Elgesys per karščius
Tinkama apranga:
•    dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius;
•    venkite drabužių iš sintetinių audinių;
•    renkitės šviesiais drabužiais, kad jie atspindėtų saulės spindulius;
•    avėkite odinę avalynę;
•    pridenkite galvą apdangalu ar dėvėkite kepurę.

Fizinio aktyvumo ribojimas:
•    fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti nuo 11 iki 17 val.;
•    darbdaviai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į darbuotojus, dirbančius lauko sąlygomis: parūpinti natūralaus pluošto, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą darbo drabužiais, galvos apdangalais;
•    karštomis dienomis judėkite lėčiau negu paprastai, o žmonės, kurie dirba lauke, turi sumažinti darbo krūvius.
Buvimo karštyje trukmės ribojimas:
•    dirbant karštyje, darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.;
•    ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio;
•    pratinkite organizmą prie karščio palaipsniui, tai yra labai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms bei turintiems antsvorį;
•    vengti karščių turi vyresnio amžiaus žmonės, mamos su kūdikiais bei žmonėms, sergantys įvairiais širdies sutrikimais ir hipertenzija.

Gerkite daug skysčių:
•    gerti geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgšties vanduo (mineralinis, mineralizuotas ar pasūdytas), nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų;
•    labiau išprakaitavus patartina pavartoti kalio chlorido, magnio, pomidorų, citrusinių vaisių, slyvų sulčių;
•    venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, nes šie gėrimai skatina vandens pašalinimą iš organizmo;
•    negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai (kas 1-2 val.) po truputį;
•    troškulį galite malšinti drungnu vandeniu (galima su citrinos sultimis) ar arbata;
•    negerkite ledinio skysčio, nes galite peršalti.
•    atsigaivinti labiausiai tinka vaisių ir daržovių sultys ir arbata.

Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą:
•    valgykite daug vaisių ir daržovių, skystų produktų ar liesų pieno produktų;
•    nevalgykite riebaus maisto.

Perkaitimas
Galimos perkaitimo priežastys:
•    aukšta aplinkos oro temperatūrą;
•    didelė santykinė oro drėgmė;
•    intensyvi saulės spinduliuotė;
•    mažas oro srauto judėjimas apatiniuose atmosferos sluoksniuose;
•    mažai vartojama skysčių;
•    fizinis aktyvumas saulės atokaitoje ar karštoje nevėdinamoje patalpoje;
•    organizmas nebuvo palaipsniui pratinamas prie karščio;
•    labai greitai perkaista vaikai, o vyresnio amžiaus žmonėms perkaitimas sukelia skausmus širdies plote.

Perkaitimo simptomai:
•    aukšta kūno temperatūra;
•    odos paraudimas ir karščiavimas (oda neprakaituoja);
•    galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas;
•    stiprus ir padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas;
•    troškulys;
•    mieguistumas ir vangumas;
•    galimas sąmonės aptemimas, trumpalaikis sąmonės netekimas ar komą.

Pirmoji pagalba perkaitus:
•    jei perkaitimas nestiprus, padės šiltas dušas, apsitrynimas rankšluosčiu, suvilgytu vėsiame vandenyje, vėsaus vandens ar sulčių gėrimas, ramybės būsena;
•    jei perkaitimas stiprus, tai nukentėjusįjį skubiai išveskite ar išneškite iš karštos aplinkos; paguldykite pavėsyje ar vėsioje vietoje būtinai ant nugaros, po kojomis pakišant pagalvę ar suvyniotus drabužius (taip pagerės galvos ir širdies kraujotaka);
•    apklokite ar vyniokite nukentėjusįjį į sudrėkintą vandeniu antklodę, paklodę, rankšluostį, nuolat juos drėkinkite, jo veidą vilgykite vėsiu vandeniu;
•    kai kūno temperatūra nukris, drėgną antklodę, paklodę, rankšluostį pakeisite sausa ir duokite gerti ko nors vėsaus;
•    jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėdinkite, niekuo negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.

Saulės smūgis
Saulės smūgio simptomai:
•    galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, mirgėjimas akyse;
•    išbalusi oda, šaltas prakaitas, bendras silpnumas;
•    pykinimas, vėmimas;
•    padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas;
•    aukšta kūno temperatūra;
•    sąmonės netekimas, apalpimas;
•    galima mirtis nuo edemos (smegenų paburkimo), jei nukentėjusiajam nesuteikiama pirmoji pagalba.
Pirmoji pagalba esant saulės smūgiui:
•    skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį į pavėsį;
•    paguldykite jį truputi pakelta galva arba pasodinkite;
•    atlaisvinkite drabužius, ypač apykaklę;
•    vėdinkite vėduokle ar kita priemone;
•    suvilgykite veidą vandeniu;
•    ant galvos dėkite šaltą kompresą;
•    jei nukentėjusįjį pykina, duokite išgerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis);
•    jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite ant šono, vėdinkite, nieko negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.

Informacija parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informaciją

Parengė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Dainora Bielskytė