English Russian
PALANGOS
MIESTO
SAVIVALDYBĖ
 
Biudžetinė įstaiga, Vytauto g. 112, LT-00153 Palanga, tel. (8 460) 48 705, (8 460) 41 406 
faks. (8 460) 40 217, (8 460)  40 216, el. p. administracija@palanga.lt, administracijos kodas 125196077
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
2019 m. rugpjūčio 18 d., sekmadienis
SAVIVALDA
GYVENTOJUI
VERSLININKUI
SVEČIUI

RENGINIAI
Renginiai
Istorija
Šventoji – kurortinė gyvenvietė Baltijos pajūryje, Palangos miesto savivaldybės šiaurėje, 12 km nuo Palangos centro. Šventosios seniūnija. Gyvenvietė išsidėsčiusi Šventosios upės kairiajame krante (per ją nutiesti 3 tiltai), jai įtekant į Baltijos jūrą.
Gyvenvietėje stovi 39 m aukščio Šventosios švyturys, Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės, bažnyčia, bendrojo lavinimo pagrindinė mokykla, ambulatorija, paštas. Yra daug viešbučių, upės pakrantėje (gyvenvietės rytuose) yra Šventosios estrada, miške prie kelio Klaipėda-Liepoja – Šventosios kapinės. Šiauriniame Šventosios pakraštyje, kur baigiasi gyvenvietės ir viso Palangos miesto riba, yra Būtingės naftos terminalas. Pro čia kelias veda į Latvijos miestus Liepoją ir Rygą.
Šventoji – sena žvejų gyvenvietė, įsikūrusi prie upės žiočių. Čia randami archeologiniai radiniai, siekiantys 3000 m. pr. m. e. Spėjama, kad Šventosios žiotyse prekyvietė ir uostas buvo jau prieš 1000 metų. 1422 m. Melno taika nustatė sieną tarp LDK ir Livonijos, kuri ėjo per Šventosios upę.
1520 m. pastatyta Šventosios evangelikų liuteronų bažnyčia. Vietos gyventojai daugiausia buvo kuršiai žvejai. Šventoji pažymėta 1542 m. H. Celijaus žemėlapyje. XIV–XVII a. Šventoji minėta Hanzos pirklių maršrutuose Karaliaučius–Ryga. Ilgą laiką Šventoji buvo strategiškai svarbesnė už Palangą – XVI a. Šventosios uostas buvo žymimas žemėlapiuose, konkuravo su Klaipėda, čia buvo laivų dirbtuvės, prekybos centras, tvirtovė, parkas. XVI–XVIII a. Šventąją lankė anglų, olandų ir švedų laivai, kurie iš čia išveždavo javus, kailius, medų, o atveždavo geležies, manufaktūros dirbinių, druskos, vyno, silkių, ginklų. Anglų pirkliai gavo privilegiją įrengti uostą, į kurį galėtų įplaukti dideli prekybiniai laivai.
1589 m. Abiejų Tautų Respublikos seimo nutarimu Šventosios uostas išplėstas. Užsienio laivai Šventosios uostą ypač intensyviai lankė Vladislovo Vazos (1632–1648) ir Jono Kazimiero (1648–1668) valdymo laikotarpiu, kai 1655 m. Karolis X Gustavas buvo užėmęs ne tik Lietuvos pajūrį, bet ir visą Vakarų Lietuvą. Tuo metu Šventosios uostas pasidarė rimtu Klaipėdos ir Karaliaučiaus uostų konkurentu.
Vladislovas Vaza 1639 m. vasario 16 d., paveiktas Klaipėdos pirklių, per Brandenburgo markgrafą kurfiurstą Georgą Vilhelmą išleido įsakymą, nukreiptą prieš tuos, kurie iš Lietuvos pajūrio siunčia prekes per Dancigą, o ne per Klaipėdą, tuo būdu nutraukdami pajamas karaliaus iždui (karalius gaudavo 2 % prekių vertės muito) ir Klaipėdos miestui, kuris dėl karo buvo labai nuskurdęs, bei atkreipia Žemaičių seniūnų dėmesį, kad vykstanti intensyvi prekyba per Šventąją. 1639 m. žemaičiai sudegino anglų prekybos kontorą Šventosios uoste, taip pat laivus, trobesius ir dirbtuves.
1679 m. Jonas Sobieskis dovanojo anglų pirkliams privilegiją įrengti didelių laivų prieplauką, o 1685 m. suteikė ir Magdeburgo teises. 1685 m. Šventosios gyvenvietei buvo leista savarankiškai prekiauti ir vystyti jūrų verslą, čia anglų pirklys Horst vėl įsteigė savo prekybos kontorą. Po to Šventosios uostas vėl atsigavo ir dėl jo konkurencijos Klaipėdos pirkliai skundėsi 1687 m. ir 1690 m.
Dėl konkurencijos, Rygos pirkliai nusamdė švedus, kad šie užverstų uostą akmenimis ir 1701 m. Šiaurės karo metu Šventosios uostas buvo sugriautas. XVIII a. pabaigoje Lietuvos-Lenkijos atstovas Bukota, tardamasis su Anglija, pažadėjo atstatyti Šventosios uostą, bet po valstybės padalinimo (1772–1795 m.) šie planai sužlugo. Rusijos imperijos (1795–1915 m.) laikotarpiu Šventosios uostas merdėjo.
Viltis atstatyti Šventosios uostą ruseno visada. Jau XVIII a. buvo teikiami įvairūs uosto atstatymo projektai. 1891 m. įsteigta pirmoji Lietuvoje jūros mokykla. 1921 m. kovo 30 d. kartu su Palanga Šventoji atiteko Lietuvai. Lietuvai priklausęs Aknystos miestelis buvo iškeistas į Šventosios pajūrį.
1923–1925 m. pradėti uosto atstatymo darbai, pritaikant daugiausia žvejams. 1939–1940 m. buvo tvarkomi pietinis ir šiaurinis molas. Tačiau didelės gramzdos laivai į šį uostą negalėdavo įplaukti, kadangi smėlis užnešdavo uosto vartus. Didesniu uostu Šventoji taip ir netapo. Po karo uosto teritorija priklausė žvejybos ūkiui „Pajūris“. 1939 m. įkurta biblioteka.
1970 m. Šventoji prijungta prie Palangos.
2006 m. lapkričio 16 d. priimtas LR Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymas, numatantis uosto atkūrimą.
2008 m. patvirtintas Šventosios herbas.
2011 m. birželio 11 d. Šventosios uostas atidarytas.
2011 m. liepos mėn. pabaigoje pristatytas oficialus himnas „Šventas krantas (Šventosios himnas)“ (teksto autorė – žinoma rašytoja ir poetė Vidmantė Jasukaitytė, muzikos – kompozitorius Ramūnas Tamošauskas), kurį įdainavo operos solistas Mindaugas Rojus. [1][2]
 
 
Istorinis priedas
Kraštotyrininkas M. Balčius, Šventoji, 2008 m. lapkričio 21
 
ŠVENTOSIOS UPĖS ŽEMUPYS, PABALTIJO GEOPOLITINĖJE ERDVĖJE
 
 I – II tūkstantmetyje prieš Kristų  - Prakuršiai – Baltų kilmės žmonės pajūrio ežerėliuose ir upės senvagėse tveria užtvaras žuvims gaudyti .kitaip vadinamas „miegas“.
I tūkstantmetis po Kristaus gimimo Kuršiai lenkiasi dievams ir  upei, plukdančiai šventą vandenį, duoda Sventavos vardą upei, o artimiausiems  gyvenvietėms prie upės (Latvijos teritorijoje) suteikiamas  Rucavos vardas.
XI amžius  Vikingai išsilaipina Sventavos žemupyje ir traukia prekiauti į Rucavą, Įmpiltį ir toliau.
1253 m. Livonijos ordino broliai ir Kuršo vyskupas dalijasi Kuršo žemes, tarp jų prie Heilige Aa esančią Mėgavą ir Duizarę.
1372 m. Žemaičiai prie Šventosios upės patykoja ir užpuola „šviesiuoju keliu“ pajūriu į Rygą keliaujantį Livonijos ordino magistrą. Mūšyje žuvo dešimt Livonijos riterių, žemaičių nuostoliai nežinomi
1426 m. Žemaitijos seniūnas ir Dobelės komtūras  Šventosios upe brėžia Lietuvos  Didžiosios kunigaikštystės bei Livonijos konfederacijos valstybinę sieną. 
1819 m. Rusijos senatas naikina Lietuvos valstybingumo pėdsakus ir Šventosios upės žemupį su Palangos valsčiumi priskiria Baltijos generalgubernijai bei Kuršo gubernijai.
1921 m. Tarptautinės arbitražo komisijos pirmininkas anglas  J. Simpsonas pripažįsta  Palangos valsčių buvus Lietuvos žeme ir prideda Rucavos valsčiuje esančią  Būtingę, indant Lietuva galėtų statyti jūrų uostą.
1972 m. Komunistinės Lietuvos ministrai plečia Palangos kurortą ir šiaurinę jos ribą nukelia iki sienos su Latvija.

MIESTELIS ELIJA DEŠINIAJAME UPĖS KRANTE

 1431 m. Livonijos ordino brolis, kranto vaitas, ir Elijos miestelio kuršiai gelbsti Dancigo miestiečių sudužusio prekinio laivo turtą.
XVI a. pradžia. Elijiečiai - stato bažnyčią.
XVI a. vid. Elijoje prekiauja danų ir švedų pirkliai.
1637 m. Elijos miestelėnai aprauda jūros nuplautus maldos namus ir statosi naujus.
1638 m. Uostų statybos meistras olandas Hadrianas Kuršo ir Žemgalos hercogystėje ieško vietos jūrų uosto statybai ir randa ją Liepojoje.
1809 m. Elijiečiai karčiamoje aprauda sugriuvusius maldos namus.
1998 m. Žemaitis Augustis ant senovinės Elijos bažnyčios pamatų stato Žemaičių alką“.
 
MIESTELIS  ŠVENTOJI KAIRIAJAME UPĖS KRANTE
1639 m. Dancigiečiai išsilaipina Šventojoje ir prekiauja Žemaitijoje.
1648 m. Žemaičių bajorai Bilevičiai Šventosios prekybinėje kolonijoje stato svečių namą.
1662 m. Prūsijos pirklys A. J. Hornas planuoja nuo Šventosios iki Kauno iškasti laivybai tinkamą kanalą.
1679 m. Pirklys anglas R. Borini gauna Lenkijos karaliaus leidimą įsikurti Šventosios prekinėje kolonijoje.
1689 m. Pirklys anglas J. Horstas gauna karališkąją privilegiją statyti Šventojoje miestą ir uostą.
1701 m. Švedų jūreiviai verčia iš karo laivų akmenis į statomo uosto akvatoriją.
1891-1892  Šventojiškiai Palangos jūreivystės mokykloje mokosi laivavedybos ir ruošiasi darbui prekiniuose laivuose Baltijos jūroje.
1925 m. balandžio 28 padėtas kertinis akmuo L.R Šventosios uosto statybai
1966 Lietuviai  pajūryje vasaros poilsiui statosi medinius namukus.
1972 m.

KURŠIŲ BENDRUOMENĖ ŠVENTOSIOS ŽEMUPYJE

XVI a.  Kuršiai „Karu kalne“ per vidurvasario šventę seka pagoniškas sakmes ir degina aukštai iškeltus laužus .
XVII a. Kuršiai per viduržiemio šventę apie kaimą velka „bluką“ (pagoniškos dievybės įkūnijimas „medžio kelmas)“.
XVIII a Kuršiai Velykų rytą pajūryje prieš saulėtekį mazgojasi jūros vandeniu.(Nusiprausęs Jūros vandeniu busi sveikas visus metus.
XIX a. Kuršiai per Jurgines sutinka Perkūno metą ir Jurgio (Birutės) kalne aukoja aukas.
XIX a. Kuršiai  per Mykolines sutinka Vėlių metą ir užbaigia žemes darbus.
1970 – 1990  Šventojoje - Ažmariuose tris kuršininkės Kerstos tautosakininkams dainuoja senovines apeigines ir 1990 m. darbo dainas.

MENAMAS TURTAS PO VANDENIU

1699 į pagalba statomam Šventosios uostui Lenkijos karalius pasiuntė du laivus  yra žynių, kad vienas jų ties Šventąja nuskendo.
17-18 amžiuje ties Šventąja yra skendę prekiniai laivai. Jų dalys ir inkarai įvairiais būdais tapo vietinių gyventojų turtu.
20 amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje į paplūdimį buvo išmestas  Lietuvos karo laivas „Prezidentas Antanas  Smetona“ pasak legendos jo inkarai liko jūroje.
 
Paskutinis atnaujinimas: 2012-07-23 14:23:56

 

 
Naujienų prenumerata
Dienos
Mėnesio
Mėnesio
Savaitės
Savivaldybės naujienos
Įrašykite savo el. pašto adresą
 
SVARBŪS DOKUMENTAI
Šioje skiltyje bus pateikiami svarbūs Palangos miesto savivaldybės administracijos dokumentai. Informacija ruošiama.
 

      
       
         
         
           
© PALANGOS miesto savivaldybė,
biudžetinė įstaiga.
Vytauto g. 112, LT-00153 Palanga, tel. (8 460) 48 705, (8 460) 41 406,  faks. (8 460) 40 217, (8 460)  40 216 el. p. administracija@palanga.lt, administracijos kodas 125196077
Iš viso apsilankė: 7723771
Šiandien apsilankė: 2632
Dabar naršo: 45
Sprendimas: IDAMAS