlę galima įdiegti telefone, planšetėje ar kompiuteryje. Svarbu, kad informacija vartotojui personalizuota ir patogi naudoti. Paslaugai gauti yra sukurtos dvi sąsajos: tinklalapis (http://pasyfo.lt) ir mobilioji programėlė (galima siųsti iš „Google Play“ ar „Apple store“).

Aktualią informaciją apie žiedadulkių poveikį žmonių sveikatai ir kitą informaciją, susijusią su alerginių ligų, galima rasti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro internetinėje svetainėje (www.smlpc.lt).

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

Prisirašiusiems pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose pas šeimos gydytoją gyventojams turi būti teikiama ne tik pirminė ambulatorinė asmens sveikatos bei pirminė ambulatorinė psichikos sveikatos, bet ir pirminė ambulatorinė odontologinė asmens sveikatos priežiūra (pagalba), už kurių teikimą gydymo įstaigoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmoka teritorinės ligonių kasos, atsižvelgdamos į prisirašiusiųjų asmenų skaičių. Neturinčios pirminės odontologinės asmens sveikatos priežiūros (pagalbos) specialistų gydymo įstaigos privalo pasirašyti sutartis teikti jose prisirašiusiems gyventojams šią pagalbą su kitomis gydymo įstaigomis, vykdančiomis tokią veiklą. Pirminės odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų išlaidos kompensuojamos iš lėšų, skirtų pirminio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai įstaigai už prirašytą gyventoją. Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų metines bazines kainas įsakymu tvirtina sveikatos apsaugos ministras.

Gyventojai dažnokai skundžiasi, kad už pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros (pagalbos) paslaugas gydymo įstaigose reikalaujama mokėti, jiems neteikiama informacija, kokios yra numatytos šios pagalbos (priežiūros) apimtys, už kurias gydymo įstaigoms sumoka teritorinės ligonių kasos. Pateikiame sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-483 patvirtintą pirminės odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, mastą (sudėtį), tikintis, kad ši informacija padės gyventojams apginti savo interesus bei teises.

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro  2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-483

PIRMINĖS ODONTOLOGINĖS PRIEŽIŪROS (PAGALBOS) PASLAUGŲ, KOMPENSUOJAMŲ IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO BIUDŽETO LĖŠŲ, MASTAS (SUDĖTIS)

• Būtinosios medicinos pagalbos teikimas.
• Vaikų dantų ėduonies profilaktika:
  higieninio indekso ir asmeninių higieninių įgūdžių įvertinimas (vieną kartą per metus);
  pacientų teisingos burnos higienos mokymas;
  individualių profilaktikos priemonių parinkimas;
  profesionalios burnos higienos atlikimas (vieną kartą per metus 13–18 metų amžiaus vaikams);
  dantų paviršių dengimas fluoridų preparatais.
• Sąkandžio anomalijų išaiškinimas ir profilaktika.
• Dantų ėduonies gydymas.
• Pulpito (išskyrus dantų kanalų kalcifikaciją ir vidinę rezorbciją) gydymas.
• Apikalinio periodontito (išskyrus dantų kanalų pergydymą) gydymas.
• Nesisteminės kilmės nekariozinių dantų ligų gydymas.
• Dantų akmenų virš dantenų ir po jomis nuėmimas.
• Gingivito gydymas.
• Liežuvio bei burnos gleivinės ligų diagnozavimas ir gydymas po specialisto konsultacijos.
• Ikivėžinių ligų įtarimas.
• Premedikacijos ir vietinės nejautros atlikimas
• Dantų ir dantų šaknų traukimas.
• Ūmių odontologinės kilmės žandikaulių uždegimų (periostito, alveolito, perikoronarito) diagnozavimas ir gydymas.
• Seilių liaukų ir veido žandikaulių srities limfinės sistemos ligų diagnozavimas ir gydymas po specialisto konsultacijos.
• Laikinų įtvarų uždėjimas gydant dantų traumas.
• Pirmosios pagalbos suteikimas ištikus žandikaulių traumai ir gydymas po specialisto konsultacijos.
• Danties vainiko lūžimo gydymas.
• Danties išnirimo (išskyrus visišką danties išnirimą) gydymas.
• Kaltinių nenuimamų dantų protezų nuėmimas.

Vaikus nuo sunkių ligų padeda apsaugoti nemokami skiepai

Sveiki įpročiai bręsta tik sveikoje šeimoje

Vaikų reabilitacija – investicija į ateitį

Augančiam vaikui medikų pagalba teikiama nemokamai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gripo sezonu siaučia ne tik gripo ir peršalimo ligų virusai, bet ir virusai, sukeliantys ūmines žarnyno infekcijas, pasireiškiančias pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu. Tokios ligos kartais vadinamos „skrandžio gripu“. Tačiau tai neturi nieko bendro su gripu.

Ūmines žarnyno infekcines ligas, kurios pasireiškia staigiu vėmimu ir viduriavimu, kartais karščiavimu, sukelia rotavirusai, astrovirusai, pikornavirusai, adenovirusai ir parvovirusai ir kt. Dėl higienos įgūdžių stokos šie virusai labiausiai plinta vaikų kolektyvuose per aplinkos paviršius ir užterštas rankas. Vaikai iš kolektyvo virusų parsineša į šeimą, kur užsikrečia kiti šeimos nariai. Žarnyno virusai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t. y. dažniausiai jie patenka per burną, skirtingai nuo bakterijų, maiste šie virusai nesidaugina, jie yra labai atsparūs  išdžiūvimui, ilgai pakelia užšaldymą. Užkrečiamojo dozė yra labai maža.

Dažniausiai Lietuvoje yra registruojamos rotavirusų bei norovirusų sukeltos žarnyno infekcinės ligos.

Pirmieji rotavirusų sukelto enterito (plonosios žarnos uždegimas)  simptomai pasireiškia po 24-72 valandų po užsikrėtimo.  Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti iki 20 kartų per parą skystomis arba pusiau skystomis išmatomis. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90% ligonių karščiuoja. Viduriuodamas ir vemdamas ligonis netenka daug vandens ir druskų. Sunki  dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams. Rotavirusai santykinai atsparūs išorinėje aplinkoje. Esant 4°-20°C temperatūrai jie išlieka gyvybingi kelis mėnesius. Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio valikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis ar virinant. Ligoniui gausiai viduriuojant rotavirusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis.

Užsikrėtimui pakanka tik 10 viruso dalelių. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4 - 6 dienas. Todėl rotavirusų atsparumas išorinėje aplinkoje ir labai maža užkrečiamoji dozė sudaro prielaidas plačiam jų paplitimui visuomenėje.

Norovirusai yra labai patogeniški, nuo kelių iki 100 viruso dalelių gali sukelti ligą, priklausomai nuo žmogaus imlumo. Norovirusai taip pat plinta fekaliniu-oraliniu būdu, dažniausiai nuo tiesioginio sąlyčio su ligoniu arba per žmogaus fekalijomis užterštą maistą bei geriamąjį vandenį. Šie virusai yra atsparūs išorinės aplinkos veiksnių poveikiui: pakelia užšaldymą ir kaitinimą iki 60°C. Protrūkių metu infekcija gali plisti keliais būdais: protrūkio pradžioje užsikrečiama per maistą, vėliau infekcija plinta nuo žmogaus žmogui ligonių šeimose.

Inkubacinis periodas po užsikrėtimo trunka nuo 12 iki 48 valandų, vidutiniškai apie 33 valandas. Liga pasireiškia ūmiu vėmimu, pilvo skausmais, gausiu vandeningu viduriavimu.

Adenovirusų yra žinoma daugiau nei 50 tipų. Dažniausiai jie sukelia ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, bronchitą, plaučių uždegimą, faringitą. Priklausomai nuo tipo, adenovirusai gali sukelti ir kitas infekcijas: gastroenteritą (ypatingai vaikams), konjunktyvitą, cistitą ir kt.

Labiau linkę sirgti adenovirusine infekcija yra vaikai ir žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi. Būtent tokiems žmonėms šiais virusais gali būti infekuotos tonzilės, limfmazgiai, žarnynas be klinikinių ligos požymių. Virusus jie gali platinti ilgai. Adenovirusai yra atsparūs dezinfekuojančioms priemonėms ir ilgą laiką gali išgyventi ant užterštų aplinkos paviršių, daiktų ar baseino vandenyje.

Adenovirusai plinta nuo infekuoto žmogaus šiais būdais:

• per artimą sąlytį liečiant rankomis užterštus paviršius ar sveikinantis;
• per orą – kosėjant, čiaudint;
• virusais užterštomis (neplautomis) rankomis liečiant burną, nosį, akis.

Skiepų (specifinės profilaktikos) nuo daugelio virusinių infekcijų, plintančių fekaliniu-oraliniu būdu, nėra, išskyrus skiepą nuo rotavirusinės infekcijos. Tačiau šiuo skiepu yra skiepijami kūdikiai iki 6 mėnesių.

Nespecifinė profilaktika – tai tinkama rankų higiena, patalpų valymas ir dezinfekcija, saugus maisto tvarkymas vaikų ugdymo įstaigose ir namuose.   Užsikrėtimo virusais rizikai sumažinti rekomenduojama:

• Kuo dažniau plauti rankas. Suaugusieji turi padėti plauti rankas mažiems vaikams. Rankas rekomenduojama plauti:
• prieš ir po valgio arba prieš tvarkant maistą;
• pasinaudojus tualetu ar pakeitus sauskelnes;
• po nosies pūtimo, kosėjimo ar čiaudėjimo;
• po sąlyčio su gyvūnais/gyvūnų ekskrementais;
• po sąlyčio su užterštais aplinkos daiktais ir paviršiais, pavyzdžiui, šiukšlių dėže, valymo šluostėmis ir kt.;
• prieš užsimaunant ir nusimovus apsaugines pirštines;
• kai sugrįžtama namo iš lauko;
• be to, vaikų lopšeliuose-darželiuose vaikams plaunamos rankos ryte atvykus į vaikų ugdymo įstaigą ir prieš išvykstant namo.
• Tinkamai valyti patalpas:
  Aplinkos valymas ir dezinfekcija – labai svarbūs, kad namų aplinkoje virusai neišplistų ir neužsikrėstų kiti šeimos nariai.
  Namų aplinka nukenksminama (dezinfekuojama) šluostant, valant, skalbiant, virinant naudojant karštą vandenį, buitines valymo arba dezinfekuojančias valymo priemones.
  Ypatingas dėmesys skiriamas didžiausio užterštumo patalpoms ir paviršiams (pvz., vonios kambarys, durų rankenos, laiptų turėklai). Dažniausiai naudojami daiktai ir / ar rankomis liečiami paviršiai (pvz., durų rankenos, tualeto sėdynės, praustuvų čiaupai, žaislai ir t.t.) turi būti valomi ne mažiau kaip du kartus per dieną arba nedelsiant esant vizualiam užteršimui.
  Nuolatiniam patalpų valymui, kai vaikų įstaigoje nėra viduriuojančių vaikų ir neužregistruotas protrūkis, pakanka naudoti šiltą vandenį ir neutralias buitines valymo priemones.
  Protrūkio metu paviršiai valomi ir dezinfekuojami dažniau nei paprastai, rekomenduojama valyti kasdien pagal valymo grafiką. Ypatingas dėmesys skiriamas didžiausio užterštumo patalpoms ir paviršiams (pvz., vonios kambarys, durų rankenos, laiptų turėklai).
• Saugiai tvarkyti maistą pagal Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ reikalavimus.
• Kosint ar čiaudint prisidengti burną vienkartine servetėle ar tai daryti į alkūnės sulenkimą.
• Neliesti akių, nosies ar burnos neplautomis rankomis.
• Vengti artimo sąlyčio su sergančiuoju.
• Susirgus pasilikti keletą dienų namuose, negaminti maisto kitiems.

Daugiau informacijos: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, www.ulac.lt

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad žiemą bei pavasarį aktyviai plinta ne tik peršalimo ligos, bet ir rotavirusų, norovirusų, adenovirusų sukeltos žarnyno infekcijos. ULAC duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje užregistruota daugiau nei 8 tūkst. susirgusiųjų virusinėmis žarnyno infekcijomis, iš jų daugiau nei 40% rotavirusiniu enteritu, apie 50% atvejų virusas nebuvo patikslintas laboratoriškai. Per 11 šių metų mėnesių užregistruotas 51 virusinės žarnyno infekcijos protrūkis, iš kurių – 92 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Žarnyno virusai plinta fekaliniu – oraliniu būdu. Skirtingai nuo bakterijų, maiste šie virusai nesidaugina, tačiau ilgai išlieka ant įvairių daiktų, aplinkos paviršių. Esant 4 –20° C temperatūrai jie išlieka gyvybingi kelis mėnesius, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis ar virinant.

Pirmieji rotavirusų sukeltos infekcijos simptomai atsiranda po 24–72 val. po užsikrėtimo. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi 2–6 dienas. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti iki 20 kartų per parą skystomis arba pusiau skystomis išmatomis. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90% ligonių karščiuoja.

Ligoniui gausiai viduriuojant, rotavirusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis. Užsikrėtimui pakanka tik 10 viruso dalelių. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4–6 dienas. Dėl atsparumo aplinkoje ir labai mažos užkrečiamosios dozės rotavirusai ypač greitai plinta vaikų ugdymo įstaigose, kur yra glaudus buitinis sąlytis ir nepakankama rankų higiena.

Patikimiausia profilaktikos priemonė nuo sunkių rotavirusinės infekcijos atvejų – skiepai.

Nuo 2018 m. rugsėjo Lietuvoje vaikai bus nemokamai (valstybės lėšomis) pradėti skiepyti nuo rotavirusinės infekcijos. Vakcina, kuria bus skiepijami kūdikiai nuo 2 mėnesių, jau yra įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Norint sumažinti užsikrėtimo virusais riziką būtina kuo dažniau ir kruopščiau plauti rankas, nuolat valyti ir vėdinti patalpas, dažnai liečiamus paviršius (durų rankenas, vandens čiaupus, vandens nuleidimo rankenėles, unitazų dangčius) šluostyti naudojant buitines dezinfekuojančias priemones, skirtas šiems įrenginiams valyti ir dezinfekuoti.

Daugiau informacijos:

Beata Bukaitė
Švietimo ir komunikacijos skyrius
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
8 614 74 720, beata@ulac.lt, www.ulac.lt

Nuo lapkričio 2 dienos apdraustiems privalomuoju sveiktos draudimu Lietuvos gyventojams pradėjus kompensuoti tris inovatyvius geriamuosius antitrombozinius vaistus Apixabanum, Dabigatranum ir Rivaroxabanum, sulaukiama daug gyventojų klausimų dėl jų skyrimo tvarkos. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja apie šių vaistų skyrimo ir kompensavimo sąlygas.

Iki šiol pacientų insulto ir sisteminės embolizacijos profilaktikai, esant prieširdžių virpėjimui ar plazdėjimui, plaučių embolijai bei giliųjų venų trombozei gydyti buvo skiriamas ir kompensuojamas vaistas varfarinas. Nuo šiol, jei pacientui nepavyksta saugiai sumažinti kraujo krešėjimo varfarinu, galima skirti vieną iš trijų kompensuojamų naujų efektyvių antitrombozinių vaistų.

„Nors varfarinas yra saugus ir veiksmingas vaistas, tačiau jis tinka ne visiems pacientams dėl organizmo polinkio kraujuoti ar kitų galimų kontraindikacijų. Todėl tiems žmonėms, kurie negali būti gydomi varfarinu arba nesėkmingai būdavo juo gydomi, jau gali būti skiriami daugelio pacientų laukti naujieji kompensuojamieji vaistai", – sakė VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irma Medžiaušaitė.

Jos teigimu, vaistai Apixabanum, Dabigatranum ar Rivaroxabanum gali būti kompensuojami, esant kelioms sąlygoms: „Pirmiausia, jei pacientui vartoti vaistą varfariną negalima dėl kontraindikacijų. Antra, jei per 3-6 mėn. (esant prieširdžių virpėjimui/plazdėjimui) arba per 3 mėn. (esant plaučių embolijai ar giliųjų venų trombozei) laiką neužtikrinamas reikiamas varfarino veiksmingumas ar saugumas ir tai pagrindžiama atitinkamų rodiklių reikšmėmis bei tai yra įrašyta medicinos dokumentuose", – paaiškino I. Medžiaušaitė.

Naujų veikliųjų medžiagų vaistai bus skiriami keliasdešimčiai tūkstančių pacientų. Pirmuosius 3 mėnesius šiuos vaistus turi išrašyti  kardiologas arba pulmonologas, o gydant giliųjų venų trombozę – ir kraujagyslių chirurgas. Vėliau šiuos vaistus galės skirti ir šeimos gydytojas. Todėl pacientai, kurie jau vartoja savo lėšomis įsigytus Apixabanum, Dabigatranum arba Rivaroxabanum, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad jis nusiųstų konsultacijos pas minėtus gydytojus specialistus. Šie gydytojai įvertins, ar paciento būklė atitinka kompensuojamųjų vaistų paskyrimo sąlygas, ir išrašys receptus pirmuosius 3 mėnesius.

Kaip ir kiti kardiologiniai vaistai, šie vaistai Lietuvos apdraustiesiems kompensuojami 80 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Skaičiuojama, kad per metus naujųjų vaistų kompensavimui bus išleidžiama daugiau nei 5,4 mln. eurų PSDF lėšų.

Valstybinės ligonių kasos prie SAM informacija

Naujausiais visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, net 80 procentų nustatyto amžiaus žmonių žino, kad gali nemokamai dalyvauti prevencinėse programose, tačiau pasitikrina tik  kas antras ar kas trečias (priklauso nuo prevencinės programos) apie tai žinančiųjų. Situacija paradoksali – juk, jei žmogus yra atsakingas už savo sveikatą ir žino apie galimybę nemokamai pasitikrinti sveikatą – jis neturėtų delsti, suprasdamas, kad tai ligos neatitolina, sako specialistai.

Tyrimas rodo, kad kasmet vis daugiau gyventojų sužino apie mūsų šalyje vykdomas nemokamas prevencines programas. Sužinoti apie ligų prevenciją padėjo ir šiemet Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos inicijuotas socialinis projektas „Kylame į kovą su vėžiu". Akcijos metu Lietuvos gyventojams didieji šalies telekomunikacijų operatoriai siuntė SMS žinutes, raginančias pasitikrinti sveikatą pagal vėžio prevencijos programas, šia tema plačiai buvo kalbama žiniasklaidoje, o lauko reklamos stenduose „1 iš 3 gali nesusirgti vėžiu" primenama, kaip svarbu laiku pasitikrinti sveikatą.

Net 78 proc. tyrime dalyvavusių žmonių teigė, kad gavę pasiūlymą dalyvautų nemokamoje programoje, skirtoje ankstyvam vėžiui diagnozuoti.

„Kvietimo pasitikrinti labiausiai žmonės laukia iš savo šeimos gydytojo. Trys ketvirtadaliai apklaustųjų norėtų, kad apie nemokamas prevencines programas juos informuotų bei pakviestų jose dalyvauti šeimos gydytojai. Tai jau tapo tendencija, nes panašus rezultatas stebimas kelinti metai iš eilės. Tad nors ligonių kasos įvairiomis priemonėmis kviečia žmones tikrintis sveikatą, nepaprastai svarbus yra šeimos gydytojo vaidmuo, kurį žmonės laiko autoritetu", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.

Pasak jos, šeimos gydytojas turėtų nurodyti, kada žmogui reikia pasitikrinti sveikatą, paaiškinti apie atliekamus tyrimus, gydymo veiksmingumą, jei nustatoma ankstyvoji ligos stadija, atsakyti į žmogui rūpimus klausimus, o kartu įteikti nustatytos formos informacinį pranešimą, kviečiantį atvykti į gydymo įstaigą atlikti tyrimus. „Savo ruožtu ir patys žmonės turi jausti pareigą pasirūpinti savo ir šeimos narių sveikata bei, iš anksto suplanavę, apsilankyti pas šeimos gydytoją ir profilaktiškai pasitikrinti sveikatą", – teigia J. Grigarienė.

Tyrimas rodo, kad to daryti neskubantys žmonės teigia, kad jiems tai neįdomu, bijo sužinoti blogą diagnozę, neturi laiko arba nenori laukti eilėse.

Minėtą tyrimą, kurio metu buvo apklausti 1020 mūsų šalies gyventojų, VLK užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai". Tyrimas atliktas 2017 m. rugsėjo–spalio mėn. Tyrimo rezultatai skelbiami čia.

Šiuo metu privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai gali pasitikrinti sveikatą pagal gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencines programas.

„Kviečiame žmones nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją bei nemokamai pasitikrinti. Ligų prevencija padės išvengti ligos ar padidins susirgusiųjų galimybę išgyti. Nustatyto amžiaus žmonėms, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, nė cento nereikia mokėti už paslaugas, kurios suteikiamos pagal šiuo metu vykdomas prevencines programas, nes už tai sumoka ligonių kasos PSDF lėšomis", – primena J. Grigarienė.

VLK duomenimis, per devynis šių metų mėnesius pagal gimdos kaklelio programą pasitikrino daugiau nei 77 tūkst., pagal krūties – apie 69 tūkst., pagal prostatos – daugiau nei 60 tūkst., pagal storosios žarnos vėžio – apie 150 tūkst., pagal širdies ir kraujagyslių ligų – apie 189 tūkst. žmonių.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos informacija

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai įspėja, kad atšilus orui po žiemos jau bunda erkės, kurios platina pavojingas ligas. Lietuvoje sergamumas erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu (EE) ir Laimo liga (LL) yra vienas didžiausių Europoje.  Kasmet Lietuvoje  šiomis ligomis suserga apie 3 tūkst. asmenų.

2016 m. pastebėtas ypatingai padidėjęs sergamumas erkių platinamomis ligomis: EE sirgo – 633 asmenys, o LL – 2915. Palyginti su 2015 m. sergamumo EE rodikliai išaugo 91 proc., o LL – 31 proc. Išaugusį sergamumą galima paaiškinti maža besiskiepijančiųjų apimtimi ir klimato kaitos pokyčiais – šiltėjimu ir ilgesniu erkių aktyvumo periodu.

Jei nuo Laimo ligos gali apsaugoti tik budrumas, veiksmingiausia profilaktikos priemonė nuo erkinio encefalito yra skiepai.

„Pasaulio sveikatos organizacija į Lietuvą besiruošiantiems turistams pataria prieš kelionę pasiskiepyti. Sergamumo rodiklis erkių platinamomis ligomis Lietuvoje gerokai didesnis nei kitose Europos šalyse, todėl abejonių dėl skiepų nuo erkinio encefalito neturėtų kilti ir šalies gyventojams“, - sakė ULAC direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Vakcinavimo schemos yra dvi (įprastinė ir pagreitinta):

Įprastinė skiepijimo schema. Pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu; trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo ir nurodomi vakcinos charakteristikų santraukoje (vvkt.lt).
Pagreitinta skiepijimo schema. Nuo EE ši schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus. Schema įvairių gamintojų vakcinoms gali būti skirtinga, ji nurodoma vakcinos charakteristikų santraukoje (vvkt.lt).

Vakcinaciją nuo EE rekomenduojama pradėti žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo laikotarpis. Nuo EE žmogus tampa visiškai apsaugotas praėjus 2 sav. nuo antrosios dozės suleidimo (tiek taikant įprastinę, tiek pagreitintą vakcinacijos schemą).

Daugiau informacijos:
Gintarė Bazevičiūtė
Mob.+370 672 94281
gintare@ulac.lt
Švietimo ir komunikacijos skyrius Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad ūmi infekcinė liga – legioneliozė pavojingiausia pagyvenusiems, rūkantiems žmonėms ir tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs, sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių, onkologinėmis ligomis.

Legioneliozė pasireiškia ūminės pneumonijos ar respiracinės ligos simptomais. Šiai ligai būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji – Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, kosulys, pneumonija ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.

Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu – įkvėpdamas Legionella bakterijų su vandens garais ir purslais, kurie gali susidaryti baseine, duše, prie fontano ir t.t.

Galimi infekcijos šaltiniai:

• Karšto ir šalto vandens sistemos;
• Dušo galvutės;
• Čiaupai;
• Tualetų bakeliai;
• Baseinai;
• Vandens aušinimo bokštai;
• Vandens garų kondensatoriai;
• Vandens vamzdžiai ir rezervuarai laivuose;
• Terminiai mineraliniai vandenys ir jų tiekimo sistemos;
• Gydomosios vonios;
• Gydomasis purvas;
• Oro drėkintuvai;
• Gėlių laistymo sistemos;
• Dekoratyviniai fontanai.

Legionelioze neužsikrečiama geriant vandenį ar vartojant jį maisto ruošimui. Legionierių liga paprastai neplinta nuo žmogaus žmogui.

Prevencija

ULAC specialistai primena, kad viena pagrindinių legionierių ligos profilaktikos priemonių yra tinkamas karšto ir šalto vandens temperatūrų režimo palaikymas. Karšto vandens temperatūra čiaupuose turėtų būti 50–60^oC, šalto – mažesnė kaip 20^oC.

Legionella bakterijos vandens sistemoje nukenksminamos terminiu būdu (aukšta temperatūra) ir/ar dezinfekuojant autorizuotais biocidais.

Informacija parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenis

Nuo 2017 metų balandžio 1-osios poliklinikoms, medicinos centrams, šeimos gydytojo kabinetams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto bus papildomai mokama už kiekvieną prie įstaigos prisirašiusį, apdraustą privalomuoju sveikatos draudimu žmogų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Tai gydymo įstaigas paskatins labiau rūpintis šiais sunkiai sergančiais pacientais, užtikrinti jiems kokybišką ir prieinamą pirminę asmens sveikatos priežiūrą.

Įprastai žmonės, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, serga daugiau nei viena lėtine liga, tad jiems dažniau prireikia gydymo paslaugų.

„Neįgaliųjų žmonių sveikatos priežiūros poreikiai yra didesni, nei prie gydymo įstaigos prisirašiusių sveikų žmonių, tad papildomas atlygis skatins gydymo įstaigas rūpintis, kad sunkiai sergantys žmonės sulauktų dar daugiau šeimos gydytojų, slaugytojų dėmesio. Tiesa, ir dabar papildomai iš PSDF biudžeto mokama tiek už gydytojo, tiek už slaugytojo apsilankymus neįgalaus paciento namuose, nes šios paslaugos yra priskiriamos prie skatinamųjų paslaugų", – teigia Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė. 

Pasak jos, į namus pas žmones, kuriems dėl psichikos ir elgesio sutrikimų yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taip pat gali atvykti psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas.

„Be to, šiems žmonėms iš PSDF biudžeto apmokamos slaugos paslaugos namuose. Siuntimą ambulatorinės slaugos namuose paslaugoms gauti išduoda šeimos gydytojas, kuris ir nurodo, kokių paslaugų ligoniui reikia. Atvykę į paciento namus slaugytojai gali atlikti nemažai įvairių slaugos procedūrų, t. y. suleisti vaistus, prijungti ir prižiūrėti lašinės sistemą, paimti kraują ar šlapimą laboratoriniams tyrimams, padaryti elektrokardiogramą, užtikrinti žaizdų bei pragulų profilaktiką ir priežiūrą bei kt.", – sako D. Berūkštienė.

Dabar ligonių kasos, mokėdamos už pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydymo įstaigų darbą, atsižvelgia ne tik į prisirašiusių prie gydymo įstaigos gyventojų skaičių (mokamos nustatytos metinės bazinės kainos už prisirašiusius prie gydymo įstaigos pacientus, atsižvelgiant į amžių), bet ir į prisirašiusio žmogaus gyvenamąją vietą (už kaimo gyventojų aptarnavimą mokama daugiau). Daugiau lėšų gydymo įstaigos taip pat gali gauti ir už pasiektus gerus darbo rezultatus bei šeimos gydytojo suteiktų paslaugų, atliktų tyrimų bei procedūrų, priskiriamų skatinamosioms paslaugoms, kiekį.

Nuo šių metų balandžio 1-osios, įsigaliojus sveikatos apsaugos ministro įsakymui, gydymo įstaigai už kiekvieną prie įstaigos prisirašiusį gyventoją, kuriam nustatytas specialusis nuolatinė slaugos poreikis, ligonių kasos mokės 15 eurų. Planuojama, kad per metus iš PSDF biudžeto tam prireiks apie 300 tūkst. eurų.

Valstybinės ligonių kasos prie SAM  informacija

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad pasikeitė klausos aparatų kompensavimo tvarka, tad nuo šiol klausos sutrikimų turintys žmonės galės jiems reikiamą pagalbą gauti greičiau.

Žmonės, turintys klausos sutrikimų ir norintys gauti ligonių kasų kompensuojamą klausos aparatą, pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris jį nusiųs gydytojo specialisto konsultacijai. Nustatęs klausos aparato poreikį ir atsižvelgdamas į neprigirdėjimo laipsnį gydytojas specialistas nurodys, kokios grupės aparato žmogui reikia: vaikams iš viso yra 4, o suaugusiems – 5 klausos aparatų grupės.

„Iki šiol klausos aparatai buvo perkami centralizuotai ir paskirstomi gydymo įstaigoms, tad žmonės būdavo užregistruojami į eilę ir turėdavo laukti, kol jiems bus paskirtas klausos aparatas. Pasikeitus kompensavimo tvarkai, žmogui, kuriam yra nustatytas klausos aparato poreikis, nebereikia laukti eilėje, kol jį išduos. Su gydytojo užpildytu medicinos dokumentų išrašu reikia kreiptis tiesiai į klausos aparatais prekiaujančią įmonę, kuri yra sudariusi sutartį su Valstybine ligonių kasa dėl kompensuojamųjų klausos aparatų išdavimo, kur bus parinktas ir pritaikytas  klausos aparatas", – sako VLK Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja Lina Reinartienė.

Pasak jos, įsigyti klausos aparatą dabar ne tik paprasčiau, bet ir patogiau. Be to, gydantis gydytojas turi suteikti žmonėms visą reikiamą informaciją apie tai, kokios įmonės gali išduoti klausos aparatą. Jų sąrašas skelbimas ligonių kasų interneto svetainėje.

Vaikams iki 7 metų kompensuojami 2 klausos aparatai ir ausies įdėklai  kas 3 metus, suaugusiems – vienas klausos aparatas kas 5 metus. Kartu su klausos aparatu kompensuojamos individualus arba standartinis ausinis įdėklas. Kompensuojamojo klausos aparato modelį pacientui padės pritaikyti – sureguliuos pagal paciento klausą jo pasirinktos įmonės, prekiaujančios klausos aparatais, specialistas. Klausos aparatais prekiaujančios įmonės prekiauja skirtingų gamintojų ir modelių klausos aparatais, todėl galima rinktis norimo gamintojo ir modelio klausos aparatą. 2017 m. pasirašius sutartis su klausos aparatais prekiaujančiomis įmonėmis, pacientai gali pasirinkti iš dar daugiau sertifikuotų ir Europoje pripažintų Danijos, Šveicarijos ir Vokietijos gamintojų klausos aparatų.

Jeigu žmogus pasirenka brangesnį klausos aparatą, nei nurodytas su įmone pasirašytoje sutartyje, jis turi sumokėti kainų skirtumą už technologinius ypatumus.

Valstybinės ligonių kasos prie SAM informacija

Kur ir kaip įsigyti Europos sveikatos draudimo kortelę

Lietuvių aktyvumas dalyvaujant vėžio prevencinėse programose didesnis nei ES vidurkis

Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa

Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa

Vaikų krūminių dantų dengimo silantais prevencinė programa

Rizikos grupių asmenims – nemokami skiepai nuo gripo

Protezuojant dantis rekomenduojamose įstaigose galima gauti kompensaciją

Medikų patarimai, kaip išvengti žarnyno infekcijų vasarą

Jei esate nedraustas PSD, galite turėti problemų

Infekcinių ligų galima išvengti skiepijantis ir prevenciškai tikrinantis

Ar saugus šachtinių šulinių vanduo

Kaip apsisaugoti nuo karščio?

Informacija apie erkinį encefalitą