Ieškoti

Iš viso rezultatų:

Palangos istorinės datos

LAIKMETIS

ĮVYKUS

III tūkst. pr. Kr.

Pirmieji gyventojai Palangoje.

VVI a.

Žmonės apsigyvena pietinėje miesto dalyje, Rąžės upelio kairiajame krante, Birutės kalno papėdėje, Žemaičių kalnelyje (dabartinio Botanikos parko teritorijoje).

IX a.

Įsikuria prekybinė gyvenvietė Birutės kalno papėdėje.

XXII a.

Palanga prekybinis centras, susidedantis iš keturių gyvenviečių.

1161.06.15

Legendinis Palangos vardo paminėjimas.

1253.04.05

Palanga paminėta Vokiečių ordino šaltiniuose.

XIV a. vidurys

Birutės gyvenimo Palangoje laikotarpis.

XIV a. pabaiga

Birutės kalne įrengtas alkas paleoastronominė observatorija.

1429 m.

Pradedama minėti Elijos („Heilige Aa“) gyvenvietė Šventosios pirmtakė.

1435.12.31

Bresto taikos sutartimi Palanga visiems laikams atitenka Lietuvai.

1507 m.

Būtingės kaimo pradžia.

1596 m.

Palangos bažnyčios fundacija.

1679 m.

Šventojoje kuriamas naujas miestas Janmarienburgas.

1701 m.

Švedijos laivynas sunaikina Šventosios uostą.

1767 m. ir 1788 m.

P. Pilsudskio ir M. Oginskio Šventosios uosto atstatymo projektai.

1819 m.

Palanga prijungiama prie Kuršo gubernijos.

1824 m.

Mykolas Tiškevičius nusiperka Palangą.

1886 m.

Grafo Juozapo Tiškevičiaus lėšomis Palangoje įsteigta progimnazija.

18911900 m.

Šventojoje veikia jūreivystės mokykla.

1891 m.

Palangos dvarą paveldi grafas Feliksas Tiškevičius, sparčiau plėtojama kurorto infrastruktūra.

1897 m.

Užbaigta grafo Tiškevičiaus rūmų statyba.

1898 m.

Pirmą kartą Palangoje lankosi garsus prancūzų landšafto architektas Eduardas Fransua Andrė ir pradeda kurti parką (dabartinį Palangos botanikos parką).

1899.08.20

Palangoje surengtas pirmas lietuviškas vaidinimas ,,Amerika pirtyje“.

1907 m.

Užbaigta naujosios Palangos katalikų bažnyčios statyba.

1915.03.23 m.

Palangą užima vokiečių kariuomenė.

1919.111921.03.30

Palanga ir Šventoji priklauso Latvijai.

1921.03.30

Palanga ir Šventoji prijungiamos prie Lietuvos.

19231925 m.

Šventojoje statomas uostas.

1933 m.

Palanga gauna miesto teises. Išrenkamas pirmasis Palangos miesto burmistras Jonas Šliūpas. Palangoje lankosi skautų judėjimo įkūrėjas seras Robertas Baden Powell'as.

1937 m.

Pradėta statyti naujai suplanuota Šventosios gyvenvietė.

1938.05.10

Didysis Palangos gaisras. 1500 gyventojų liko be pastogės.

1941.06.22

Palangą užima vokiečių kariuomenė.

1944.10.10

Palangą užima sovietų armija.

1953 m.

Įkurtas Palangos miesto pučiamųjų orkestras.

19611963 m.

Tiškevičių rūmuose įrengtas Gintaro muziejus.

1990.03.24

Išrinkta pirmoji po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Palangos miesto taryba.

1992

Sovietų armijos kariai paliko Palangos pajūrį.

1993.06.14

Tiškevičių parke atstatyta "Laiminančio Kristaus" statula.

1997

Paminėtas Palangos parko 100-metis. Grafui Tiškevičiui suteiktas Palangos garbės piliečio vardas (pirmasis toks vardas kurorte).

1997

Po rekonstrukcijos atidarytas naujasis Palangos pėsčiųjų tiltas į jūrą.

1999

Pirmoji vidurinė mokykla reorganizuota į Senąją gimnaziją.

1999.12.04

Palangoje siautėjo uraganas "Anatolijus".

2001.12.26

Palangoje baigta statyti Iveros Dievo Motinos ikonos vardo cerkvė.

2002.08.25

Sudega vienas iš seniausių Palangos kurorto objektų Kurhauzas.

2003

Palangos kurortas švenčia 750-ties metų jubiliejų.

 

Jie garsino Palangą

1874 m. Palangoje muitinės darbuotojo šeimoje gimė žymus lietuvių keliautojas, Vidurinės Azijos tyrinėtojas Konstantinas Aris (18741941), parašęs dviejų tomų knygą ,,Mano kelionė į Vidurinę Aziją“.

1885 m. lapkričio 17 d. Palangos valsčiuje gimė kunigas, ateitininkas, ekonomikos profesorius, Lietuvos banko organizatorius, Lietuvos nacionalinės valiutos "tėvas“, Lietuvos Mokslų akademijos pirmininkas Vladas Jurgutis (18851966). Palangoje, J. Piktuižio gatvės 13-as namas, kuriame gimė Vladas Jurgutis, paženklintas atminimo stela. Palaidotas Vladas Jurgutis Palangos kapinėse.

1909 m. kovo 15 d. Palangoje gimė Lietuvos Laisvės Kovų sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis - Vytautas (19091954), žuvęs Maskvos Butyrkų kalėjime (sušaudytas).

Palangoje gimė rašytoja beletristė Aleksandra Šilgalytė (19041997), rašytojai Ignas Pikturna, Ramutė Skučaitė, Laimonas Tapinas, Raimundas Daukšas.

Palangos progimnazijoje 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje mokėsi įžymūs tarpukario Lietuvos veikėjai: VDU profesorius Steponas Kairys (18791964), generolas leitenantas Pranas Liatukas, advokatas Liudas Noreika (18841928), advokatas II ir III Seimų narys, 19201922 m. vidaus reikalų ministras Rapolas Skipitis (18871976), Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona (18741944), filosofijos daktaras, Lietuvos diplomatas, pasiuntinys Vatikane, Vokietijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje Jurgis Šaulys (18791948) ir jo brolis bažnytinės teisės profesorius, Kauno arkivyskupijos generalinis vikaras Kazimieras Šaulys (18721964), Lietuvos Universiteto profesorius Jonas Šimkus (18731944), advokatas Petras Šniukšta (18771952), Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras JAV Povilas Žadeikis (18871957), žurnalistas, ,,Kario“ redaktorius Stanislovas Kuizinas, kompozitorius, operos dirigentas Juozas Tallat Kelpša. Net keturi iš jų, Antanas Smetona, Steponas Kairys, broliai Jurgis ir Kazimieras Šauliai, 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktą.

Palangoje vieną meilės vasarą praleido ir čia kūrė kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir jo sužadėtinė rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Palangoje gyveno ir kūrė kompozitoriai Eduardas Balsys ir Balys Dvarionas (Palangos kapinėse palaidoti Balys Dvarionas, Aldona Smilgaitė-Dvarionienė, Aldona Dvarionaitė).

Palangos vardą 19 a. pabaigoje išgarsino pirmojo lietuviško vaidinimo A.Keturakio ,,Amerika pirtyje“ organizatoriai rašytoja Gabrielė Petkevičaitė - Bitė ir daktaras Liudas Vaineikis. Apie Palangą rašė aušrininkas dr. Jonas Šliūpas, lietuvių tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius, kunigas Juozas Tumas - Vaižgantas, profesorius Ignas Končius, rašytojas Motiejus Valančius, rašytoja Stasė Vaineikienė. Palangą apdainavo poetai Silvestras Valiūnas (1789-1831), Jonas Mačiulis - Maironis (18621932), Vincas Mykolaitis - Putinas (18931967), Salomėja Nėris (19041945).

Palangai savo darbus kūrė skulptoriai Robertas Antinis (skulptūra ,,Eglė-žalčių karalienė“), Stasys Žirgulis (atkūrė Palangos parko skulptūrą ,,Laiminantis Kristus“), Nijolė Gaigalaitė (skulptūra ,,Jūratė ir Kastytis“), Konstancija Petrikaitė - Tulienė (skulptūra ,,Birutė“). Savo darbus Palangai dovanojo lietuvių išeivijos skulptorius Antanas Mončys, žemaitis, gyvenęs ir kūręs Paryžiuje, amžinam poilsiui atgulęs Grūšlaukėje, Kretingos rajone.

Kurorte ilsėdavosi garbingiausi Lietuvos veikėjai. Kiekvieną vasarą iki pat mirties Palangoje atostogaudavo kalbininkas Jonas Jablonskis. Palangoje vasarodavo šalies prezidentai Antanas Smetona ir Aleksandras Stulginskis. Palangoje lankėsi ir plačiai pasaulyje žinomi žmonės Adomas Mickevičius (1824 m.), skautų judėjimo įkūrėjas seras Robertas Baden Powell'as (1933 m.), poetas, 1992 m. Nobelio literatūrinės premijos laureatas Josifas Brodskis (1967 m.). 



Palangos orkestras
TRUMPA BIOGRAFIJA

Palangos kurorte gyvuoja šimtametė tradicija - pučiamųjų orkestrų muzikavimai gatvėse, skveruose, parke.

Jau 19 a. kurorto valdyba kviesdavo groti geriausius to meto orkestrus: Kuršo dragūnų pulko pučiamųjų orkestrą, Plungės kunigaikščio M.Oginskio orkestrą, Policijos ir kitus orkestrus.

20 a. šią pučiamųjų muzikos tradiciją Palangos kurorte tęsė Lietuvos Radiofono, Valstybinis pučiamųjų orkestras „Trimitas“, kiti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos orkestrai kuriems dirigavo žinomi vadovai ir dirigentai: B. Jonušas, J. Domarkas, R. Balčiūnas, J. Jonušas, A. Radzevičius, T. Adomavičius.

„Palangos orkestras“ buvo įkurtas 1953 metais. Jo įkūrėjas - didelis šio žanro entuziastas Augustas Juška. Orkestras tęsė pučiamųjų orkestrų tradicinius muzikavimus Palangos kurorte ir aktyviai dirbo.

Nuo 1978 metų darbą pradėjo naujos sudėties „Palangos orkestras“ vadovaujamas Romualdo Petraičio. Su šiuo orkestru siejami pučiamųjų festivaliai Palangoje, „Vasaros fanfarų“ šventė, laimėjimai įvairiausiuose konkursuose Lietuvoje, Maskvoje, gastrolės Rusijoje, Vokietijoje, Armėnijoje, tradiciniai orkestro žygiavimai kurorto gatvėmis, muzikavimai Botanikos parke.

Šiuo metu Palangoje vėl aktyviai dirba „Palangos orkestras“, kuris savo veiklą po pertraukos pradėjo 2000 metų balandžio mėnesį. Vėl rengiami orkestro vasaros paradai kurorto gatvėmis, koncertai Botanikos parko rotondoje. Dabar orkestras reikšmingiausių Lietuvos pučiamųjų orkestrų švenčių dalyvis, respublikinių bei tarptautinių konkursų laureatas.  Aktyviai koncertuoja bei reprezentuoja Palangą Lietuvoje ir užsienyje.

Informacija atnaujinta 2019-09-19 10:52
© 2019 Palangos miesto savivaldybė. Sprendimas: UAB "Fresh Media"
lt
en ru